- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-1398-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03616-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.), Natalja Cikoto
- Atsakovas
- AB firmos „VITI“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sareme sistemos“, AA Gjensidige Baltic, UAB „Archiplanas“, UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Vildoma“
- Ieškovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB firmos „VITI“ ir trečiojo asmens UAB „Sareme sistemos“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui AB firmai „VITI“ dėl prievolių vykdymo, tretieji asmenys UAB „Sareme sistemos“, AA Gjensidige Baltic, UAB „Archiplanas“, UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Vildoma“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius savo sąskaita Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Paluknio Aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį planą. Nurodė, kad šalių 2005-12-08 sudarytos Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ rangos sutarties Nr. (21)-16-211 pagrindu atsakovas įsipareigojo pagal UAB „Lietuvos statybų projektavimo institutas“ parengtą techninį projektą įvykdyti projekto dalį „Ryšiai ir signalizacija (telekomunikacija)“, kuri apima ir meteorologinės sistemos įdiegimo technines sąlygas. Minėtai užduočiai įvykdyti atsakovas nusamdė UAB „Sareme sistemos“, o pastaroji meteorologinę stotelę pirko iš UAB „Vildoma“. Bandymo metu nustatyta, kad meteorologinė stotelė tinkamai nefunkcionuoja, todėl atsakovas įpareigotas pašalinti sutarties vykdymo trūkumus. Projektui „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ finansuoti Europos Sąjunga skyrė lėšas, kurios turėjo būti grąžintos, jei iki nustatyto termino nebus panaudotos, todėl baigiantis tokių lėšų įsisavinimo terminui, kai dar projektas nebuvo baigtas, šalys susitarė formaliai sudaryti baigtų rangos darbų perėmimo pažymą, o atsakovas įsipareigojo ištaisyti rangos sutarties vykdymo trūkumus, tačiau tokie trūkumai nėra ištaisyti iki šiol.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, kadangi, jo teigimu, 2007-05-31 Baigtų statybos darbų perėmimo pažymos pagrindu ieškovas be išlygų priėmė atliktų darbų rezultatą ir jokių pretenzijų atsakovui neturėjo. Tuo tarpu ieškovo reikalavimus vertinant per darbams suteiktos garantijos prizmę, nustatyta, kad ieškovas priekaištus reiškia ne dėl meteorologinės stotelės gedimų, o dėl jos komplektacijos. Anot atsakovo, minėtas įrenginys netinkamai funkcionuoja ne dėl jo techninių trūkumų, o dėl paties projekto, kuris atliktas ieškovo iniciatyva, netobulumo. Dėl nurodytos priežasties ieškovas neturi teisės reikalauti atsakovo darbų garantijos pagrindu šalinti tariamus darbų trūkumus. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Sareme sistemos“ buvo atsakingas už meteorologinės stotelės įrengimą, todėl ieškovui siūlytina tartis su minėtu trečiuoju asmeniu. Galiausiai atsakovas pabrėžė, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl darbų trūkumų, atsiradusių garantiniu laikotarpiu, šalinimo negali būti tenkintas, kadangi ieškinys prareikštas praėjus vienerių metų senaties terminui.
Trečiasis asmuo UAB „Sareme sistemos“ nesutiko su ieškiniu, teigdamas, kad UAB „Vildoma“ buvo įpareigota sumontuoti techninio projekto reikalavimus atitinkančią meteorologinę stotelę, tačiau minėtam įrenginiui nefunkcionuojant, atsakomybė tenka būtent UAB „Vildoma“ . Trečiojo asmens nuomone, kadangi atsakovas jau yra perdavęs ieškovui atliktų darbų rezultatą, o minėtas faktas įformintas atitinkamu dokumentu, pastarasis netenka teisės reikšti atsakovui pretenzijas dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo.
Trečiasis asmuo UAB „Vildoma“ pareiškė, kad UAB „Sareme sistemos“ įsigijo iš jo meteorologinę stotelę, tačiau už ją liko neatsiskaitęs, bet Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-02-12 sprendimu įsiskolinimą priteisė iš UAB „Sareme sistemos“.
UAB DK „PZU Lietuva“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys AA Gjensidige Baltic ir UAB „Archiplanas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-03 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: įpareigojo atsakovą AB firmą „VITI“ 2005-12-08 sudarytos Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ rangos sutarties Nr. (21)-16-211 pagrindu per 6 (šešis) mėnesius savo sąskaita Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Paluknio Aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį planą. Teismas, įvertinęs byloje esančios ekspertizės išvadas bei kitus byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad pats techninis meteorologinės stotelės projektas buvo parengtas teisingai, tačiau jį vykdant, nebuvo laikomasi jo reikalavimų, meteorologinės stotelės įdiegimas ir montavimas atliktas nekompetentingai, dėl ko ji negali būti naudojama pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas, rengdamasis ginčo objekto techninio projekto įgyvendinimui, statybos metu būtų kėlęs techninio projekto netinkamumo klausimą, byloje atliktos ekspertizės neginčijo, skirti pakartotinės ekspertizės neprašė. Tokiu būdu, atsakovo motyvą dėl netinkamo ginčo objekto techninio projekto teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismas taip pat nurodė, kad kadangi minėtos stotelės įrengimas yra sudedamoji projekto dalies „Ryšiai ir signalizacija (telekomunikacija)“ dalis, kurios įgyvendinimas pavestas atsakovui, būtent jis laikytinas atsakingu dėl tokio rangos sutarties neįvykdymo trūkumo. Teismas, remdamasis ekspertizės išvados duomenimis, konstatavo, kad meteorologinės stotelės netinkamo funkcionavimo priežastis yra neteisingas tokios stotelės parinkimas ir įdiegimas (nesilaikant techninio projekto reikalavimų), todėl padarė išvadą, kad minėti stotelės veikimo trūkumai jau egzistavo baigus jos montavimo darbus, kadangi tokie darbai atlikti iki 2007-05-31 Baigtų statybos darbų perėmimo pažymos pasirašymo momento. Teismas, pripažinęs, jog būtent atsakovas yra atsakingas už rangos sutarties trūkumus, susijusius su meteorologinės stotelės netinkamu funkcionavimu, bei, kad tokie trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo momento, konstatavo, kad ieškovas, sutinkamai su CK 6.666 straipsnio 3 ir 4 dalimis, pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl rangos sutarties trūkumų šalinimo nepraleisdamas CK 6.698 straipsnyje numatytų terminų. Įstatymui numatant užsakovo teisę reikalauti rangovą pašalinti darbų rezultato trūkumus, nustatytus garantiniu (ar jam prilygintu) laikotarpiu, rangovui kyla prievolė tokius trūkumus pašalinti. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškinys teismui išsiųstas 2008-12-18, tai yra, jau 21 dieną praleidus ieškinio senaties terminą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju, bylos duomenimis, ieškovas nuolatos siuntė atsakovui pretenzijas dėl trūkumų šalinimo, rengė pasitarimus dalyvaujant šalių atstovams, ieškovas siekė šalių ginčą išspręsti, tai yra, visą laiką nuo darbų rezultatų perdavimo–priėmimo iki ieškinio padavimo teismui momento aktyviai dėjo visas pastangas ne civilinio proceso tvarka išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai tikėjosi taikiai susitarti su atsakovu. Dėl nurodytos priežasties teismas manė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl praleistą terminą atnaujino. Taigi, teismas pripažinęs ieškinį pagrįstu bei atnaujinęs ieškinio senaties terminą, ieškinį dėl prievolių vykdymo tenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AB firma „VITI“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-03 sprendimą pakeisti ir ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM ieškinio netenkinti, taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad stotelės tariami veikimo trūkumai jau egzistavo iki 2007-05-31 Baigtų statybos darbų perėmimo pažymos pasirašymo momento. Ieškovas ir atsakovas 2007-05-31 pasirašė Baigtų statybos darbų perėmimo pažymą, kurioje nurodyta, kad pagal projektą „Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ visi techniniai įrengimai ir inžineriniai tinklai yra išbandyti, veikia tinkamai ir yra tinkami naudoti, tenkina projekto normatyvinius reikalavimus, o Pripažinimo tinkamu naudoti aktas pasirašytas 2007-05-31. Tačiau vėliau kažkodėl pirmosios instancijos teismas ginčą sprendė per garantinio termino prizmę. Garantinis terminas taikomas tik trūkumams, kurie atsiranda garantiniu laikotarpiu, t. y. po objekto perdavimo. Tuo tarpu esamoje situacijoje trūkumai yra atsiradę iki darbų perdavimo-priėmimo akto (2007-05-31 Baigtų statybos darbų perėmimo pažymos) pasirašymo, kas konstatuota ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti taikė netinkamas materialinės teisės normas, kadangi ieškovo materialinis teisinis reikalavimas kildinamas ne iš garantiniu laikotarpiu atsiradusių trūkumų, o iš sutarties darbų neatlikimo. Nurodo, kad atitinkamai, nustačius, jog ieškovo reikalavimas sietinas ne su garantiniu laikotarpiu atsiradusiais trūkumais, o tariamais darbų trūkumais, atsiradusiais dar iki atliktų darbų priėmimo akto pasirašymo, spręstinas klausimas ir dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškinys šioje civilinėje byloje ieškovo pareikštas tik 2009 m. pabaigoje, t. y. daugiau nei vienerius metus praleidus ieškinio senaties terminą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas net neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, ieškinio senaties terminas atnaujintas pirmosios instancijos teismo iniciatyva, be to ieškovas nenurodė ir neakcentavo jokių aplinkybių, kas trukdė ieškovui laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokių aplinkybių nėra konstatuota, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintas neteisėtai ir nepagrįstai, ir turi būti taikomas. Taip pat atkreipia dėmesį, jog ekspertizę šioje byloje atliko UAB „SWECO LIETUVA“, t. y. statybos objekto projektuotojas. Nors ginčo meteorologinės sistemos techninį projektą tiesiogiai rengė subrangovas UAB „Telekonta“, tačiau tiesioginė atsakomybė tenka projektuotojui. Ekspertizė sprendė ir parengto techninio projekto tinkamumo klausimą. Tokiu būdu yra abejotinas ekspertizės akto turinys jo patikimumo ir nešališkumo pagrindu, ekspertai negalėjo pasižymėti nešališkumu vertindami techninį projektą, dėl kurio tinkamumo jie yra prisiėmę visišką atsakomybę. Šiuo pagrindu ekspertizės aktas vertintinas kritiškai, teismo sprendimas juo negali būti grindžiamas. Nurodo, kad nustačius ginčo objekto defektus projektavimo lygmenyje, projektuotojui taip pat gali kilti civilinė atsakomybė, todėl teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Tokiu būdu UAB „SWECO LIETUVA“ ir UAB „Telekonta“ turėjo būti įtrauktos į bylą trečiaisiais asmenimis, o jų neįtraukimas sudaro prielaidą absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui.
Trečiasis asmuo UAB „Sareme sistemos“ taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-03 sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti CPK 293 str. 3 p. pagrindu, o nekonstatavus CPK 293 str. 3 p., 294 str. 2 d. pažeidimo, ieškovo ieškinį atmesti visiškai. Nurodo, kad ieškovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įtraukta į civilinę bylą, nagrinėtą Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-128-433/2010) trečiuoju asmeniu, byloje pareiškė savarankišką reikalavimą įpareigoti AB firmą „VITI“ įvykdyti prievolę, atsiradusią iš Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/04 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ 2005-12-08 rangos sutarties Nr. (21) - 16 - 211. Priverstinai vykdytinos prievolės turinį Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskleidė pačiame 2009-02-05 prašyme, kuriame nurodė, jog iki šiol nedisponuoja aviacijos poreikius atitinkančia meteorologine sistema, kuri atitiktų Šengeno priemonės lėšomis finansuojamame projekte „1.3/04 Valstybės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos bazės statyba“ nurodytus reikalavimus ir nurodė, kad šiuo prašymu reikalauja, jog AB firma „VITI“ įdiegtų tokią meteorologinę sistemą pagal pateiktas technines specifikacijas. Šio reikalavimo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos civilinėje byloje Nr. 2-128-433/2010 atsisakė, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas šį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (kaip trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais) atsisakymą nuo pareikšto savarankiško reikalavimo 2010-02-23 sprendimu priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė. Iš esmės analogiškas reikalavimas buvo pareikštas ir šioje civilinėje byloje, prašant įpareigoti atsakovą AB firmą „VITI“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita VSAT Paluknio Aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą, pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį projektą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. CPK 293 str. 3 p. numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. CPK 294 str. 2 d. numato, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Nepaisant to, kad byloje egzistavo akivaizdus bylos nutraukimo teisinis pagrindas, ne tik kad sprendime nebuvo pasisakyta apie šį trečiojo asmens argumentą, tačiau byla buvo išnagrinėta ir nepagrįstai ieškinys patenkintas. Pažymi, jog atsakovas 2007-11-28 rašte nurodė, kad meteorologinė stotelė nefunkcionuoja dėl techninio projekto trūkumų, už kuriuos AB firma „VITI“ neatsakinga, todėl nuo 2007-11-28 ieškovui turėjo būti žinoma, kad atsakovas netenkins reikalavimo dėl kitokios meteorologinės sistemos įrengimo. Remiantis CK 6.667 str. įtvirtintomis senaties termino skaičiavimo taisyklėmis, ieškovui terminas pareikšti reikalavimą teisme dėl atliktų darbų trūkumų pasibaigė 2008-11-28. Tuo tarpu su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą ieškovas kreipėsi 2009-12-21 (ne, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas 2008-12-18), t. y. po daugiau kaip vienerių metų nuo senaties termino pabaigos. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Byloje tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo UAB „Sareme sistemos“ prašė byloje taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad senaties termino pabaigoje egzistavo kokios nors objektyvios ir nuo ieškovo nepriklausančios aplinkybės, trukdančios tiesiogiai ar per atstovą ginti pažeistas teises. Teise į teisminę gynybą ieškovas pasinaudojo po daugiau kaip vienerių metų nuo senaties termino pabaigos. Toks ieškovo elgesys nesuderinamas su atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartu, dėl ko tokio aplaidaus asmens teisės negali būti ginamos.
Atsiliepimas
Ieškovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į atsakovo AB firmos „VITI“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas proceso šalims suteikė teisę išsamiai pasisakyti dėl ekspertizės atlikimo subjekto pasirinkimo, buvo pasiūlyti du subjektai, galintys atlikti tokio pobūdžio ekspertizę. Be to, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, prieš nagrinėjant ekspertizės skyrimo klausimą akcentavo, kad atsakovo pasirinktas subjektas ekspertizei atlikti – UAB „Sweco Lietuva“ buvo projekto užsakovas, tačiau atsakovo atstovas tam neprieštaravo, pritarė UAB „Sweco Lietuva“ subjekto parinkimui bei teismui pažymėjo, jog pageidauja, kad ekspertizę atliktų būtent minėto subjekto ekspertai. Teismo posėdžio metu UAB „Sweco Lietuva“ ekspertas nurodė, kad išpildyti tam tikrus projektinius reikalavimus šiuo metu galima kitais technologiniais sprendimais, be to, projekte nurodyti reikalavimai yra išpildomi ir įvykdomi. Pažymi, jog ieškovas vykdė susirašinėjimą ir pasitarimus su AB firma „VITI“ dėl trūkumų šalinimo, kadangi pagrįstai tikėjosi, jog atsakovas ištaisys atsiradusius trūkumus. Atsakovas visą laiką į ieškovo reikalavimus pareikštas pastabas reaguodavo raštais su pažadais įrengti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį projektą (pagal UAB „Sweco Lietuva“ sudarytą sutartį techninį projektą parengė UAB „Telekonta“). Tai rodo, kad ieškovas, laikydamasis CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintų nuostatų, pareiškė reikalavimą ištaisyti trūkumus per CK 6.666 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Ieškovas turėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovas, pripažinęs trūkumus, geranoriškai įvykdys įsipareigojimą per sutartą terminą trūkumus ištaisyti. Ieškovas, praradęs viltį tikėti atsakovo pažadais (kurie tęsėsi ir bylos teisminio nagrinėjimo metu) įrengti meteorologinę sistemą pagal techninį projektą, 2008-12-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsižvelgiant į atsakovo veiksmus, kurie liudija, kad jis nuo pat pradžių pripažino savo prievolę ištaisyti atliktų darbų trūkumus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs (CK 1.130 straipsnio 2 dalis) ir prasidėjo iš naujo nuo to momento, kai paaiškėjo, kad rangovas nevykdys savo prievolės. Nurodo, kad Statybos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog garantinis terminas sustabdomas tam laikui, kurį statinys negalėjo būti naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas. CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos“. Minėtame straipsnyje yra išdėstytos bendrosios nuostatos, kurios reglamentuoja rangą, kai tuo tarpu specialioji norma – Statybų įstatymo 36 straipsnio 1 dalis nustato 5 metų senaties terminą. Tokiu būdu, konstatuotina, kad Statybos įstatymo 36 straipsnio norma yra specialioji norma, kuri betarpiškai numato ne tik atliktų rangos sutarties sudarymo ir vykdymo nuostatas, bet ir galimybę ieškovui ginti savo pažeistus teisėtus interesus dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu CK 6.667 straipsnis numato bendrąją normą. Esant šių normų konkurencijai, būtina vadovautis specialiąja norma, reglamentuojančia senaties terminą.
Ieškovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Sareme sistemos“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Tarptautinės Inžinierių Konsultantų federacijos (toliau – FIDIC) patvirtintų Statybos sutarties sąlygų atsakomybės už defektus skyriaus 11.9 p. reikalavimuose numatyta, jog rangovo prievolės neturi būti laikomos atliktos tol, kol inžinierius jam neišduoda atlikimo pažymos. Pažymėtina, kad tokia pažyma rangovui neišduota, nors darbai priimti 2007-05-31. Kad atsakovas realiai savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, patvirtina statinio apžiūros aktai – 2008-05-16 Nr. 1 ir 2010-05-12 Nr. 7-77, kuriuose taipogi užfiksuoti defektai, patvirtinantys, kad meteorologinė stotelė neatitinka projekte numatytų funkcijų. Ieškovas pilnai atsiskaitė su atsakovu ir sumokėjo visą rangos sutarties kainą (10 952 407,32 Lt), tame tarpe ir už meteorologinės sistemos įdiegimą. Paskutinis finansinis pavedimas įvykdytas 2007-10-03, tačiau ieškovas iki šiol nedisponuoja ICAO reikalavimus bei Aviacijos rinktinės poreikius atitinkančia meteorologine sistema, todėl VSAT Aviacijos rinktinė negali tinkamai vykdyti jai priskirtų funkcijų. Nurodo, kad ieškovas vykdė susirašinėjimą ir pasitarimus su AB firma „VITI“ dėl trūkumų šalinimo. Ieškovas, laikydamasis CK 6.665 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintų nuostatų, pareiškė reikalavimą ištaisyti trūkumus per CK 6.666 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovas, pripažinęs trūkumus, geranoriškai įvykdys įsipareigojimą per sutartą terminą trūkumus ištaisyti. Ieškovas, praradęs viltį tikėti atsakovo pažadais įrengti meteorologinę sistemą pagal techninį projektą, 2008-12-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsižvelgiant į atsakovo veiksmus, kurie liudija, kad jis nuo pat pradžių pripažino savo prievolę ištaisyti atliktų darbų trūkumus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs (CK 1.130 straipsnio 2 dalis) ir prasidėjo iš naujo nuo to momento, kai paaiškėjo, kad rangovas nevykdys savo prievolės. Pažymi, jog telekomunikacijos (pagal projektą būtent ši dalis ir apima meteorologinę sistemą) yra statinio dalis. Statybos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog garantinis terminas sustabdomas tam laikui, kurį statinys negalėjo būti naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas. CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos“. Minėtame straipsnyje yra išdėstytos bendrosios nuostatos, kurios reglamentuoja rangą, kai tuo tarpu specialioji norma Statybų įstatymo 36 straipsnio 1 dalis nustato 5 metų senaties terminą. Tokiu būdu, konstatuotina, kad Statybos įstatymo 36 straipsnio norma yra specialioji norma, kuri betarpiškai numato, ne tik atliktų rangos sutarties sudarymo vykdymo nuostatas, taipogi galimybę ieškovui ginti savo pažeistus teisėtus interesus dėl žalos atlyginimo, kai tuo tarpu CK 6.667 straipsnis numato bendrąją normą. Esant šių normų konkurencijai, būtina vadovautis specialiąja norma, reglamentuojančia senaties terminą. Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-02-12 civilinėje byloje Nr. 2-128- 433/2010 nusprendė priimti trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsisakymą nuo reikalavimų įpareigoti atsakovą UAB „Sareme sistemos“ grąžinti ieškovui (UAB „Vildoma“) parduotą automatinę meteorologinę stotelę ir trečiajam asmeniui AB firma „VITI“ dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kaip ieškovas 2009-12-21 ieškinį pateikė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas įpareigoti atsakovą AB firma „VITI“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita VSAT Paluknio aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą, pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį projektą. Vilniaus apygardos teismas 2010-02-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8208- 585/10 nutarė palikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį nenagrinėtu. 2010-03-05 ieškovas su atskiru skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-02-26 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-8208-585/10. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-05-13 nutartyje (civilinė byla Nr. 2-753/2010) konstatavo, jog atsižvelgiant į nagrinėjamoje civilinėje byloje bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-128-433/2010 pareikštus ieškininius (reikalavimus) nėra pagrindo pripažinti, kad šie ieškiniai (reikalavimai), atsižvelgiant į jų turinio elementus, yra tapatūs, todėl Vilniaus apygardos teismo 2010-02-26 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovams AB firma „VITI“, AA „Gjensidige Baltic“, trečiajam asmeniui UAB ,,Sareme sistemos“ dėl sutartinės prievolės vykdymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Ieškovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė įpareigoti atsakovą AB firma „VITI“ per 6 mėnesius savo sąskaita Paluknio Aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį projektą (T2, b.l. 96-99). Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2005-12-08 sudarė Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ rangos sutartį Nr. (21)-16-211, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo pagal parengtą techninį projektą įvykdyti projekto dalį „Ryšiai ir signalizacija (telekomunikacija)“, o ieškovo pareiga buvo sumokėti sutarties kainą (T2, b.l.70-71). UAB „Sareme sistemos“ ir UAB „Vildoma“ 2007-05-17 sudarė meteorologinės stotelės pirkimo-padavimo sutartį (T2, b.l.35). Atsakovas ir UAB „Sareme sistemos“ 2006-06-03 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2006/06/03-IV dėl dalies darbų pagal projektą „Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ atlikimo (T2, b.l.40-45). Ieškovas ir atsakovas 2007-05-31 pasirašė Baigtų statybos darbų perėmimo pažymą, kurioje nurodyta, kad pagal projektą „Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ visi techniniai įrengimai ir inžineriniai tinklai yra išbandyti, veikia tinkamai ir yra tinkami naudoti, tenkina projekto normatyvinius reikalavimus, o Pripažinimo tinkamu naudoti aktas pasirašytas 2007-05-31 (T2, b.l.33). Kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad vadovaujantis CK 6.662 str. 2 d., ieškovas byloje neturėjo teisės remtis darbų trūkumų faktu, nes po akto pasirašymo pats atsakovas pripažino darbų trūkumus ir net žadėjo juos ištaisyti, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Atsakovas 2007-06-28 garantiniu raštu patvirtino ieškovui, kad aviacijos bazėje Paluknėje dviejų mėnesių laikotarpyje bus įrengta meteorologijos stotelė, laikantis techninėse specifikacijose nurodytų reikalavimų (T1, b.l.46). Ieškovas 2007-07-03 raštu kreipėsi į atsakovą dėl meteorologinės stotelės įrengimo trūkumų šalinimo, kuriuos pastarasis 2007-07-04 raštu sutiko pašalinti iki 2007-10-31 (T2, b.l. 31, 32). Tačiau tokio įsipareigojimo atsakovas neįvykdė, 2007-11-28 raštu pareiškė, kad meteorologinė stotelė tinkamai nefunkcionuoja dėl techninio projekto trūkumų (T2, b.l.3-4). Tačiau tokią atsakovo poziciją paneigė teismo ekspertizės išvados, kuriose nurodoma, kad faktiškai įrengtos meteorologinės stotelės techninė sudėtis ir programinė įranga neatitinka techninio projekto dalyje RS-4 „Ryšiai ir signalizacija“ išvardintų prietaisų sudėties ir programinės įrangos. Sumontuotos meteorologinės stotelės iš esmės negalima naudoti aviacijos reikmėms. Būtina keisti visą stoties įrangą, kuri pilnai atitiktų keliamus techninio projekto reikalavimus (T3, b.l.226-227). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės išvadomis, teisingai sprendė dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau neteisingai skaičiavo praleistą ieškinio senaties terminą, netinkamai vertino ieškinio senaties praleidimo priežastis ir aplinkybes, netinkamai taikė CK 3.131 str. 2 d., reglamentuojančią praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimą, dėl ko priėmė, neteisėtą sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje turi būti taikomas CK 6.667 str. 1 d. numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kolegija atmeta ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus dėl CK 6.698 str. ir Statybos įstatymo 36 str. 3 dalyje numatytų terminų taikymo, nes byloje narinėjamas ginčas ne dėl rangos objekto defektų šalinimo per garantinį terminą, o dėl to, kad rangovas netinkamai atliko rangos sutartyje numatytus darbus, t.y. įrengė meteorologinę stotelę, kurios techninė sudėtis ir programinė įranga neatitinka techninio projekto ir jos negalima naudoti pagal paskirtį - aviacijos tikslams.
CK 6.667 str. 1 d. nustato, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus civilinio kodekso nustatytas išimtis. Atsakovas AB firma „VITI“ prašė taikyti nurodytą ieškinio senatį ( 2 T., b.l. 130). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius savo pažado ir, galiausiai, 2007-11-28 raštu pareiškus, kad meteorologinė stotelė tinkamai nefunkcionuoja dėl techninio projekto trūkumų, ieškovė turėjo suprasti, kad atsakovė nebeketina taisyti rangos sutarties trūkumų, todėl 2007-11-28 rašto gavimo diena traktuotina kaip vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia, nuo kurios ieškovas turėjo pareikšti ieškinį teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido 21 dieną ir, kad tai padarė dėl svarbių priežasčių. Kolegija pažymi, kad atsakovo 2007-11-28 raštą ieškovas gavo 2007-12-03 (2T., b.l. 3-4), todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2008-12-03. Ieškovas ieškinį pareiškė 2009-12-18 (2T., b.l. 91), todėl ieškinio senaties terminą praleido 1 metus ir 15 dienų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ir nurodė, kad tokio termino nepraleido. Atmestini ieškovo argumentai, kad ieškovas turėjo pagrindo tikėti, jog ieškovas pašalins trūkumus. Kaip minėta atsakovas dar 2007-11-28 rašte ieškovui aiškiai išdėstė, kad neketina šalinti trūkumų. Nepaisant to, ieškovas 2008-01-21 raštu nurodė trūkumus pašalinti iki 2008-02-01, 2008-05-10 prašė atsakovo pratęsti pranešimo apie defektus laiką, 2008-05-19 siuntė atsakovui defektų suderinimo aktą, o 2008-06-11 prašė tokį aktą grąžinti ieškovui (1T., 120-125). Tačiau į šiuos ieškovo raštus atsakovas nereagavo ir nepateikė jokių atsakymų, kas akivaizdžiai dar kartą patvirtina, kad atsakovas neketino vykdyti ieškovo reikalavimų dėl trūkumų šalinimo. Todėl ieškovo argumentai, kad 2008 m. atsakovas susirašinėjo su ieškovu, atsakovas žadėjo vykdyti sutartį ir dėl šių priežasčių ieškinio senatis nutrūko, prieštarauja bylos aplinkybėms. Kaip minėta, byloje įrodyta, kad dar 2007-12-03 ieškovui buvo žinoma apie atsakovo atsisakymą vykdyti sutartį, atsakovas nereagavo į vėlesnius ieškovo raštus ir į paskutinį 2008-06-11 raštą, ieškovas ieškinį pareiškė 2009-12-18, todėl ieškinio senaties praleidimo faktas yra akivaizdus ir kolegijai nekelia abejonių. Ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas tik dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Byloje nėra nustatyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujinamas. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ginčo objektas statytas už Europos Sąjungos lėšas, iš esmės negali būti termino praleidimo priežastimi. Kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atmetus ieškinį, būtų pažeistas viešasis interesas. Ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas nagrinėjamu atveju nėra vienintelis. Ieškovas turi galimybę kitais būdais ginti savo teises, įskaitant ir teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (CK 1.138 str.).
Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą ieškinį atmesti (CK1.131 str. 1 d.). Ieškovas be jokių svarbių priežasčių daugiau nei metus laiko praleido ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys atmetamas.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Iš ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakovui AB firmai „VITI“ priteisiama 142 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o trečiajam asmeniui UAB „Sareme sistemos“ - 143 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakovui AB firmai „VITI“ 142 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o trečiajam asmeniui UAB „Sareme sistemos“ - 143 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.