Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „L.“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., būdamas UAB „L.“ (toliau – ir bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. liepos 1 d. nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.

Tyrimo metu A. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad bendrovės skola (mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma) susidarė dėl nuostolingos 2019 m. I pusmečio veiklos, dėl kliento iš Baltarusijos Respublikos atsiskaitymo vėlavimo. Bendrovės vadovas nurodė, kad pridėtinės vertės mokesčio skola bus sumokėta pardavus bendrovės turimus prekių likučius bei pardavus Baltarusijos kliento atvežtas naujas automobilines padangas (b. l. 27).

Teismo posėdžio metu A. K. papildomai pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad bendrovės pagrindinė komercinė-ūkinė veikla yra didmeninė prekyba padangomis. Kadangi visi padangų gamintojai veiklą vykdo užsienyje, būtina padangas importuoti į Lietuvą. Šiai procedūrai atlikti reikalinga pirkti krovinio pervežimo (dažniausiai jūros keliais) paslaugas, taip pat jūrinių konteinerių iškrovimo, sandėliavimo, prekių išmuitinimo dokumentų ir kitas procedūras. Nagrinėjamu atveju 2019 m. gegužės pabaigoje bendrovė iš savo pagrindinio tiekėjo – H. T. LTD, veiklą vykdančio Korėjoje, įsigijo padangų. Kad prekės būtų iškrautos iš laivų ir išsiųstos bendrovei, už jas buvo būtina atsiskaityti. Dėl šios priežasties bendrovė atliko H. T. LTD naudai 52 933,38 Eur mokėjimą. Padangų pervežimo bei iškrovimo paslaugas suteikė UAB „H. L.“. Ši įmonė, negavusi apmokėjimo už suteiktas paslaugas, nesuteikia leidimo iš uosto teritorijos išvežti krovinio. Todėl buvo būtina apmokėti šios įmonės išrašytas sąskaitas 7 000 Eur sumai. Prekėms, atgabentoms ne iš Europos Sąjungos valstybių, taikomos išmuitinimo procedūros. Šias paslaugas suteikė UAB „I.“. Ši įmonė, negavusi apmokėjimo, nesuteikia leidimo iš muitinės sandėlio išvežti krovinio. Todėl buvo būtina apmokėti šios įmonės išrašytas sąskaitas 1 000 Eur sumai. Bendrovė minėtas padangas įsigijo siekdama užtikrinti komercinės veiklos tęstinumą bei pajamų gavimą, tai įrodo faktas, jog padangas bendrovė perdavė savo kontrahentams, vykdydama su jais sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis. Tuo atveju, jei UAB „L.“ būtų neatlikusi aukščiau nurodytų mokėjimų, būtų kilusios itin nuostolingos pasekmės arba būtų tekę stabdyti bendrovės veiklą. Dėl kredito lizingo įmokų sumokėjimo pažymėjo, jog kredito įstaiga įmokas automatiškai nurašo nuo sąskaitos, todėl bendrovė neturėjo jokios galimybės išvengti šių įmokų atlikimo. Sutarties su kredito įstaiga nutraukimas būtų neracionalus ir neprotingas sprendimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad nurodytos įmokos buvo paskutinės pagal butui įsigyti sudarytą sandorį. Atkreipia dėmesį, kad aukščiau aprašytų mokėjimų dėka bendrovė toliau vykdo ūkinę-komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas, taip pat įgijo visišką nuosavybės teisę į butą, kuris yra viena iš numatomų atsiskaitymo priemonių su VMI. Dėl mokėjimo A. S. pabrėžė, jog šis mokėjimas buvo atliktas pagal vykdomąjį dokumentą, todėl atitiko CK 6.930 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nepažeidė straipsnio reglamentuojamo eiliškumo.

Daro išvadą, kad jo veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties (subjektyviosios pusės) – kaltės, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (b. l. 59-62).

A. K. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad kuomet atsirado mokestinė priemoka, tuomet šie metai įmonei buvo nuostolingi, viduryje metų turėjo 40 000 eurų nuostolį, nei vienais metais taip nebuvo, dėl blogos ekonominės situacijos padangų rinkoje tiek Europoje, tiek užsienyje. Todėl atsirado finansinis minusas balanse ir negalėjo tuo metu sumokėti PVM mokesčio. Gavo pinigų iš klientų, kurie yra nurodyti, jie buvo skirti apmokėti padangoms, kurios tuo metu buvo Klaipėdos jūrų uoste. Bendrovė turėjo rinktis iš dviejų dalykų, arba mokėti VMI ir nepristatyti klientams padangų, to pasėkoje gali prarasti klientus ir tuo pačiu gali prarasti tiekimą su savo tiekėju „H.“, jeigu laiku neatsiskaito su tiekėju ir laiku neiškausto iš uosto padangų, jie taiko baudas, kurios yra labai didelės, tuo pačiu yra taikomos jūrų uosto baudos, kurios taip pat yra labai didelės. Todėl nenorėdami prarasti savo klientų bei tiekėjo, su kuriuo pasirašę griežtą kontraktą, nusprendė atsiskaityti pradžioje su jais. Kitokiu atveju būtų praradę savo veiklą, kadangi mūsų tiekėjas yra vienintelis, iš kurio bendrovė perka padangas. Pasirinko staigiai apmokėti padangas, kad jas galėtų išimti iš jūrų uosto ir pateikti savo klientams.

Žino, kad sudarydami sutartis su klientais, turi turėti atitinkamą sumą sąskaitoje. Bet buvo minusas balanse 40 000 eurų. Ta suma atsirado per einamąjį laikotarpį. Įmonėje yra sezoniškumas. Kovo mėnesį suplaukia konteineriai į Klaipėdos jūrų uostą ir tuomet daro distribuciją pardavimams. Taip pat tiekėjas turi galimybę įkrauti padangų pagal sutartį, kurių bendrovė nėra užsakiusi, jie turi tokią teisę Buvo pakrauti konteineriai, kurių klientai neužsakinėjo, ir bendrovė turėjo ieškoti, kas jas nupirks. Per tą pavasario sezoną susidarė minusas, kuris atsirado būtent dėl ekonominės situacijos padangų rinkoje. Jau metų pradžioje buvo paskaičiavę, kad PVM dengs iš tų pinigų, iš pelno, ir apie jokį minusą net negalvojo. Turėjo sumokėti tiekėjui „H.“, kad galėtų pasiimti padangas iš laivo. Visa procedūra yra vykdoma per tarpininką UAB „H.“, esantį Klaipėdoje, t.y. įmonė, kuri bendrovės vardu tas padangas iškrauna iš laivo, daro jų dokumentaciją, importuoja ir tuomet krauna ant mašinos ir parveža į Vilniuje esantį nuomojamą sandėlį. Bendrovė muitinės tarpininkams moka už apiforminimus, iškrovimus, saugojimus ir visą dokumentaciją. Visi mokėjimai, kurie buvo atlikti, jie buvo atlikti tam, kad visą šią procedūrą galėtų atlikti ir kad klientas gautų tą kovinį. Klaipėdos įmonė, kuriai yra sumokėta 7 000 eurų, yra bendrovės Klaipėdos tarpininkas, kuris tas padangas turėjo apdirbti. UAB „I.“ įmonė yra būtent tas muitinės tarpininkas Vilniuje, kuriam yra pervesta 1000 eurų, kad jie suformintų, iškrautų padangas į sandėlį, kad jos būtų importuotos, tai reiškia, kad joms nebebūtų taikomos jokios sankcijos ir jas būtų galima parduoti Lietuvos rinkai. Taip pat buvo keletas mokėjimų, kurie nepriklausė nuo bendrovės, t.y. lizingo paskola. Jau išsipirko nekilnojamąjį turtą ir būtent bankas automatiškai nuskaičiavo tuos pinigus. Taip pat buvo su A. S. sudaryta taikos sutartis ir ten automatiškai nuskaičiavo pinigus. Nedarė jokių pavedimų į šalį, tai buvo tiesioginis atsiskaitymas su tarpininkais, kad tos prekės pasiektų gavėją. Bendrovė buvo priversta, kad nemokėti už saugojimą, mokesčius, parduoti ir į apyvartą vėl išleisti pinigus ir mokėti už padangas.

Buvo paimta mokestinė paskola ir turėjo sumokėti 39 000 PVM ir delspinigius. Galėjo tą sumą padengti, bet tokiu atveju nebūtų galėję atsiskaityti su tiekėjais. Bijodami prarasti tiekimo galimybę, priėmė tokį sprendimą. Bloga padangų ekonominė rinka buvo todėl, kad didelius užsakymus iš didelių kompanijų vykdo tokios šalys kaip Baltarusija, Ukraina ir joms yra taikomi kitokie įkainiai. Jie taip pat yra pasirašę sutartis su tiekėjais, su gamintojais, jie importuoja padangas už geresnes kainas, kadangi pas juos yra kita ekonominė situacija, jie tas padangas apsiformina ir eksportu išveža į užsienį. Kol sužinojo tiekėjai, kad tokios situacijos vyksta, rasta ir Ispanijoje H. padangų, kurios buvo parduotos trečiosioms šalims, jos rastos dideliais kiekiais Europos Sąjungoje. Būtent jie parduoda žymiai pigiau padangas į Europos Sąjungą ir taip mušamos kainos. Vyko didelis konfliktas su pačiais tiekėjais, nes jie nekontroliavo tokių dalykų ir nuo šiol yra priimtas sutarimas, kad būtų teikiamos visai kitokios sąlygos būtent toms trečiosioms šalims.

Tai prasidėjo praeitų metų gale, apie lapkričio mėnesį, buvo jaučiamas kainų mažėjimas. Tai reiškia, kai klientai, kuriems turi padangų, atsako, kad jiems už tokias kainas jų nereikia, kadangi jie gali gauti tas pačias, kurių kaina yra mažesnė net už savikainą. Bendrovė su tokiomis kainomis konkuruoti negali. Tuomet prasidėjo klientų atsisakymai, kadangi jie pradėjo gauti iš kitur padangų, dėl to bendrovė buvo priversta parduoti padangas į minusą. Akcininkas vyko į Pietų Korėją dabar, kad tartųsi dėl kainų kitam pavasariui, kad jos būtų žymiai geresnės, nes bendrovė negali konkuruoti. Laukia iš tiekėjų naujų, patvirtintų kainų. Gerais laikais, t. y. prieš metus ar porą metų, įmonė mokėjo apie 100 000 eurų PVM mokesčio. Šiemet jau mažiau, kadangi ir užsakymų yra jau žymiai mažiau, apie 20 000 – 30 000 eurų. 39 000 eurų suma bus už porą mėnesių. Dabar suma nepadengta, nes buvo pasirašyta paskolos išdėstymo sutartis su VMI, ją pasirašė sausio mėnesį, buvo sutarta, kad ją išdėstys metams laiko, buvo duotas garantas bendrovės kontraktas su Baltarusijos įmone, kuri bendrovei buvo skoloje, bet pinigų sutartu laiku iš jų negavo, bet jie prisiėmė kitus bendrovės įsipareigojimus. VMI tas dalykas netenkino, jie nutraukė paskolos sutartį.

Tai buvo atidėjimo paskolos sutartis, jeigu įmonė negali tuo metu sumokėti, galima su visais dokumentais prašyti, kad ją pratęstų, ją ir pratęsė, bendrovė privalėjo nuo gegužės mėnesio mokėti, bet bendrovė negavo tų pinigų ir todėl paskolos atidėjimo sutartį nutraukė. VMI netinka paaiškinimas, kad norima prašyti naujos pratęsimo sutarties, duodami likusią Baltarusijos skolą, VMI to atsisakė, todėl planuojama teikti VMI prašymą atidėti su nekilnojamuoju turtu. Tai reiškia, kad įkeičia visą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 215 000 eurų. Skola likusi ta pati, nepadidėjusi. Neturi iš ko skolos padengti, todėl jau rašė antrą prašymą išdėstyti. Jie jį atmetė, nes tai yra tas pats garantas, t.y. kreditoriai, jie nesutiko su tuo ir bendrovė dabar teiks kaip garantą ne kreditorių, o faktinį turtą, kuriuo garantuos apmokėjimą.

Prieduose yra pagrindžiantys dokumentai, už ką mokėjo, kokias paslaugas, kad tikrai nekuria kokių nors istorijų. Įmonei „I.“ ne per vieną kartą susidarė tokia suma. 59 933,28 eurai yra ne pilna suma, nes apmokėjimas yra 20 procentų. Bendrovė turėjo apmokėti 80 procentų, 20 procentų jau buvo apmokėję. Likus trims dienoms iki laivui įplaukiant į uostą turi būti atliktas pavedimas, per tas kelias dienas suvaikšto mokėjimas, tuomet „H.“ duoda tiesioginį nurodymą, kad yra leidimas iškrauti ir jie išsiunčia duomenis, kad konteinerį galima iškrauti ir jis yra apmokėtas. Nedarė specialiai veikos, norėjo, kad įmonė galėtų tęsti veiklą, to pasėkoje nėra sustabdyti kontraktai su tiekėjais ir klientais. Prašo į tai atsižvelgti skiriant nuobaudą.

Administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodytas byloje esančia medžiaga, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu bei pateiktais pareiškimo priedais, patvirtinančiais jame išdėstytą informaciją.

Iš mokesčių mokėtojo duomenų matyti, kad UAB „L.“ vadovas nuo 2015 m. vasario 19 d. yra A. K. (b. l. 5).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. spalio 3 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 222 137,94 Eur. (b. l. 6)

Iš operatyvaus patikrinimo pažymos su priedais matyti, kad operatyvus patikrinimas pradėtas 2019-07-25, baigtas 2019-08-14. Jo metu tikrinta UAB „L.“ mokestinės nepriemokos atsiradimo priežastys ir jos sumokėjimo galimybės laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2019-07-31, operatyvaus patikrinimo metu buvo tikrintas piniginių lėšų judėjimas bendrovės bankų sąskaitose, avansų apyskaitos, kiti finansinės atskaitomybės dokumentai. Iš bendrovės dokumentų ir pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad bendrovė kasos operacijų neatlieka, kasos knygos neveda. Bendrovėje yra vienas atskaitingas asmuo – vadovas A. K.. Iš bendrovės pateiktų bankų sąskaitų išrašų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2019-07-31 „Paysera LT“ bendrovės turimoje atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų operacijų nebuvo atliekama. AS „Meridian Trade Bank“ banke bendrovės turimos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur) išrašas ir bendrovės 2019-05-31, 2019-06-30 avanso apyskaitų duomenys rodo, kad laikotarpiu nuo 2019-05-27 iki 2019-07-01 UAB „L.“, būdama skolinga VMI prie FM, atliko mokėjimus prekių (paslaugų) tiekėjams už 70 397,50 Eur, iš kurių: H. T. LTD – 52 933,38 Eur, UAB H. L. – 7 000,00 Eur, įmokos, susijusios su kredito/lizingo įsipareigojimais – 5 235,70 Eur, UAB „I.“ – 1 000,00 Eur, A. S. (pagal taikos sutartį) – 2 548,64 Eur ir kt. (b. l. 9-26).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) viešai skelbiamais 2019 m. spalio 3 d. duomenimis, UAB „L.“ yra 2 darbuotojai, įsiskolinimas VSDFV fondui – 897,14 Eur (b. l. 6)

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Bylos medžiaga, UAB „L.“ banko sąskaitų, avanso apyskaitų duomenys patvirtina, jog UAB „L.“ tiriamuoju laikotarpiu turint mokestinę nepriemoką, buvo padaryti atsiskaitymai su paskesnės nei valstybė eilės kreditoriais, taip pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. A. K. neneigia šių aplinkybių, tačiau pažeidimą argumentuoja tuo, jog buvo susidariusi sunki bendrovės ekonominė padėtis, taip pat klientui iš Baltarusijos vėluojant atsiskaityti. Tačiau pažymėtina, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). UAB „L.“ 2019 m. balandžio 1 d. – 2019 m. liepos 31 d. sąskaitų apyvartos duomenys rodo, kad tikrintu laikotarpiu bendrovės turto mažėjo, o įsipareigojimų dydis (įskaitant ir mokėtinus mokesčius) didėjo (b. l. 17-18). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 3 dalis nustato, kad mokestinė nepriemoka, kurios sumokėjimas yra atidėtas šio įstatymo nustatyta tvarka, sumokama mokestinės paskolos sutartyje numatytu terminu. Pagal 88 straipsnio 2 dalį sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Bylos duomenimis nustatyta, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai buvo atliekami nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, po to sudaryta mokestinės paskolos sutartis, po to tiriamuoju laikotarpiu UAB „L.“, pažeisdama įstatymo nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką, atsiskaitė su paskesnės eilės kreditoriais, o mokestinė nepriemoka nepadengta nei iki 2019 m. rugsėjo 30 d., dėl ko sutartis buvo nutraukta, nei iki šiol. Šios aplinkybės patvirtina, kad mokesčių administratorius atsižvelgė į UAB „L.“ sunkumus vykdant savo finansinius įsipareigojimus, tačiau bendrovė tiriamuoju laikotarpiu, žinodama, kad neturi galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais, nei iš dalies nepadengė mokestinės nepriemokos, o vykdė atsiskaitymą su žemesnės eilės kreditoriais. Sutiktina, kad šis pažeidimas darytas galimai siekiant išvengti dar didesnių nuostolių, tačiau, kaip minėta, CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvios, be to sudėtinga situacija tęsėsi gan ilgą laiką, bendrovei buvo suteikta galimybė stabilizuoti savo finansinę būklę, tačiau bendrovės vadovas pažeidė įsipareigojimus kitam kreditoriui – valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl darytina išvada, kad A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 120 straipsnį. Kadangi nenustatyta duomenų, jog A. K. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, jo veika kvalifikuojama pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad atliktas mokėjimas A. S. priskirtinas antrosios eilės mokėjimams. A. K. nurodė, jog šis mokėjimas atliktas pagal vykdomąjį dokumentą, tačiau tai nepatvirtina, jog vykdomasis dokumentas išduotas dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas iš nustatytų atliktų mokėjimų savarankiškai sudaro ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl net pasitvirtinus aplinkybei, jog A. S. mokėjimas atliktas nepažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų, tai neturi reikšmės A. K. veiksmų kvalifikavimui.

Nors A. K. nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies, vis tik jis nuo pat tyrimo pradžios neneigė faktinių nustatytų aplinkybių, todėl, teismo manymu, yra pagrindas nuoširdų prisipažinimą pripažinti lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į A. K. asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebaustas, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad administracinį nusižengimą padarė veikdamas bendrovės interesais, susidarius sudėtingai finansinei būklei, jam skirtina administracinė nuobauda – bauda, atitinkanti straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudos minimumą (ANK 34 straipsnis).

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas, priimdamas nutarimą, gali asmens prašymu paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes. Asmens prašymas privalo būti rašytinis. Byloje toks prašymas nebuvo pateiktas, taip pat nepateikti duomenys, leidžiantys teismui spręsti apie asmens materialinę padėtį ar kitų reikšmingų aplinkybių buvimą. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka, tad asmuo po nutarimo įsiteisėjimo turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu dėl baudos mokėjimo išdėstymo, kartu pateikdamas duomenis apie savo materialinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-5091-961/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.