Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1791-254/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-29
Bylos Nr.: e2A-1791-254/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-00500-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė, Diana Labokaitė
Ieškovas: B. Z., S. Z.
Atsakovas: D. Z., M. Z., N. Z.

Kategorijos

2.6.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1791-254/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00500-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 2.6.14.3. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų B. Z. ir S. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2030-470/2019 pagal ieškovų B. Z. ir S. Z. ieškinį atsakovams D. Z., M. Z., N. Z., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. V. dėl rentos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai B. Z. ir S. Z. kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti 2005 m. gegužės 3 d. tarp jų ir atsakovų D. Z., M. Z. ir N. Z. sudarytą rentos sutartį (registro Nr. 4010); taikyti vienašalę restituciją – grąžinti ieškovei B. Z. ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (pavėsinės, baseino, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); taikyti vienašalę restituciją – grąžinti ieškovui S. Z. ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (pavėsinės, baseino, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad savo vaikams atsakovams D. Z., M. Z. ir N. Z. perleido ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastatų: gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (pavėsinės, baseino, kiemo aikštelės), esančių (duomenys neskelbtini). Pagal rentos sutartį kiekvienam iš trijų atsakovų teko po 1/6 dalį iš minėtų trijų nekilnojamojo turto objektų. Atsakovai rentos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir nevykdo, neteikia išlaikymo ieškovams, nors kas kartą yra raginami tai daryti ieškovų ligos ar slaugos atvejais. Ieškovai per pastaruosius kelerius metus patyrė po tris sunkias operacijas, gydėsi stacionariai, tačiau nė vienas iš vaikų jų nelankė, neslaugė, lėšomis prie jų gydymo neprisidėjo. Sudarant rentos sutartį su sūnumis buvo sutartos ir platesnės rentos sąlygos, nei numatyta rašytinėje sutartyje, o būtent, kadangi turtas nėra padalintas ar atskirtas, o nuolatinės nepertraukiamos priežiūros reikalingi bendrai visi objektai, sūnūs įsipareigojo abiem tėvams padėti rūpintis visu turtu, t. y. išlaikyti tiek tėvų, tiek jiems tekusias turto dalis ir turtą pagerinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovai D. Z., M. Z. ir N. Z. pripažino ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad kaip rentos mokėtojai pagal rentos sutartį nevykdė šioje sutartyje nustatytos pareigos išlaikyti savo tėvus, t. y. ieškovus, ir prie jų išlaikymo po rentos sutarties sudarymo neprisidėjo jokia apimtimi, jiems perleistu nekilnojamuoju turtu nesirūpino, prie šio nekilnojamojo turto išlaikymo, jo pagerinimo, neprisidėjo. Po rentos sutarties sudarymo ginčo nekilnojamuoju turtu rūpinosi, jo būklę gerino išimtinai jų motina – ieškovė B. Z.. Ar ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti rentos sutartį, atsakovai paliko spręsti teismo nuožiūra, nesutiko tik dėl restitucijos taikymo, įpareigojant juos sumokėti daikto išperkamąją kainą. Faktiškai perleistu nekilnojamuoju turtu niekada nesinaudojo, realiai jis jiems nėra reikalingas, o ir piniginių lėšų sumokėti išperkamajai kainai neturi. Dėl šios priežasties, teismui nusprendus nutraukti rentos sutartį, restituciją prašo taikyti neišeinant už ieškinio reikalavimo ribų, t. y. ginčo nekilnojamąjį turtą grąžinti ieškovams lygiomis dalimis.

Šalies argumentai

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovai nevykdė rentos sutarties. Pagal rentos sutartį, kurią ieškovai prašo nutraukti, pareiga išlaikyti rentos gavėjus yra solidari, tad, tenkinant ieškinio reikalavimą nutraukti rentos sutartį visų atsakovų atžvilgiu, byloje turi būti nustatyta, kad kiekvienas iš atsakovų nevykdė rentos sutarties. Atsakovai savo gyvenamąja vieta atsiliepime nurodė ginčo turtą, kur gyvena ieškovė, kas sudaro pagrindą abejoti atsakovų teiginių, neva jie neišlaikė savo tėvų, nesirūpino turtu ir jo nepagerino, pagrįstumu. Ieškovams ir atsakovams gyvenant kartu neišvengiamai turėjo būti vedamas bendras rentos gavėjų ir rentos mokėtojų ūkis. Ieškovai ir atsakovai yra susiję artimais giminystės ryšiais, tad yra suinteresuoti išvengti išieškojimo nukreipimo į jiems priklausantį turtą, (duomenys neskelbtini). Ši civilinė byla pradėta tik po to, kai siekiant išieškoti iš D. Z. skolą, vykdomojoje byloje buvo imtasi aktyvių skolos išieškojimo veiksmų, nors pagrindas ginčyti 2005 m. gegužės 3 d. rentos sutartį atsirado žymiai anksčiau, t. y. galimai nuo jos sudarymo momento 2005 m. Siekis nutraukti rentos sutartį jau pradėjus skolos išieškojimą iš D. Z., rodo galimą šalių nesąžiningumą. Pagrindą abejoti atsakovų teiginių teisingumu sudaro tai, kad, kaip matyti iš pateikiamo Nekilnojamojo turto registro išrašo, 2011 metais žemės sklype, kuris buvo perleistas atsakovams rentos sutartimi, buvo pastatytas ir įregistruotas naujas daiktas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2011 m. liepos 19 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Nuosavybė į šį turtą buvo įregistruota atsakovų bei ieškovės B. Z. vardu. Tad priešingai atsakovų teiginiams, jie galimai rūpinosi ir pagerino rentos sutartimi jiems perleistą turtą, juo naudojosi ir padidino pačios ieškovės nuosavybės dalį. D. Z. neturi kito turto ar pajamų, kurių pakaktų skolos trečiajam asmeniui padengimui ir į kurį trečiasis asmuo galėtų nukreipti skolos išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2019 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė 2005 m. gegužės 3 d. tarp ieškovų B. Z., S. Z. ir atsakovų D. Z., M. Z. bei N. Z. sudarytą rentos sutartį, patvirtintą Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės M. B., registro Nr. 4010. Taikė restituciją ir ieškovų B. Z. ir S. Z. nuosavybėn grąžino: N. Z. priklausančią 1/6 dalį žemės sklypo, 1/6 dalį pastatų: gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (pavėsinės, baseino, kiemo aikštelės), esančių adresu (duomenys neskelbtini); M. Z., priklausančią 1/6 dalį žemės sklypo, 1/6 dalį pastatų: gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (pavėsinės, baseino, kiemo aikštelės), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad grąžinami daiktai ieškovams B. Z. ir S. Z. atitenka bendrojon dalinėn nuosavybėn kiekvienam po ½ dalį. Taikė restituciją ir iš D. Z. priteisė grąžintinų daiktų ekvivalentą pinigais ieškovų B. Z. ir S. Z. naudai kiekvienam po 2 469,17 Eur. Priteisė iš atsakovų D. Z., M. Z. ir N. Z. po 111 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams ir po 3,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Atsakovams pripažinus ieškinį, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, surašė sutrumpintus motyvus nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovai pripažįsta.

Šalies argumentai

1.2. Rentos gavėjai (ieškovai) ieškiniu prašė nutraukti 2005 m. gegužės 3 d. sudarytą rentos sutartį (notarinio registro Nr. 4010) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.464 straipsnio 2 dalies pagrindu, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovai įsipareigojo solidariai išlaikyti rentos gavėjus, teikiant jiems materialinį aprūpinimą, suteikiant jiems nemokamai gyvenamąjį plotą, slaugyti ligos atveju, o pagal ieškovo S. Z. paaiškinimą, tarp šalių buvo dar ir žodinis susitarimas, kad atsakovai, tvarkydami jiems perleistą turto dalį, prisidės ir prie ieškovams likusios turto dalies išlaikymo ir pagerinimų. Įvertinus rentos sutartimi atsakovų prisiimtų įsipareigojimų turinį ir apimtį (rentos sutarties 2 p.), teismas darė išvadą, kad atsakovų prievolės turėjo būti vykdomos esant reikalui, t. y. esant ieškovų poreikiui į slaugymą, aprūpinimą, materialinę paramą ir toks rūpinimasis privalėjo būti teikiamas iki ieškovų gyvos galvos, t. y. kas kartą pagal poreikį. Iš byloje esančių duomenų, ieškovų paaiškinimų, atsakovų nurodytų faktinių aplinkybių teismas nustatė, kad atsakovai nors ir žinojo apie periodiškai ieškovams iškilusias finansines problemas ir rimtus sveikatos sutrikimus, savo prisiimtų įsipareigojimų pagal rentos sutartį nevykdė ir negalima teigti, jog įsipareigojimai bus vykdomi ateityje. Kadangi atsakovų elgesys neatitiko ir neatitinka ieškovų valios, todėl teismas tai laikė esminiu sutarties pažeidimu dėl atsakovų kaltės bei vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, ieškinį tenkino, šalių 2005 m. gegužės 3 d. sudarytą rentos sutartį nutraukė.

1.3. Sprendžiant dėl restitucijos taikymo natūra teisiškai reikšminga aplinkybė, jog atsakovo D. Z. turto dalis yra areštuota jo kreditoriaus, šioje byloje trečiojo asmens, J. V. reikalavimams užtikrinti. Taigi, egzistuoja objektyvi priežastis, dėl kurios negalima natūra pritaikyti restitucijos D. Z. priklausančio turto dalyje, nes ji yra areštuota, o sutikimo perleisti areštuotą turto dalį trečiasis asmuo, kaip matoma iš atsiliepimo į ieškinį, nedavė. Esant tokioms aplinkybėms taikomas kitas restitucijos būdas – ekvivalentas pinigais (CK 6.464 straipsnio 2 dalis, 6.454 straipsnio 3 dalis). Ieškovo S. Z. patvirtinimu rentos pagrindu D. Z. perduotos turto dalies vertė turi būti nustatoma pagal įrašus viešame turto registre. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašų vidutinė perduotos D. Z. daiktų dalies bendra vertė sudaro 4 938,34 Eur (1 536,67 + 2 968,67 + 381,33 + 51,67). Metinė rentos vertė sutartyje nenustatyta.

1.4. Spręsdamas dėl restitucijos, teismas iš rentos sutarties 1 punkto nustatė, kad perleisdami turtą ieškovai jį valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), tačiau jiems nutraukus santuoką tokia nuosavybės forma pasibaigė (CK 3,100 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių pritaikius restituciją grąžintinas turtas transformuojasi į bendrąją dalinę nuosavybę ir atitenka kiekvienam iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

1.5. Spręsdamas dėl restitucijos taikymo natūra teismas laikė teisiškai reikšminga aplinkybe tai, jog atsakovo D. Z. turto dalis yra areštuota jo kreditoriaus, trečiojo asmens J. V. reikalavimams užtikrinti. Šią priežastį teismas pripažino egzistuojančia objektyvia priežastimi, dėl kurios negalima natūra pritaikyti restitucijos D. Z. priklausančio turto dalyje, o sutikimo perleisti areštuotą turto dalį trečiasis asmuo nedavė. Esant tokioms aplinkybėms teismas taikė kitą restitucijos būdą – ekvivalentą pinigais (CK 6.464 straipsnio 2 dalis, 6.454 straipsnio 3 dalis). Ieškovo S. Z. patvirtinimu, rentos pagrindu D. Z. perduotos turto dalies vertė turi būti nustatoma pagal įrašus viešame turto registre. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašų, vidutinė perduotos D. Z. daiktų dalies bendra vertė sudaro 4938,34 Eur (1536,67+2968.67+381.33+51.67=4938.34).Todėl teismas iš šio atsakovo ieškovams restitucijos pagrindu priteisė grąžintinų daiktų ekvivalentą pinigais ieškovų B. Z. ir S. Z. naudai kiekvienam po 2469,17 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovai S. Z. ir B. Z. prašo pakeisti 2019 m. birželio 27 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimą dėl restitucijos taikymo, kiek tai susiję su atsakovu D. Z. ir šioje dalyje taikyti vienašalę restituciją – grąžinti ieškovei B. Z. ir ieškovui S. Z. 1/6 dalį žemės sklypo, 1/4 dalį pastatų: gyvenamojoje namo, ūkinio pastato, kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (pavėsinės, baseino, kiemo aikštelės), (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde nurodoma:

2.1. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra numatyta, kad restitucija natūra negali būti taikoma to nekilnojamojo turto atžvilgiu, kuris yra areštuotas skolininko kreditoriaus. Taigi, teismo išvados dėl negalėjimo taikyti restitucijos natūra nėra pagrįstos jokia teisės norma ar teismine praktika, todėl negali būti laikomos pagrįstomis.

2.2. Esant tokiai situacijai atsakovo D. Z. kreditoriai yra laikytini privilegijuotais asmenimis ieškovų atžvilgiu, o tai nėra suderinama su bendraisiais teisės principais (CK 1,5 straipsnis). Jeigu ne ieškovai, tai D. Z. apskritai nebūtų įgijęs 1/6 dalies pagal rentos sutartį, kuri vėliau buvo areštuota jo kreditoriaus. Turėtina omenyje ir tai, kad šis nekilnojamojo turto perleidimas pagal rentos sutartį galėtų būti laikomas teisėtu tik tuomet, jeigu atsakovas būtų laikęsis įstatyminės pareigos išlaikyti savo tėvus, tačiau šios pareigos atsakovas D. Z. nesilaikė, kas yra konstatuota ir teismo sprendime.

2.3. Taigi, ta aplinkybė, kad vėliau atsakovas D. Z. tapo skolingas kitam asmeniui, ko pasėkoje ginčo turto dalis tapo areštuota, nėra tas pagrindas, kuris užkirstų kelią teismui vykdyti teisingumą ir restituciją taikyti natūra, kad būtų apingti nukentėjusių asmenų, t. y. ieškovų teisės ir teisėti interesai.

2.4. Priešingai nei nurodoma teismo sprendime, sprendžiant dėl restitucijos taikymo natūra, nėra reikalinga turėti atsakovo D. Z. kreditoriaus J. V. sutikimą ar pritarimą. Šis kreditorius nėra hipotekos kreditorius, kad būtų reikalingas jo sutikimas sprendžiant turto grąžinimo (ne perleidimo) klausimą, kuomet ginčas dėl nuosavybės įgijimo nagrinėjamas teisme.

2.5. Toks restitucijos taikymo būdas, kokį esamu atveju pritaikė teismas, ieškovų atžvilgiu yra nesąžiningas, nes ieškovai neatgauna tos turto dalies, kuri buvo perleista atsakovui D. Z., o vietoje to įgyja tik reikalavimo teisę į atsakovą D. Z.. Kreditoriaus J. V. reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas kito atsakovui D. Z. priklausančio nekilnojamojo turto areštu.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą, o restitucijos taikymo būdas – piniginio ekvivalento priteisimas iš atsakovo D. Z. atitinka tiek CK normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą, tiek teismų praktiką dėl restitucijos būdo taikymo (6.146 straipsnis ir 145 straipsnio 2 dalis). CK 6.146 straipsnyje numatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje: taisyklė dėl restitucijos taikymo natūra nėra absoliuti, o šios taisyklės sąlygiškumas pagal šio straipsnio nuostatas sietinas su dviem aspektais: 1) neįmanomumu taikyti restituciją natūra; šiuo aspektu turimi omenyje tie atvejai, kai restitucijos pagal pripažintą negaliojančiu sandorį taikymo momentu yra sunaikintas ar dėl kitų priežasčių nėra objektyvios galimybės taikyti restituciją natūra; 2) didelių nepatogumų šalims sukėlimu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

3.2. Kaip pagrįstai konstatuota sprendime, egzistuoja objektyvi priežastis, dėl kurios negalima natūra pritaikyti restitucijos D. Z. priklausančio turto dalyje, nes ji yra areštuota, o sutikimo perleisti areštuotą turto dalį trečiasis asmuo nedavė. Be to, piniginio ekvivalento priteisimas ginčo atveju visiškai atitinka ir CK 6.464 straipsnio 3 dalyje numatytas rentos sutarties nutraukimo pasekmes.

3.3. CK ir teismų praktikoje nėra įtvirtinto baigtinio sąrašo atvejų, kada gali būti pakeistas restitucijos taikymo būdas, tad teismas dėl restitucijos natūra negalimumo sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi ir 6.146 straipsniu numatytais kriterijais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir joms taikyti reikšmingos konkrečios bylos aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).

3.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovo D. Z. turto dalis yra areštuota jo kreditoriaus trečiojo asmens reikalavimams užtikrinti, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad restitucija natūra negalima. Atsakovui D. Z. priklausantis turtas, įskaitant turtą, kurį ieškovai siekia atgauti šioje byloje, yra areštuotas D. Z. prievolių įvykdymui užtikrinti, areštas to turto atžvilgiu yra galiojantis ir nepanaikintas. D. Z. savo prievolių, kurių įvykdymui užtikrinti areštas buvo pritaikytas, nėra įvykdęs ir siekia išvengti jų vykdymo. Trečiasis asmuo turi teisėtą pagrindą patenkinti savo reikalavimą iš atsakovui D. Z. priklausančio areštuoto turto. Restitucijos taikymas natūra areštuoto turto atžvilgiu nepagrįstai panaikintų tokią trečiojo asmens teisę. Priešingas vertinimas, t. y. kad restitucija natūra į areštuotą turtą galima, sudarytų sąlygas skolininkams piktnaudžiauti ir taip išvengti prievolių išieškojimo iš jiems priklausančio turto.

3.5. Trečiojo asmens vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, neva be ieškovų D. Z. apskritai nebūtų įgijęs turto dalies, esančios, (duomenys neskelbtini), bei jog nekilnojamojo turto perleidimas pagal rentos sutartį būtų laikomas teisėtu tik jeigu D. Z. būtų tinkamai ją vykdęs, nesudaro jokio teisinio pagrindo panaikinti sprendimą, kadangi sandorių negaliojimo ir sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuojamos skirtingai. Sutarties nutraukimo (CK 6.217 straipsnis) institutas taikomas, kai civilinės teisės pažeidžiamos ne sutarties sudarymu, o netinkamu jos vykdymu arba tolesnis sutarties vykdymas neatitinka jos dalyvių interesų. Nutraukus sutartį, iki nutraukimo atsiradusių šalių teisių ir pareigų teisėtumas nepaneigiamas, nutraukta sutartis negalioja nuo nutraukimo momento, iki sutarties nutraukimo kilusios teisinės pasekmės nepaneigiamos, šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau neatleidžiamos nuo prievolių viena kitai, kilusių iš sutarties iki jos nutraukimo momento (CK 6.221 straipsnis). Rentos sutartis buvo nutraukta dėl to, kad atsakovai jos tinkamai nevykdė, o ne dėl to, kad ji buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Tad rentos sutartis laikytina nutraukta nuo sprendimo priėmimo, iki rentos sutarties nutraukimo atsiradusios teisinės pasekmės galioja. Atitinkamai, dėl atsakovo D. Z. veiksmų atsiradę jam priklausančios turto dalies suvaržymai (areštas), bei trečiojo asmens teisė nukreipti reikalavimo patenkinimą į šį turtą, atsiradę iki sprendimo priėmimo, lieka galioti, o restitucijos taikymas negali paneigti šių iki rentos sutarties nutraukimo atsiradusių teisinių pasekmių. Restitucija ginčo atveju taikytina remiantis specialia išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimą reglamentuojančia teisės norma, t. y. CK 6.464 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad tais atvejais, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą.

3.6. Restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, išskyrus CK numatytas išimtis (CK 6.222 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju trečiasis asmuo laikytinas sąžiningu trečiuoju asmeniu, kurio teisė iš atsakovo D. Z. turto patenkinti jo prievoles trečiajam asmeniui, neturi būti paneigta pritaikant restituciją natūra D. Z. turto dalies atžvilgiu. Skola iš D. Z. trečiajam asmeniui yra priteista 2017 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1771-852/2017. Iš D. Z. trečiojo asmens naudai išieškotina suma sudaro 96 176,45 Eur. Ieškinys dėl rentos sutarties nutraukimo buvo pareikštas pradėjus skolos išieškojimo iš D. Z. veiksmus. Ieškovai ir atsakovai yra susiję artimais giminystės ryšiais, atsakovai be ginčo ieškinį pripažino, kas rodo, kad jie kartu yra suinteresuoti išvengti išieškojimo nukreipimo į jiems priklausantį turtą. Tuo tikslu ir buvo pradėta ši civilinė byla. Apeliaciniu skundu taip pat ginčijamas tik restitucijos taikymo būdas, siekiant, kad restitucija D. Z. turto atžvilgiu taip pat būtų pritaikyta natūra, kad eliminuotų bet kokias trečiojo asmens galimybes nukreipti skolos išieškojimą į šį turtą. Ieškovai net nekvestionuoja jiems priteisto pinigų ekvivalento dydžio, kas tik patvirtina, kad ieškovai nesiekia realios savo teisių ir teisėtų interesų dėl netinkamai vykdytos rentos sutarties apsaugos, o siekia užkirsti kelią D. Z. skolų išieškojimui iš turto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

9. Byloje kilo ginčas dėl restitucijos taikymo atsakovo D. Z. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismui nutraukus 2005 m. gegužės 3 d. tarp ieškovų B. Z., S. Z. ir atsakovų D. Z., M. Z. bei N. Z. sudarytą rentos sutartį, patvirtintą Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės M. B., registro Nr. 4010.

10. 2005 m. gegužės 3 d. rentos sutartimi ieškovai – rentos gavėjai B. Z. ir S. Z. perleido lygiomis dalimis atsakovams – rentos mokėtojams D. Z., M. Z. ir N. Z. nekilnojamąjį turtą – ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas I. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. I. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. I. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (pavėsinės, baseino, kiemo aikštelės), unikalus Nr. I. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

11. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu nutraukė 2005 m. gegužės 3 d. rentos sutartį, taikė restituciją natūra atsakovų N. Z. ir M. Z. atžvilgiu bei priteisė jiems grąžinti ieškovams po 1/6 dalį žemės sklypo ir po 1/6 dalį pastatų: gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (pavėsinės, baseino, kiemo aikštelės), esančių I. (duomenys neskelbtini). Ši sprendimo dalis nėra apeliacijos objektu. Apeliantai (ieškovai) skundžia tik sprendimo dalį, kuria teismas restitucijos pagrindu priteisė iš atsakovo D. Z. grąžintinų daiktų ekvivalentą pinigais abiems ieškovams po 2 469,17 Eur. Pirmosios instancijos teismas restitucijos būdą – ekvivalentą pinigais šio atsakovo atžvilgiu taikė nustatęs, kad rentos sutarties pagrindu atitekęs turtas yra areštuotas kreditoriaus – trečiojo asmens reikalavimams užtikrinti. Šią priežastį teismas laikė objektyvia, dėl kurios negalima restitucija natūra. Su tokia teismo išvada apeliantai nesutinka ir nurodo, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra numatyta, kad restitucija natūra negali būti taikoma to nekilnojamojo turto atžvilgiu, kuris yra areštuotas skolininko kreditoriaus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais.

12. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Nagrinėjamu atveju taikytinoje specialiojoje išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimą reglamentuojančioje teisės normoje – CK 6.464 straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad tais atvejais, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą šio kodekso 6.454 straipsnyje numatytomis sąlygomis. Pastebėtina, kad šalių sudarytoje išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje nenurodyta neterminuotos rentos išpirkimo kaina, kas duoda pagrindą spręsti apie šalių valios turinį dėl rentos sutarties nutraukimo teisinių pasekmių taikymo. O ir pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl restitucijos būdo atsižvelgtina į sutarties šalių interesus. CPK 6.145 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Todėl trečiojo asmens argumentai, kad taikant restituciją atsakovo kreditoriaus interesai turi prioritetą prieš sandorio šalių interesus, yra teisiškai nepagrįsti ir neteisingi.

13. Kasacinis teismas išaiškino, kad restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad rentos sutartimi atsakovui perduotas nekilnojamasis turtas nėra sunaikintas, jis yra išlikęs tokios būklės, kokios buvo perduotas atsakovui D. Z. rentos sutarties sudarymo metu. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovai perduoto turto būkle nesirūpino, jo nepagerino ir pirmosios instancijos teismas nenustatė kitaip. Todėl yra objektyvi galimybė turtą grąžinti natūra ir nesutiktina su trečiuoju asmeniu, kad rentos gavėjai neturi teisės reikalauti iš rentos mokėtojo – atsakovo D. Z., kad šis grąžintų jam perduotus nekilnojamuosius daiktus.

14. Byloje yra duomenys, kad atsakovo D. Z. turto dalis, kuri jam buvo perduota 2005 m. gegužės 3 d. rentos sutarties pagrindu, yra areštuota jo kreditoriaus, šioje byloje trečiojo asmens, J. V. reikalavimams užtikrinti. Atsižvelgiant į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas sprendė, kad negalimas restitucijos taikymas natūra D. Z. atžvilgiu. Tačiau kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, įstatymu nėra nustatyta draudimo, jog restitucija natūra negalima nekilnojamojo turto atžvilgiu, kuriam yra taikytas areštas, vykdant išieškojimą iš skolininko – rentos mokėtojo, jo kreditoriaus reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Be to, trečiojo asmens reikalavimai D. Z. atžvilgiu per se (savaime) nėra pirmesnės eilės reikalavimai lyginant su ieškovų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neprašė taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu (CK 6.464 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui taikius restituciją ir priteisus ginčo turto ekvivalentą pinigais iš atsakovo D. Z., ieškovų padėtis nepagrįstai pablogėtų (CPK 6.145 straipsnio 2 dalis).

15. Taip pat pastebėtina, kad trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai dėl jo sąžiningumo, kai jis nėra rentos sutarties pagrindu perduoto nekilnojamojo turto savininkas, nutraukus rentos sutartį ir sprendžiant dėl restitucijos natūra – turto grąžinimo rentos gavėjams – turto savininkams, nėra teisiškai reikšmingi. O šio asmens nurodomos aplinkybės, kad ieškovai ir atsakovai yra susiję artimais giminystės ryšiais, atsakovai be ginčo ieškinį pripažino, kas rodo, kad jie kartu yra suinteresuoti išvengti išieškojimo nukreipimo į jiems priklausantį turtą, galėjo turėti reikšmės sprendžiant dėl rentos sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo. Tačiau trečiasis asmuo sprendimo šioje dalyje neskundė, o šie argumentai nesudaro pagrindo byloje taikyti restituciją, priteisiant ginčo turto ekvivalentą pinigais, ir nepaneigia ieškovų teisės reikalauti grąžinti perduotą turtą natūra.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukęs 2005 m. gegužės 3 d. sudarytą rentos sutartį, be pagrindo nepripažino ieškovų teisės reikalauti iš rentos mokėtojo D. Z., kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimas šioje dalyje pakeičiamas, taikant restituciją ir grąžinant ieškovų nuosavybėn pagal nutrauktą rentos sutartį D. Z. perduotą ir jam priklausančią 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalį pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (pavėsinės, baseino, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iš rentos sutarties 1 punkto matyti, kad perleisdami turtą ieškovai jį valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), o nutraukus santuoką tokia nuosavybės forma pasibaigė (CK 3.100 straipsnis), todėl pritaikius restituciją grąžintinas turtas transformuojasi į bendrąją dalinę nuosavybę ir atitenka kiekvienam iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata taikoma ir grąžinant ieškovų nuosavybėn pagal nutrauktą rentos sutartį D. Z. perduotą turtą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria nuspęsta taikant restituciją iš atsakovo D. Z. priteisti grąžintinų daiktų ekvivalentą pinigais ir taikyti restituciją natūra: ieškovų B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn grąžinti D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančią 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/6 dalį pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (pavėsinės, baseino, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad grąžinami daiktai ieškovams B. Z. ir S. Z. atitenka bendrojon dalinėn nuosavybėn kiekvienam po ½ dalį.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėDiana LabokaitėArvydas Žibas