- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- 2SA-353-565/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), R. P. ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atmetas pareiškėjo R. J. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-12210-820/2008 dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-12210-820/2008 ir pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-16 sprendimą šioje byloje, panaikinant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, kuriame įrašyta, kad sūnaus D. J. išlaikymui tėvas R. J. įsipareigoja mokėti kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki sūnaus pilnametystės, atgręžti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-16 sprendimo įvykdymą ir priteisti pareiškėjui iš suinteresuoto asmens E. J. 18 902,13 Lt, t.y. visą sumą, kurią ji gavo vykdant 2008-12-16 sprendimą.
Pareiškėjas prašė procesą atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, kurios nebuvo ir kuri negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas nurodė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-27 sprendimą, kuriuo buvo nustatyta, kad vaiko D. J. gimimo liudijime įrašyti duomenys apie vaiko tėvą neatitinka tikrovės, t.y. kad pareiškėjas nėra D. J. tėvas. Nustačius pareigos mokėti išlaikymą nepilnamečiui D. J. nebuvimą, tačiau galiojant 2008-12-16 teismo sprendimo daliai dėl išlaikymo mokėjimo, kitaip negu prašant šią sprendimo dalį panaikinti, negalimas pareiškėjo teisių apgynimas ir klausimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimą išsprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-30 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.
Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys leidžia spręsti, jog pareiškėjui apie tai, kad jis nėra D. J. biologinis tėvas, buvo žinoma dar civilinės bylos Nr.N2-12210-820/2008 nagrinėjimo metu. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad dar 2008-12-16, civilinės bylos Nr.2-12210-820/2008 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo metu, pareiškėjui buvo kilę pagrįstų abejonių dėl jo tėvystės, tačiau šių abejonių dėl etinių-moralinių priežasčių jis neviešino. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu turėjo abejonių dėl savo tėvystės, tačiau įstatymo nustatyta tvarka tokių abejonių nepašalino, vaiko gimimo įraše savo tėvystės nenuginčijo ir sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prisiėmė prievolę teikti nepilnamečiui D. J. išlaikymą iki jo pilnametystės.
Teismas sprendė, kad procesas civilinėje byloje Nr.N2-10874-127/2008 negali būti atnaujinamas ne tik dėl to, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui, bet ir dėl to, kad pareiškėjas praleido CPK 368 str. 1 d. numatytą trijų mėnesių terminą procesui atnaujinti ir teismas neturi pagrindo praleistą terminą atnaujinti.
Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėl objektyvių svarbių priežasčių praleido šį terminą, nenurodė teismui kitų svarbių priežasčių, trukdžiusių jam laiku kreiptis dėl proceso atnaujinimo, atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas beveik 5 metus (nuo 2008-12-16). Teismas taip pat atsižvelgė į suinteresuoto asmens E. J. paaiškinimus, kad pareiškėjas sūnui gimus žinojo, jog jis nėra vaiko biologinis tėvas, o Vilniaus apygardos teismo 2013-06-27 sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-371-262/2013 tik patvirtino šį faktą. Pareiškėjas nuo 1997-02-25, t.y. nuo D. J. gimimo dienos, jokių veiksmų nesiėmė, nagrinėjant Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme civilinę bylą Nr.2-12210-820/2008 nenurodė jam žinomo fakto, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas.
Pažymėjo, jog apie tai, kad pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo įstatymo nustatytais terminais, patvirtina ir kitos aplinkybės. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-994-96/2010 teismo posėdžio 2010-02-17 protokole įrašyta, kad pareiškėjas patvirtino teismui, jog tarp sutuoktinių visada buvo keliamas klausimas dėl jo tėvystės, taip pat šis klausimas buvo keliamas ir šalių skyrybų metu; Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme 2012-02-23 iškeltoje civilinėje byloje dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pareiškėjas yra patrauktas atsakovu, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė; 2009-12-21 pareiškėjas, pateikdamas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-12210-820/2008, neginčijo jam žinomo fakto, kad sūnus yra ne jo, o siekė atnaujinti procesą dalyje dėl turtinių reikalavimų išsprendimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-994-96/2010 yra pateikti rašytiniai įrodymai - medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad 1995-04-04 buvo atliktas pareiškėjo spermos tyrimas (diagnozuota oligoastenospermija), 2010-03-18 buvo pakartotinis pareiškėjo spermos tyrimas ir pakartotinai pareiškėjui diagnozuota oligoastenospermija. Akivaizdu, jog pareiškėjas 200812-16, nagrinėjant Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme civilinę bylą Nr.2-12210-820/2008, turėjo pagrįstas abejones dėl savo tėvystės D. J. atžvilgiu. Nurodyti faktai, teismo vertinimu, patvirtina, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo įstatymo nustatytais terminais ir įstatymo nustatyta tvarka.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad nustačius pareigos mokėti išlaikymą nepilnamečiui D. J. nebuvimą, tačiau galiojant 2008-12-16 teismo sprendimui dėl išlaikymo mokėjimo, jis negali kitaip apginti savo teisių ir teisėtų interesų, negu prašant šią sprendimo dalį panaikinti, teismas pažymėjo, kad ir atnaujinus procesą, teismas bylą galėtų nagrinėti pakartotinai tik pareikštų reikalavimų ribose, nes byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis ir reikšti naujus reikalavimus byloje yra apribota. Išaiškino pareiškėjui, kad jis savo teises gali ginti kitais įstatymo numatytais būdais per nuostolių atlyginimo institutą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas R. J. pateikė atskirąjį, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12210-820/2008.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-06-27 sprendimu nustatyto fakto, jog pareiškėjas nėra D. J. biologinis tėvas, negalima laikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe. CK 3.149 str. 1 d. nurodyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Todėl tik teismo sprendimas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti vieninteliu ir leistinu nebuvimo tėvu fakto įrodymu.
Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis praleido terminą prašymuiatnaujinti procesą paduoti. Byloje neįrodyta, kad 2008-12-16 pareiškėjui buvo žinoma, jog jis nėra D. J. tėvas. Todėl terminas prašymui atnaujinti procesą turi būti skaičiuojamas nuo 2009 m. sausio-vasario mėnesių, t.y. nuo to momento, kuomet suinteresuotas asmuo E. J. pradėjo teigti, kad pareiškėjas nėra biologinis jos vaiko tėvas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo jos turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, patikrinusi skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, todėl, nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties nėra pagrindo.
Pareiškėjas prašė procesą atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu – naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokia aplinkybe pareiškėjas nurodė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-27 sprendimą, kuriuo buvo nustatyta, kad pareiškėjas nėra D. J. tėvas.
Tam, kad procesinė norma dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtų taikoma, ji pagal teismų suformuotą praktiką turi atitikti tokius kriterijus: 1) tokios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinoma apie jas tik įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Taigi sprendžiant dėl proceso atnaujinimo turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma. Siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti pareiškėjui žinomos bylos nagrinėjimo metu, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. kontekste. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo – Vilniaus apygardos teismo 2013-06-27 sprendimu nustatyto fakto, kad pareiškėjas nėra D. J. biologinis tėvas – negalima laikyti naujai paaiškėjusi aplinkybe, kadangi aplinkybė, kad pareiškėjas nėra D. J. biologinis tėvas, jam buvo žinoma civilinės bylos Nr.N2-12210-820/2008 nagrinėjimo metu.
Byloje nustatyta, kad 1995-04-04 buvo atliktas pareiškėjo spermos tyrimas (diagnozuota oligoastenospermija). Tai patvirtina, kad pareiškėjas, nagrinėjant Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme civilinę bylą Nr.2-12210-820/2008, turėjo pagrįstas abejones dėl savo tėvystės D. J. atžvilgiu. Be to, ir pats pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą patvirtino, kad, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jam buvo kilę pagrįstų abejonių dėl jo tėvystės, tačiau šių abejonių dėl etinių-moralinių priežasčių jis neviešino. 2010-03-18 buvo atliktas pakartotinis pareiškėjo spermos tyrimas ir pakartotinai pareiškėjui diagnozuota oligoastenospermija.
Pareiškėjas atskirtajame skunde nurodo, kad tik teismo sprendimas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti vieninteliu ir leistinu nebuvimo tėvu fakto įrodymas, todėl negalima teigti, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog jis nėra vaiko tėvas. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, yra reikalavimas, kad tokios aplinkybės būtų egzistavusios bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi teismo įsitikimas, kad aplinkybė, jog ieškovas nėra vaiko tėvas, ne tik kad nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju apeliantui buvo žinomos aplinkybės (jo nevaisingumas), keliančias pagrįstas abejones dėl savo tėvystės D. J. atžvilgiu. O Vilniaus apygardos teismo 2013-06-27 sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-371-262/2013 tik patvirtino pareiškėjo abejones dėl jo tėvystės. Nuginčytos tėvystės teisinis įforminimas neleidžia teigti, kad pareiškėjui iki tol ši aplinkybė nebuvo žinoma.
Nors pareiškėjas santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu turėjo pagrįstų abejonių dėl savo tėvystės, tačiau įstatymo nustatyta tvarka tokių abejonių nepašalino, vaiko gimimo įraše savo tėvystės nenuginčijo ir, sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prisiėmė prievolę teikti nepilnamečiui D. J. išlaikymą iki jo pilnametystės. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti duomenys yra pakankami spręsti, jog pareiškėjui apie tai, kad jis nėra vaiko D. J. biologinis tėvas, buvo žinoma civilinės bylos Nr.N2-12210-820/2008 nagrinėjimo metu.
Kiti atskirojo skundo argumentai proceso atnaujinimo klausimo išsprendimui teisiškai nereikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-26 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str 1 d. 1 p.).
Atsisakius tenkinti atskirąjį skundą, iš pareiškėjo R. J. suinteresuoto asmens E. J. naudai priteistinos jos turėtos 500 Lt išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d., 2 d.)
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo R. J. suinteresuoto asmens E. J. naudai 500 Lt išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.