- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 2-494-335/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Atsakovas
- V. R., L. R.
- Ieškovas
- I. R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovams V. R. ir L. R. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė ieškinį prašydamas pripažinti negaliojančia 2012 03 05 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp V. R. ir L. R. dėl ½ dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juočių k. Mindūnų sen. Molėtų r. ir taikyti restituciją, įpareigojant L. R. grąžinti jai perduotą ½ dalį žemės sklypo bei atitinkamai pakeisti Nekilnojamojo turto registro įrašą.
Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovės atstovas teigė, kad prieš pateikdamas teismui ieškinį dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio sumažinimo jis minėtą dalį žemės sklypo dovanojimo sutartimi perleido savo motinai L. R., siekdamas pabloginti savo turtinę padėtį bei savo naudai pasiekti priteisto po 600Lt kas mėnesį išlaikymo dukrai S. dydžio sumažinimo iki 200Lt per mėnesį-byla nagrinėjama Vilniaus m. 2-os apylinkės teisme. Esą tai yra atsakovo bandymas išvengti prievolės kreditoriui ir tokia sutartis pažeidžia nepilnametės S. R., kuriai išlaikymas yra priteistas iki 2019m. spalio 31d. teises ir interesus, o toks sandoris pažeidžia imperatyvias teisės normas, apie ką kita sandorio šalis-atsakovė L. R., kaip V. R. motina-tai žinojo arba turėjo žinoti, bet elgėsi nesąžiningai.
Atsiliepimas
Atsakovas V. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo, o taip pat teismo posėdyje prašė jį atmesti kaip teisiškai nepagrįstą ir neįrodytą. Esą ieškovė neįrodė, kad atsakovas perleisdamas žemės sklypo dalį elgėsi nesąžiningai ir tapo dėl to nemokus. Nurodė, kad dėl išlaikymo dydžio sumažinimo į teismą jis kreipėsi dėl to, kad yra laikinai tapęs bedarbiu ir jam mokama tik 650Lt nedarbo socialinio draudimo išmoka. ½ dalį žemės ūkio paskirties sklypą, kurio vertė 2800Lt jis įgijo finansiškai padedant motinai. Teigė, jog jis sąžiningai iniciavo teismo proocesą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir tai susiję su jo bedarbyste ir pajamų netekimu bei siekdamas išvengti sklypo išlaikymo kaštų, be to, pati ieškovė toje byloje buvo pateikusi teismui taikos sutarties projektą (b.l. 28-34). Teismo posėdyje jis pateikė rašytinį dokumentą, kad nuo 2012 09 13 jau dirba R. J. IĮ „Argus“, bet nenurodė darbo užmokesčio dydžio (b.l. 67).
Atsakovė L. R. atsiliepimu taip pat prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad sūnui perkant žemės sklypo dalį ji prie pirkimo prisidėjo pinigais ir todėl po padovanojimo jai teisėtai priklauso ši dalis (b.l. 44).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Pirmiausia teismas pažymi, kad pagal įstatymą ir suformuotą teismų praktiką pripažinti sandorį negaliojančiu A. P. pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant LR CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias A. P. ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.
Teismas nustatė, kad 2009 12 28 Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo V. R. buvo priteistas išlaikymas dukrai S. R. po 600Lt per mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2009 04 02 iki vaiko pilnametystės, t.y. iki (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog priteistų išlaikymui lėšų iki vaiko pilnametystės tvarkytoja uzufrukto teise paskirta I. R. (b.l. 35-39). 2012 03 16 V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti priteisto išlaikymo dukrai dydį ir iš jo priteisti po 200Lt per mėnesį mokamomis išmokomis: tiek pradiniu, tiek patikslintu ieškiniais prašė išlaikymo dydį sumažinti dėl, kaip motyvavo, jo bedarbystės sąlygotos iš esmės suprastėjusios turtinės padėties (b.l. 13-20). Kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šis ieškinys 2012 09 24 minėto teismo sprendimu yra atmestas, sprendimas įsiteisėjo 2012 10 25. Būtent prieš minėto ieškinio pateikimą atsakovas, siekdamas dirbtinai pabloginti savo turtinę padėtį, 2012 03 05 dovanojimo sutartimi ½ dalį 1.6600ha žemės sklypo dalį perleido savo motinai-atsakovei L. R., t.y. abu tarpusavyje sudarė neatlygintinį turto perleidimo sandorį turint tikslą sumažinti priteisto išlaikymo dydį (b.l. 53). Tačiau vienareikšmiškai konstatuotina, jog tokio sandorio atsakovai neprivalėjo sudaryti ir jis pažeidžia kreditoriaus-šiuo atveju vaiko interesus, nes atsakovas, turėdamas jo išlaikymo pareigą, iš tikrųjų siekė sumažinti savo mokumą. Todėl ieškovė pagrįstai ginčija sandorį A. P. instituto pagrindu, nes jis akivaizdžiai pažeidžia vaiko teises, nes teismo paskaičiavimu atsakovas nuo šiol iki 2019 10 31, t.y. už 72 mėnesius privalės išmokėti dukrai 43200Lt sumą, gi sandorio sudarymo dieną įsiskolinimo suma buvo dar didesnė. Neatmestina, kad toks išlaikymas, pasikeitus atsakovo gyvenimo aplinkybėms ar neturint pajamų (nors dabartiniu metu jis ir dirba), gali būti neišieškotas ir dėl to galėtų kauptis išlaikymo įsiskolinimas. Taigi, aiškiai žinodamas apie dar kelerius metus egzistuosiančią tęstinę prievolę savo dukrai, jis vis dėlto nesąžiningai perleido nekilnojamojo turto dalį savo motinai. O juk A. P. instituto paskirtis ir yra ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas jo mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (pvz. 2007 12 10 LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-543/2007). Abiejų atsakovų nesąžiningumas, nors atsakovas po sandorio sudarymo ir nevengė teikti išlaikymą dukrai, bet siekė ženklaus jo sumažinimo, šiuo atveju preziumuojamas tuo, kad sandoris sudarytas tarp motinos ir sūnaus (LR CK 6.67str.1p.) ir to įrodinėti netenka.
Atsakovai nepateikė jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, paneigiančių įstatyme numatytą prezumpciją, todėl teiginiai apie jų sąžiningumą neturi pagrindo. Be to, CK 6.66 str. 2 d. nustato, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Byloje ginčijamas dovanojimo sandoris yra būtent neatlygintinis. L. R. atsiliepimo teiginiai apie tai, kad sūnui dar dirbant ir perkant sklypo dalį ji esą buvo prisidėjusi pinigais, kurių sūnus neva negalėjęs grąžinti, todėl jai dovanojęs sklypą, dėl jų neįrodytumo vertintini kritiškai kaip neturintys teisinės reikšmės.
Taigi, teismas pripažįsta, kad šiame ginče kaip prioritetinės turi dominuoti vaiko teisės ir teisėti interesai (LR CPK 376str. 2d.) ir ištyręs įrodymus, konstatuoja įstatyminių pagrindų buvimą prieštaraujančio imperatyvioms teisės normoms sandorio pripažinimui niekiniu (LR CK 1.78str. 1d.).
Sandorį pripažinus negaliojančiu, taikytina restitucija, įpareigojant L. R. nedelsiant grąžinti V. R. jai padovanoto žemės sklypo dalį (LR CK 1.80str.).
Iš atsakovų pagal LR CPK 88, 93, 98str. lygiomis dalimis ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 84Lt žyminio mokesčio (b.l. 9) ir 2400Lt advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 57-59) bei 17,50Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (b.l. 3).
Todėl vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis CPK 185, 259str., 270str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. R. ieškinį tenkinti pilnai.
Pripažinti negaliojančia tarp V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 2012m. kovo 5d. sudarytą dovanojimo sutartį dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juočių k. Molėtų r. perleidimo.
Taikyti restituciją ir įpareigoti L. R. nedelsiant grąžinti šio žemės sklypo ½ dalį V. R. bei atitinkamai pakeisti Nekilnojamojo turto registro įrašą.
Priteisti iš V. R. ir L. R. lygiomis dalimis du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus I. R. ir 17,50Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.