Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00734-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2024 m. balandžio 15 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės D. S. ieškinį atsakovams H. S., S. S. dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus be žemės sklypo bendraturčių sutikimo pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė D. S. ieškiniu prašė: 1) pripažinti ieškovei teisę be atsakovų S. S. ir H. S., kaip žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.) bendraturčių, sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio rekonstrukcijos projektą ir kitus dokumentus bei gauti statybą leidžiančius dokumentus 2023 m. kovo 16 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-230316-00045 nurodytiems jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), stogo rekonstrukcijos darbams (vakarinėje stogo pusėje išmatavimai: aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo viršaus 5,20 m, aukštis nuo žemės paviršiaus iki perdangos 2,60 m, plotis 2,84 m, ilgis 4,44 m) ir 2023 m. kovo 17 d. pastatų rekonstrukcijos vizualizacijoje nurodytiems daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos į sandėlį / garažą bei vištidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos į verandą rekonstrukcijos darbams.

Ieškovė, 2024 m. sausio 2 d. patikslinusi ieškinio reikalavimą, prašo pripažinti ieškovei D. S. teisę be atsakovų, kaip žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių, sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vištidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Geco architektūros studija“ parengtą rekonstrukcijos projektą Nr. GAS.VP-2023-11/24-PP-A.

Ieškovės atstovė adv. V. Pilipavičienė nurodė, kad palaiko patikslintą ieškinį ir jame išdėstytus motyvus bei argumentus. Ieškiniu prašoma pripažinti ieškovei teisę be atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, sutikimo atlikti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų rekonstrukcijos darbus. Šalys – maždaug 6 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės lygiomis dalimis. Šiame teisme buvo nagrinėjama tų pačių šalių civilinė byla dėl žemės sklype esančių pastatų atidalijimo, 2021 m. lapkričio 29 d. priimtu sprendimu pastatai atidalinti kiekvienam bendraturčiui priteisiant atskirus pastatus asmeninės nuosavybės teise. Nuo 2022 m. gegužės 4 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovės asmeninės nuosavybės teisė į keturis pastatus – tvartą, daržinę, vištidę, kurių adresas – (duomenys neskelbtini), ir pirtį, kurios adresas – (duomenys neskelbtini). Ginčas byloje kyla dėl trijų pastatų – tvarto, daržinės, vištidės, kurie sudaro bendrą kompleksą, esantį žemės sklypo dalyje, kurioje nėra atsakovams priklausančių pastatų. Ši sklypo dalis yra visiškai autonominė ir nesisieja su atsakovų nei kaip pastatų, nei kaip žemės sklypo savininkų interesais. Atsakovų interesai nebūtų pažeisti, nes šis žemės sklypo plotas, pagal ieškovės pateiktą teismui žemės naudojimosi tvarkos projektą kitoje nagrinėjamoje byloje, parašomas paskirti naudotis ieškovei. Ieškovei priklausantys pastatai labai seni, tvartas – didžiausias pastatas, turintis pamatus, statytas 1937 m., jo nusidėvėjimas 70 proc., kiti statiniai taip pat senos statybos, jų konstrukcijos nusidėvėjusios, todėl ieškovė, siekdama juos pritaikyti šiuolaikiniams savininkės poreikiams, pradėjo šių pastatų stogo keitimo darbus, prie įėjimo į pastatą padarė išsikišusį stogelį. Ieškovė 2023 m. kovo 17 d. prašymu kreipėsi į atsakovus, kaip žemės sklypo bendraturčius, prašydama sutikimo rekonstruoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus – tvartą, daržinę ir vištidę, kartu pateikdama pastatų rekonstrukcijos vizualizaciją – projektinius pasiūlymus, kurioje buvo aiškiai nurodyti pastatų rekonstrukcijos sprendiniai. Atsakovai atsisakė duoti sutikimus rekonstruoti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus, iš esmės nurodydami, kad sutikimo neduos, kol nebus įteisinta savavališka statyba. 2023 m. gegužės 19 d. ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovus prašydama duoti sutikimą, paaiškindama savo sprendinius, atsakydama į S. S. iškeltus klausimus, nurodydama, kad pastatų naudojimo paskirtis nebus keičiama, liks pagalbinio ūkio pastatai, pastatai bus naudojami ir juose bus vykdoma tokia veikla, kuri leidžiama tokios paskirties pastatuose. Ir į šį pakartotinį prašymą buvo gauti neigiami sklypo bendraturčių atsakymai abstrakčiais ir formaliais motyvais. Atsakovė H. S. laiške nurodė, kad sutikimo neduoda, nes ieškovė prieš pradėdama rekonstrukcijos parengiamuosius darbus neatliko parengiamųjų darbų, neišsiaiškino, kokių reikia dokumentų tvarto rekonstrukcijai, neaptarė darbų eigos su sklypo bendraturčiais, nepaaiškino savo ketinimų ir planų, neturėdama projekto ir leidimo tvarto rekonstrukcijai padidino užstatomą plotą, nenustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, žemės sklypui neatlikti kadastriniai matavimai, be kurių negali būti rengiami statinių projektiniai sprendiniai, kadastriniai matavimai taip pat reikalingi rengiant sklypo topografinį planą, tvarto rekonstrukcijos dokumentai turi atitikti statybos reglamentų reikalavimus. Šiame atsakyme buvo keliami reikalavimai, kurių kontrolę ir priežiūrą vykdo kompetentingos institucijos, bet neužsimenama, kokios H. S. teisės ir kokie jos interesai bus pažeisti, jei ieškovė įteisins stogelį virš įėjimo į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį pastatą, jei ji pertvarkys senus nusidėvėjusius pastatus – vištidę ir daržinę. S. S. atsiųstame atsakyme į pakartotinį ieškovės prašymą duoti sutikim, nurodė, kad nesutinka su pastatų rekonstrukcija ir nurodė tokius motyvus – netinkamas informacijos pateikimo būdas, jis neatitinka Statybos techninio reglamento reikalavimų. Iš minėto atsakymo ieškovei neaišku, kokių reikalavimų neatitinka rekonstrukcija, neaišku, kokią įtaką ir kaip tas tariamas reikalavimų nesilaikymas turi atsakovo teisėms ir jo interesams. Kitas atsakovo nurodytas nesutikimo motyvas – sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus, tačiau nenurodyta, kokią reikšmę ši aplinkybė turi rekonstrukcijai ir kaip tai pažeidžia atsakovo teises. Atsakyme nurodytas motyvas, kad darbai pradėti neinformavus bendraturčių, jiems sudarant eilę nepatogumų, taip pat nekonkretus. Visuma išdėstytų iki kreipimosi į teismą atsakovų pateiktų atsakymų motyvų, dėl kurių neduodamas sutikimas ieškovės pastatų rekonstrukcijai, jų pobūdis patvirtina, kad motyvai neduoti sutikimo nekonstruktyvūs, nes atsakovai iš esmės neigia įstatymu įtvirtintą ieškovės, kaip ir kitų statytojų, teisę atlikti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų rekonstrukciją, nors ši rekonstrukcija neturi jokios įtakos atsakovų kaip bendraturčių interesams. Pradinio ieškinio pagrindinis reikalavimas buvo leisti atlikti stogo tam tikrus rekonstrukcijos darbus, kurie statybos inspekcijos savavališkos statybos akte buvo nurodyti kaip neteisėta statyba ir privalomajame nurodyme numatytas terminas šiems tariamiems pažeidimams pašalinti, tačiau į bylą ieškovė pateikė rašytinius įrodymus – valstybinės statybų priežiūros inspekcijos raštą, kuriame pripažinta, kad šie pažeidimai pašalinti. Taip formaliai nurodyta tame rašte, bet iš tikrųjų, kaip matyti iš ieškovės D. S. kreipimosi į inspekciją dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, po šio privalomojo nurodymo išdavimo D. S. atlikus pastato kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad pastatas nėra rekonstruotas savavališkai, kad tiems darbams, kuriuos ji atliko ir dėl kurių inspekcija surašė privalomąjį nurodymą gauti leidimą, parengti projektą, nebuvo reikalingas nei leidimas, nei projektas. Gavus inspekcijos raštą, prarado prasmę esminis reikalavimas pradinio ieškovės ieškinio, todėl ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad pirmo teismo posėdžio metu ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovai nurodė dar vieną naują nesutikimo argumentą, kad ieškovės nepateikusi atsakovams specialistų parengto projekto, užsakė atestuotų architektų projektinius pasiūlymus, kuriuose, iš esmės nekeičiant rekonstrukcijos sprendinių, apie kuriuos atsakovai jau buvo informuoti iki teismo, sprendiniai tik detalizuoti atsižvelgus į atsakovų išsakytus pageidavimus, kokių duomenų jiems trūksta, kad jie galėtų įvertinti rekonstrukcijos teisėtumą. patikslino savo reikalavimus, ir pateikė patikslintą ieškinį. Kasacinis teismas suformavęs praktiką tokiose panašiose bylose ir išaiškinęs, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, bet jos įgyvendinimo sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą, šios bylos kontekste – būtent į žemės sklypą. Atsakovai byloje turi įrodyti, kad ieškovės pastatų rekonstrukcija pažeis jų kaip žemės sklypo bendraturčių teises ir interesus, tačiau atsakovai kaip bendraturčiai siekia ne apginti savo kaip teises, jie net neteigia, kad ieškovė jas pažeidžia, o siekia sutrukdyti ieškovei rekonstruoti jai priklausančius pastatus. Iš ieškovės į bylą pateikto rekonstrukcijos projekto aiškiai matyti, kad ieškovė nekeičia žemės sklypo užstatymo ploto, ji neužima bendro sklypo ploto daugiau nei užima jos pastatai, ji nekeičia pastato aukštingumo taip, kad jis keistųsi nuo dabar esančio, išskyrus vištidės, nes keičiasi stogo konfigūracija, bet aukštis vis tiek neviršija paties pastatų komplekso stogo aukščio, todėl tie rekonstrukcijos darbai, kuriuos ieškovė numato atlikti, niekaip negali pažeisti atsakovų kaip žemės sklypo bendraturčių interesų. Byloje atsakovai nepateikė jokių faktų ar specialisto išvadų, patvirtinančių atsakovų kaip sklypo bendraturčių teisių, jų interesų pažeidimus. Atsakovai be teisėto pagrindo trukdo ieškovei įgyvendinti jai suteiktą teisę, ieškinio nepripažįsta. Vienas iš atsakovų argumentų kodėl ieškinys nepagrįstas yra tai, kad teismas tariamai neturėjo teisės ir teisėto pagrindo priimti ieškovės patikslintą ieškinį. Būtinybė ieškovei tikslinti ieškinio dalyką, paliekant reikalavimą pripažinti teisę be bendraturčių sutikimo vykdyti rekonstrukcijos darbus įvardinti tiktai kitą įrodymą, patvirtinantį tų darbų pobūdį, t. y. vietoje vizualizacijos nurodyti rekonstrukcijos projektą, iškilo bylos nagrinėjimo metu, kuomet per pirmą teismo pasėdį atsakovai išreiškė pageidavimą, kad būtų pateiktas projektas ir tuomet jie galimai pritartų rekonstravimo darbų atlikimui. Objektyvi būtinybė tikslinti ieškinio dalyką atsirado ir dėl statybos inspekcijos rašto, nes neteko prasmės reikalavimas dėl leidimo statyti ir projekto rengimo. Prašo tenkinti ieškinį visa apimtimi ir pripažinti ieškovei teisę rekonstruoti jai priklausančius pastatus pagal UAB „Geco architektūros studija“ parengtą rekonstrukcijos projektą Nr. GAS.VP-2023-11/24-PP-A.

Ieškovė D. S. paaiškino, kad, teismui priėmus sprendimą dėl pastatų atidalijimo, ji turi interesą ir teisę jai priteistus pastatus tvarkyti pagal savo šeimos poreikius. Jai atiteko keturi pastatai, iš kurių trys po vienu stogu – vištidė, daržinė ir tvartas, nori šiuos pastatus sutvarkyti. Stogo būklė prasta, jis keistinas. Pradėti stogo darbai ir pastato pertvarkymo darbai buvo derinami, buvo konsultuojamasi su Švenčionių rajono savivaldybės architektūros ir planavimo skyriumi, darbuotojai, įvertinę pastato duomenis iš Registrų centro ir sužinoję ketinimus keisti stogo dangą ir konstrukciją vakarinėje pusėje, kuomet nebus užstatoma sklypo dalis, pripažino, kad tokie darbai galimi. Statybos inspekcijai užfiksavus, kad stogo vakarinėje dalyje išsikišusi stogo dalis yra kaip rekonstrukcija, surašė privalomąjį nurodymą arba pašalinti statybos padarinius, arba įsiteisinti. Statybos inspekcija surašė aktą dėl pastato-tvarto, kuris yra ūkinės paskirties ir jo vidaus užstatymo plotas nesiekia 80 kv. m, taip pat ji kreipiasi dėl atsakovų sutikimo ir dėl kitų pastatų rekonstravimo. Ji palaiko savo ieškinį, kadangi turi interesą išlaikyti ir rekonstruoti pastatus, nuo pat pradžių viešai, skaidriai ir atvirai pateikė pastatų rekonstrukcijos tikslą ir apimtis. Nesulaukusi atsakovų pritarimo – atsakovai ir paskutiniame teismo posėdyje su ieškiniu nesutinka, prašo leisti rekonstruoti pastatus be bendraturčių sutikimo.

Atsakovų atstovas adv. S. Urbonavičius nurodė, kad atsakovai neginčija ieškovės teisės remontuoti, rekonstruoti savo statinius iš esmės teisės aktų nustatyta tvarka ir teisės aktų nustatytose ribose, tačiau svarbi faktinė chronologija. Ieškovė 2023 m. kovo 17 d. pateikė prašymą dėl sutikimo rekonstruoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus – tvartą, daržinę, vištidę, ir pateikė pastatų rekonstravimo vizualizaciją. Ieškovė nurodė, kad pageidauja padidinti užstatomą tvarto aukštį, t. y. kraigą pakelti 20 cm iki 5,20 m, tą patį nurodė ir dėl kitų pastatų aukščio, todėl vištidė, pagal ieškovės vizualizaciją, turėjo būti pakelta nuo 2 iki 5,20 m. Atsakovams pateikus savo poziciją, ieškovė pateikė teismui ieškinį – pripažinti ieškovei teisę be atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių sutikimo, teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio rekonstrukcijos projektą ir kitus dokumentus bei gauti statybą leidžiančius dokumentus 2023 m. kovo 16 d. savavališkos statybos akte nurodytiems jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio Pastato tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), stogo rekonstrukcijos darbams, vakarinėje stogo pusėje išmatavimai: aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo viršaus 5, 20 m, aukštis nuo žemės paviršiaus iki perdangos 2,60 m, plotis 2,84 m, ilgis 4,44 m ir 2023 m. kovo 17 d. pastatų rekonstrukcijos vizualizacijoje nurodytiems daržinės rekonstrukcijos į sandėlį/garažą bei vištidės rekonstrukcijos į verandą rekonstrukcijos darbams. Šiais reikalavimais ieškovė siekė padidinti statinių aukštingumą. Iš esmės, gal tą ir galėtų padaryti ieškovė, tačiau 2023 m. lapkričio mėn. vykusiame teismo posėdyje buvo išsiaiškinta, ieškovė nesugebėjo pagal savo pateiktą vizualizaciją išaiškinti, kokie konkretūs darbai numatomi, kas keičiama, kas nekeičiama, iš kurių atsakovai, gavę dokumentus, būtų galėję suprasti, kokie drabai bus atliekami. Ieškovės atliekami darbai tiesiogiai galėjo turėti įtaką atsakovų interesams, todėl dėl tos priežasties atsakovai siekė išsiaiškinti situaciją. Vėliau ieškovė su statybų inspekcija išsprendė klausimus, pateikė duomenis, kad statybų inspekcija ieškovei pretenzijų neturi. 2023 m. lapkričio mėn. ieškovė kreipėsi į architektus „Geco architektūros studija“, kurių projekte pastato aukštis nekeičiamas, iš esmės ieškovė pasilieka prie dabartinio savo pastato aukščio – prie 5 m, pastatų aukščiai nevienodi – daržinė 4,15 m, t. y. pakoreguoti techniniai sprendiniai, dėl kurių ieškovė kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo. Ieškovė pateikė iš esmės visiškai naują pasiūlymą. 2024 m. sausio 6 d. ieškovės atstovė informavo apie projektą atsakovus ir išsiuntė jiems „Geco architektūros studija“ parengtą rekonstrukcijos projektą, tačiau jų sutikimo neprašė. Informavimas nėra tapatus prašymui. Akivaizdu, kad ieškovė 2023 m. lapkričio mėn. suprato, kad iš to, ką ji pateikusi, iš principo nelabai įmanoma suprasti, ką ji planuoja padaryti. Būtent dėl tos priežasties, kad atsakovams nebuvo suprantama ieškovės planuojama rekonstrukcija, atsakovai negalėjo duoti abstraktaus sutikimo. Ieškovė parengė projektą, pagal kurį planuoja statyti, aukštingumo prasme besiskiriantį nuo buvusios vizualizacijos, pateikė patikslintą ieškinį – pripažinti ieškovei teisę be atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, sutikimo atlikti pastatų – tvarto, daržinės, vištidės, rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Geco architektūros studija“ parengtą rekonstrukcijos projektą. Ieškovė parengė kitą projektą ir prašo pripažinti jai teisę atlikti rekonstrukciją be atsakovų sutikimo, tačiau dabar yra kita situacija, nes atsakovai pasisakė dėl aukščių, o dėl naujo aukštingumo jie neturėjo galimybės pasisakyti. Faktinių aplinkybių, apie kurias kalbama dabar, anksčiau nebuvo. Atsakovai iš esmės neturi galimybės gintis. Jei šis pasiūlymas būtų pateiktas kovo mėn., galima būtų kalbėti, kad atsakovai kažkaip piktybiškai nesutiko, nerado būdų, bet po 2023 m. lapkričio mėn. vykusio teismo posėdžio ieškovė pakoregavo poziciją ir pateikė naują projektą, ginčo pradžioje buvo visai kitokie reikalavimai ir kitos sąlygos. Atsakovų pozicija tokia – pagal parengtą projektą viskas yra tvarkoje, bet problema tame, kad jų niekas niekada neklausė ir iki šios dienos neatsiuntė dokumento dėl jų sutikimo. Atsakovai yra žemės sklypo bendraturčiai, kuriems aktualus statinių aukštis, išvaizda, ir atsakovai nedaro jokių kliūčių rekonstruoti statinius. Tą akivaizdžiai parodė šios dienos derybos dėl taikos sutarties sudarymo – atsakovai sutiko ją sudaryti, nors ir nebuvo prašomi duoti sutikimą dėl naujame dokumente numatytų sąlygų, tačiau ieškovė principingai nesutiko sudaryti susitarimą. Faktinis ieškinio reikalavimas ir dalykas buvo pakeisti proceso eigoje, juo prašoma leisti be atsakovų sutikimo statyti, jisai atsirado vėliau nei buvo iškelta byla. Tuo atveju, jei pradinio ieškinio reikalavimas būtų suformuotas kitaip, šis klausimas nekiltų, tačiau jis buvo suformuotas labai konkrečiai pagal konkrečius dokumentus, konkrečias vizualizacijas ir konkrečius prašymus, todėl leidimas statyti be atsakovų sutikimo, pakeitus iš esmės tiek faktines aplinkybes, tiek ieškinio reikalavimą, tokiu būdu atsakovams netekus įstatyme numatytos teisės ar galimybės iki teisminio ginčo pradžios spręsti dėl sutikimo, pažeistų atsakovų procesines teises. Ieškinys turėtų būti atmestas būtent dėl to, kad į atsakovus dėl šio konkretaus projekto nebuvo kreiptasi ir jiems niekada nebuvo pasiūlyta duoti sutikimą statybai būtent pagal tokį projektą.

Atsakovė H. S. paaiškino, kad ji bendraturtė žemės sklypo, kuris nepadalintas. Ieškovė 2022 m. lapkričio mėn. pradėjo pastato rekonstrukciją. Buvo pakeista stogo konstrukcija, didėjo aukštis, atsirado kitas papildomas užstatytas plotas 12,6 kv. m bendroje teritorijoje, ėmė važinėti sunkiasvorė technika, atsirado pašalinių žmonių, bet jai apie tai iš anksto nebuvo pranešta. 2023 m. vasario 28 d. statybos inspekcija surašė savavališkos statybos aktą ir 2023 m. kovo 17 d. ieškovė kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo rekonstruoti pastatą, nors rekonstrukcija jau buvo prasidėjusi. Buvo nurodoma, kad užstatymo plotas nekis, bet savo prašyme nurodė, kad keisis stogo konstrukcija vakarinėje stogo pusėje, taip pat atsiranda atviras užstatytas 12,6 kv. m plotas. 2023 m, kreipėsi į atsakovus su nurodymu, kad pasirašytų atsakovai, tačiau motyvuotas atsakovės atsisakymas sutikti su rekonstrukcija nėra piktnaudžiavimas savo teisėmis. 2023 m. liepos mėn. savivaldybės įmonės fiksuojamas nesudėtingas statinys, kurio išmatavimai – 79,37 kv. m, taip pat fiksuoti vidiniai matavimai, atviras prieangis. Ieškovė neatliko kadastrinių matavimų prieš pradėdama rekonstrukciją ir kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo tik po statybos inspekcijos surašyto akto apie fiksuotą neteisėtą statybą. Ieškovė, baigusi vidaus patalpų statybos darbus, sumontavusi papildomas pertvarkas, užsakė kadastrinį matavimą ir buvo matuojami tik naujai įrengtų patalpų išmatavimai. Tuo metu, kai ieškovė kreipėsi į atsakovę sutikimo, jau buvo pakeista stogo danga, stogas iškeltas, gegnės pakeistos, priestatas pastatytas iš kitos pusės. Mano, kad jos motyvuotas atsakymas dėl sutikimo atlikti rekonstrukciją, negali būti laikomas kerštu ar priešiškumu ieškovės atžvilgiu, nes turi būti laikomasi įstatymų.

Atsakovas S. S. paaiškino, kad iš esmės pasisakė H. S.. Nesigilindamas į detales gali pasakyti, kad 2012 m. D. S. tapo tėvų sodybos palikimo bendrasavininkė, tuo metu buvo vienas namas ir vienas sklypas. Negaištų laiko teismuose, jei D. S. veiktų pagal įstatymus ir teisės aktus, pagal numatytas tvarkas. Dėl tvarto rekonstrukcijos darbų D. S. neįspėjo atsakovų net žodžiu, neprašė sutikimo, jis tik pamatė, kad atvažiuoja sunkiosios mašinos per pievas, gadina kelią. Jau penkerius metus su ieškove bendravimas tik raštu. Dėl to, kodėl nedavė sutikimo rekonstrukcijai, atsakė kelis kartus išsamiai elektroniniais laiškais.

Ieškinys tenkinamas.

Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei D. S. ir atsakovams H. S. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 6,0300 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype yra statiniai, kurie Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-75-617/2021) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovei D. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vištidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovei H. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir svirnas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovui S. S. – viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nagrinėjamu atveju bendraturčių ginčas kilo dėl ieškovės ketinamo atlikti statinių rekonstravimo pagal pateiktą projektą. Ieškovė, patikslinusi reikalavimą, prašo pripažinti jai teisę be atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pastato-tvarto, daržinės bei vištidės rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Geco architektūros studija“ parengtą rekonstrukcijos projektą Nr. GAS.VP-2023-11/24-PP-A tuo pagrindu, kad atsakovai, pažeisdami ieškovės teisę rekonstruoti jai priklausančius statinius pagal parengtą projektą, nepagrįstai nesutinka dėl rekonstrukcijos darbų atklikimo, nors rekonstrukcijos darbai nepažeidžia atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teisių ir jų teisėtų interesų. Pagal ieškovės paaiškinimus bei pateiktą UAB „Geco architektūros studija“ parengtą rekonstrukcijos projektą, rekonstruojant statinius, griaunama siena ir statomos medinės kolonos, keičiamos stogo konfigūracijos ir stogas virš įėjimo išsikiša į priekį. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 str. 1 d. 13 p., kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas privalo, be kita ko, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus), jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

LR CK 4.75 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 str. nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2006, 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl numatomų atlikti statybos darbų, statytojas turi atskleisti savo siekius, būsimų darbų mastą ir planuojamą pasiekti rezultatą. Tinkamu bendraturčio – statytojo – būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Taip pat pasisakoma, kad ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas bendraturčiams atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Protingais motyvais neduoti sutikimo statybai teismas gali pripažinti patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad statyba (rekonstrukcija) lemia ar nulems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pavyzdžiui, pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013, 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

Byloje ieškovė, su pradiniu ieškiniu pateikusi savo parengtą rekonstravimo vizualizaciją, atsakovams nurodant, kad turi būti pateiktas specialistų parengtas projektas, su patikslintu ieškiniu pateikė UAB „Geco architektūros studija“ parengtą rekonstrukcijos projektą, kuriame detalizuoti pagrindiniai rekonstrukcijos sprendiniai. Atsakovai pasisakė, kad rekonstravimas pagal pateiktą projektą galėtų būti atliekamas, tačiau su ieškiniu, t. y. ieškovės reikalavimu pripažinti teisę be atsakovų sutikimo rekonstruoti statinius pagal UAB „Geco architektūros studija“ parengtą rekonstrukcijos projektą, nesutiko procesiniu aspektu – tuo pagrindu, kad ieškovė nesikreipė į juos dėl sutikimo rekonstruoti statinius pagal UAB „Geco architektūros studija“ parengtą rekonstrukcijos projektą, šį projektą ieškovė atsakovams pateikė tik informuodama apie jį, todėl atsakovai neturėjo galimybės dėl šio projekto pateikti savo poziciją – sutikti ar nesutikti su juo, ir tuo pažeidžiamos atsakovų procesinės teisės. Atsakovai pažymėjo, kad sutikimą ar nesutikimą dėl rekonstrukcijos jie turėjo galimybę išreikšti tik dėl ieškovės iki kreipiantis į teismą jiems pateiktos vizualizacijos.

Iš byloje esančių dokumentų matyti ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra, kad ieškovės atstovė 2024 m. sausio 2 d. atsakovams elektroniniu paštu išsiuntė UAB „Geco architektūros studija“ parengtą statinių rekonstravimo projektą, nurodydama, kad projekte pateikti anksčiau jiems pateiktos minėtų statinių rekonstrukcijos vizualizacijos sprendiniai. Be to, 2024 m. sausio 24 d. vykęs teismo posėdis buvo atidėtas tam, kad atsakovai galėtų pasiruošti bylos nagrinėjimui pagal patikslintą reikalavimą. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į tai, kad atsakovams žinoma byloje nagrinėjamo ginčo esmė, toks projekto pateikimas vertinamas kaip tinkamas bendraturčio – statytojo – statinio rekonstravimo planų atskleidimas kitiems bendraturčiams, juo labiau, kad kitas teismo posėdis vyko 2024 m. kovo 26 d., atsakovai atstovaujami advokato ir todėl atsakovai turėjo pakankamai laiko susipažinti su pateiktu nauju projektu ir pareikšti vienokią ar kitokią savo poziciją. Atsakovai materialiuoju aspektu ieškovės patikslinto reikalavimo neginčijo.

Vertinant ieškovės reikalavimą be bendraturčių sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus, atsižvelgiama į tai, kad atsakovai, iki ieškovei kreipiantis į teismą, nesutiko su rekonstrukcija dėl to, kad nebuvo įteisinta neteisėta statyba, tačiau bendraturčiai gali ginčyti ne pačią statytojo teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013, 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015), vėliau nesutiko dėl to, kad nebuvo aiškūs rekonstrukcijos sprendiniai, atsakovai teigė, kad turi būti pateiktas specialistų parengtas projektas, tačiau nenurodė konkrečių jų teisių ar interesų pažeidimo, nepateikė argumentuotų motyvų ir neįrodė, kad ieškovės numatoma atlikti pastatų rekonstrukcija pažeistų jų kaip bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Ieškovės pateiktame projekte yra visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys duomenys, projektą parengė asmuo, turintis tam reikalingą kvalifikaciją. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, į tai, kad, kaip minėta, atsakovai pastatų rekonstravimo projektą ginčijo tik procesiniu aspektu, sprendžiama, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą atlikti ieškovei ieškinyje nurodytų pastatų rekonstrukcijos darbus pažeidžia ieškovės kaip bendraturtės teisę naudotis jai priklausančia asmenine nuosavybe. Byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad ieškovės ketinama atlikti ūkio paskirties pastatų – tvarto, daržinės ir pirties, rekonstrukcija, pakeis bendraturčių – atsakovų, gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, apsunkins bendrosios dalinės nuosavybės – žemės sklypo, naudojimą, todėl ieškinys tenkinamas.

LR CPK 93 str. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 110 Eur dydžio žyminį mokesti, todėl, ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas sumokėtas žyminis mokestis.

Ieškovė prašo atlyginti 850 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pateikė išlaidų detalizaciją, dokumentus, patvirtinančius minėtas išlaidas ir jų dydį. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad ne visada faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai apmokėti teismo pripažįstamos pagrįstomis (LAT 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 38 p.). Ieškovės pateiktų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“, tačiau, sprendžiant dėl iš atsakovų priteistino ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio atsižvelgiama į šalių procesinį elgesį bendradarbiavimo, priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo ieškojimo prasme. Kaip nustatyta, ieškovė jau bylą nagrinėjant teisme, o ne ikiteisminėje stadijoje, pateikė specialistų parengtą rekonstrukcijos pasiūlymą, be to, atsakovai, jiems pateikus UAB „Geco architektūros studija“ parengtą statinių rekonstravimo projektą, su juo nesutiko iš esmės tik procesiniu aspektu, 2024 m. kovo 26 d. teismo posėdyje sutiko ginčą išspręsti taikiai ir su ieškove sudaryti taikos sutartį, taikos sutartyje nurodant, kad sutinka, kad ieškovė atliktų pastatų rekonstrukciją pagal pateiktą projektą, tačiau ieškovė su tokia sąlyga nesutiko, teigė, kad sutartyje turi būti nurodoma, kad atsakovai pripažįsta ieškovės teisę atlikti rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo, ir dėl to ginčas nebuvo išspręstas taikiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas 450 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270 str., LR CK 4.75 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti D. S. teisę be žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių H. S. ir S. S. sutikimo atlikti pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vištidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Geco architektūros studija“ parengtą rekonstrukcijos projektą Nr. GAS.VP-2023-11/24-PP-A.

Priteisti iš H. S. D. S. 225 (du šimtus dvidešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš S. S. D. S. 225 (du šimtus dvidešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.