- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- e1-2326-716/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- M. J.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje M. J. (M. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamą vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. J. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2024 m. sausio 20 d., apie 2.15 val., (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. K. K., tyčia koja vieną kartą spyrė į minėto automobilio kairės pusės priekinį veidrodėlį ir jį sulaužydamas sugadino, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 280 eurų turtinę žalą.
II. Byloje surinkti duomenys
M. J. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. sausio 20 d., apie 10.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“ susitiko su savo drauge. Jis buvo visiškai blaivus. Draugė iš savo telefone esančios „Bolt“ paskyros išsikvietė taksi automobilį. Atvykus „Bolt“ automobiliui „Toyota Prius“ (spalvos bei valst. Nr. neatsimena), už vairo sėdėjo tamsaus gymio vyras, užsienietis. Automobiliui atvykus, jis įlipo į automobilio galą (už vairuotojo sėdynės) draugė liko stovėti lauke. Tada jis su „Toyota Prius“ vairuotoju pradėjo ginčytis. Vairuotojas kažką pradėjo jam sakyti neaiškia kalba, o jis vairuotojo praprašė šnekėti angliškai arba lietuviškai, nes vairuotojo kalbos nesupranta. Vairuotojas jam sakė „go go“, pradėjo rankų gestais rodyti, kad jis išliptų iš automobilio. Jis suprato, kad vairuotojas nenori jų niekur vežti ir išlipo iš automobilio. Tada jie pradėjo toliau ginčytis per automobilio atvirą langą. Jis vairuotojui kažką sakė, tačiau ką – neatsimena, vairuotojas taip pat kažką pasakė nesuprantama kalba. Jis susinervino dėl to, kad nesuprato ir vieną kartą dešine koja spyrė į automobilio kairės pusės veidrodėlio gaubtą. Veidrodėlis liko vietoje. Po šio savo veiksmo jis su drauge apsisuko ir išėjo savo reikalais. Draugė visą laiką stovėjo lauke, į taksi automobilį įlipusi nebuvo. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio, tačiau nesutinka su nustatyta materialine žala, nes mano, kad ji yra įvertinta neteisingai.
Papildomai apklaustas M. J. kaltę pripažino visiškai, liko prie pirminių parodymų, jų keisti ar papildyti nenori. Pažada žalą atlyginti.
Liudytojas M. K. K. tyrimo metu parodė, kad dirba „Bolt“ pavėžėju. Dirbant 2024 m. sausio 20 d., kaip įprastai, apie 2.01 val. gavo iškvietimą A. S. vardu į (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“. Atvykus pamatė, kad prie jo vairuojamo automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artinasi pora – moteris apsirengusi juodai, tamsiais plaukais ir vaikinas, apsivilkęs balta striuke, juodą džemperį ir juodomis kelnėmis. Vaikinas priėjo prie vairuotojo durelių, kažką pasakė jam nesuprantama rusų kalba bei šiek tiek atsitraukė. Jis, išgirdęs šūksmus, iš karto užsidarė iš vidaus automobilį, užsidarė langą bei iš karto pradėjo judėti atgal, kad kuo greičiau pasišalintų iš tos vietos. Jam pradėjus judėti, jis pamatė, kaip prieš tai minėtas vaikinas koja nuspyrė jo vairuojamo automobilio vairuotojo pusės (jo pusės) veidrodėlį, bei lyg niekur nieko pasišalino. Jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu, bei atvykusiam ekipažui paaiškino, kas nutiko. Tada paskambino automobilio savininkui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Kadangi direktorius neatsiliepė, įvertinti pats žalos negalėjo, todėl ryte atvyko į policijos komisariatą. Automobilio viduje yra vaizdo stebėjimo kameros ir registratorius.
Liudytoja A. S. tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 20 d., apie 00.00 val. per „Instagram“ paskyrą susitarė susitikti su savo senu draugu M. J. prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini). Susitikus su draugu paaiškėjo, kad M. J. buvo labai girtas. Jie nutarė važiuoti pas draugus, todėl ji iš savo „Bolt“ paskyros iškvietė taksi automobilį. Atvykusį taksi automobilį vairavo vyras, kiek prisimena, užsienietis, nes kalbėjo anglų kalba. Jie norėjo sėsti į mašiną, M. J. vairuotojui rusų kalba pasakė: „davai, broli, pavežk“. Vairuotojas, galimai išsigandęs, kad M. J. girtas, pradėjo rodyti ženklus, kad neveš jų. Uždarė langus, užrakino mašiną. M. J. supyko, nusikeikė, bei koja spyrė į vairuotojo pusės šoninį veidrodėlį, dėl ko veidrodėlis lūžo. Vairuotojas, išlipęs iš mašinos, pradėjo kažką šaukti ant M. J. anglų kalba. M. J. jo neklausė, pasakė jai nepergyventi dėl įvykio ir jiedu su M. J. nuėjo link sustojimo, o vairuotojas išvažiavo. Vėliau M. J. iškvietė kitą taksi automobilį ir jie nuvažiavo pas draugus.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad 2024 m. sausio 20 d. 2.05 val. (duomenys neskelbtini), UAB „Maxima“ aikštelėje, įmonės vairuotojui M. K. K. atvykus paimti klientės, kartu su mergina buvęs vyriškis koja spyrė į automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės veidrodėlį ir jį sulaužė. Padaryta 350 eurų turtinė žala.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad tyrimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas „ayna“, iš kurio matyti, kaip kairėje pusėje iš tolumos ateina vaikinas, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų plaukų, kuris mūvi tamsios spalvos kelnes, vilki tamsios spalvos marškinėlius ir šviesios spalvos striukę, kartu su juo eina mergina, kuri yra vidutinio kūno sudėjimo, vilki tamsios spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes, avi šviesios spalvos batus, ant kairės rankos nešasi pasikabinusi tamsios spalvos rankinę. Kol asmenys eina link kameros, girdisi, kad už kameros kažkas šneka neaiškia kalba. 2.05.42 val. įrašo laiku matyti, kaip vaikinas nueina į kairę pusę, jam iš paskos nuskuba mergina, kuri tiesia į jį rankas. Jie nueina į kairę ir jų nebematyti. Girdisi, kad kažkas cypsi, barška, girdisi kažkoks krebždėjimas. 2.05.55 val. įrašo laiku kamera pradeda judėti atgal. Vėl matyti mergina ir vaikinas, jie apsisukę eina į tą pusę, iš kur atėjo, paskui jų nebematyti. Kamera tuo metu pajuda į priekį, girdisi balsas iš už kameros, kažką šaukia, įrašas baigiasi.
Žemesnės instancijos teismas
Iš sąskaitos–faktūros matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas kainavo 350 eurų, t. y., veidrodėlio kaina – 280 eurų, darbų kaina – 70 eurų.
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad galimai nusikalstamą veiką įvykdė M. J..
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimas
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Aptariamos nusikalstamos veikos dalykas – svetimas nedidelės vertės turtas. Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, Nr. 2K-128-511/2022).
Byloje surinktų minėtų įrodymų visuma, t. y. paties M. J. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir išsamiai nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, liudytojų M. K. K. ir A. S. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, kitų objektų apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, sąskaitos–faktūros duomenys patvirtina, kad M. J. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.
Atsižvelgiant į tai, kad M. J. sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 350 eurų vertės turtą, t. y. tokį turtą kurio vertė viršija 3 MGL dydį, bet neviršija 10 MGL, todėl M. J. veika teisingai kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, M. J. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, įsipareigojo atlyginti žalą.
M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltininkui bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo.
M. J. veikdamas tiesiogine tyčia padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Praeityje M. J. vieną kartą buvo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, bausmę atlikęs. Per pastarųjų vienerių metų laikotarpį M. J. administracine tvarka baustas penkis kartus, paskirtų piniginių baudų nemoka. M. J. yra (duomenys neskelbtini), jauno amžiaus, darbingas, oficialiai nedirbantis, nesimoko, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Duomenų apie kaltininko gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre byloje nėra. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus M. J. prokurorės prašomo dydžio viešųjų darbų bausmę.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Teismas nustatė, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. J. tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos padarymo pareiškė civilinį ieškinį dėl 350 eurų turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis M. J. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad dėl jo veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado turtinė žala ir 2024 m. birželio 17 d. raštu įsipareigojo visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą atlyginti iki 2024 m. rugsėjo 17 d. Teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo M. J., byloje esanti sąskaitą-faktūra patvirtina automobilio remonto kainą, kuri teismo vertinimu yra pagrįsta, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisiamas 350 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).
VI. Dėl kardomosios priemonės
M. J. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintina kaip nebereikalinga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendė:
M. J. (M. J.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu M. J. skirti 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui (viso 50 valandų).
Iš M. J. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 350 (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.
1) viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14–18 straipsniai;
2) nuteistasis per penkias darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba pagal savo gyvenamąją vietą (Kauno skyriumi – Kęstučio g. 37, Kaunas, tel. Nr. +370 602 11 222 arba Vilniaus skyriumi – Kareivių g. 1, Vilnius, tel. Nr. +370 672 88 430, +370 672 94 080);
3) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;
4) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.