Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. D. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Duodamas parodymus kaltinamasis teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Teismui nekyla abejonių dėl M. D. gailėjimosi nuoširdumo. Taigi teismas konstatuoja, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyta, kad vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, M. D. sukėlė eismo įvykį, kuriuo galėjo būti sukelta turtinė ar neturtinė žala, visgi pareikštame kaltinime aplinkybė, jog būdamas neblaivus kaltinamasis sukėlė eismo įvykį nėra inkriminuota, todėl šiame procese nėra sprendžiamas eismo įvykio ir su juo susijusių padarinių klausimas. Eismo įvykio aplinkybės ir su ja susijusi žala yra nagrinėtinos administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka. Iš liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų matyti, jog įvykio dieną buvo įformintas eismo įvykis, dėl kurio yra pradėta administracinė teisena Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos duomenis patvirtina ir eismo įvykio duomenys Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 61), eismo įvykio schema (b. l. 60), automobilio „SUBARU (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) savininko L. R. ir M. D. duoti paaiškinimai (b. l. 62-63). Todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga nepažeista.

Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas išvadai, jog M. D. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį teisiamojo posėdžio metu vertino kritiškai, apgailestavo dėl jo veiksmais sukeltų padarinių. Be to, kaltinamasis po nagrinėjamo įvykio išklausė kursus dėl teisės pažeidimo esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų medžiagų. Taigi, teismo vertinimu, vien pats baudžiamasis procesas kaltinamajam tikėtina darys įtaką teigiamam jo elgesiui ateityje. Kaltinamasis M. D. ankščiau nebuvo teistas (b. l. 79), tai leidžia spręsti apie atsitiktinį M. D. nusikalstamos veikos pobūdį. Dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 85). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog kaltinamasis yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (transporto priemonės vairavimą be techninės apžiūros, greičio viršijimą, sustojimą ir stovėjimą kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje (nėra duomenų apie baudos sumokėjimą)) (b. l. 81-84). Tai, kad M. D. buvo baustas administracine tvarka, vertinama kaip neigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė. Visgi teismo vertinimu, tai savaime neindikuoja, jog yra tikimybė, kad asmuo ateityje pakartotinai nusikals. Konstatuotina, jog kaltinamasis atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo žmoną R. D. Pateiktame R. D. prašyme atleisti jos sutuoktinį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodoma, kad stiprios R. D. charakterio, asmeninės ir dalykinės savybės leis jai daryti teigiamą įtaką M. D. Aplinkybė, jog M. D. kreipėsi į R. D. su prašymu būti jo laiduotoja rodo, jog M. D. ją pasitiki ir jos nuomonė jam svarbi. R. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ją nustebino toks neatsakingas vyro poelgis. Po pokalbio su vyru mano, jog vyras suprato, jog pasielgė netinkamai. Tėigė, kad į jos patarimus ir pasiūlymus priimant sprendimus vyras įsiklauso. Toliau bandys kalbėtis su vyru, jį stebės bei atkreips daugiau dėmesio. Kursus dėl neigiamos alkoholio įtakos vyras išklausė po jų pokalbio, nes tai yra būtina, kad ateityje suprastų neigiamo elgesio pasekmes. M. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jį su žmona sieja draugiški santykiai, visada vienas kitą palaiko. Žmonos požiūris yra neigiamas į alkoholio vartojimą, ji labai retai vyno išgeria. Žmona iš karto nepatikėjo, kad taip atsitiko, kai sužinojo, reagavo neigiamai. Po pokalbio suprato, jog alkoholis nieko gero neduoda. Išklausė kursus ir ateityje taip nebedarys. Kursus išklausė žmonos iniciatyva.

Teismas, įvertinęs išdėstytas pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog R. D. yra verta teismo pasitikėjimo. Laiduotoja turi ryšį su M. D. bei gali daryti teigiamą įtaką jam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. R. D. per penkerių metų laikotarpį nėra bausta administracine tvarka, ankščiau nebuvo teista, dirba ir turi ilgametę darbo patirtį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisiamojo posėdžio metu paklausta dėl galimybės sumokėti užstatą R. D. nurodė, galinti sumokėti teismo paskirtą užstatą. Atsižvelgiant į R. D. asmenines savybes, finansinę padėtį, jos sutikimas sumokėti užstatą jei toks būtų paskirtas, jau savaime vertintinas kaip rimtas apsisprendimas prisiimti laiduotojo pareigas, todėl laidavimas skiriamas be užstato.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus – M. D., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. D. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių terminą be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

M. D. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija, nustatytas girtumas atitinka vidutinį girtumo laipsnį ir yra artimas viršutinei ribai (iki 2,51 promilių). M. D. grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, padarė eismo įvykį, todėl atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę dienos metu (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, taigi kaltinamasis automobilį vairavo mieste, dienos metu, kai eismas yra pakankamai intensyvus. Be to, M. D. savo veiksmais apgadino kitą transporto priemonę, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu prie sankryžos nesureagavo ir šiek tiek kliudė automobilį. Šie duomenys patvirtina, jog kaltinamojo vairavimas būnant neblaiviam buvo pavojingas, sukėlęs realų pavojų kitų eismo dalyvių turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir galimybę sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Atsižvelgiant į išdėstytą, M. D. nustatytinas didesnis nei minimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 7 d., t., y. nuo dienos, kai M. D. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 119-122).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja akcentavo, kad teisė vairuoti M. D. yra itin svarbi ir prašė baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti terminą nustatyti minimalaus dydžio – 1 metams. Teismas pažymi, kad neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaltinamojo interesai, kodėl jam reikalinga teisė vairuoti, negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas ir nuvežti anūkes į būrelius, kaltinamajam buvo žinomos ir egzistavo dar iki veikos padarymo, tačiau tai nesustabdė M. D. nuo vairavimo būnant neblaiviam. Pažymėtina, kad jo darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Be to, teismas pažymi, jog iš teismui pateiktų sudarytų sutarčių dėl anūkės būrelių lankymo, matyti, jog visi būreliai yra (duomenys neskelbtini) miesto ribose – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gimnastikos užsiėmimai „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), neformalaus ugdymo (duomenys neskelbtini) pamokos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės buveinės vieta (duomenys neskelbtini), pažymėtina, jog pagal pateiktą sutartį matyti, jog užsiėmimai vyksta klasėje arba nuotoliniu būdu naudojant „Zoom“ programą), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), todėl vykdant tiek darbinę veiklą, tiek lydint anūkes į būrelius M. D. gali naudotis viešojo transporto paslaugomis. Atkreiptinas dėmesys, kad anūkes nuvežti į papildomus užsiėmimus turi galimybę dar trys kiti šeimos nariai, kurie visi vairuoja transporto priemones. Teismui nekelia abejonių aplinkybės, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam bus sunkiau vykdyti darbinę veiklą arba rūpintis šeimos nariais, tačiau jo įvardijami nepatogumai, tam tikrų veiksmų suvaržymas savaime nepagrindžia išimtinių aplinkybių buvimo, dėl kurių būtų pagrindas skirti švelnesnę baudžiamojo poveikio priemonę.

Prašymas skirti uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti 1 metams šiuo atveju yra nepagrįstas, nes neatitinka nei nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo ir prieštarauja teismų praktikai. Vertinant M. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Kaip minėta, M. D. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (viršutinė jo riba), vairuodamas neblaivus padarė eismo įvykį ir tai jo padarytą nusikalstamą veiką daro pavojingesnę lyginant su kitomis panašaus pobūdžio nusikalstamomis veikomis (kai asmenims nustatytas girtumo laipsnis yra artimas 1,5 promilių ribai, vairuojant transporto priemonę nepadarytas eismo įvykis), o taip pat administraciniais nusižengimais. Taigi nagrinėjamu atveju už didesnio pavojingumo nusikalstamą veiką skiriama baudžiamojo poveikio priemonė negali būti lygi už administracinį nusižengimą skiriamai administracinio poveikio priemonei.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad M. D. nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „LEXUS (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinių tikslų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 7360 Eur (su PVM) (pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus – užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo M. D. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent neatsakingas alkoholio vartojimas turėjo įtakos M. D. nusikalstamam elgesiui – transporto priemonės vairavimui būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas M. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę per pirmuosius laidavimo metus sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje. Su dalyvavimu tokio pobūdžio programoje sutiko ir pats kaltinamasis.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

2025 m. spalio 7 d. nutarimu M. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (b. l. 115-118) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. 2025 m. spalio 7 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 119-122) – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios. 2025 m. spalio 8 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 123-126) – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas saugoti Akcinei bendrovei „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. spalio 6 d. nutarimu (b. l. 48-51), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. D. priklausančiam automobiliui „LEXUS (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis M. D. Taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti nėra, proceso išlaidų nėra, kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, civilinių ieškinių nepareikšta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72, straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu

nusprendžia:

M. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti M. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025 m. spalio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „LEXUS (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, M. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio gavimo baudžiamojo poveikio priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. spalio 6 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. D. priklausančiam turtui – automobiliui „LEXUS (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

M. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

M. D. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąja teise, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

M. D. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti AB „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.