Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-617-908/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-03
Bylos Nr.
1-617-908/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33786-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
A. B., M. B.
Nukentėjusysis
G. R.
Advokatai
Algirdas Gurauskas, Kristina Sandaraitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-617-908/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33786-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 1.2.5.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei, Dianai Kiverytei,dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei,kaltinamajam A. B., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei – Butvilienei,kaltinamajam M. B., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,nukentėjusiajam G. R.,vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) salės darbuotoju, teistas:

1) 2010-04-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

2) 2010-12-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 9 metams, 2012-01-20 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė 7 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, 2014-09-05 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nustatant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus, 2016-11-25 išregistruotas iš probuojamų asmenų registro Vilniaus APT Vilniaus probacijos skyriaus;

3) 2018-03-07 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 54 MGL – 2 033,64 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 36 MGL – 1 355,76 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš A. B. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 380 Eur,

M. B. , asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla, neteistas,

kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su M. B., 2017-07-05, apie 14.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, be aiškios priežasties, neleido nukentėjusiajam G. R. išeiti iš buto ir grasino nužudyti, sudavė du smūgius rankomis ir du smūgius kojomis G. R. į įvairias kūno vietas, po to pargriovė G. R. ant grindų ir kartu su M. B. sudavė kiekvienas mažiausiai po penkis smūgius rankomis ir kojomis G. R. į veidą, galvą, šonus bei smaugė, savo veiksmais demonstruodamas, kad grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti, tokiais bendrais su M. B. veiksmais, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį daugybiniais veido kaulų: nosiakaulių, kairiojo viršutinio žandikaulio ir kairės akiduobės šoninės sienelės lūžiais, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose su kairio apatinio voko nubrozdinimu.

M. B. , veikdamas kartu su A. B., apie 14.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, be aiškios priežasties A. B. neleidus nukentėjusiajam G. R. išeiti iš buto, grasino nužudyti, A. B. sudavus du smūgius rankomis ir du smūgius kojomis G. R. į įvairias kūno vietas ir pargriovus G. R. ant grindų, jis ir kartu su A. B. sudavė kiekvienas mažiausiai po penkis smūgius rankomis ir kojomis G. R. į veidą, galvą, šonus bei smaugė, savo veiksmais demonstruodamas, kad grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti, tokiais bendrais su A. B. veiksmais, sukėlė nukentėjusiajam G. R. fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį daugybiniais veido kaulų: nosiakaulių, kairiojo viršutinio žandikaulio ir kairės akiduobės šoninės sienelės lūžiais, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose su kairio apatinio voko nubrozdinimu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio nepamena. Iš vakaro buvo išgėręs gal 3 ar 4 bokalus alaus. Ryte apie 9 – 9.30 val. atvažiavo pas A. B.. Iš jo išvažiavo apie 13 val. Buvo tik dviese. Per tą laiką virtuvėje išgėrė puslitrį. Negali paaiškinti, kodėl jam pareikštas kaltinimas. Nepamena kaltinime nurodytų faktų. Žino, kad 13 val. turėjo būti prie namų, nes buvo sutaręs paimti dokumentus. Pagal savo charakterį negalėjo sumušti žmogaus, nes nemėgsta veltis į konfliktus. A. B. charakteris normalus, tarpusavyje bendrauja draugiškai. Nežino, ar nukentėjusysis turi pagrindą apkalbėti. Su juo nėra bendravęs. Jis jam (duomenys neskelbtini) matytas, bet jo nepažįsta. Kai lankėsi A. B. bute, jis buvo tvarkingas ir švarus. Praėjo į virtuvę per saloną. Nepastebėjo nei kraujo, nei išvartytų daiktų (T. 1, b. l. 188-198).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, nes šis dažnai vaikšto prie konteinerių, tačiau nėra su juo bendravęs anksčiau. 2017-07-04 jam einat pro konteinerius, nukentėjusysis jį užkalbino, paprašė cigaretės ir pasakė, kad jį išvarė iš namų. Nukentėjusįjį apačioje įleido į rūsį, nes buvo sušalęs, sulijęs. Davė jam vyno, kurį šis, turbūt, išgėrė rūsyje. Jo paties butas antrame aukšte. Kitos dienos ryte, eidamas išmesti šiukšlių, matė, kad nukentėjusiojo jau nėra. 9 val. nuvežė žmoną į darbą, po to sutiko M. B.. Su M. B. pažįstami, susitinka išgerti alaus. M. B. pasikvietė pas save Mindauginių proga išgerti. Kartu išgėrė, M. išėjo. Išgertuvės vyko pas jį. Su M. B. pradėjo gerti apie 10-11 val., tiksliai neatsimena. M. buvo kelias valandas, gal 2 val. Jiedu bendravo, po to M.išėjo. Buto durys buvo praviros. Nukentėjusysis turi sugyventinę, kuri jam pasakė, kur jis (A. B.) gyvena. Nukentėjusysis ir sugyventinė su maišeliais rausiasi po konteinerius. Prieš pietus pas jį į butą užėjo kruvinas nukentėjusysis. Sakė, kad blogai jaučiasi, todėl jam davė kelias taureles. Nukentėjusiajam lašėjo iš nosies kraujas, gal dėl spaudimo. Kai nukentėjusysis atėjo, M. B. jau nebuvo. Nukentėjusysis atrodė baisiai, buvo sumuštas. Greitosios nekvietė, nes pastarasis neprašė. Davė išgerti ir išstūmė iš namų. Nesikvietė nukentėjusiojo vidun, nes jis „bomžas“. Nukentėjusysis išgėrė virtuvėje. Ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, kad nukentėjusysis buvo rūsyje. Seniai jau buvo, neatsiminė. Neturi tikslo žmogaus mušti. Davė išgerti iš gailesčio.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus A. B. nurodė, kad jo bute rastas G. R. kraujas. Iš nosies nukentėjusiajam bėgo kraujas dėl spaudimo. Ikiteisminio metu duoti parodymai apie tai, kad kraujas ožkos yra teisingi, nes tikrai iš kaimo buvo atsivežę ožkos skerdienos, reikėjo mėsą sukapoti virtuvėje. Balkono langas išdaužtas seniai dėl skersvėjo. Iki įvykio nukentėjusįjį matė tą dieną, kai įleido į rūsį. Įvykio dieną nukentėjusysis pas jį buvo palikęs kuprinę, maišelį. Kaltinamasis nepastebėjo paliktos kuprinės. Jis negali atsakyti į klausimą, kodėl bute buvo suversti daiktai lyg po grumtynių. Paprastai namuose yra tvarkinga. Gal nukentėjusysis išgėręs pargriuvo, nes jam spaudimas pakilo, tokiu būdu ir prisitaškė kraujo. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas kelis kartus. Jam buvo nustatytas 1,97 prom. girtumas, jautėsi tuo metu išgėręs. Paskambino policija į duris ir išvežė į PK. Kai atvyko pareigūnai, jis buvo užsnūdęs. Nepamena, kada atvažiavo policija. Kai nukentėjusysis išėjo, jis nuėjo miegoti. Miegojo pora valandų. Nukentėjusysis jį apkaltino dėl pinigų, nes jis niekur nedirba, vaikšto po šiukšlynus. Apkalba, nes nori pasipelnyti. Kai M. B. išėjo, nukentėjusysis atėjo pro neužrakintas duris maždaug po valandos. Neužrakino durų, nes buvo neblaivus. Kai įleido nukentėjusįjį į rūsį, jam nepasakė, kur gyvena. Kai ėjo paimti rūsio raktų į butą, gal tuo metu jis pamatė, kur gyvena. Nukentėjusysis jo laukė laiptinėje apačioje. Laiptinėje yra domofonas (T. 1, b. l. 188-198).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. R. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Jis neturi sugyventinės – A. B. melavo. Nepažįsta jokios ponios iš laiptinės. Prieš tą dieną A. B. jį įvedė į rūsį. Prieš tai susitiko prie „Klinikų“ sustojimo, kaltinamasis jį užkalbino. Pasiūlė užeiti pas jį į rūsį, kuriame jį užrakino. Tai buvo liepos 4 d. Prie kaltinamojo buto jie nėjo, o iš karto nusileido į rūsį. A. atnešė išgerti spalvoto gėrimo. Kodėl kaltinamasis jį vedėsi į rūsį, nežino. Leido ten nusnausti. Rūsys buvo „apverstas“. Liepos 5 dienos ryte A. B. su M. B. atėjo į rūsį, po to nusivedė jį į kambarį. Jie tvarkė rūsį, o jis jiems padėjo tvarkyti. Apsitvarkę rūsį užrakino ir išėjo visi į lauką. A. jį pakvietė į butą. Davė išgerti vieną taurelę. Išgėręs taurelę, liko bute. M. pradėjo prie jo kabinėtis. A. stovėjo šalia. Jo reikalavo pinigų. Kabinėjosi virtuvėje, kuri sujungta kartu su kambariu. Tuo metu jis stovėjo prie lango. Kilo mintis išeiti, tačiau išeiti iš buto jam neleido, o durys buvo užrakintos. M. pradėjo mušti, pastūmė ir pradėjo grasinti. Smaugė, kai gulėjo ant žemės. Tai vyko kambaryje. (Nukentėjusysis parodė nuotraukose, kur konkrečiai nukrito, kai M. jį pastūmė). Parkrito ant parketo tarp virtuvės ir kambario. Parkritęs buvo mušamas kojomis ir rankomis. Gynėsi rankomis. Smūgiavo į galvą, skaudėjo petį. Į galvą smūgiavo daugiausiai rankomis. Smūgiavo daugiausiai M., A. smūgiavo mažiau. Jis pradėjo dusti. Po kiek laiko dusulys praėjo. Mušė apie pusvalandį. Jie ant jo šaukė. Kai liovėsi mušti, jis išėjo. Paskui A. atrakino buto duris. Po sumušimo vyrai nieko nesakė. Laiptinėje kaimynai jį pamatė kruviną, kai išėjęs iš buto, sėdėjo laiptinėje. Po to atvažiavo greitoji pagalba, policija. M. iš buto pabėgo. Ligoninėje jis negulėjo, bet buvo nedarbingas apie pora savaičių. Jam sumušė veidą. Jam padaryta 400 Eur neturtinė žala, dėl to, kad jam skaudėjo, be to ir dabar dar jaučia skausmą, tačiau maženį. Išvaizda nepablogėjo. Jis pirko vaistus nuo skausmo. Juos gėrė gal savaitę ar dvi. Sužalojimai nelabai trukdo gyventi. Kaltinamieji jo neatsiprašė.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus G. R. nurodė, kad iki tol nežinojo, kokiame bute gyveno A. Įvykio dieną pas jį bute buvo pirmą kartą. Kai atėjo pas A. B., dar nebuvo sumuštas. Tą dieną su savimi turėjo maišiuką. Maišiuką atidavė policija, radusi A. B. bute. Laiptinėje kaltinamieji jo nemušė, daugiausiai mušė kambaryje. Ankščiau įvykio detales geriau prisiminė. Kartais būna, kad blogiau atsimena. Įvykio metu jam grasino, kad jį nužudys, reikalavo pinigų. Jis yra nepasiturintis, bet vyrai buvo girti, todėl ir reikalavo. Kartu su kaltinamaisiais negėrė. Nuo smūgio nukrito ant grindų. Daugiausiai M. reikalavo pinigų, grasino ir smaugė. B. truputį mažiau, tačiau taip pat sudavė keletą smūgių. Mušė abu kartu. Smūgių neskaičiavo, bet jų buvo suduota nemažai. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) su laiškais, nešiojo (duomenys neskelbtini). Dabar dirba valymo įmonėje. Ankščiau buvo kurjeris. Negyveno pas jokią moteriškę ir nepažįsta jokios moters. Liudytoja jam pažįstama tik iš matymo. Ji gyvena toje pačioje laiptinėje. Ji leidosi į apačią ir jį pamatė atsitiktinai. Nebendravo po įvykio su kaltinamaisiais. Turi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvena nakvynės namuose. Abu kaltinamieji neišleido jo iš buto. Jie pradėjo ant jo šaukti. Negali pasakyti, kodėl sutiko miegoti A. B. sandėliuke, nors turėjo, kur miegoti. Ankščiau A. B. nepažinojo. Kaltinamasis pasiūlė ir jis sutiko, nors ir pasirodė nenormalu miegoti sandėliuke. Nežino, kodėl A. B. jį pakvietė. Pats neprašė. Gal A. B. norėjo pasiūlyti išgerti vyno, norėjo padaryti gera. Su savimi pinigų neturėjo. M. B. reikalavo pinigų. Liepė jam paieškoti pinigų. Nežino, kodėl jie ant jo supyko, prieš jį smurtavo. A. B. grasinimas nužudyti pasireiškė sumušimais ir reikalavimu pinigų. Kai kaltinamieji jį mušė, sakė, kad nužudys, kokiu būdu tai padarys neminėjo. Daugiausia, kad nužudys, sakė M. A. B. nesakė. Iniciatorius buvo M, ne A. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 14, 15, 16), G. R. juos patvirtino. Nurodė, kad 2017-07-05, 10.30 val., neteisingai parašyta, kad A. B. jį kvietė. A. B. jį vakare kvietė į rūsį. Apie rūsį tyrėjui nepasakojo, nes to neklausė ikiteisminio tyrimo metu. Jis tikrai liepos 4 d. buvo A. B. rūsyje. A. B. kitą dieną išleido iš rūsio apie 10 val. ryto, tiksliai neatsimena laiko. A. B. buvo kartu su M. Kai jie atėjo, pradėjo tvarkyti rūsį. Ikiteisminio tyrimo metu apie rūsį neminėjo, nes A. B. vienas vakare pasikvietė į rūsį. Kitą dieną jie jau buvo dviese. Laiptinėje A. B. nesudavė smūgių, kaip parašyta ikiteisminio tyrimo metu. Smurtas baigėsi kambaryje. Laiptinėje nebuvo smurto. M. pradėjo lįsti, o A. B. nenorėjo išleisti jo iš buto. A. B. pradėjo mušti, po to prisijungė M., viskas vyko kambaryje. Abu jie mušė į įvairias kūno vietas. Tuo metu geriau atsiminė. Prašo remtis parodymais, kuriuos dabar sako ir ikiteisminio tyrimo metu. Yra pasimetęs. Aplinkybes atsiminė geriau vėliau po įvykio, tikrai. Policijoje pati tyrėja perskaitė parodymus. Pats jų neskaitė. Apklausą atsimena. Klausinėjo tyrėja. Pasakojo teisybę. Nešmeižė kaltinamųjų. Jie jį mušė. Policijoje nemelavo tyrėjai, sakė tiesą (T. 1, b. l. 188-198).

Teisiamojo posėdžio metu 2019 m. balandžio 8 d. nukentėjusysis G. R. po liudytojos P. J. apklausos atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad liudytoja iki tol jam buvo nematyta. Laiptinėje ją pamatė pirmą kartą. Girdėjo jos parodymus apie laiptinėje jam suduotus A. B. smūgius. Nelabai pamena, tačiau jei moteris matė, taip ir buvo. Ar A. B. buvo išėjęs nepamena, nes buvo stipriai sumuštas. Atmintis tuo metu labai šlubavo (T. 2, b. l. 8).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas J. M. P. paaiškino, kad neturi jokio pagrindo pakeisti protokolo išvadą (t. 1, b. l. 28-30). Išvadą padarė iš pateiktos asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės. Nukentėjusiojo nematė ir nusiskundimų negirdėjo. Kiek asmenų sudavė smūgius niekada negali pasakyti. Net ir keliais smūgiais, kokio poveikio, negalėtų pasakyti, nes tai priklauso nuo to, kiek tie sužalojimai lokalizuoti vienoje veido pusėje. Negalima atlikti vienu poveikiu, vienu smūgiu, vienu pataikymu. Smūgiai buvo kompaktiškai lokalizuoti. Griuvimui tokie sužalojimai nebūdingi. Kritus ant lygaus paviršiaus, tai iš viso neįmanomi tokie sužalojimai, bet jei krito ant kažkokio atsikišusio daikto, negalėtų paneigti. Nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui, tačiau kuriozų būna, bet dažniausiai kai žmonės būna gilioje psichinėje ligoje. Neįsivaizduoja kaip galima normaliam žmogui taip susižaloti, būtent tokiu būdu. Nesukėlė abejonių ir sužalojimų mastas, o nustatyta buvo veido kaulų, kuriuos įvardijo nosikaulių sužalojimu, kairiojo žandikaulio, kairės akiduobės šoninės sienelės lūžiai. Jei būtų viršutinės sienelės, tai jau reiškia pamato kaulas. Kaulų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų, o kiek toliau tęsis gydymas tai čia ne riba. Kūno sužalojimų statistinėje kortelė nematė. Nebuvo aprašyta apie kūno sužalojimus. Statistinėje kortelėje buvo aprašyti tik apie veido sužalojimai (T. 2, b. l. 4).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. paaiškino, kad nukentėjusysis jam matytas. Duomenys neskelbtini) buvo gautas iškvietimas, kad laiptinėje yra sužalotas asmuo. Atvykus į vietą, rado nukentėjusįjį, kurio veidas buvo labai stipriai kruvinas. Asmuo buvo tarp pirmo ir antro aukšto laiptinėje. Iškvietė greitąją. Nukentėjusysis nurodė butą, kuriame jis neva su draugu buvo atėjęs, kur ji sumušė ir išmetė, o jo daiktai liko bute. Paskambinus į butą, A. B. atidarė duris, pats pateikė nukentėjusiojo daiktus. Tai buvo asmens kuprinė. Jie paklausė, ar pažįsta asmenį, kuris sako, kad jo daiktai pas jį. A. B. iš karto daiktus atidavė. Užėjus į butą, matėsi kraujas, A. B. aiškino, kad pjovė ėriuką, užtat pritaškyta kraujo. Jis buvo sulaikytas, specialiosios priemonės nebuvo naudotos. Užrakinus butą, A. B. buvo pristatytas į komisariatą. A. B. buvo neblaivus. Kaltinamasis jokių aplinkybių neaiškino. Nukentėjusysis sakė, kad atėjo į butą su draugu - dviese. Negali tiksliai tvirtinti, kiek asmenų jį mušė, bet jis sakė, kad buto savininkas jį išmetė ir sumušė. Nebuvo jokių pašalinių asmenų laiptinėje, tik nukentėjusysis. Kambaryje prie balkono durų ir virtuvėje buvo kraujo dėmės. Butas nebuvo apleistas, tačiau jame buvo netvarka. Neatsimena, ar buvo šukės. A. B. aiškino, kad iš kažkur atsivežė ėriuką ir skerdė jį. Skerdienos nematė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 1, b. l. 24), A. J. juos patvirtino. Nurodė, kad kai kurias aplinkybes jau buvo pamiršęs. Nukentėjusysis sakė, kad buvo mušamas, bet ar dviejų asmenų buvo mušamas, šito neatsimena. Prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (T. 2, b. l. 4-5).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja P. J. paaiškino, kad pažįsta savo kaimynus, A. B. ir jo žmoną, jie gyvena trečiame aukšte, o ji antrame. M. B. nepažįsta, mato pirmą kartą. Nukentėjusiojo neatpažįsta, nes tą kartą buvo ilgesnių plaukų ir sumuštu veidu. Apie pusę trijų ji leidosi į apačią iš trečio aukšto ir pamatė tikriausiai šį vyrą, nukentėjusįjį, ir kaltinamąjį – kaimyną, kuris mušė koja, apauta avalyne, greičiausiai sportbačiais, nukentėjusįjį tiesiai į veidą. Labai išsigando. Kai nusileido, nukentėjusysis jau buvo sumuštas, bet A. B. prie jos dar sudavė tris smūgius. Ji suriko: „ką tu darai“. Tada kaimynas nubėgo pas save namo ir užsidarė. Nukentėjusysis sėdėjo atsirėmęs į laiptus. Vos kalbėjo, buvo kraujo bala priešais jį. Jį nuvedė iki trečio aukšto. Pasakė, kad ji eina į vaistinę ir iškvies policiją. Liepė jam, tyliai sėdėti. Paklausė, ko jis ėjo pas kaimyną. Vyras atsakė, kad A. B. pasiūlė išgerti, o jis ir nuėjo, tada ėmė namie jį mušti ir išmetė į laiptinę. Tai nukentėjusiojo žodžiai. Neminėjo, kiek žmonių jį mušė. Nuo nukentėjusiojo jautėsi alkoholio kvapas. Kas toliau buvo, nežino. Grįždama pamatė, kad jau nukentėjusįjį neša policininkai. Ji pati iškvietė policiją. Kaltinamojo labai bijo, jo bijo visi namo gyventojai. Jie naktimis triukšmauja ir neduoda miegoti. Kas bevyktų laiptinėje, iš buto niekas neišeina, nes visi bijo A. B.. Iki tol nukentėjusiojo nebuvo mačiusi. Ji matė, kaip kaimynas jam spyrė 3 kartus. Jis kumščiu nemušė, tai buvo neįmanoma, nes nukentėjusysis sėdėjo ant žemės, o A. B. stovėjo, todėl mušė koja. Kai asmenį mušė prieš tai, ji nežino. Pasakė tai, ką matė. Jos atmintis puiki. Įvykis galėjo būti 2017 m. liepos 5 d. Iš buto sklindančio triukšmo, negirdėjo. Tik išėjus į laiptinę, išgirdo žodžius, kaip vyriškis sako lietuviškai: „nemušk manęs“. A. B. buto durys iš dešinės pusės, o ji gyvena trečiame aukšte, bet ne virš kaltinamojo. Jos miegamasis toliau, tik truputį girdi triukšmą iš jų buto. Tą dieną nieko negirdėjo, nes buvo virtuvėje, gėrė kavą, o ten nieko nesigirdi (T. 2, b l. 5-8).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 1, b. l. 26), P. J. juos patvirtino. Nurodė, kad išeidama į vaistinę pamatė nukentėjusįjį, o kai grįžo namo, jį jau nešė policija. Nežino, ką rašė policijos pareigūnai, bet ji matė 3 smūgius koja. Leidosi laiptais, kai pamatė visą kruviną vyrą, kuris buvo į ją pasisukęs profiliu. A. B. buvo priešais nukentėjusįjį. Tai buvo laiptų aikštelėje. Nukentėjusysis buvo prisiglaudęs prie turėklų. Nenori prieš A. B. kažką sakyti, netiesos pasakyti, nes kai jis blaivus - normalus žmogus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta vieną kartą. Tyrėja perskaitė jos parodymų protokolą, nes ji pati nemoka lietuvių kalbos. Išvertė. Protokole neteisinga tai, kad ji grįždama pamatė nukentėjusįjį, o prisimena, kad pamatė tada, kai leidosi laiptais žemyn. To tyrėjai neakcentavo, nes manė, kad nėra skirtumo ar išeidama iš namų, ar grįždama. Šitos vietos gal neišvertė, nes rašė ilgai, o gal perskaitė labai greitai. Gal tą vyrą mušė ir kumščiais, bet to ji nematė. Parodymus davė rusų kalba. Buvo moteris, kur jai vertė (T. 2, b. l. 5-8).

Ikiteisminio tyrimo metu A. B., 2017-07-06 apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2017-07-04, apie 19 val., jis ėjo (duomenys neskelbtini), ir prie konteinerių pamatė vyriškį, kuris konteineriuose kažko ieškojo. Vyras buvo visas purvinas. Vyras priėjo prie jo ir paprašė cigaretės. Vyriškio jis nepažįsta, savo rajone jį matė pirmą kartą. Jis vyriškiui davė cigaretę ir ėjo link namų. Vyriškis ėjo paskui jį ir prašė, kad jam padėti, nes labai lyja, neturi kur būti. Jam vyro pagailo ir leido permiegoti savo namo, (duomenys neskelbtini), esančiame rūsyje. Vyriškis sutiko ir jis jį įleido į rūsį. 2017-07-05, 06.30 val., ėjo išnešti šiukšlių, įėjęs į rūsį, vyro jau nerado. Išmetęs šiukšles grįžo į namus. Namuose tvarkė mėsą, kurią buvo parsivežęs iš kaimo, po to žmoną išvežė į darbą. Nuvežęs žmoną grįžo į namus, kieme pastatė automobilį ir nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Grįžęs iš parduotuvės prie savo namų susitiko pažįstamą M., kurio pavardės nežino. Su M. dažnai susitinka bare „Kregždutė“. Pasikvietė jį užeiti pas save. Namuose su M. išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį. Po to M. išėjo, o jis toliau tvarkėsi pas save namuose. Apie 14 val. pas jį atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pasakė susidėti daiktus, nes jį sulaikys. Policijos pareigūnai taip pat jam pasakė, kad jis sumušė vyrą, kurį buvo įleidęs į rūsį. Jis vyriškio tikrai nemušė. Nežino, kas jį galėjo primušti. Paskutinį kartą vyriškį matė 2017-07-04, 19 val., kai įleido jį į rūsį (t. 1, b. l. 75-77).

A. B. 2017-07-07 papildomai parodė, kad nedarė įtarime parašyto nusikaltimo. Jo namuose rastas kraujas yra ožkos kraujas, nes iš kaimo parsivežė ožkos mėsos ir ją namie išdarinėjo (t. 1, b. l. 79).

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. 2018-02-28 apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad neserga jokiomis psichikos ligomis, nuo tokių ligų nesigydė, narkotikų nevartoja, išgeria alkoholio, tačiau dirba ir alkoholiu nepiktnaudžiauja. Prisimena, kad 2017 m. liepos mėnesį, gali būti 5 dieną, jis 9-10 val. buvo atėjęs į Tramvajų g., Vilniuje, nusipirkti alaus. Ten sutiko iš matymo pažįstamą A. B., kuris buvo su mašina už vairo. A. pasiūlė išgerti alkoholio pas jį namuose, (duomenys neskelbtini). Jis teigė, kad namie turi degtinės, tačiau nori, prieš pradedant vartoti alkoholį, pasistatyti kieme automobilį. Koks buvo jo automobilis, neprisimena. Jis sutiko, pasiėmė savo alaus ir įsėdo į A. B. automobilį. Jie nuvažiavo pas jį į butą, (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kokiame aukšte A. gyvena. Jis pas A. B. atėjo blaivus, prieš tai alkoholio nevartojo. Kartu užėjo į butą, išgėrė butelį degtinės, kurį turėjo A. B., ir jo alų. Kiek pamena, apie 12.00-13.00 val., jis išėjo iš A. B. namų, daugiau grįžęs nebuvo. Jis nepažįsta G. R., nebuvo kartu su juo pas A. B. namuose ir tikrai jo nemušė. Pas A. B. buvo vienintelį kartą, t. y. būtent 2017 metų liepos mėnesį, daugiau jo bute nei prieš tai, nei po to nebuvo. Kai jis buvo pas A. B., butas buvo tvarkingas, nebuvo jokio kraujo žymių ir pėdsakų (t. 1, b. l. 52-53).

2018-03-05 akistatos su nukentėjusiuoju G. R. metu M. B. parodė, kad nepažįsta priešais jį sėdinčio vyro. Jis šiandien pirmą kartą mato G. R., niekada nėra su juo vartojęs alkoholinių gėrimų. 2017-07-05 yra buvęs A. B. namuose ir su juo gėręs alkoholį, tačiau šio žmogaus ten nebuvo. Jis puikiai prisimena visas 2017-07-05 aplinkybes. A. B. namuose jis šio žmogaus nematė. Visiškai nesutinka su G. R.. 2017-07-05 išgertuvių A. B. namuose, kaip G. R. pasakoja, niekada nebuvo (t. 1, b.l. 56-57).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. R. 2017-07-05 parodė, kad 2017-07-05, apie 11 val., nuėjo pas draugą A. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten nuo 11 val. gėrė. Išgėrė pora stikliukų, tada nusprendė eiti namo, tačiau jo nepanoro išleisti iš namų A. B. su ten buvusiu draugu M. Jie abu pradėjo jį mušti, daužė per galvą, veidą, krūtinę, spardė kojomis. Sakė, kad jį užmuš. Kažkokiais būdais jam pavyko iš minėto buto ištrukti. Sėdėjo laiptinėje ant laiptų, kadangi buvo sunku eiti, nes buvo stipriai mušamas per kojas. Tada pro šalį ėjusi kaimynė iškvietė policiją, kuri sulaikė A. B.. A. B. draugas M. pasišalino. Atvažiavusi greitoji pagalba jį pristatė į Lazdynų ligoninę, jam diagnozavo įvairių kūno vietų sumušimus ir tolesnei apžiūrai buvo pervežtas į Žalgirio klinikas, kadangi labai skaudėjo žandikaulį ir buvo sunku kalbėti. Daugiau šiuo metu apie įvykį nieko negali papasakoti (t. 1, b. l. 14).

G. R. 2017-07-31 papildomai parodė, kad 2017-07-05, apie 10.30 val., jis ėjo prie (duomenys neskelbtini). Kai buvo prie sustojimo, prie jo priėjo iš matymo pažįstami A. B. ir M., pavardės nežino, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, jį kartais mato (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad čia gyvena. Mano, kad M. pažįsta A. B., nes kartais juos mato kartu. A. B. pasiūlė kartu išgerti alkoholio. Pasakė, kad turi butelį degtinės ir pasiūlė pavaišinti, pasikvietė į svečius. Jis sutiko ir jie nuėjo pas A. B., (duomenys neskelbtini). Anksčiau pas A. B. nėra buvęs. Pas A. B. jis išgėrė vos kelis stikliukus, buvo apytikriai pusę valandos. Tuomet jis jau norėjo eiti namo, tačiau A. B. jam nieko nepaaiškinęs, jo nenorėjo išleisti. Tuomet A. B. pradėjo jį mušti kumščiais ir kojomis, taip pat prisijungė ir M. Jie abu jį spardė ir mušė kumščiais į skirtingas kūno vietas, gavo smūgius ir į veidą, ir į galvą, į šonus. Jie abu jam sudavė nemažiau kaip po penkis kartus. Abu jam spaudė kaklą, lyg bandydami smaugti. Mušdami sakė, kad jį užmuš. Nežino, kodėl jie taip darė, gal tiesiog abu jau buvo padauginę alkoholio. Jis visą laiką prašė, kad paleistų, ir A. B. su M. nustojo jį mušti. Jie abu jį mušė buto kambaryje. Nustoję mušti, A. B. atrakino buto duris ir leido išeiti, tačiau neleido pasiimti kuprinės, kuri stovėjo jo buto koridoriuje. Kodėl neleido paimti kuprinės, nežino. Gal dėl alkoholio įtakos. Kai tik A. B. atrakino duris, pats pirmas iš buto išbėgo M. Jis išėjo iš buto (A. B. gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte) ir kai A. B. užsirakino, jis prisėdo ant laiptų, nes negalėjo nuo skausmo eiti. Tuomet laiptinėje ėjo moteris, kur ji gyvena, jis nežino. Jis paprašė iškviesti greitąją ir policiją. Atvažiavo greitoji ir policija. Matė, kaip pareigūnai išvedė A. B. iš buto, jis taip pat buvo užėjęs pas A. B. ir pasiėmė savo kuprinę. Greitoji jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur suteikė pirmą pagalbą. Jis patyrė daugybinius sumušimus, tačiau kaulų lūžių nebuvo. Gydytojai jam pasakė, kad pats nuvažiuotų į Žalgirio ligoninę, kad peršviestų žandikaulį. Jis po Lazdynų ligoninės vakare nuvažiavo į Žalgirio ligoninę, kur jam švietė žandikaulį. Žandikaulis lūžęs nebuvo. Dėl įvykio turi pretenzijų ir A. B., ir M., nes dėl jų veiksmų patyrė fizinį skausmą. Nežino, kodėl jie jam grasino, tačiau abu smaugdami sakė, kad jį užmuš (t. 1, b. l. 15).

G. R. 2018-05-30 papildomai parodė, kad tiksliai negali pasakyti, kuriose buto patalpose buvo mušamas A. B. ir M. Kiek prisimena, butas yra vieno kambario. Kiek pamena, jie dviese jį mušė buto kambaryje, buvo pargriovę ant grindų. Negali paaiškinti, kaip jo kraujas galėjo patekti ant sienų, balkono durų ir šaldytuvo. Šaldytuvas stovėjo kambaryje. A. B. pradėjo jį mušti pirmas kumščiais ir kojomis. Jis stovėjo, kai A. B. prišokęs pradėjo jį mušti kumščiais į veidą bei spardyti kojomis. Kiek galėdamas dengė veidą, iš nosies pasipylė kraujas. A. B. jį pargriovė ant grindų. Tada prie jo prisijungė ir M. Jie abu jį spardė ir mušė kumščiais į skirtingas kūno vietas, gavo smūgius į veidą ir į galvą, į šonus. Jie abu jam sudavė nemažiau kaip po penkis kartus. A. B. pirmas pradėjo, gal sudavė jam du kartus ir du kartus spyrė, kai jis pargriuvo. Abu jam spaudė kaklą, lig bandydami smaugti. Jis nesipriešino, tik, kiek galėjo, dengė veidą, visą laiką prašė, kad liautųsi. Anksčiau nei su M., nei su A. B. bendrauti neteko. Tai buvo pirmas kartas, kai bendravo. Jokių santykių tarp jų nėra. Jis juos abu iki įvykio pažinojo tik iš matymo, kaip (duomenys neskelbtini) gyventojus (t. 1, b. l. 16).

2018-03-05 akistatos su įtariamuoju M. B. metu G. R. parodė, kad prieš jį sėdintį vyrą pažįsta iš matymo, jis yra (duomenys neskelbtini) rajono gyventojas ir A. B. pažįstamas, tarpusavio santykių neturi. Su M. B. bendrauti teko. Jis, 2017-07-05, apie 10.30 val., prie sustojimo, šalia (duomenys neskelbtini) poliklinikos, prie jo priėjo iš matymo pažįstami A. B. ir šis vyras. Žinojo tik jo vardą (M.) ir kad gyvena (duomenys neskelbtini). Yra visiškai garantuotas, kad tai būtent tas M., nes jį pažįsta iš matymo. A. ir M. buvo padauginę alkoholio, tačiau A. jį pakvietė pas save į namus kartu išgerti alkoholio. Jis sutiko. 2017-07-05, jie trise, t. y. jis, A. B. ir M. (vyras, kuris šiuo metu sėdi priešais jį) nuėjo pas A. B., (duomenys neskelbtini). Jis pas A. B. išgėrė vos kelis stikliukus, buvo apytikriai pusę valandos. Tuomet jis jau norėjo eiti namo, tačiau A. B. pradėjo jį mušti kumščiais ir kojomis, taip pat prisijungė ir M. Jie abu jį spardė ir mušė kumščiais į skirtingas kūno vietas, mušė ir į veidą, ir į galvą, į šonus. Abu jį smaugė. Mušdami sakė, kad jį užmuš. Po to A. B. jam leido išeiti, tačiau neleido paimti daiktus. Kai išėjo jis, pro duris išbėgo M. Jo veidas buvo visas kruvinas ir jį pamačiusi A. B. kaimynė iškvietė policiją (t. 1, b.l. 56-57).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja P. J. 2018-02-26 paaiškino, kad 2017-07-05, apie 14 val., ji ėjo iš namų, (duomenys neskelbtini), į vaistinę. Kai grįžo namo, apytiksliai po pusvalandžio, užėjo į laiptinę. Laiptinėje labai garsiai šaukė kažkoks vyras. Ji pasikėlė iki antro aukšto ir pamatė, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto A. B. kumščiu muša jai nepažįstamą vyrą laiptinėje prie savo buto durų. Ji matė kaip A. B. du kartus sudavė smūgį nepažįstamam, kuris sėdėjo antro aukšto aikštelėje, kumščiu į veidą. Iš vyro veido bėgo kraujas, ant laiptų buvo kraujo. Ji pradėjo šaukti, kad A. B. liautųsi mušti nepažįstamą. Tuomet A. B. užėjo į savo butą ir užsirakino. Ji iškvietė policiją, padėjo sumuštam vyrui nueiti iki trečio aukšto ir laukti policijos. Jis jai papasakojo, kad A. B. pasikvietė į svečius, paskui sumušė. Ji policijos nelaukė, nuėjo namo. Kai policija išvažiavo, ji išplovė laiptinę. Ji kito vyro nematė. Matė, kaip nepažįstamą mušė tik A. B. (t. 1, b. l. 26).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. 2018-05-23 parodė, kad jis dirba rinktinėje „Vytis“ vyriausiuoju patruliu. 2017-07-05, jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. Ž., kai apie 14.30 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje yra sumuštas žmogus. Pagal pirminę gautą informaciją buvo nurodyta, kad kaltininkas yra iš (duomenys neskelbtini) buto. Su kolega atvyko į nurodytą vietą, kur laiptinėje rado sėdintį ant laiptų vyrą, kuris prisistatė G. R.. G. R. veidas buvo sumuštas, t. y. su akivaizdžiais sužalojimais, visas kruvinas, po akimis buvo kraujosruvos. Paklausus, kas nutiko, G. R. nurodė, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini) bute du, kaip jie suprato, pažįstami. Kad G. R. buvo mušamas laiptinėje, G. R. jiems nenurodė. Tačiau pasakė, kad (duomenys neskelbtini) bute liko jo kuprinė su daiktais. Su kolega nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą, duris atidarė vyras, kuris prisistatė A. B.. Jis pasakė, kad gyvena šiame bute. Su kolega užėjo į vidų. Bute daugiau nieko nebuvo, išskyrus A. B.. Bute rado ant grindų ir, kaip pamena, balkono durų, kambaryje, kraujo dėmes, balkono durų stiklas buvo sudaužytas. Taip pat kraujo pėdsakai buvo ir virtuvėje, kiek pamena, ant šaldytuvo. Koridoriuje buvo kuprinė su daiktais. Jis parodė kuprinę nukentėjusiajam, kuris taip ir sėdėjo ant laiptų. Jis pasakė, kad kuprinė yra jo. A. B. neprieštaravo. Jis atidavė kuprinę nukentėjusiajam. Buvo iškviesta greitoji. A. B. paaiškino, kad G. R. buvo jo bute, tačiau jis jo nemušė, kas mušė, nežino ir, kad kraujas yra skerdienos. A. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į pirmąjį komisariatą (t. 1, b.l. 24).

2017-07-05 tarnybiniame pranešime A. J. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes (t. 1, b.l. 136-137).

2017-07-05 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas butas, (duomenys neskelbtini). Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Prieškambaryje ant sienos aptikti pėdsakai, panašūs į kraują. Ant kambaryje Nr. 2 stovinčio šaldytuvo aptikti pėdsakai, panašūs į kraują, o ant minkštų baldų ir ant grindų, po stalu, guli naminės gėlės ir kiti daiktai. Balkono durų stiklas sudaužytas ir aptikti pėdsakai, panašūs į kraują. Atlikus apžiūrą, paimtos nuoplovos nuo prieškambario sienos, nuo šaldytuvo, nuo balkono durų vidinės pusės (t. 1, b.l. 5-11).

2017-07-31 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu buvo paimti nukentėjusiojo G. R. DNR pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (t. 1, b. l. 21-22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 295/2017(01) nustatyta, kad nuoplovose iš prieškambario, nuo šaldytuvo rastas žmogaus kraujas ir nustatytas G. R. DNR profilis su 99,9999999999996 % tikimybe. Nuoplovose nuo balkono durų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą nustatytas mišrus dalinis ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui (t. 1, b.l. 32-36).

2018-02-23 apžiūros protokolu nustatyta, kad dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresniajam ekspertui J. M. P., buvo apžiūrėta G. R. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau - RVUL) Asmens ambulatorinio gydymo kortelė ir pateikta išvada, kad G. R. VšĮ RVUL 2017-07-05 nustatyta daugybiniai veido kaulų: nosiakaulių, kairiojo viršutinio žandikaulio ir kairės akiduobės šoninės sienelės lūžiai, poodinės kraujosruvos akių vokuose su kairio apatinio voko nubrozdinimu. Sužalojimai padaryti sumušant kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 28-30).

2017-07-05 15.09 val., alkotesterio prietaisu A. B. nustatytas 1,97 promilės girtumas (t. 1, b.l. 114).

Nukentėjusiojo G. R. civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 400 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l.19-20).

Šalies argumentai

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 196,25 eurų (t. 1, b.l. 42-47).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus – nukentėjusiojo G. R., liudytojų P. J., A. J. parodymus, iš dalies paties A. B. parodymus, specialisto išvadą, apžiūros protokolą, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad A. B. ir M. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamieji savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė. A. B. teisme nurodė, kad nukentėjusiojo nemušė, o jis pas jį į butą atėjo jau sumuštas. A. B. teigimu, jis davė nukentėjusiajam išgerti ir išprašė iš buto. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu šis kaltinamasis teigė, kad 2017-07-05 nukentėjusiojo iš viso nematė. Tą dieną d gėrė viesesu M. B., pastarajam išėjus, toliau tvarkėsi namuose. Apie 14 val. atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. M. B. teigė, kad su A. B. gėrė pas jį namuose iki 13 val., po to išvažiavo, nukentėjusiojo nematė, nemušė. Minėtus kaltinamųjų parodymus paneigia byloje surinktų, teismo posėdyje ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma. Teismas, visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamųjų pateiktos versijos neatitinka tikrovės, yra jų pasirinkta gynybinė pozicija, nes jų paaiškinimai nėra nuoseklūs bei prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

Visų pirma, nukentėjusysis G. R. davė apie A. B. bute įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes iš esmės nuoseklius parodymus. Jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teigė, kad buvo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sumuštas A. B. ir jo draugo M. G. R. parodymus teisme šiek tiek keitė, menkindamas A. B. vaidmenį, tačiau ši nukentėjusiojo pozicija paaiškinama tuo, kad nukentėjusysis paaiškino, jog yra pasimetęs, po galvos sumušimo pablogėjo atmintis. Be to, nukentėjusysis prisibijo A. B.. Apie tai, kad jį sumušė du vyrai G. R. papasakojo ir policijos pareigūnui A. J., kuris atvykęs iš karto po įvykio rado sumuštą nukentėjusįjį netoli A. B. buto, sėdintį ant laiptų laiptinėje. A. B. nurodė, kad pas jį nukentėjusysis jau atėjo sumuštas, tačiau buto apžiūros protokolas tai paneigia, bute rasti kraujo pėdsakai, pats butas sujauktas, ant minkštų baldų ir ant grindų, po stalu, guli naminės gėlės ir kiti daiktai, balkono durų stiklas sudaužytas. Tuo labiau, kad nukentėjusysis ir nežinojo, kur A. B. gyvena, koks jo domofono numeris. Kaltinamojo A. B. versija, kad buto durys buvo praviros išėjus M. B., neįtikinama. Radusi nukentėjusįjį sumuštą ant laiptų, patvirtino ir liudytoja P. J., nurodžiusi, kad A. B. jos akivaizdoje jam dar sudavė smūgių. Liudytoja patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl smūgių sudavimo mechanizmo. Pažymėtina tai, kad pats A. B. parodymai nebuvo nuoseklūs, juos visą laiką keitė, atsižvelgdamas į byloje gautus įrodymus. A. B. parodymuose yra daug prieštaravimų, be to jie nesutampa ir su kita bylos medžiaga – liudytojos P. J., A. J. parodymais, šio liudytojo 2017-07-05, 14.40 val., darytomis nukentėjusiojo fotonuotraukomis, procesinių veiksmų atlikimo protokolais. Kaltinamojo M. B. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo G. R. parodymai, kuris kategoriškai nurodė, kad jį sumušė dviese – A. ir jo draugas M., kuris po nukentėjusiojo sumušimo A. B. atidarius duris, iš karto pasišalino, taip pat ir akistatos protokolas, kurio metu teigė, kad jį mušė M., liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad iš karto po įvykio pareigūnams nukentėjusysis pasakė, jog jį (duomenys neskelbtini) mušė dviese (liudytojas teisme juos patvirtino). M. B. parodė tą dieną buvęs bute, tačiau neigė mušęs nukentėjusįjį, iš viso neigė jį matęs. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tokio asmens nepažįstąs, o teisme nurodė, kad nukentėjusysis jam buvo matytas (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis norėtų apkalbėti ar pakenkti kaltinamiesiems, tokių aplinkybių nenurodė ir patys kaltinamieji. Nukentėjusysis ir liudytojai davė parodymus prisiekę, jų parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa ir vieni kitus papildo, o pačių kaltinamųjų parodymai apie įvykio aplinkybes prieštaringi, nesutampantys su kita bylos medžiaga. Įvykio metu G. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtino teisme apklaustas ekspertas J. M. P., tvirtindamas pateiktą išvadą. Apžiūrėjus G. R. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau - RVUL) Asmens ambulatorinio gydymo kortelę, ekspertas pateikė išvadą, kad G. R. VšĮ RVUL 2017-07-05 nustatyta daugybiniai veido kaulų: nosiakaulių, kairiojo viršutinio žandikaulio ir kairės akiduobės šoninės sienelės lūžiai, poodinės kraujosruvos akių vokuose su kairio apatinio voko nubrozdinimu. Sužalojimai padaryti sumušant kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tai, kad nukentėjusiajam buvo sužalotos ir kitos kūno dalys, patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir byloje pateiktas 2018-12-14 gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017-07-05 radiologo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas.

Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamieji smurtaudami prieš nukentėjusįjį veikė bendrininkų grupe. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, baudžiamasis įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Nagrinėjamu atveju iš aptartų aplinkybių matyti, kad bendrininkų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais ir apėmė fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Prieš nukentėjusįjį smurtavo abu kaltinamieji, suduodami smūgius rankomis, kojomis. Kaltinamieji suprato bendrais veiksmais žalojantys nukentėjusįjį, norėjo taip elgtis, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, kurių atžvilgiu jų tyčia nebuvo apibrėžta. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose formuojamą praktiką, pagal kurią bendrai veikę asmenys atsako kaip bendrininkai tiek atvejais, kai asmuo sužalojamas nuo bendrininkų smūgių visumos, tiek nuo vieno iš bendrininkų smūgio, kai nustatoma, kad visi veikė tyčia. Pažymėtina, kad esant bendrininkavimui, kaltininkams inkriminuojami visi dėl bendrininkų nusikalstamų veikų kilę padariniai, o ne tik tie, kuriuos padarė kiekvienas kaltininkas (kasacinė nutartis Nr. 2K-352-696/2016). Teismas vertina, kad kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas iš kaltinimo A. B. šalina aplinkybę, kad G. R. išėjus iš buto ir būnant laiptinėje, A. B. jam sudavė su smūgius kumščiu į veidą. Liudytoja P. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad A. B. laiptinėje sudavė du smūgius nukentėjusiajam ranka, teisme jau nurodė, kad smūgiai buvo trys ir padaryti koja, tačiau pažymėtina tai, kad pats nukentėjusysis nei iš karto po įvykio, nei vėliau nenurodė, kad buvo mušamas laiptinėje, teisme akcentavo, kad prieš jį buvo smurtaujama tik bute. Atsižvelgus į tai, minėta aplinkybė iš kaltinimo A. B. šalintina, tai veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus, aiškiai išreikštas Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014 ir kt.).

Teismo vertinimu, kaltinamiesiems dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pareikštas kaltinimas, t. y. kad A. B. ir M. B. grasino nužudyti G. R., nepaisant to, kad kaltinamieji jį neigia, yra įrodytas byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetu. Visų pirma, nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad A. B. ir M. B. prieš jį smurtaudami, sakė, kad užmuš. Apie tai nukentėjusysis G. R. paaiškino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusiajam G. R. buvo pakankamas pagrindas bijoti, jog grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas: byloje esantys įrodymai patvirtina, kad asmuo svetimame bute kaltinamųjų buvo žiauriai sumuštas, jam norint pasišalinti, to daryti neleista. Tokiomis aplinkybėmis kaltinamųjų išreikšti žodžiu grasinimai nukentėjusįjį nužudyti, jų veiksmai, smūgiai nukentėjusiajam suduoti rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, byloja apie grasinimų realumą bei poveikį nukentėjusiojo psichinei būsenai. Būtent tokios jo būsenos ir siekė kaltinamieji. Nukentėjusysis grasinimą suvokė kaip realų pavojų jo gyvybei, nes bandė ištrūkti iš buto, patyrė psichologinį diskomfortą, baimę ir nervinę įtampą. Darytina išvada, kad kaltinamųjų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę (nusikaltimą padarė būdamas teistas už smurtinius nusikaltimus, dirbantis, vedęs, baustas administracine tvarka, VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytas 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2017-07-25 iki 2017-08-30. Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2018 m. rugsėjo 3 - rugsėjo 19 d. Nr. 75U-II-104/2018 nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. B. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. B. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei organinis asmenybės sutrikimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. (duomenys neskelbtini) konsultuotas/gydytas 2016-10-06. Diagnozė: (duomenys neskelbtini)). Įvertinęs aptartas aplinkybes, A. B. nusikaltimus ir asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtina griežčiausia sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, bausmių dydžius nustatant mažesnius už sankcijose numatytą vidurkį. Bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, tarpusavyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo A. B. klausimą, vertina aukščiau aptartas jo asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, tai, kad asmuo dirba, turi gyvenamąją vietą, sugyventinę, ir mano, kad yra pagrindas A. B. skirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 p. numatytus įpareigojimus. Teismo vertinimu toks sprendimas atitiks visuomenės ir paties kaltinamojo interesus, leis greičiau atlyginti nusikaltimais nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui padarytą žalą, turės prevencinį poveikį.

A. B. buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka 2017-07-05 14.35 val. (b. l. 70), paleistas 2017-07-07 14.17 val. (b. l. 80). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. B., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nesunkus nusikaltimai), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę (nusikaltimą padarė būdamas neteistas, dirbantis, baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo). Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam M. B. už nusikalstamas veikas – laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydžius nustatant mažesnius už sankcijose numatytą vidurkį. Bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, tarpusavyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nuteistajam skirtinas įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktuose. Teismo nuomone būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvačios ir proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų

Teismui yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma iš kaltinamųjų priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 196,25 eurų dydžio žalą dėl nukentėjusiojo G. R. gydymo. Teismui taip pat pateiktas prašymas nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Iš pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, kad G. R. dėl patirtų sužalojimų dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 196,25 eurų. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius (t. 1, b. l. 42-44). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinio ieškinio dydis nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamųjų dėl A. B. ir M. B. priteistina 196,25 eurų žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

G. R. pateikė civilinį ieškinį 400 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl įvykio patyrė didelį fizinį skausmą, negalėjo pilnavertiškai dirbti ir miegoti. Jautė diskomfortą būdamas lauke dėl tokios išvaizdos, kai akivaizdžiai matėsi sužalojimai (t.1, b.l. 19).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam G. R. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniais nusikaltimais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimų patyrė stresą, išgyvenimus, fizinį skausmą, kadangi jam buvo padaryti daugybiniais veido kaulų: nosiakaulių, kairiojo viršutinio žandikaulio ir kairės akiduobės šoninės sienelės lūžiais, poodinės kraujosruvos akių vokuose su kairio apatinio voko nubrozdinimu. Nukentėjusysis patyrė stresą dėl sveikatos, buvo sutrikdyta jo darbinė veikla. G. R. apklaustas teisme be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių nurodė. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusių asmenų teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį bei jų galimybes atlyginti žalą. A. B. ir M. B. dirbantys. Apibendrinant konstatuotina, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, atlygintina 400 Eur neturtinės žalos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: trys nuoplovos ir lyginamieji pavyzdžiai perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (t. 1, b.l. 37-38), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301, 302, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant: vienerius metus neišeiti iš namų nuo 23 val iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; visą bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, į ją įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-07-05 14.35 val. iki 2017-07-07 14.17 val. (dvi dienas).

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvė apribojimą vieneriems metams.

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvė apribojimą vieneriems metams.

Įpareigoti M. B. visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje; per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš A. B. ir M. B. 196,25 eurų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Solidariai iš A. B. ir M. B. nukentėjusiajam G. R. priteisti 400 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tris nuoplovas ir lyginamuosius pavyzdžius perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė