- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- e2YT-5116-845/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės
- Advokatai
- Ramunė Guobaitei-Kirslienė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Ramunei Guobaitei-Kirslienei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl vaiko, gimusio užsienio valstybėje, gimimo įtraukimo į apskaitą, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama panaikinti 2019 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus raštą Nr. A133-4262/19 (2.4.1.27-AD21) ir jame numatytą sprendimą bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjos sūnaus E. P., gimusio Belgijos Karalystėje, gimimą pagal kartu su pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 30 d. prašymu pateiktus dokumentus, išlaikant originalią pavardės „P.“ rašybą ir šiuo pagrindu išduoti atitinkamą civilinės būklės akto (gimimo) įrašą liudijantį išrašą.
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad jai gyvenant Belgijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E.; jo vardu Belgijos Karalystės institucija išdavė gimimo liudijimą, įrašant tėvo – P. – pavardę. Vaiko gimimu įgyta Belgijos Karalystės pilietybė, taip pat Lietuvos Respublikos pilietybė. Pareiškėja, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos ambasadai Belgijos Karalystėje, 2019 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių, pateikdama prašymą „įtraukti į apskaitą vaiko E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimą“. Pareiškėja prašyme nurodė, kad jos vaiko gimimo vieta yra Briuselis, Belgija, kad motinai tai yra pirmas vaikas, be to, kartu su prašymu pateikė reikalaujamus duomenis apie vaiko E. P. tėvą Y. P. bei save – motiną R. J.. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 16 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. A133-4262/19 (2.4.1.27-AD21), kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius neturi „pagrindo įvykdyti prašymo įrašyti vaikui pavardę P.“. Šiame rašte atkreiptas dėmesys į tai, kad „tik teismas konkrečiu individualiu atveju gali <„.> taikyti arba netaikyti teisės aktų“. Taip pat rašte nurodyta, kad „kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti šią situaciją įstatymu, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo“, kad šį atsakymą galima skųsti bendrosios kompetencijos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pasak pareiškėjos, atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą „įtraukti į apskaitą vaiko E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimą“, prieštarauja teisingumo principui, diskriminuoja pareiškėją ir jos sūnų, yra neproporcingas siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja ir jos šeima patirs, nesant sutvarkytų dokumentų arba lietuviškuose dokumentuose įrašius sulietuvintą pareiškėjos sūnaus E. P. pavardę. Toks atsisakymas tenkinti prašymą sudaro prielaidas pažeisti asmens teisę į vardą, kuri apima ir teisę pavardę, konstitucinį asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, kuris šiuo atveju turi būti įvertintas kaip svarbesnis nei konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos principas. Nurodė, kad tokiu būdu sukuriamos prielaidos, kad pareiškėjos sūnaus, kuris gimimu įgijo ir Lietuvos Respublikos pilietybę, pavardė lietuviškuose dokumentuose visuomet skirsis nuo tėvo pavardės, ir paties sūnaus pavardės belgiškuose dokumentuose, taip suvaržant ir apribojant pareiškėjos sūnaus ir jos šeimos narių teises bei teisėtus interesus, sudaromos prielaidos susidurti su įvairiais administraciniais, teisiniais, profesiniais, darbiniais, procesiniais ir asmeniniais nepatogumais – pavyzdžiui, nuolatiniu aiškinimu, kodėl vaikas ir tėvas turi skirtingas pavardes, patiriant keblumų keliaujant, gydymo ir švietimo įstaigose, taip pat paveldėjimo ir sutarčių teisinių santykių srityje. Be to, pasak pareiškėjos, atsisakymas tenkinti jo prašymą „įtraukti į apskaitą vaiko E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimą“, diskriminuoja ją ir jos sūnų, nes 2020 m. sausio 7 d. VĮ Registrų centras duomenimis pavardžių ir vardų su „q“ raide Lietuvoje yra registruota – 14 Lietuvos Respublikos piliečių, kuriems išduotuose ir galiojančiuose Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiuose dokumentuose įrašyti vardai ir pavardės su raide „q“.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra ir suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą nepilnamečio vaiko gimimo įraše vaiko pavardę įrašyti P., nes galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus sudaryti su įrašais nelietuviškais rašmenimis. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes su raidėmis „w“, „q“ ar „x“ į civilinės būklės akto įrašus įrašo tik vykdydamas šiuo klausimu priimtus teismo sprendimus.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nėra tinkamas suinteresuotas asmuo šioje byloje.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija teismo nustatytu terminu išvados dėl pareiškimo nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams į teismo posėdį neatvykus, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. J. yra Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti Belgijos Karalystėje, Gyventojų registro duomenimis ten yra deklaravusi ir savo išvykimą. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini), Belgijos Karalystėje, gimė sūnus E. P., vaiko tėvas – Belgijos Karalystės pilietis Y. P. (teismas nenurodo bylos lapų, nes Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos). Belgijos Karalystės institucija (duomenys neskelbtini) išdavė vaiko gimimo liudijimą, jame įrašydama vaiko tėvo pavardę P.. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių, prašydama įtraukti į apskaitą savo sūnaus E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), Belgijos Karalystėje, gimimą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. A133-4262/19(2.4.1.27-AD21) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydamas, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą jis negali įrašyti vaikui pavardę „P.“, tai būtų galima padaryti tik esant teismo sprendimui.
CPK 514 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.
Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Taigi pagal Taisyklių 23 punktą pareiškėjos sūnaus E. P. civilinės būklės akto įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „q“.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.
Pažymėtina, kad esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra išaiškinęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).
Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo L. R. prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „L. R.“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Išaiškino, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).
Tarptautinių teismų jurisprudencija patvirtina, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis, ir valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja su nepilnamečiu sūnumi gyvena Belgijos Karalystėje, ten pareiškėja yra deklaravusi savo išvykimą. Pareiškėja siekia, kad jos sūnaus pavardė „P.“ būtų parašyta originalia forma, tam, kad vaikui keliaujant, gyvenant užsienio valstybėje, bendraujant su šeimos užsienio draugais ir giminaičiais jo pavardės rašyba nesiskirtų nuo jo tėvo, taip pat tam, kad nekiltų keblumų identifikuojant vaiko asmenybę, ryšį su tėvu. Originali vaiko pavardė yra sudaryta iš lietuvių kalboje nesančios raidės „q“, todėl vaiko, turinčio pavardę su raide „q“ įrašymas negalimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, o konkrečiai – Taisyklių 23 punktą. Tačiau, atsižvelgiant į tarptautinių institucijų jurisprudenciją ir šiuolaikinio gyvenimo poreikius, pareiškėjos prašymas nėra išskirtinis ar neįprastas šiuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste. Pažymėtina, jog iš VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad šiuo metu gyventojų registro duomenimis yra 14 Lietuvos Respublikos piliečių, kuriems išduotuose ir galiojančiuose Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiuose dokumentuose įrašyti vardai ir pavardės su raide „q“ (3 iš jų vardai, 11 pavardžių). Tai iš esmės patvirtina, jog tokios pavardės (P.) naudojimas yra įmanomas ir įgyvendinamas. Duomenų, kad tokios pavardės naudojimas neigiamai įtakotų lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, nenustatyta. Be to, teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių pareiškėjos prašymas negalėtų būti tenkinamas. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas minėtoje Johansson prieš Suomiją byloje pažymėjo, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą (pavardę).
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam tikslui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėjos vaikas galėtų patirti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkintinas (CPK 514 straipsnis).
Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (75 Eur žyminį mokestį, 5,79 Eur įmoką už VĮ „Registrų centras pažymą ir 500 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą).
CPK 443 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų interesai nebuvo priešingi (originalios pavardės, turinčios lietuvių kalboje nesančios raidės (šiuo atveju „q“) įtraukimas į apskaitą ne teismine tvarka nebuvo galimas dėl objektyvių priežasčių – teisinio reglamentavimo), pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo teismas nesprendžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 516 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos R. J. pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą (raštą) Nr. A133-4262/19 (2.4.1.27-AD21).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjos R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), Belgijos Karalystėje, gimimą išlaikant originalią pavardės „P.“ rašybą ir šiuo pagrindu išduoti atitinkamą civilinės būklės akto (gimimo) įrašą liudijantį išrašą.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.