Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarimo A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2013-10-09, tikslus laikas nenustatytas, automobiliu gabeno – atvežė iš Vilniaus m., Z. N. į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), cigaretes- 3500 vnt. pakelių cigarečių „FEST“ ir 500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slim“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Bendra akcizo mokesčiu apmokestinamų prekių, kurias A. Z. gabeno, vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 29422,00 Lt ( 226,3 MGL ), tuo pažeidė LR Ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomos alkoholio ir tabako gaminiu gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.3 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 163² str. 4 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, visiškai nesigilino ne tik į A. Z. nurodytų atliktų veiksmų seką bei kitas baudžiamosios atsakomybės kilimui svarbias aplinkybes, o taip pat, kad iš jo buvo atimta galimybė skųsti 2014-03-19 priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, kadangi jam nebuvo įteiktas šis nutarimas, o apie jį sužinojo tik iš administracinės bylos ir jau suėjus apskundimo terminui, be to, jau buvo įteiktas ir 2014-05-13 kaltinamasis aktas. Baigus ikiteisminį tyrimą buvo įteiktas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, bet toje stadijoje jau negalima skųsti pirminio nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o galima tik teikti prašymą.

Skunde nurodoma, kad teismas turėjo pareigą patikrinti pateiktų įrodymų leistinumą, tokiu būdu teismas būtų pamatęs, jog bylos medžiagoje esantis nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas 2014-03-19, kai tuo tarpu ikiteisminis tyrimas jau buvo pradėtas 2013-10-11 ir šis ikiteisminis tyrimas dalyje, kurios atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, nebuvo nutrauktas ir toks klausimas nebuvo sprendžiamas, nors tokiu atveju turėjo būti priimtas ne nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o nutarimas nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą. Kadangi nutarimas nutraukti 2013-10-11 pradėtą ikiteisminį tyrimą dalyje dėl 2013-10-09 epizodo nebuvo priimtas ir ikiteisminis tyrimas dėl šio epizodo nebuvo nutrauktas priimant tinkamą procesinį sprendimą, todėl teismas negalėjo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos dėl 2013-10-09 epizodo, kaip administracinės teisės pažeidimo, kai iš bylos medžiagos matėsi, jog ikiteisminis tyrimas dėl šio epizodo buvo pradėtas, bet nebuvo nutrauktas. Tuo atveju, kai yra pradėtas ir nenutrauktas ikiteisminis tyrimas (t.y. baudžiamosios teisenos procesas), dėl tos pačios veikos negalima pradėti ir administracinės teisenos proceso. Taigi 2013-10-11 pradėjus ikiteisminį procesą dėl 2013-10-09 A. Z. įvykdytos neteisėtos veikos ir jo nenutraukus, negalėjo būti pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, t.y. negalėjo būti surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas procesinis sprendimas.

Skunde pabrėžiama, jog teismas neišsamiai ir šališkai tyrė bei analizavo bylos aplinkybes, tuo pažeisdamas ATPK 7 str., 9 str., 284 str. 1 d., nuostatas, tuo pačiu teismas nesiekė visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, neįsigilino, todėl netinkamai, t.y. pažeidžiant ATPK 256-257 str. nuostatas, įvertino byloje esančius prieštaringus rašytinius įrodymus, ko pasėkoje padarė neteisingą bei faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą dėl A. Z. kaltės padarius ATPK 163² str. 3 d. numatytą pažeidimą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, todėl naikintiną nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

A. Z. apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu A. Z. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 163² straipsnio 4 dalyje. Apeliaciniu skundu nesutinkama su įrodymų vertinimu, t.y. iš esmės nesutinkama su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus 2014-03-19 nutarimu Nr. 4, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2013-10-09 įvykio ir iškelta administracinė byla, nes 2013-10-09 ir 2013-10-11 įvykiai turėjo būti pripažinti tęstine veika ir nagrinėjami baudžiamajame procese. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomas aplinkybes, skundžiamame nutarime išdėstė motyvus, argumentuotai pateikė savo išvadas, su kuriomis aukštesnysis teismas sutinka.

Skunde nurodomi argumentai dėl ikiteisminio tyrimo byloje priimtų sprendimų, procesinių dokumentų turinio ir teisėtumo, ikiteisminio tyrimo atlikimo tvarkos pažeidimų, ar jo metu nustatytų aplinkybių, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tai yra ikiteisminio tyrimo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nepasisako ir jų nevertina. Skundai dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų, priimtų sprendimų neteisėtumo, ar jų apskundimo galimybių yra paduodami atskira baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka. Ginčijamame Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus 2014-03-19 nutarime Nr. 4 nurodytas apskundimo laikas ir tvarka.

Nors pažeidėjas A. Z. teigia, kad jo susitarimas su Z. N. buvo tęstinio pobūdžio, apėmė vieningą sumanymą, tačiau byloje esantys įtariamojo Z. N. 2013-10-11, 2014-03-24 apklausų protokolai nepatvirtina tokio teiginio, netgi priešingai, kiekvienas susitarimo kartas buvo atskiras dėl datos ir laiko, kiekio, aplinkybių, kainos.

Atsižvelgiant į tai, kad faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo išvados dėl A. Z. kaltės motyvuotos ir pagrįstos, bei į tai, kad apelianto skunde nurodomos aplinkybės, susiję su ikiteisminio tyrimo byla, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nespręstinos, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti A. Z. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarimą nepakeistą ir A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.