Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-22283-2018, kuriuo N. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyr. patrulis P. R. 2018 m. rugpjūčio 15 d. surašė N. B. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 39ANR_P-236394-2018 dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, jog N. B. 2018 m. rugpjūčio 15 d., 7.15 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,52 promilių (po paklaidos – 0,5 promilių) girtumas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistas A. G. 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu pripažino N. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas N. B. savo skundą palaikė, prašė vadovautis jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, jog alkoholį vartojo iš vakaro, kitą dieną neplanavo niekur važiuoti, tačiau ryte jam netikėtai paskambino iš darbo ir jis turėjo vykti darbo reikalais. Nurodė jautęsis gerai, todėl nutarė vairuoti. Apgailestauja klaidingai įvertinęs situaciją. N. B. teigimu, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbe vykstant į apžiūros vietas bei išvežioti darbininkus po statybos objektus. Be to, jis kiekvieną savaitgalį vyksta pas tėvus, kuriuos veža į gydymo įstaigas. Patikino problemų dėl alkoholio vartojimo neturintis – išgeria porą kartų per mėnesį (savaitgaliais), alkoholio vartojimą kontroliuoti geba, priklausomybės neturi.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. B. skundas tenkintinas iš dalies

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš N. B. skundo turinio, nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos nei faktinės bylos aplinkybės, nei nusižengimo kvalifikacija, asmuo pilnai pripažįsta savo kaltę, paskirtą piniginę baudą jau sumokėjo, o skundžiamą nutarimą prašoma pakeisti tik dalyje dėl administracinio poveikio priemonės, t. y. panaikinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą arba nustatyti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Nesant tam galimybės, prašo jam sutinkant įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos programoje bei pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Toks asmens prašymas motyvuojamas būtinumu turėti vairuotojo pažymėjimą, kuris N. B. visų pirma reikalingas darbe. Pasak N. B., neturėdamas specialiosios teisės vairuoti, negalėtų tinkamai atlikti darbinių funkcijų, netektų pragyvenimo šaltinio. Be to, teisė vairuoti jam būtina ir rūpinantis šeima – nepilnamete dukra bei ligotais tėvais, gyvenančiais Anykščiuose. Taip pat nemaža dalimi skundo argumentų siekiama pabrėžti, jog N. B. pritaikytas specialios teisės atėmimas yra neproporcingas padarytam nusižengimui, kadangi asmeniui nustatytas girtumas visai nežymiai viršijo leistiną ribą. Be to, pažymima, kad šiuo atveju N. B. alkoholį vartojo ne nusižengimo dieną, o iš vakaro. Kitą rytą asmuo, vairuodamas automobilį, galėjo sąžiningai klysti, pervertindamas savo organizmo galimybes bei gerą savijautą dėl galimo alkoholio kiekio organizme. N. B. praeityje nė karto nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, nėra sistemingas teisės aktų pažeidėjas, linkęs nepaisyti visuomenės priimtas taisykles.

Atsižvelgiant į skundą padavusio asmens prašymą netaikyti pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba šį terminą sutrumpinti, kai specialios teisės atėmimas buvo paskirtas įstatyme numatytam minimaliam terminui, teismas turi pareigą nagrinėti klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Įvertinus tai, jog įstatymas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padaryto nusižengimo padarymą numato privalomą specialiosios teisės atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, mažesnės nei minimalios nuobaudos paskyrimas būtų laikomas švelnesnės, negu įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos paskyrimu.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 30¹ straipsnį, dėl kurio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. Tiek šiuo metu galiojančio ANK 34 straipsnio 5 dalies, tiek anksčiau galiojusio ATPK 30¹ straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis protingo bei teisingumo principais, mano esant pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti N. B. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatytą atitinkamo įstatymo sankcijoje. Pagrindą tokiai išvadai visų pirma suteikia aiškiai mažesnis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingumas. Kaip matyti, N. B. pilnai pripažįsta savo kaltę dėl įvykdyto nusižengimo, gailisi (kas pagrįstai pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe), sumokėjo paskirtą baudą, nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad N. B. yra sumokėjęs visas jam paskirtas baudas (taip pat ir už pastarąjį nusižengimą), nė karto nebuvo baustas už vairavimą išgėrus, kas leidžia skundą padavusį asmenį charakterizuoti iš esmės teigiamai, matyti, jog pastarasis nėra piktybinis įstatymo pažeidėjas. Sprendžiant švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimo klausimą, ypatingai reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog šiuo atveju N. B. leistiną alkoholio ribą viršijo pakankamai nežymiai - ANK 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas, o nagrinėjamu atveju N. B. po paklaidos nustatytas 0,5 promilių girtumas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu manytina esant tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti perpus mažesnį įstatymo sankcijoje numatytos specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, nei sankcijoje numatytas minimalus dydis. Teismo įsitikinimu, tokia administracinė nuobauda bus pilnai pakankama įvykdyti administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Netaikyti specialiosios teisės atėmimo apskritai, kaip to pageidauja N. B., pagrindo nėra, kadangi asmuo praeityje yra padaręs šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį trejiems metams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (teisę vairuoti N. B. atgavo 2015-05-20). Atsižvelgiant į tai, jog N. B. jau patyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sukeliamas pasekmes, darytina išvada, kad pastarasis turėjo būti itin apdairus, elgtis ypač atsakingai, o šiuo atveju, žinodamas, kad iš vakaro vartojo alkoholį, tinkamai neįvertino tos aplinkybės ir nepagrįstai pasikliovė vien savo gera savijauta, nesusimąstydamas apie galimą išlikusį girtumą.

Skundą padavęs asmuo išsakė daug teiginių, kuriais argumentavo, kad jam būtina turėti specialiąją teisę vairuoti. Šiuo atveju teismas pažymi, kad tokios teisės turėjimas dėl darbo bei asmeninių tikslų, anaiptol, dar nėra priežastis netaikyti aptariamos administracinio poveikio priemonės. Teismas, sutrumpindamas specialiosios teisės atėmimo terminą, skunde išdėstytas aplinkybes, susijusias su teisės vairuoti turėjimo svarba atliekant darbines funkcijas, rūpinantis šeimos nariais ir artimaisiais, vertina bendrame kontekste, tačiau jų nelaiko išskirtinėmis, juo labiau, leidžiančiomis konstatuoti, kad specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju yra apskritai netikslingas.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad, nepaisant asmens išreikšto sutikimo dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose, teismas nemano esant pagrindą taikyti šią administracinio poveikio priemonę. Kaip matyti iš teisme duotų parodymų, N. B. nurodė priklausomybės nuo alkoholio neturintis, patikino, jog alkoholio vartojimą kontroliuoja, alkoholį vartoja pakankamai retai, be to, jau išklausė privalomus mokymus apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai, gavo atitinkamą atestatą, todėl, teismo vertinimu, įpareigoti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose būtų netikslinga.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, N. B. skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-22283-2018 keistinas, N. B. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinant iki šešių mėnesių laikotarpio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

N. B. skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-22283-2018, kuriuo N. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti N. B. švelnesnę administracinę nuobaudą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki 6 (šešių) mėnesių.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.