Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo teisėjas Egidijus Mockevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo bankrutavusios individualios įmonės (toliau IĮ) „Modicus“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Tytus“ įgalioto asmens prašymą dėl atsakovės IĮ „Modicus“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą IĮ „Modicus“ ir administratoriumi paskyrė UAB „Tytus“ (civilinė bylą Nr. B2-353-368/2014).

BIĮ „Modicus“ kreditorių susirinkimas 2013-10-29 nutarė įpareigoti administratorių kreiptis į Šiaulių apygardos teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu (68 b. l.).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiama teismo nutartis

Dėl tyčinio bankroto požymių

Teismas pažymi, kad IĮ „Modicus“ bankroto procesui taikomos Įmonės bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) normos, galiojusios IĮ „Modicus“ bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. įstatymo redakcija aktuali nuo 2013-04-06 iki 2013-09-30. Pažymėtina, kad ĮBĮ redakcijoje, galiojusioje IĮ „Modicus“ bankroto bylos iškėlimo metu, tiesiogiai nebuvo nustatyta tyčinio bankroto požymių, atsiradusių ĮBĮ redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2013-10-01.

Pagal ĮBĮ (redakcija nuo 2013-04-06 iki 2013-09-30) 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal ĮBĮ nuostatas tyčinio bankroto požymiai yra šie: kai įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba įvykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, jog iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

Administratoriaus įgalioto asmens prašymo dėl atsakovės IĮ „Modicus“ bankroto pripažinimo tyčiniu turinys patvirtina, kad prašymas grindžiamas šiomis pagrindinėmis aplinkybėmis: 1) įmonės savininkė G. D. neperdavė administratoriui įmonės finansinių dokumentų ir įmonės turto; 2) įmonės vadovė nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kaip minėta, teismas šios bylos kontekste nesivadovauja ĮBĮ redakcija, įsigaliojusia nuo 2013-10-01, ir sprendžia, jog nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar įmonė buvo kryptingai sužlugdyta ir tyčia buvo bloginama jos turtinė padėtis.

Valstybinės įmonės Registrų centro duomenimis, įmonė įregistruota 2007-06-20, įmonės veiklos objektas – paslaugų teikimas, prekių pirkimas-pardavimas, gamyba (58 b. l.).

Visų pirma, teismas nesutinka su administratoriaus argumentais, kad įmonės vadovė vengė su juo susitikti ir po bankroto bylos iškėlimo neperdavė jokių įmonės dokumentų. Pats administratorius nurodė, kad informavo įmonės vadovę apie bankroto bylos įmonei iškėlimą ir pateikė jai 2013 m. gegužės 13 d. teismo nutartį bei administratoriaus įsakymą. Šias aplinkybės patvirtina ir įmonės vadovės prierašas, jog minėti dokumentai buvo gauti 2013-05-31 (51–57 b. l.).

Antra, Šiaulių apygardos teismui 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi pakartotinai įpareigojus IĮ „Modicus“ vadovę pateikti teismui įmonės finansinius dokumentus (civilinė byla Nr. B2-353-368/2014), įmonės vadovė pateikė teismui 2012, 2013 m. įmonės balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas (46–50 b. l.).

Trečia, nors administratoriui prašant Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paskyrė G. D. 1 000 Lt baudą ir įpareigojo nedelsiant įvykdyti teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus, ir administratorius teigė, jog vadovė neperdavė jam įmonės dokumentų, vėliau paaiškėjo aplinkybės, kad jau 2013 m. gegužės 31 d. (t. y. nepraleidus 2013 m. gegužės 13 d. nutartyje nustatyto termino) pagal perėmimo-perdavimo aktą įmonės vadovė perdavė administratoriui įmonės registravimo pažymėjimą, įmonės nuostatus, įmonės antspaudą, o 2013 m. birželio 7 d. perdavė 2007–2008 m. laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentus (71–72 b. l.).

Ketvirta, pats administratorius nustatė, kad IĮ „Modicus“ vardu įregistruotų transporto priemonių nėra ir nebuvo (9 b. l.), ir įmonė bei jos vadovė per pastaruosius 20 metų nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir neturėjo (10–11 b. l.). Taigi byloje nėra duomenų, kad įmonės savininkė nepagrįstai ir nuostolingai perleido, sunaikino ar iššvaistė įmonės turtą, atliko kitus veiksmus, siekdama sužlugdyti įmonę ir pan. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartyje nurodė, kad, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas, taigi įmonė 2013 m. nebevykdė veiklos ir negavo pajamų, o 2012 m. pajamos siekė tik 5961 Lt (žr. 2012–2013 m. įmonės balansus). Teismo vertinimu, priežastis, kad įmonės vadovė nesudarė bendro 2009–2011 m. laikotarpio balanso ir kitų teismui teiktinų dokumentų, negali būti pagrindu įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2667/2013). Pažymėtina, kad net ir įmonės vadovo aplaidumas organizuojant buhalterinę apskaitą neįrodo vadovo tyčios ir nėra pagrindu kelti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinė byloje Nr. 2-2592/2013).

Vien tai, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, o jos vadovė nedelsdama nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, savaime nereiškia tyčinio bankroto (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2011). Bylos duomenimis, patys kreditoriai nesiekė įmonei inicijuoti bankroto procedūrų, t. y. patys nelaikė įmonės nemokia ir dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kreipėsi bendrovė, anksčiau teikusi IĮ „Modicus“ buhalterinės apskaitos paslaugas (44–45 b. l.).

Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino BIĮ „Modicus“ kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau VSDFV) – 9017,56 Lt, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 1452,31 Lt, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (toliau ŠRATC) – 27,00 Lt, BUAB „Alkoras“ – 2164,00 Lt kreditorinius reikalavimus, iš jų: ŠRATC – 27,00 Lt reikalavimas susidarė laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-09-30 (12–13 b. l.), 2164,00 Lt skola BUAB „Alkoras“ atsirado 2008–2009 m. (22–26 b. l.), didžiąją dalį skolos VSDFV sudarė įmokos už savininką ir iki šiol skaičiuojami delspinigiai (15–20 b. l.).

Teismas, atsižvelgdamas į IĮ „Modicus“ veiklos sritį, susijusią su nekilnojamojo turto prekyba, įmonės finansinius rodiklius, visiems žinoma pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykusią krizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010), ir įvertindamas tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog BIĮ „Modicus“ sudarinėjo sandorius, kuriais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, jog įmonei būnant nemokiai tolesnė įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, kad įmonės savininkė nepagrįstai ir nuostolingai perleido, sunaikino ar iššvaistė įmonės turtą, atliko kitus veiksmus, siekdama sužlugdyti įmonę ir pan., sprendžia, jog įmonės bankrotą lėmė verslo nesėkmė, ir tai nėra tyčinio bankroto požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

Pažymėtina, kad pats administratorius savo 2013-10-27 ataskaitoje (69 b. l.), kurią patvirtino BIĮ „Modicus“ 2013-10-29 kreditorių susirinkimas (65 b. l.), pažymėjo, jog įmonės bankroto priežasčių neįmanoma nustatyti.

Teismo vertinimu, administratoriaus nurodytos aplinkybės, kad įmonės vadovė neinformavo įmonės kreditorių apie santuokos nutraukimą, įvertinant tai, jog santuokos nutraukimo byloje nebuvo dalijamas pareiškėjų nekilnojamasis turtas, ir buvusiam sutuoktiniui nebuvo perleistas IĮ „Modicus“ ar jos vadovės turtas (60–61 b. l.), šios bylos kontekste neturi jokios teisinės reikšmės.

Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, atmeta prašymą pripažinti IĮ „Modicus“ bankrotą tyčiniu.

Pareiškimą atmetus, iš BIĮ „Modicus“ suinteresuotam asmeniui priteistinos 1000 Lt advokato pagalbos išlaidos (CPK 98 str. 1 d.) (38–41 b. l.). Pažymėtina, kad šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 21 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

Atmesti prašymą pripažinti IĮ „Modicus“ bankrotą tyčiniu.

Priteisti suinteresuotam asmeniui G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt advokato pagalbos išlaidas iš bankrutavusios individualios įmonės „Modicus“ (į. k. 300884559).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.