- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-640-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00944-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Erinija Kazlauskienė, Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- A. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą įvykdyti juridinę galią turintį 2008-03-01 tarp A. B. ir R. B. sudarytą susitarimą, įpareigojant atsakovą pasirašyti sutikimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,2343 ha, kurio savininkas buvo J. R., grąžinimo ieškovui A. B.. Nurodė, kad atsakovas R. B. yra jo, ieškovo, sesers T. B. (B.) sūnus, kuris 1998-06-22 sutarties pagrindu tapo T. B. teisių perėmėju nuosavybės teisių į J. R. iki nacionalizacijos valdytą turtą atkūrimo procese. Tarp pretendentų, be ieškovo, t. y. J. R. įsūnio, bei T. B., t. y. J. R. įdukros, pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą buvo ir E. R., t. y. ieškovo motina, ir atsakovo močiutė, mirusi (duomenys neskelbtini). Dėl tam tikrų klausimų išsiskyrus pretendentų, t. y. ieškovo ir atsakovo nuomonėms, 2008-03-01 buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo susitarė dėl tolimesnių veiksmų sprendžiant klausimus nuosavybės teisių į J. R. išlikusį turtą atkūrimo procese. Susitarimo 7 punktas susitarė, kad kiekvienas radęs galimybę atgauti, kovoja individualiai, vienas kitam netrukdo ir pasirašo sutikimą. Per teismo procesus pavyko susigrąžinti J. R. nuosavybę į turtą – 0,2342 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas atsisako pasirašyti sutikimą, kad šis turtas atitektų ir būtų grąžintas ieškovui, tokiu būdu atsakovas nevykdo 2008-03-01 susitarimo.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-12-16 sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą pasirašyti sutikimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,2343 ha, buvusio savininko J. R., grąžinimo ieškovui pagal 2008-03-01 susitarimą; priteisė iš atsakovo 273 Lt žyminio mokesčio, 1 500 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui ir 17,65 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad 2008-03-01 susitarimas sudaryta tarp šalių, kaip pretendentų į turtą, likusį po J. R. ir E. R. mirties, siekiančių šį turtą susigrąžinti pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Teismas nenustatęs, kad yra kitų pretendentų, padarė išvadą, kad A. B. ir R. B., kaip pretendentai, turėjo teisę tokį susitarimą sudaryti ir pagal susitarimo tikslą ir prasmę, tokiam susitarimui nereikalinga notarinė forma. Teismas įvertinęs viso susitarimo tikslą ir prasmę konstatavo, kad susitarimo tikslas – susitarti dėl atgautos ir ateityje galimos atgauti nuosavybės, atgavimo ir jau atgavus turtą, turto tvarkymo klausimų. Ginčo šalys susitarimo 7 punkte aptarė klausimus dėl turto, kurio, susitarimo metu dar nebuvo, kaip grąžinamo turto, ir, kuris galėjo atsirasti po susitarimo sudarymo. Teismas padarė išvadą, kad pagal ginčijamo susitarimo tikruosius šalių ketinimus, šalys pagal 2008-03-01 susitarimo 7 punktą susitarė būtent dėl turto – 0,2343 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nes kito turto, dėl kurio kiekvienas iš pretendentų būtų „atsikovojęs individualiai“, nėra. Atsakovas nedalyvavo teisminiuose procesuose dėl 0,2343 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o tai rodo jo pasyvią valią siekiant nuosavybės teisių atkūrimo, kaip pretendento, konkrečiai į šį turtą. Teismas, aiškindamas susitarimo 7 punktą, padarė išvadą, kad jo turinys ir jo esmė pagal viso susitarimo esmę ir turinį, bei tikrąją šalių valią ir ketinimus, reiškia ne atsisakymą nuo teisių į turtą, o valią dėl kito turto, kurį radus galimybę „išsikovojo kitas pretendentas“. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė 2008-03-01 tarpusavio susitarimo 7 punkto esmę ir prasmę, kad juo atsakovas įsipareigojo pasirašyti sutikimą grąžinti 0,2343 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vienam A. B., kuris šį turtą „atgavo ir išsikovojo“, todėl atsakovas nepagrįstai nesutinka pasirašyti pretendento sutikimo, kad 0,2323 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvusio savininko J. R., būtų grąžtas pretendentui ieškovui. Atsakovo atsisakymas pasirašyti sutikimą, iš esmės pažeidžia ieškovo interesus ir teisę kuo operatyviau atkurti nuosavybės teisę į išlikusį turtą pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas išsamiai neišsiaiškino bylos aplinkybių, neištyrė ir neįvertino byloje pateiktų įrodymų, neteisingai pritaikė teisės normas. Teismas nepagrįstai įpareigojo pasirašyti susitarimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,2343 ha, kurio savininkas buvo J. R., grąžinimo ieškovui. Pretendentai nėra sudarę susitarimo nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Teismo įpareigojimas pasirašyti susitarimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) grąžinimo ieškovui yra vienašalis sandoris. Teismas įpareigojo jį atsisakyti jam priklausančios subjektinės teisės, atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad yra trys pretendentai: A. B., R. B., D. B., atkurti nuosavybės teises į J. R. iki nacionalizacijos valdytą turtą. D. B., yra jo brolis, kuris taip pat yra pateikęs Nacionalinės žemės tarnybai prie ŽŪM Palangos skyriaus prašymą grąžinti žemės sklypą natūra. Mano, kad 2008-03-01 susitarimo negalima laikyti sandoriu. Susitarimo 7 punkte nėra susitarimo objekto, sutikimo davimo sąlygos neapibrėžtos. Teismo nurodytas įpareigojimas nėra aiškiai suformuluotas, nesuprantamas ir neįvykdytinas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys 7 p. susitarė būtent dėl turto – 0,2343 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Nesutinka su teismo išvada, kad jis buvo pasyvus, siekiant nuosavybės teisių atkūrimo, nes apie teisminius procesus nieko nežinojo, pranešimų iš teismo negavo, ieškovas nuslėpė ir neinformavo jo apie inicijuotus teisminius procesus. Susitarimo 7 punkte neįsipareigojo atsisakyti teisių į jam priklausančias turtine teises. Mano, kad teismas neteisingai aiškino susitarimo nuostatas, nesivadovavo CK 6.193 str. 4 d.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas visapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino visas bylos aplinkybes, todėl priėmė teisingą sprendimą. Apeliantas neteisingai teigia, kad pretendentu atkurti nuosavybes teises į J. R. iki nacionalizacijos valdytą turtą, yra D. B.. Be to, susitarimo 5 punkte nurodyta, kad D. B. nėra pretendentas, siekiantis atkurti nuosavybės teises. Teismas teisingai įvertino 2008-03-01 susitarimą sudarytą tarp pretendentų, siekiančių susigrąžinti J. R. išlikusį nekilnojamąją turtą. Atsakovas nedalyvavo teisminiuose procesuose, aktyviais veiksmais neįsiliejo į nuosavybės teisių atkūrimo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas A. B. ir atsakovas R. B., ieškovo sesers T. B. (B.) sūnus, yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į J. R. iki nacionalizacijos valdytą turtą (t. 1, b. l. 159–160, t. 2, b. l. 155–157). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2013-03-08 rašto nustatyta, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į suformuotą 0,2343 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iki nurodytos dienos nebuvo priimtas, kadangi A. B. 2010-12-21 pateikė prašymą šio sklypo grąžinimo procesą laikinai sustabdyti, kol nepateiks tarpusavio susitarimo arba kol nesibaigs teismų procesas. Iš minėto rašto taip pat matyti, kad pretendentams nepateikus susitarimo, nuosavybės teisės į 0,2343 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 106¹ punktu, būtų atkurtos grąžinant šį sklypą A. B. ir R. B., pretendentams į J. R. valdytą žemę, proporcingai likusios neatkurtos žemės daliai (t. 2, b. l. 155–156). Kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys, kad 2013-12-04 D. B. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui pateikė prašymą E. R. vardu grąžinti buvusio savininko J. R. žemę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) natūra (t. 2, b. l. 129–130).
Nustatyta, kad A. B. (ieškovas) ir R. B. (atsakovas) 2008-03-01 pasirašė tarpusavio susitarimą. Minėto šalių tarpusavio susitarimo 7 punkte numatyta, kad „sekančiai: jeigu kur randame galimybes atgauti – kovojame individualiai viens kitam netrukdome ir pasirašome sutikimą“. Ieškiniu ieškovas teigia, kad atsakovas R. B. nevykdo 2008-03-01 tarpusavio susitarimo 7 punkto, todėl prašo įpareigoti atsakovą R. B. pasirašyti sutikimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,2343 ha, kurio savininkas buvo J. R., grąžinimo vienam ieškovui A. B.. Šalys neginčija paties 2008-03-01 tarpusavio susitarimo, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl tarpusavio susitarimo 7 punkto turinio ir jo prasmės. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra tarp ieškovo ir atsakovo sudaryto susitarimo sąlygų aiškinimas ir vykdymas.
Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl konkrečios sutarties sąlygos turinio, aiškinant sutartį nustatytini tikrieji sutarties dalyvių ketinimai, atsižvelgtina į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Sutarčių aiškinimo taisyklės numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1, 2, 5 d.).
Apeliantas R. B. teigia, kad ieškovas ir apeliantas nėra sudarę susitarimo nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir nesutinka, kad tarpusavio susitarimo 7 punktu yra įsipareigojęs atsisakyti teisių į jam priklausančias turtines teises atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Iš 2008-03-01 šalių tarpusavio susitarimo turinio matyti, kad šalys susitarė dėl atgauto turto (duomenys neskelbtini) (1–5 punktai), aikštelės (duomenys neskelbtini) (6 punktas) bei susitarimo 7 punktu dėl kito turto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalių 2008-03-01 tarpusavio susitarimo 7 punktas yra nekonkretus. Šioje šalių sutartinėje nuostatoje nedetalizuotas susitarimo dalykas, t. y. neaišku kokio ir kokios apimties nekilnojamojo turto atgavimo galimybes šalys aptarė, taip pat neaptartos minimo sutikimo išdavimo sąlygos, sutikimo apimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, sutarčių aiškinimo taisyklės numato, jog tokios abejonės dėl sutarties sąlygų šalinamos aiškinant tas sąlygas pasiūliusios šalies (nagrinėjamu atveju ieškovo) nenaudai ir jas priėmusios šalies (nagrinėjamu atveju atsakovo) naudai (CK 6.193 str. 4 d.).
Teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad A. B. ir R. B., kaip pretendentų, siekiančių susigrąžinti J. R. iki nacionalizacijos valdytą turtą pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, susitarimui dėl teisių į turtą nereikalinga notarinė forma. Nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius detaliai reglamentuoja LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) ir LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinta LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos (toliau – Atkūrimo tvarka). Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje nurodyta, jog asmenys, pretenduojantys atkurti nuosavybės teises, turi pateikti prašymus. Prašymą atkurti nuosavybės teises į tą patį turtą keli piliečiai gali pateikti kartu arba atskirai (Tvarkos 7 punktas). Atkūrimo tvarkos 15 punkto nuostatų matyti, jog notaro patvirtintas pretendentų susitarimas, nurodantis, į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises, taip pat gali būti pateikiamas prie prašymo atkurti nuosavybės teises. Pretendentų tarpusavio susitarimas dėl dalių, į kurias atkuriamos nuosavybės teisės pagal Atkūrimo tvarkos 15 punktą, yra vienas iš piliečių nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų būdų, kuriais buvo galima atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ar į didesnę to turto dalį kitam nei nustatyta Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 ir 2 d. asmeniui, t. y. atsisakyti savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą kito asmens naudai. Tokiu pretendentų tarpusavio susitarimu vienas pretendentas galėjo pasilikti sau nulinę dalį nuosavybės kito pretendento naudai. Skirtingai nei sutartis dėl teisės atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą perleidimo (Atkūrimo įstatymo 2 str. 3 d.), šis susitarimas galėjo būti sudaromas tik pretendentų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. tik asmenų, laiku ir tinkamai pateikusių prašymus atkurti nuosavybės teises, taip pat jį turėjo pasirašyti visi susitarime dalyvaujantys pretendentai, o jų parašai patvirtinti notaro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2013). Taigi ginčo šalių tarpusavio susitarimo 7 punkto nuostatų negalima laikyti atsakovo teisių į atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atsisakymu ieškovo naudai, kadangi toks susitarimas sudaromas notarine forma.
Vertinant ginčo sutartinę nuostatą, nustatant jos prasmę bei šalių tikruosius ketinimus būtina įvertinti šio susitarimo sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Kaip bylos nagrinėjimo nurodė atsakovas R. B., iki susitarimo sudarymo iš žemėtvarkos skyriaus apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini) jau buvo žinoma kaip apie negrąžintiną turtą. Tai patvirtina bylos duomenys bei ieškovo paaiškinimai; tik 2010-12-10 Palangos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. 969 patvirtintas 0,2343 ha žemės sklypo, esančio J. R. turėtos žemės dalyje, (duomenys neskelbtini), planas, dydis, ribos bei apribojimai (t. 1, b. l. 24, 26, 28, 30, 38, 54, t. 2, b. l. 102–103). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2010-03-05 Klaipėdos apygardos administracinio teismas sprendimu pagal pareiškėjo A. B. skundą įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti procedūrinius veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą įgyvendinimo tvarkos 106 punkte, parengiant informaciją ir medžiagą apie laisvą (neužstatytą) ir valstybės neišperkamą J. R. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 138–140). Šie bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui apie dėl ginčo turto vykusį teismo procesą nebuvo žinoma, atsakovas į vykusį teisminį nagrinėjimą nebuvo įtrauktas, neturėjo galimybės išreikšti savo individualios pozicijos, todėl negalima konstatuoti atsakovo, kaip pretendento, pasyvumo, siekiant nuosavybės teisių atkūrimo konkrečiai į šį turtą.
Civilinėje teisėje galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę asmeniui laisvai apsispręsti, ar realizuoti savo teisę, ar nuo jos atsisakyti ir ją perleisti kitam asmeniui. Ištyrus ir įvertinus bylos medžiagą, šalių tarpusavio susitarimo turinį, jo sudarymo faktines aplinkybes, susitarimo 7 punkto sąlygos abstraktumą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas šalių tarpusavio susitarimo 7 punktu buvo atsisakęs ieškovo naudai savo teisių būtent į ginčo žemės sklypo atkūrimą. Bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sudarant tarpusavio susitarimo 7 punktą tikrieji šalių ketinimai buvo atsakovo prisiėmimas įsipareigojimo pasirašyti sutikimą dėl 0,2343 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinimo (atsisakyti teisių į jį), vienam ieškovui A. B.. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą pasirašyti sutikimą dėl 0,2343 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio savininkas buvo J. R., grąžinimo ieškovui A. B., atmestinas kaip nepagrįstas.
Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias materialines teisės normas, todėl nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovo ieškinio reikalavimas atmestas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Iš ieškovo priteistina 17,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (t. 1 , b. l. 110). Atsakovo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėtos rašytiniais įrodymais pagrįstos 1 350 Lt atstovavimo išlaidos (t. 1, b. l. 94–95) priteistinos jam iš ieškovo (CPK 98 str.). Apeliantas sumokėjo 273 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 127) bei turėjo 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (b. l. 128). Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymas, todėl apeliacinį skundą tenkinus priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nusprendžia:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovui R. B. 1 350 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo A. B. 17,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovui R. B. 273 Lt žyminio mokesčio ir 600 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme.