Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1970-1131/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-30
Bylos Nr.
1-1970-1131/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
V. B.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Nukentėjusysis
S. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1970-1131/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07755-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Dianai Abent,dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,kaltinamajam V. B.,civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovei A. K. (nuotoliniu būdu),nedalyvaujant nukentėjusiajai S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2021 m. kovo 13 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,76 promilių neblaivumas), smurtaudamas šeimos nario – motinos S. B. atžvilgiu, t. y. tyčia kumščiu vieną kartą suduodamas S. B. į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kaktoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. B. sveikatą.

Tokiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl to, kas nutiko, ir parodė, kad galėjo suduoti mamai (S. B.) kumščiu į galvą. Prižiūri mamą S. B., kuriai 95 metai, todėl ji sunkiai vaikšto, tačiau yra blaivaus proto ir viską supranta. Jis tris dienas vartojo alkoholį. Būna, kad išgeria, tačiau labai retai, bet šiaip vieną kartą per savaitę. Motinai tai atsibodo ir ji ieškojo būdų, kaip padaryti, jog jis nustotų vartoti alkoholį. Gali būti, jog mamą pastūmė ir sudavė jai kumščiu į galvos sritį, nelabai atsimena dėl girtumo. Po to motina iškvietė policiją. Mamos atsiprašė, sutinka susitaikyti. Taip pat įsipareigoja atlyginti visą civiliniame ieškinyje prašomą priteisti turtinę žalą, tačiau laikinai yra nedirbantis, o iš jo invalidumo pensijos išskaičiuoja antstoliai. Be to, kitų pajamų jis neturi, todėl prašo išdėstyti žalos mokėjimą per protingą terminą.

Teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė A. K. paaiškino, kad kai žalos suma neviršija 300 Eur, paprastai civilinis ieškovas rašytinio susitarimo dėl įsipareigojimo atlyginti žalą su kaltinamuoju nesudaro; tokios yra jų taisyklės.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. B. parodė, kad gyvena kartu su savo sūnumi V. B.. Jos sūnus šiuo metu niekur nedirba, paskutinę savaitę kiekvieną dieną vartoja alkoholį ir nuolat prašo jos pinigų alkoholiui ir, jeigu ji neduoda, pasidaro agresyvus ir pradeda konfliktuoti. Šiandien taip pat visą dieną vartojo alkoholį, o vakare pradėjo kelti konfliktus, vadinti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Sūnui išgėrus butelį degtinės, šis pradėjo prašyti jos pinigų, atsisakius duoti pinigų, šis pradėjo jai grasinti, kad parodys jai, jog vieną dieną ji neatsikels. Pavargus kentėti jo įžeidinėjimus, ji paskambino ir pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai, pabendravo su jos sūnumi, jį įspėjo ir išvažiavo. Tik pareigūnams išvažiavus, jos neblaivus sūnus atėjo į jos kambarį ir pradėjo ant jos rėkti, pasidarė dar agresyvesnis ir jai sėdint ant savo lovos, trenkė jai dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Sūnus smurtauja prieš ją jau ne pirmą kartą, tačiau ji į policiją nesikreipė, vis atleisdavo jam. Kai V. B. girtas, jis neprognozuojamas, labai pavargo ir jau bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Atvykę medikai išvežė ją apžiūrai į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur po apžiūros jai diagnozavo poodinę hematomą kaktoje (b. l. 36-37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. Z. parodė, kad 2021 m. kovo 13 d. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), girtas pranešėjos sūnus su ja konfliktuoja. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko garbaus amžiaus moteris – S. B.. Moteris paaiškino, kad jos neblaivus sūnus V. B. su ja konfliktuoja, triukšmauja. Namuose buvo ir minėtas asmuo. Pabendravus su abiem asmenimis, vienas kitam jie pretenzijų neturėjo, sakė, kad abu eis ilsėtis. Jiems išėjus iš buto ir įsėdus į tarnybinį automobilį, iš budėtojo gavo nurodymą grįžti į minėtą butą, nes vyriškis jau smurtauja prieš pranešėją. Grįžus į butą, buto duris atidarė V. B.. Vyriškis sakė, kad buvo neblaivus, jautėsi stiprus alkoholio kvapas, bet elgėsi ramiai. Apie tai, kas čia nutiko, nieko paaiškinti negalėjo. Užėję į kambarį, rado pranešėją S. B.. Ant moters kaktos, kairėje pusėje, matėsi kraujosruva, patinimas. Moteris buvo susijaudinusi, papasakojo, kad jiems išėjus, sūnus jai kumščiu trenkė į galvą. Kadangi sumušimas buvo akivaizdus, o moteris – garbaus amžiaus, buvo iškviesta greitoji pagalba (b. l. 72).

Iš S. B. 2021 m. kovo 14 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2021 m. kovo 13 d. apie 21.00 val. neblaivus sūnus V. B., kilus konfliktui, savo dešinės rankos kumščiu sudavė jai į galvos sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 13 d. 21.48 val. gautas pranešimas, kad neblaivus sūnus V. B., kilus konfliktui, dešinės rankos kumščiu sudavė S. B. į galvos sritį (b. l. 7-9). Iš 2021 m. gegužės 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro gautas pranešimo apie įvykį garso įrašas (b. l. 77-78).

Iš 2021 m. kovo 13 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad 2021 m. kovo 13 d. apie 21.09 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), su pranešėja konfliktuoja jos sūnus, kuris tris dienas vartoja alkoholį. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė S. B., kuri paaiškino, kad sūnus ranka smogė jai į galvą (pataikė virš kairės akies). Ant pranešėjos kaktos, virš kairės akies, buvo matomas mėlynas guzas (b. l. 10-13).

Iš 2021 m. kovo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-31).

Iš 2021 m. balandžio 21 d. dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus S. B. medicininius dokumentus, nustatyta, kad S. B. nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2021 m. kovo 13 d., ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 60-61).

Iš alkoholio matuoklio kvito nustatyta, kad V. B. 2021 m. kovo 13 d. 22.38 val. nustatytas 1,76 prom. girtumo laipsnis (b. l. 107).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nukentėjusiosios S. B. rašto, atsakant į teismo klausimus, užduotus raštu, matyti, kad nukentėjusioji nepageidauja dalyvauti teisme ir nesutinka duoti parodymų prieš sūnų, nes su sūnumi susitaikė bei ieškinio nereikš (b. l. 161-162).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei kiti byloje esantys įrodymai.

Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: V. B. 2021 m. kovo 13 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,76 promilių neblaivumas), smurtaudamas šeimos nario – motinos S. B. atžvilgiu, t. y. tyčia kumščiu vieną kartą suduodamas S. B. į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kaktoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. B. sveikatą. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios S. B. ir liudytojo E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, S. B. pareiškimu, tarnybinių pranešimų duomenimis, kitų objektų apžiūros protokolų duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visos šios nurodytos aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu ir laiku smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną, kadangi S. B. atžvilgiu jis tyčia kumščiu vieną kartą sudavė S. B. į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kaktoje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. B. sveikatą. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad V. B., smurtaudamas prieš savo šeimos narį, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sukels motinai nežymų sveikatos sutrikdymą, ir norėjo taip veikti.

Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai V. B. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl V. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja

Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusioji, raštu atsakydama į teismo užduotus klausimus, nurodė, kad ji su kaltinamuoju susitaikė ir jam atleido.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

V. B. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalyje). Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Nukentėjusioji S. B. raštu atsakydama į teismo užduotus klausimus, nurodė, kad ji su kaltinamuoju susitaikė ir jam atleido (b. l. 161-162).

Teisiamojo posėdžio metu V. B. įsipareigojo atlyginti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog įstatymų leidėjas nenustatė kaltininko įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą formos; pakanka, kad kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą būtų užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-693/2019). Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje nėra objektyvios galimybės kaltinamajam raštu susitarti dėl žalos atlyginimo civilinei ieškovei, nes civilinė ieškovė, esant žalos sumai, mažesnei nei 300 Eur, rašytinio susitarimo nesudaro, konstatuotina, jog kaltinamojo įsipareigojimas atlyginti turtinę žalą civilinei ieškovei, įrašytas į teisiamojo posėdžio protokolą, atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. anksčiau neteistas (b. l. 89-90), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (b. l. 91-93), anksčiau dirbo (b. l. 88), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 87), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Nors nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad jis pripažino alkoholio vartojimo faktą, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, mamos atsiprašė, yra brandaus amžiaus, gyvena ir rūpinasi garbaus amžiaus motina. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat teisiamojo posėdžio metu, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, įvertinęs jį charakterizuojančių aplinkybių visumą, turi pagrindo manyti, kad V. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, kad, pasak kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarp jų būna nesutarimų, nepaneigia tokios išvados. Byloje nėra duomenų, kad praeityje kaltinamojo veiksmų buvo kviesta policija, jis būtų traukiamas atsakomybėn. Vien žodiniai nesutarimai tarp šeimos narių negali būti laikomi pagrindu pripažinti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs V. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 1 metų įvykdymo terminą.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. B. atsakingas už nukentėjusiosios S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiosios gydymu. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 204,84 Eur, kurie sumokėti už nukentėjusiosios gydymą iš PSDF, atlyginimo bei prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 66-68). Šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo V. B. padarytos nusikalstamos veikos, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – minėtos nukentėjusiosios gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo už turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. B. prašė priteistą žalos sumą nustatyti mokėti dalimis, nes iš karto tokios sumos sumokėti negali.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nedirba (b. l. 87), gauna minimalias išmokas (b. l. 175-176), į priteistos sumos dydį, tai, kad V. B. registruojasi Užimtumo tarnyboje, yra vyresnio amžiaus, gyvena su garbaus amžiaus nukentėjusiąją, daro išvadą, kad kaltinamasis dėl susiklosčiusių aplinkybių neturi galimybės sumokėti visos žalos iš karto, todėl nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas išdėstytinas per keturiolikos mėnesių laikotarpį (CPK 284 str. 1 d.).

Kiti klausimai

V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101-102). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 13 d. 22.00 val. iki 2021 m. kovo 15 d. 15.28 val. (b. l. 106, 108).

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 CD, saugomi byloje (prisegti prie galinio bylos viršelio), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš V. B. 204,84 Eur (du šimtus keturis eurus ir aštuoniasdešimt keturis euro centus) turtinei žalai už nukentėjusiosios gydymą atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo įvykdymą dėl 204,84 Eur turtinės žalos atlyginimo išdėstyti keturiolikai mėnesių, mokant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kas mėnesį (iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos) trylika mėnesių po 15 eurų, o keturioliktą mėnesį – 9,84 Eur.

Įmokos turi būti pervestos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant „žala PSDF už S. B. gydymą“.

Išaiškinti V. B., kad nesumokėjus nors vienos įmokos laiku, civilinė ieškovė turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus, saugomus byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti V. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė