Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-02-19 · Civilinė byla Nr. 2A-113-278/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-19
Bylos Nr.
2A-113-278/2013
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00420-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Birutė Jonaitienė
Atsakovas
V. R., L. R.
Ieškovas
I. R.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-113-278/2013

Teisėja Roma Rimkienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00420-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.6.1; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. R. ir L. R. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-494-335/2012 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams V. R. ir L. R. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. R. nurodė, kad 2011-10-25 V. R. įsigijo ½ d. žemės sklypo, tačiau prieš kreipdamasis į teismą dėl priteisto išlaikymo dukrai S. sumažinimo, šį sklypą padovanojo savo motinai L. R.. Teigė, jog minėta sutartimi atsakovas V. R. siekė pabloginti savo turtinę padėtį ir tuo pagrindu siekti priteisto išlaikymo dydžio dukrai sumažinimo. Nurodė, kad dovanojimo sutartis pažeidė nepilnametės dukters S. R. teises ir interesus, o apie šio sandorio ydingumą turėjo žinoti V. R. motina atsakovė L. R.. Prašė teismą pripažinti negaliojančia 2012-03-05 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, kuria atsakovas V. R. ½ d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo savo motinai L. R..

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas konstatavo, jog dovanojimo sandorio atsakovai neprivalėjo sudaryti, nes atsakovas V. R., turėdamas pareigą teikti išlaikymą dukrai, siekė sumažinti savo mokumą ir sandoriu pažeidė kreditoriaus, t. y. vaiko interesus. Nurodė, jog abiejų atsakovų nesąžiningumas, nors atsakovas po sandorio sudarymo ir nevengė teikti išlaikymą dukrai, bet siekė ženklaus jo sumažinimo, preziumuojamas tuo, kad sandoris sudarytas tarp motinos ir sūnaus. Pripažinus dovanojimo sutartį niekine, taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę L. R. grąžinti padovanoto žemės sklypo dalį atsakovui V. R..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai V. R. ir L. R. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepateikė jokios teisinės argumentacijos dėl visų actio Pauliana būtinų sąlygų nustatymo, jų analizės, todėl skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Nurodo, jog teismas sprendimą grindžia prielaidomis, o ne byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, be to, teismas nesigilino į bylos esmę, paviršutiniškai vertino įrodymus, dėl ko padarė aiškią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą. Nurodo, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nenustatė blogos V. R. turtinės padėties. Be to, teismas visiškai nesiaiškino V. R. turtinės padėties po ginčo sandorio sudarymo. Teigia, jog dovanojimo sandoriu jis nesukėlė jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims, nes yra mokus ir tinkamai išlaiko savo nepilnametę dukrą S. R.. Nurodo, jog byloje nepilnametė dukra S. R. nėra kreditorė actio Pauliana atžvilgiu, nes atsakovas V. R. nėra įsiskolinęs išlaikymo dukrai. Teigia, kad skundžiamame sprendime paminėtos aplinkybės apie S. R. naudai priteistą išlaikymą ir jo dydį neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Pažymi, jog tenkindamas ieškovės reikalavimus taikyti actio Pauliana institutą, teismas privalėjo nustatyti ir sprendime įvardinti V. R. nemokumą ar žymų jo turto sumažėjimą, atsiradusį dėl prašomo panaikinti dovanojimo sandorio. Nurodo, jog turėdamas pareigą išlaikyti savo vaiką, jis gali laisvai įgyti bei netrukdomai perleisti savo turtą. Be to, dovanojimo sutartimi buvo siekiama sumažinti įsipareigojimus ir prievoles, kas galėtų trukdyti teikti tinkamą išlaikymą nepilnametei dukrai. Teigia, jog teismas, įvardindamas apeliantų nesąžiningumą tik dėl sandorio sudarymo tarp giminaičių, nevertino atsakovų paaiškinimų. Ieškovei nepaneigus apeliantų teiktų paaiškinimų dėl sandorio sudarymo, sprendime padarytos išvados apie aplinkybių neįrodytinumą prieštarauja procesinės teisės normoms ir principams. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia ir apeliantės L. R. teisėtus interesus, nes ji pinigais prisidėjo prie V. R. sklypo dalies įsigijimo. Palikus galioti skundžiamą sprendimą, V. R. turės grąžinti skolą L. R., dėl ko jo turtinė padėtis ir mokumas įgijus sklypą atgal iš esmės nepagerės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. R. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad actio Pauliana ieškinys buvo pareikštas siekiant užtikrinti vaiko teises į išlaikymą. Teigia, jog atsižvelgiant į V. R. veiksmus, atsakovas siekė išvengti savo prigimtinės pareigos iki pilnametystės tinkamai išlaikyti nepilnametį vaiką, t. y. vienoje byloje siekė įrodyti savo blogą turtinę padėtį, o kitoje siekė įrodyti, kad jo turtinė padėtis yra labai gera ir ji nepagrįstai prašo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl jo nemokumo. Teigia, jog atsakovas V. R. tyčia pablogindamas savo turtinę padėtį perleidžiant neatlygintinai motinai pusę žemės sklypo už tariamą skolą, esmingai pažeidė nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad ieškinio pateikimo teismui metu, atsakovas V. R. buvo įsiskolinęs nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir vengė mokėti nustatytą išlaikymo dydį, o įsiskolinimą likvidavo tik gavus ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Mano, jog tokiais veiksmais atsakovas pripažino ieškinio pagrįstumą. Teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl neatlygintino sandorio pripažinimo negaliojančiu, yra nevaržomas aplinkybių dėl trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo fakto. Nurodo, kad net ir nustačius aplinkybes, jog nėra visų sąlygų pripažinti sandorį negaliojančiu vadovaujantis actio Pauliana institutu, yra visos sąlygos dovanojimo sandorį pripažinti niekiniu, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei. Mano, jog teismui patenkinus apeliacinį skundą, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad 2011-10-25 atsakovas V. R. įsigijo ½ d. 1.6600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o 2012-03-05 dovanojimo sutartimi žemės sklypo dalį perleido motinai L. R. (b.l. 53). Šį dovanojimo sandorį actio Pauliana pagrindu ginčija ieškovė I. R., gindama nepilnametės dukters S. interesus, kurios naudai iš atsakovo priteistas išlaikymas, nurodydama, jog padovanodamas nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovas pablogino savo finansinę padėtį ir tuo pažeidė dukters interesus.

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (LAT 2003-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad actio Pauliana gali būti reiškiamas siekiant užtikrinti vaiko teises į išlaikymą. Šiuo ieškiniu siekiama apginti vaiką nuo nesąžiningų tėvo (motinos) veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės dėl išlaikymo vykdymo, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. Tokio ieškinio tikslas - taikant restituciją sugrąžinti tėvo (motinos) turtą, kurį šis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir sugrąžinto turto sąskaita patenkinti reikalavimą dėl vaiko išlaikymo. Actio Pauliano ieškinį gali pareikšti tėvas (motina), vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras, kai reiškiamas reikalavimas dėl vaiko išlaikymo, išlaikymo formos pakeitimo, ar reiškiant savarankišką ieškinį, kad būtų apgintos vaiko teisės gauti išlaikymą iš jį privalančių teikti asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

Teismų praktikoje pripažinta, kad actio Pauliana ieškinį kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Iš bylos dokumentų matyti, kad Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-12-28 sprendimu dukters S. R. išlaikymui iš atsakovo V. R. buvo priteista po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl kreditorė S. R., atstovaujama įstatyminės atstovės motinos I. R., turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą V. R. ir tokią reikalavimo teisę turės iki to momento, kai atsakovui baigsis įstatyminė prievolė išlaikyti dukrą (b. l. 35-39). Tokią teisę kreditorė turėjo ir 2012-03-05, atsakovui sudarant ginčijamą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškinio dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškimo metu atsakovas V. R. nuo 2012 metų vasario mėnesio turėjo įsiskolinimą nepilnametės dukters išlaikymui, ką patvirtina paties atsakovo 2012-10-03 mokėjimo nurodymu pervedant lėšas I. R. nurodyta mokėjimo paskirtis „vaiko išlaikymas už 2012 09 mėn. (600 Lt) + įsiskolinimas 2012-02-08 mėn. (7x300=2100 Lt; b. l. 65). Byloje nustatyta, kad 2012-03-16 ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ajį apylinkės teismą ir nurodė, jog yra bedarbis, gauna 650 Lt bedarbio pašalpą, neturi jokio asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, todėl negali teikti dukrai priteisto išlaikymo ir šį dydį prašė sumažinti iki 200 Lt (b.l. 13-20, 35-39). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas V. R., ginčijamu sandoriu 2012-03-05 perleido jam priklausančio žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu jam priklausė asmeninės nuosavybės teisėmis ir kurio daiktinės teisės nebuvo apsunkintos (b.l. 10-12, 53). Nuosavybės teisėms į padovanoto žemės sklypo dalį perėjus iš atsakovo V. R. atsakovei L. R., priteisto nepilnametės dukters išlaikymo dydžio teikimas tapo apsunkintas, įsiskolinimo išieškojimas iš turto tapo negalimas. Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti atsakovo V. R. nepilnametės dukters, kaip atsakovo kreditorės, interesai, nes buvo sumažinta kreditorės galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą iš atsakovo V. R., sumažėjus jo mokumui. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sandorį pagrįstai įvertino kaip pažeidžiantį atsakovo V. R. kreditorės – jo nepilnametės dukters, interesus. Nors atsakovas teigia, jog jis moka išlaikymą dukrai ir nėra jai skolingas, tačiau išlaikymą dukrai S., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovas privalo mokėti iki 2019-10-31, be to, ginčijamo sandorio sudarymo metu jis turėjo įsiskolinimą, ką patvirtina paties atsakovo nurodyti duomenys 2012-10-03 mokėjimo nurodyme. Atmestini atsakovų teiginiai, jog dovanoto turto vertė nėra didelė, nes žemės sklypo įvertinimas rinkos kaina teismui nėra pateiktas (CPK 178 str.). Neturint įsipareigojimų kreditoriams, įstatymų nuostatos nedraudžia įsigyti ar perleisti kitiems asmenims turimo turto, tačiau nagrinėjamu atveju, būdamas skolingas nesumokėtą išlaikymo dalį nepilnametei dukrai ir neatlygintinai perleisdamas turtą, atsakovas tyčia sumažino turimą turtą, pablogindamas savo materialinę padėtį, tuo siekdamas ženkliai sumažinti priteisto išlaikymo dydį.

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Tam tikros faktinės aplinkybės, pvz., sunki materialinė padėtis, skola kitam kreditoriui, pareiga išlaikyti tėvus ir pan., kurios gali turėti įtakos skolininko elgesiui, negali būti traktuojamos kaip pareiga sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija atmeta apeliantų teiginius, kad ginčo sandorį V. R. privalėjo sudaryti dėl to, kad norėjo sumažinti savo įsipareigojimus ir prievoles, kas galėtų trukdyti teikti išlaikymą savo dukrai. Nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos prasme yra nepateisinama skolininkui dovanoti vienintelį nekilnojamąjį turtą, iš kurio būtų galima padengti išlaikymą, siekiant padengti turimus įsiskolinimus kitam kreditoriui, nes taip yra pažeidžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, sumažinamos nepilnamečių vaikų teisių į išlaikymą įgyvendinimo garantijos. Be to, atsakovo teiginiai, kad ginčo žemės sklypą jis padovanojo siekdamas sumažinti savo turimus įsipareigojimus motinai L. R., vertintini kritiškai, nes teismui nepateikta jokių duomenų apie tai, jog žemės sklypo dalį V. R. įsigijo L. R. lėšomis ir sandorio sudarymo metu buvo jai skolingas (CPK 178 str.). Taikant actio Pauliana institutą, kai ginčijamas neatlygintinis sandoris, turi būti nustatomas skolininko nesąžiningumas. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Šią prezumpciją turi nuginčyti ne kreditorius, o skolininkas. Byloje nustatyta, jog 2012-01-16 buvo nutraukta atsakovo V. R. darbo sutartis, 2012-03-05 V. R. dovanojo motinai jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, 2012-03-16 atsakovas kreipėsi į teismą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus turtinei padėčiai (b. l. 13-20, 40, 53). Įvertinus minėtų įvykių seką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog V. R., sudarydamas dovanojimo sutartį su L. R., kuriai neabejotinai buvo žinoma sūnaus materialinė padėtis, jo įsipareigojimai dukrai, elgėsi nesąžiningai savo nepilnametės dukters atžvilgiu, nes padovanojęs turtą siekė pagrįsti pasikeitusią turtinę padėtį ir sumažinti priteisto išlaikymo dydį, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai buvo nesąžiningi, yra pagrįsta (CPK 185 str.). Paminėti motyvai leidžia konstatuoti, jog byloje buvo nustatytos visuma sąlygų, kurioms esant yra pagrindas sandorį ginčyti CK 6.66 straipsnio pagrindu. Atmestini atsakovų teiginiai, jog taikius restituciją, atsakovo turtinė padėtis nepagerės, nes V. R. įgis turtą, kurio vertė tik didėja ir kuriuo gali būti užtikrintas jo įsiskolinimo išieškojimas.

Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtina teismo pareiga tinkamai motyvuoti teismo sprendimą nereiškia, jog teismas turi detaliai atsakyti į kiekvieną byloje pateiktą argumentą, tačiau sprendime pateikti motyvai turi pagrįsti, kad byla buvo nagrinėjama rūpestingai ir atsakingai, o šalys išklausytos. Nagrinėdamas bylą ir vertindamas byloje pateiktus įrodymus, o vėliau pateikdamas sprendimo motyvus, teismas turi siekti nurodytų teisių ir pareigų pusiausvyros, kuri nekeltų abejonių dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo glausti motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Iš bylos dokumentų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė I. R. sumokėjo 1 200 Lt (b. l. 108). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus priteistino išlaidų dydžio (850 Lt x 1,5 = 1 275 Lt), todėl iš apeliantų priteistina po 600 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų I. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjų kolegija Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasBirutė Valiulienė