Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2622-1049/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2020-09-09Kauno apylinkės teismas
  2. T-301-725/2023Nutartis · 2023-05-26Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-09-09
Bylos Nr.
e1-2622-1049/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32264-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
S. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2622-1049/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32264-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajono) prokurorės A. C. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje S. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

S. A. 2020 m. rugpjūčio 12 d., apie 17.37 val. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,54 promilių ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0414“, nustatytas 2,17 promilių girtumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

S. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nors nėra įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones, 2020 m. rugpjūčio 12 d., apie 17.37 val., nuo (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone esančio vandens telkinio važiavo jam priklausančiu automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į namus, (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties namu, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie alkotesteriu nustatė jam 2,17 promilių girtumą. Paaiškino, kad automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nusipirko iš G., gyvenusio (duomenys neskelbtini) kartu su A. J.. G. automobilį pardavė prieš išvykdamas į užsienį, kaip vėliau paaiškėjo – į Vokietiją dirbti, todėl kaltinamasis, pasitaręs su sugyventine ir ūkininku, pas kurį dirbo, nusprendė už 200,00 eurų įsigyti automobilį, už kurį sumokėjo ūkininkas, o kaltinamasis jam minėtus pinigus atidirbo. Paaiškino, kad G. automobilį prieš išvykdamas paliko pas ūkininką G. L., kartu palikdamas automobilio registracijos liudijimą ir teigė, jog automobilis yra išregistruotas iš VĮ „Regitra“ įskaitos. Kaltinamasis pripažino, jog Anglijoje aštuonis metus dirbo vairuotoju neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, tačiau iš šalies buvo deportuotas būtent dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Teigė, jog V. J. nepažįsta (b. l. 103–106, 109–112).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Liudytoja L. Š., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. apie 17.37 val. ji, būdama neblaivi, važiavo kartu su kaltinamuoju S. A., jo vairuojamu automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), kuomet (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Paaiškino, kad kaltinamasis automobilį vairavo neblaivus ir jam alkotesteriu nustatytas 2,17 promilių girtumas. Liudytoja nurodė, jog kaltinamasis minėtą automobilį nusipirko prieš savaitę iš jos pažįstamo G., gyvenusio (duomenys neskelbtini), kuris automobilį pardavė prieš išvykdamas į užsienį už 200,00 eurų, kadangi jam reikėjo pinigų kelionei. G. teigė, jog automobilis yra išregistruotas, o kaltinamasis planavo jį suremontuoti ir užsiregistruoti savo vardu (b. l. 55–58).

Liudytojas V. J., ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad prieš metus, tikslaus laiko nežino, buvo nusipirkęs automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įregistravo savo vardu VĮ „Regitra“, o prieš kelis mėnesius automobilį pardavė G. B., su kuriuo pasirašė pirkimo- pardavimo sutartį. Paaiškino, kad G. B., išvykdamas į Vokietiją, prieš kokį mėnesį minėtą automobilį pardavė ir liudytojui pranešė, kad reikia išregistruoti jį iš įskaitos. Liudytojui G. B. pasakė, kad automobilį pardavęs, todėl jis šiam siūlė perrašyti VĮ „Regitra“, bet pastarasis sakė, kad laiko neturi, todėl jis vienas nuvažiavęs parašė prašymą išregistruoti iš įskaitos jo vardu registruotą automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį išregistravo. Pirkimo pardavimo sutarties pasirašytos su G. B. neišsaugojo, nes jam ji ir nereikalinga. (b. l. 61–64).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių tikslinimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d., 17.03 val. gautas Kauno AVPK budėtojo pranešimas, kad Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prieš 3 min pranešėją einantį per gatvę kliudė automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos ir pasišalino galimai link karjero, o automobilį vairavo galimai neblaivi L. Š., praradusi teisę vairuoti. Tikslinant pranešimo aplinkybes nuvykus pas pranešėją Ž. P., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. kuriam nustatytas 3,19 promilių girtumas, šis paaiškino, kad jo nekliudė automobilis ir jis sužalotas nebuvo, o taip pranešė todėl, kad supyko, jog jo draugė L. Š. išvažiavo su kitu draugu. Apie 17.37 val. adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėtas važiuojantis automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdžius vairuotojas – S. A. – pripažino, kad yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti transporto priemones. S. A. nurodė alkoholį vartojęs prieš 20 min., todėl alkotesteriu Alcotest Nr.6810 ARFM-0414, patikros Nr. 1218251, pirmo tikrinimo metu nustatytas 2, 36 promilių girtumas, o patikrinus pakartotinai nustatytas 2,17 promilių girtumas. Kartu automobilyje važiavo L. Š. (b. l. 16).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r., kur apžiūrėtas automobilis „Audi 80‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 18–32, 34–37).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenimis 2020 m. rugpjūčio 14 d. išrašo matyti, kad automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra V. J. (b. l. 38).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė automobilio „Audi 80“, 1991 m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM yra 450,00 (keturi šimtai penkiasdešimt) eurų (b. l. 39)

Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. rugsėjo 2 d. tarnybinio pranešimo dėl informacijos automobilio savininkui nustatymo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad S. A. automobilį pirko iš G. B., su kuriuo susisiekus telefonu pastarasis nurodė, kad šiuo metu yra išvykęs į užsienį, gyvena ir dirba Vokietijoje. Jis patvirtino, kad S. A. automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė. Automobilį nuo įskaitos VĮ „Regitra“ išregistravo jo savininkas V. J.. G. B. pirkdamas automobilį iš V. J. buvo pasirašę automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, bet kadangi automobilį pardavė jos neišsaugojo (b. l. 46–47).

Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. A. nustačius neblaivumo požymį – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą – 17.45 val. nustatytas 2,36 promilių girtumas, o patikrinus pakartotinai 18.03 val. nustatytas 2,17 promilių girtumas (b. l. 67).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad S. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14-ojo punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims ir 2020 m. rugpjūčio 12 d., apie 17.37 val., gyvenamojoje zonoje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jam faktiškai priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, į įvykio vietą atvykusių pagal gautą iškvietimą, kur kaltinamajam buvo nustatytas mažiausias 2,17 promilių girtumas.

Be kaltinamojo prisipažinimo apie tai, jog jis žinodamas, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio ir suvokdamas, jog tai draudžiama daryti neįgijus teisės vairuoti, sąmoningai pasirinko vairuoti automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu veždamas keleivę – liudytoją L. Š., kuri, apklausta liudytoja patvirtino analogiškas įvykio aplinkybes. Kaltinamasis buvo sulaikytas policijos pareigūnų tik po to, kai šiems apie įvykį pranešė trečiasis asmuo, kas patvirtinta tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių tikslinimo, po ko jam alkotesteriu Alcotest Nr.6810 ARFM-0414, patikros Nr. 1218251, jam 17.45 val. nustatytas 2,36 promilių girtumas, o patikrinus pakartotinai 18.03 val. nustatytas 2,17 promilių girtumas, kas taip pat patvirtinta neblaivumo nustatymo aktu. Kaltinamojo S. A. kaltė taip pat patvirtinta įvykio vietos apžiūros protokolu, patvirtinančiu, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kauno r., kur apžiūrėtas automobilis „Audi 80‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po to perduotas saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami S. A. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl esminių įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. A. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Kaltinamasis S. A., būdamas neblaivus, sąmoningai sėdo už jam faktiškai nuosavybės teise priklausančio automobilio „Audi 80“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairo ir važiavo gyvenamosios zonos teritorijoje, kartu veždamas keleivę, kol, apie įvykį pranešus pašaliniam asmeniui buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie kaltinamajam alkotesteriu nustatė mažiausią 2,17 promilių girtumą, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Kaltinamojo S. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. S. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 113–115).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo S. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis Lietuvoje neteistas, tačiau teistas Didžiojoje Britanijoje už įvairius nusikaltimus, kurių didžiąja dalimi už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės ir vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų (b. l. 77–84), baustas administracine tvarka (b. l. 75–76), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė nesilankė (b. l. 87), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neregistruotas (b. l. 90), nedirba (b. l. 73)

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis S. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, Lietuvoje neteistas, baustas administracine tvarka, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pakaltinamas.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 90 MGL dydžio baudos bausmę ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ją mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, S. A. parinktina švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis nors Lietuvoje neteistam, tačiau už analogiško nusikaltimo padarymą teistam užsienio valstybėje, baustam administracine tvarka, darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), turinčiam pastovią gyvenamąją vietą S. A., yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks S. A., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, S. A. skirtinos bausmės dydis nustatytinas kiek didesnis nei minimalus – 90 MGL dydžio bauda.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 60 MGL (3 000,00 eurų) dydžio bauda, kurios įvykdymui, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, turtinę padėtį nustatytinas 6 (šešių) mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis) nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, kurios nebuvo įgijęs, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (2,17 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą Didžiojoje Britanijoje, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas, sėdo už automobilio vairo, neturėdamas jam suteiktos specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant trejų metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią tiek analogiškų nusikaltimų, tiek panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. Paaiškėjus nusikaltimo padarymo faktui uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti yra priemonė užkirsti kelią anksčiau atgauti šią specialią teisę ar ją įgyti, kuria, konkrečiu atveju, faktiškai naudodamasis S. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl teismo nuomone, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir S. A. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, yra būtinas. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę S. A. už šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią S. A. toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir/ar daryti nusikaltimus.

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnio 2 ir 3, 6 dalis ir konfiskuoti automobilį „Audi 80“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas S. A., yra įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant kelių transporto priemonę kurią šis įgijo iš G. B., o pastarasis minėtą transporto priemonę įgijo iš liudytojo V. J. (kuris VĮ „Regitra“ sistemoje yra nurodytas kaip transporto priemonės savininkas ir valdytojas), ką minėti asmenys patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, taigi yra visi pagrindai šio turto konfiskavimui. Iš VšĮ „Emprekis” pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Audi 80“, 1991 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 450,00 eurų (b. l. 39).

Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės – automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu (b. l. 37).

Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, kartu užtikrinant ir tokių nusikaltimų prevenciją.

S. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91–92), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotini turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui (b. l. 37, baudžiamosios bylos viršelio viršutinėje dalyje).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 90 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 60 MGL (3 000,00 (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudos bausmę.

Įpareigoti S. A. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą (3 000,00 eurų) sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti S. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones S. A. atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (b. l. 37), esančioje (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui (b. l. 37, baudžiamosios bylos viršelio viršutinėje dalyje).

S. A. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis