- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- ATP-365-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-03591-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- K. J.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties, kuria nepatenkintas K. J. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados vyresniojo tyrėjo Ž. R. nutarimas Nr.13N-2154103-12, kuriuo K. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 131 str. 1 d., padarymą, paskirta 80 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados vyresniojo tyrėjo Ž. R. nutarimu Nr.13N-2154103-12 K. J. nubaustas pagal ATPK 131 str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 23 d. apie 11:23 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno - Brolių gatvių sankryžoje nepakluso kelių eismo reguliavimo signalams, ėjo ir perėjo sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas K. J. padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados vyresniojo tyrėjo Ž. R. nutarimą Nr.13N-2154103-12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi K. J. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad byloje dėl jo kaltės nėra pateikta nuotraukų, vaizdo įrašų, nešališkų liudytojų parodymų ar kitokių neginčijamų ir nepaliekančių abejonių įrodymų, nors, pasak pačių pareigūnų, tai nebuvo atsitiktinio įvykio fiksavimas – veikta pasiruošus pagal planą „pėstieji“; taip pat, anot apelianto, abejotina, kad Vilniaus mieste judrioje vietoje penktadienio vidurdienį nebuvo nei vieno eismo dalyvio išskyrus policijos pareigūnus ir K. J..
Apeliantas nurodo, kad teismas neteisėtai priėmė kaip įrodymą 2013-01-29 papildomai pareigūnų atstovo pateiktą sankryžos šviesoforų budėjimo stadijų grafiką neleidęs posėdžio metu susipažinti apeliantui ir atitinkamai suformuluoti gynybinius komentarus, nepagrįstai atmetęs prašymą neprijungti šios medžiagos. Apeliantas pažymi, kad minėtas grafikas ne tik nebuvo pateiktas pareigūnų atsiliepime ir nebuvo taikomas nutarimo priėmimo metu, bet ir negali liudyti įvykio aplinkybių, nes protokole užfiksuotas vos apytikslis laikas su paklaida iki 10 minučių.
Pasak apelianto, teismas nepagrįstai traktavo du pareigūnus (A. Ž. ir M. Ž.) liudytojais, kai K. J. pateiktos 2013-02-01 rašytinės pastabos dėl posėdžio protokolo su įrašu apie tai yra teisėjos patenkintos. Apeliantas nurodo, kad šių „liudytojų“ parodymais verčia suabejoti teismo procesą stebėjusių liudininkų parodymai ir pačių pareigūnų bandymai šmeižikiškai atspindėti apeliantą.
Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas, nepašalinęs prielaidų, galinčių sukelti pagrįstų abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, nepagrįstai nenušalino nuo bylos nagrinėjimo teismo posėdžio sekretorės, nors byloje pakanka medžiagos abejoti jos ir teismo nešališkumu subjektyviąja ir objektyviąja prasmėmis.
Pasak apelianto, teismas klaidingai interpretavo KET, nepaisė ATPK 7 str. 30 str., 30² str., neteisėtai pažeisdamas bendrašakinius (dispozityvumas, objektyvioji tiesa, lygybė prieš įstatymą, nulla poena sine lege, sąžiningumas) ir specialiuosius (nekaltumo prezumpcija) teisės principus, taikytinus teismo proceso metu. Teismas neatsižvelgė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados vyresniojo tyrėjo Ž. R. nutarimo Nr.13N-2154103-12 neraštingumą: nutarime nurodoma, kad pažeidimas užfiksuotas Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje, kai tai yra vienos gatvės pavadinimas; kad nepaklusęs asmuo yra J. K., užuot K. J.; bauda skirta nesilaikant ATPK 7 str. 30 str., 30² str. – taikyta minimali nuobauda nenustačius lengvinančių aplinkybių; nei nutarime, nei protokole nėra žymių, kad K. J. būtų atsisakęs teikti paaiškinimus.
Prašyme prie apeliacinio skundo K. J. nurodė, kad dar neįsiteisėjus sprendimui, esant neišnagrinėtam apeliaciniam skundui, jau pradėtas užginčytos nuobaudos priverstinio išieškojimo procesas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris (toliau institucija) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, pažymi, kad 2012-11-26 13.30 val. K. J. atvyko į bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo metu K. J. kategoriškai pareiškė, kad su pažeidimu nesutinka ir bet kokį priimtą sprendimą skųs teismui, paaiškinimus pateiks teismui. Jokių raštiškų paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Institucija pažymi, kad visa administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga yra pakankamai išsami. Skunde nurodyti teiginiai, kad teismo posėdžio metu K. J. negalėjo pateikti gynybinių komentarų, kai buvo pateiktas sankryžos šviesoforo budėjimo stadijų grafikas, yra klaidingi, todėl kad teismo posėdžio metu minėtas grafikas buvo pakomentuotas ir K. J. galėjo užduoti klausimus gindamas savo poziciją. Pasak institucijos, surinktoje medžiagoje yra užfiksuotas konkretus pažeidimo laikas ir data, todėl K. J. skunde išdėstyti teiginiai dėl pažeidimo padarymo laiko yra jo subjektyvi nuomonė bei pasirinkta gynybinė pozicija. Institucijos nuomone, apylinkės teismo priimta nutartis yra pagrįsta ir teisinga.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog K. J. 2012 m. lapkričio 23 d. apie 11:23 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno - Brolių gatvių sankryžoje nepakluso kelių eismo reguliavimo signalams, ėjo ir perėjo sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 str. 1 d., kur nustatyta, kad pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus, lengvuosius keturračius motociklus ir dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas, mopedo ar lengvojo keturračio motociklo vairavimas ar važiavimas neužsidėjus ir (ar) neužsisegus motociklininko šalmo užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties litų.
Tai, kad įvykio metu ir vietoje K. J. nepakluso eismo reguliavimo signalams ir perėjo sankryžą degant draudžiamam – raudonam šviesoforo signalui tiek tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 4-5), tiek apklausti pirmosios instancijos teisme (b. l. 28) patvirtino įvykį tiesiogiai nedideliu atstumu matę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos antrojo policijos komisariato tyrėjai A. Ž. bei M. Ž., buvę tarnybiniame automobilyje toje pačioje Dariaus ir Girėno - Brolių gatvių sankryžoje.
Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Priešingai nei nurodo apeliantas, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai, nagrinėjamu atveju vykdę tarnybines pareigas ir pastebėję daromą teisės pažeidimą, bei jį užfiksavę, būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės dėl Dariaus ir Girėno - Brolių gatvių sankryžos reguliavimo šviesoforais patvirtintos sankryžos schema, šviesoforų 2012-11-23 11:20:40 – 11:24:50 val. budėjimo stadijų grafiku, kuriuo patvirtinta, kad raudonas signalas užsidegė 11:22:51 val. ir degė iki 11:24:28 val., kai teisės pažeidimas buvo užfiksuotas 11:23 val. (b.l. 21-22).
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas neteisėtai priėmė kaip įrodymą 2013-01-29 papildomai pareigūnų atstovo pateiktą sankryžos šviesoforų budėjimo stadijų grafiką, neleidęs posėdžio metu susipažinti apeliantui ir atitinkamai suformuluoti gynybinius komentarus, nepagrįstai atmetęs prašymą neprijungti šios medžiagos. Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, nes, kaip pagrįstai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skunde, teismo posėdžio metu minėtas grafikas buvo pakomentuotas ir K. J. galėjo užduoti klausimus gindamas savo poziciją. Teismas pagrįstai priėmė šį dokumentą, nes jo duomenys susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.
Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. parodymus, matyti, kad jis tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 2), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 27) neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 str. 1 d., nurodė, kad 2012-11-23 apie 11 val. Vilniuje Dariaus ir Girėno bei Brolių g. sankryžoje pradėjo eiti per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, įpusėjus perėją ėmė mirksėti žalias šviesoforo signalas, todėl paskubėjo ir baigė ją pereiti jau degant raudonam signalui, kas pagal KET yra leidžiama. Tačiau tokia K. J. pozicija vertinama kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai, policijos pareigūnai patvirtino, jog K. J. einant per sankryžą, visą laiką degė raudonas šviesoforo signalas.
Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas, nepašalinęs prielaidų, galinčių sukelti pagrįstų abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, nepagrįstai nenušalino nuo bylos nagrinėjimo teismo posėdžio sekretorės, nors byloje pakanka medžiagos abejoti jos ir teismo nešališkumu subjektyviąja ir objektyviąja prasmėmis. Pažymėtina, kad teismo posėdžio sekretorės nušalinimo klausimas motyvuotai ir pagrįstai buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi, apeliacinės instancijos teismas pritaria šioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms ir nepasisako šiuo klausimu.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nurodomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados vyresniojo tyrėjo Ž. R. nutarimo Nr.13N-2154103-12 netikslumai buvo ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir jie nelemia minėto nutarimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.
Šalies argumentai
Prašyme prie apeliacinio skundo K. J. nurodė, kad dar neįsiteisėjus sprendimui, esant neišnagrinėtam apeliaciniam skundui, jau pradėtas užginčytos nuobaudos priverstinio išieškojimo procesas. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 302¹¹ straipsnio, kur numatytos bylos dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribos apygardos teisme, 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pastebėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas administracinės nuobaudos vykdymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako šiuo klausimu, tik pažymi, kad antstolio veiksmai gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka CPK 510 str.
Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad K. J. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir K. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.