- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- TS-14-878/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Nuteistasis
- M. K.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo 4 metams 5 mėnesiams bausmė.
M. K. bausmės pradžia skaičiuojama nuo (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini).
(Duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija), išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą taikymo, (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Komisija Nutarime nurodė, jog, nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, taip pat reikia nustatyti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija vertino individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Nuteistasis Komisijai pristatomas (duomenys neskelbtini) kartą. Šiuo metu yra atlikęs (duomenys neskelbtini) paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistajam praeityje buvo taikytas laisvės apribojimas, tačiau jis probacijos sąlygas pažeidė – įvykdė naują nusikaltimą. Teisme kaltės nepripažino. Nuteistojo nuostata į darbą teigiama, jis kreipėsi dėl įdarbinimo kalėjime, (duomenys neskelbtini), tačiau M. K. oficiali darbinė patirtis (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu – (duomenys neskelbtini). Vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus, pastebima, jog nuteistasis priežiūrą suvokia kaip baudžiamąjį procesą be jokios naudos jam. Nors nuteistasis remia visuomenės vertybes, tačiau ne visuomet geba suvaržyti savo elgesį ir siekti savo poreikių patenkinimo socialiai priimtinais būdais. Nuteistojo požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei vertybes yra susijęs su nusikalstamo elgesio raiška ir turi būti valdomas. Nors nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nusikalstamo elgesio rizika išlieka (duomenys neskelbtini), taip pat išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: nestabili darbo patirtis, kvalifikacijos neturėjimas, lėšų valdymo sunkumai, buvo įtakojamas asocialios grupės ir būdingas rizikingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, emocijų valdymo problemos, impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių neįvertinimas, priežiūros pažeidimai, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini), drausmine tvarka (duomenys neskelbtini). Komisija sprendė, kad konstatuoti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, šiuo metu negalima, visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija nusprendė, jog nuteistajam M. K. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Nuteistajam rekomenduota tęsti mokymąsi, tęsti dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose. Nustatytas 5 mėnesių šių rekomendacijų įgyvendinimo terminas ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos data – (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Nuteistasis M. K., nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, (duomenys neskelbtini) (registravimo data (duomenys neskelbtini)) pateikė teismui skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos (duomenys neskelbtini) Nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skundas) panaikinimo, prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Skunde nurodė, jog (duomenys neskelbtini) Komisijos Nutarimu buvo nuspręsta netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Su Nutarimu nesutinka, kadangi Komisija buvo sudaryta iš (duomenys neskelbtini) asmenų, nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 84 straipsnio 1 dalis numato, jog sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo priimti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaroma (sudaromos) ne mažiau kaip septynių narių lygtinio paleidimo komisija (komisijos). Taip pat BVK 84 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ,,lygtinio paleidimo komisijos nariu gali būti ne jaunesnis kaip 25 metų asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Lygtinio paleidimo komisijos nariais paskirti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, negali sudaryti daugiau kaip penkiasdešimt procentų visų komisijos narių“. Šiuo konkrečiu atveju Komisija buvo sudaryta pažeidžiant BVK 84 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, todėl Komisijos sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą yra neteisėtas ir naikintinas. Komisija vertinime pabrėžė, jog praeityje jam buvo taikytas laisvės apribojimas, tačiau probacijos sąlygos buvo pažeistos. Šiuo atveju Komisija vadovaujasi statiniais (nekintamais) kriminogeniniais veiksniais, nors probacijos sąlygas nuteistasis pažeidė daugiau nei prieš (duomenys neskelbtini) metų ir tai yra statinis veiksnys, kurio pakeisti negali. Per šį laiką pasikeitė ne tik mąstymas, bet ir požiūris į įstatymų viršenybę, jų laikymąsi, todėl netikslinga remtis statiniais (nekintančiais) kriminogeniniais veiksniais, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pabrėžė, jog kaltės jis nepripažino, tačiau toks vertinimas yra neteisingas, nes kaltę pripažino iš dalies, dėl to buvo išteisintas pagal vieną nusikalstamą veiką. Be to, kaltės nepripažinimas yra viena iš gynybinių versijų, o teisę į gynybą numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti teisės aktai. Įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui, kaltę pripažino, tai pabrėžė įkalinimo įstaigos pareigūnams, kurie dirbo tiesiogiai nustatant jo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju per didelis dėmesys skiriamas statiniams veiksniams, kurių niekaip negali įtakoti ir pakeisti, todėl vadovautis nekintančiais veiksniais, kaip nusikalstamo elgesio istorija, yra netikslinga. Komisija nustato teigiamas nuostatas į darbą, tačiau nevertina faktų dėl kreipimosi įdarbinti kalėjime ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), o visais šiais atvejais prašymai įdarbinti buvo atmesti, argumentuojant, jog nėra laisvų darbo vietų. Atsižvelgiant į tai, vertinant pagal ,,OASys“ sistemą, faktai apie darbą buvo perkelti iš dinaminių (kintamų) veiksnių į statinius ir nurodoma, jog jo darbo patirtis nestabili ir maža, tačiau šių veiksnių neturėjo galimybės pakeisti dėl (duomenys neskelbtini) administracijos neveiksnumo ar tyčinio jo neįdarbinimo. Be to, Komisija atmeta faktus, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis oficialiai dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Komisija atmeta ir faktą, jog pats susirado darbą ne laisvės atėmimo vietoje, tą patvirtina (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pažyma apie M. K. įdarbinimo galimybę. Komisija įvardija kaip neigiamą veiksnį kvalifikacijos neturėjimą, tačiau iš (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, jog kvalifikacijos neturėjimas neužkerta kelio įsidarbinti. Atsižvelgiant į tai, Komisijos teiginiai dėl nuteistojo darbo ir kvalifikacijos yra atmestini kaip nepagrįsti. Komisija, vertindama nuostatų ypatumus, pastebi, jog nuteistasis priežiūrą suvokia kaip baudžiamąjį procesą be jokios naudos sau, tačiau, siekdamas palengvinti laisvės atėmimo bausmės atlikimą bei resocializacijos procesą, pats rodė ir išreiškė iniciatyvą dalyvauti resocializacijos procese. (Duomenys neskelbtini) kreipėsi su prašymais įtraukti jį į problemų sprendimą orientuotos trumpalaikės terapijos programą ir elgesio korekcijos programą ,, (duomenys neskelbtini)“. (Duomenys neskelbtini) pateikė prašymą įtraukti jį į (duomenys neskelbtini) programą, (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dalyvauti ,,(duomenys neskelbtini)“. Minėtas programas sėkmingai užbaigė, tokiu būdu siekdamas naudos sau socialiai priimtinais būdais palengvino laisvės atėmimo bausmę, todėl Komisijos vertinimas, jog priežiūrą suvokia kaip baudžiamąjį procesą be jokios naudos sau, yra prieštaraujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, nepagrįstas ir atmestinas. Visą bausmės laiką aktyviai dalyvauja skirtingose pozityvaus užimtumo priemonėse, tai įrodo Resocializacijos skyriaus specialistės (užimtumui) surašyti tarnybiniai pranešimai ,,dėl rekomendacijos skatinti“ už dalyvavimą visuose užsiėmimuose, aktyvų įsitraukimą į diskusijas, kultūringą savo nuomonės išsakymą, savikontrolės išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, Komisijos vertinimas prieštarauja specialistų nuomonei bei įvertinimams, todėl galima teigti, jog šie Komisijos argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Komisija Nutarime nurodo, jog nuteistasis buvo įtakojamas asocialios grupės, dėl to OASys įvertinimo sistemoje gyvenimo stiliaus ir draugų grafoje matomas aukštas vertinimas. Atliekant teisės pažeidėjo įvertinimą, nurodė, jog visi ryšiai su senais draugais ir asocialiomis grupėmis yra nutrūkę, ir toliau tokių pažinčių bei bendravimo netoleruoja ir nepalaiko. Specialistės teigimu, šiuo metu atliekant bausmę jį supa asocialūs asmenys, todėl šis vertinimas išlieka aukštas. Su šiais argumentais kategoriškai nesutinka, kadangi jokiais būdais šiuo metu negali pakeisti jį supančios aplinkos, todėl darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini) administracija sąmoningai klaidingai naudoja ,,OASys“ sistemos metodiką ir didina dinaminius (kintamus) veiksnius. Nuteistasis pastebi, jog yra intravertas, didžiąją laiko dalį praleidžia užsiimdamas saviugda, todėl bendravimas su jį supančia aplinka yra minimalus, buitinis. Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės, jog jis yra priklausomas nuo asocialios grupės, yra tik Komisijos nuomonė, nepagrįsta jokiais faktais. Komisija Nutarime neigiamai vertina nuteistojo ankstesnį piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, tačiau jis nuo (duomenys neskelbtini) yra visiškai atsisakęs bet kokių narkotinių medžiagų. Anksčiau taip pat nebuvo priklausomas, tik kelis kartus vartojo ne dėl piktnaudžiavimo, o labiau kaip eksperimentą. Bausmės atlikimo metu ne kartą tikrintas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, ir visi testai buvo neigiami. Be to, kaip prevencinę priemonę baigė (duomenys neskelbtini), kuriose buvo kalbama apie žalą, kurią sukelia narkotikų vartojimas ir kaip tam užkirsti kelią. Bausmės atlikimo metu padarė viską, kas fiziškai įmanoma, jog ateityje narkotikų vartojimas nepasikartotų. Atsižvelgiant į tai, Komisijos vertinimas, jog piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis traktuotinas kaip nepatikimas ir naikintinas. Komisija Nutarime nurodo, jog bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini), tačiau nuteistasis pastebi, jog (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir tik dėl, kaip nurodo būrio viršininkė, per didelio jos darbo krūvio, nebuvo sutvarkyti dokumentai dėl (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) gavo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, Komisijos vertinimas, jog yra (duomenys neskelbtini) yra visiškai nepriklausantis nuo jo elgesio bausmės atlikimo metu, o dėl (duomenys neskelbtini) administracijos aplaidumo ir darbuotojų trūkumo. Komisija nuteistąjį vertina ne individualiai, o pagal išankstinius nusistatymus, kadangi, palyginus Komisijos vertinimus su kitų nuteistųjų, turinčių skirtingus požiūris į bausmę, priežiūrą, nusikalstamo elgesio pateisinimą, atliekančių bausmę už skirtingus nusikaltimus, darytina išvada, jog Komisija naudoja šabloninį atsakymą dėl prašymų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi Komisijos Nutarimai 80% - 90 % yra identiški. Nuteistasis pastebi ir išankstinį nusiteikimą pradedant Socialinio tyrimo išvados sudarymą, kadangi pats asmeniškai dalyvavo visuose procesuose ir, dar bet nepradėjus pokalbio su specialiste, ji pareiškė, kad niekam dar nebuvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra 9 mėnesiais anksčiau termino, todėl jis nebus išskirtinis. Atsižvelgiant į tai, Komisija pažeidžia ne tik BVK numatytas nuostatas bei įstatymus, bet ir vadovaujasi socialinio tyrimo išvada, kuri klaidina Komisiją, neteisingai naudojant teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, be to, Komisija ignoruoja faktines aplinkybes, remiasi prielaidomis, atkreipia dėmesį tik į neigiamus veiksnius, išlikdama šališka teigiamoms aplinkybėms. Vertinat Komisijos Nutarimą, matyti, jog dauguma aplinkybių yra ginčytinos, neturinčios jokio teisinio sverto, suformuotos įsisenėjusia šališkumo problema, ne tiesioginiu nuteistojo vertinimu, o susiformavusia praktika. Remiantis išdėstytu prašo užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje, išsireikalauti iš (duomenys neskelbtini) visą bylos nagrinėjimui reikalingą informaciją, panaikinti Nutarimą ir vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.
Atsiliepimas
(Duomenys neskelbtini) S. K. pateikė teismui atsiliepimą į nuteistojo M. K. skundą, kuriame nurodė, jog susipažinus su nuteistojo M. K. Skundu ir kita bylos medžiaga, vertintina, kad Komisijos nutarime buvo tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą sąlygos ir Skundas atmestinas. Komisija nustatė ir įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu ir padarė išvadą, jog nuteistąjį daug įtakoja asocialios grupės ir jo vertinimas išlieka aukštos rizikos. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam ji padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, bet ir visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumui bei paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikaltų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingumą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog Komisijos Nutarimas teisėtas ir pagrįstas bei sutinkama su išvada, jog šiuo meta nėra pagrindo taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą ir tenkinti jo skundą nėra pagrindo. Vadovaujantis BPK 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, prašo teismo nuteistojo M. K. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
BVK 82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės (duomenys neskelbtini) dalį, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 2 dalimi, jam dar negalėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi atliktos bausmės dalis neatitinka minimalios bausmės dalies, numatytos BVK 82 straipsnio 2 dalyje, tačiau, kaip jau minėta, BVK 82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Atsižvelgiant į tai, jog M. K. prašo, kad būtų jam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, yra formalus pagrindas svarstyti šį klausimą, tačiau lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal OASys metodiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra (duomenys neskelbtini). Riziką mažinantys veiksniai: pastovi gyvenamoji vieta ir saugi aplinka; glaudūs santykiai su artimaisiais ir jų palaikymas; teigiama darbinė motyvacija, iniciatyvumas bei turimas darbas; pasitikėjimas savimi, socialiniai ryšiai; gebėjimas analizuoti savo elgesį bei patirtį, mokytis iš padarytų klaidų, bendravimas su specialistais bei jų pagalbos priėmimas, gebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus, susivaldyti sudėtingose situacijose, savikontrolė. Įvertinus byloje esančius nuteistąjį M. K. charakterizuojančius duomenis, matyti, jog šiuo metu yra stebima pažanga valdant kriminogeninius veiksnius. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą klausimą. Vis dėlto ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti.
Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama (duomenys neskelbtini), todėl privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis M. K. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo (duomenys neskelbtini) bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), iš viso teistas (duomenys neskelbtini). Dabartinis nusikaltimas įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistasis yra nusikalsti linkusi asmenybė. Šią išvadą suponuoja jo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius bei sunkumas. Didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei rodo ir tai, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių ir terminuotas laisvės atėmimas, esmingai neįtakojo jo elgesio bei požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, praeityje nuteistajam buvo taikytas laisvės apribojimas, tačiau jis probacijos sąlygas pažeidė – įvykdė naują nusikaltimą. Teismas pažymi, jog nuteistasis Skunde nurodo, kad Komisija atsižvelgdama į probacijos sąlygų pažeidimą vadovaujasi statiniais (nekintamais) kriminogeniniais veiksniais, kurių pakeisti jis negali, nors per šį laiką jo požiūris į įstatymų viršenybę bei jų laikymąsi pasikeitė. Su šiuo nuteistojo Skunde nurodytu argumentu nesutiktina, kadangi Komisijos aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nėra vertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti ir į minėtas aplinkybes, ypatingai šiuo atveju, kada jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka (duomenys neskelbtini) ir kada sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, tai yra 9 mėnesiais anksčiau, negu įtvirtinta BVK 82 straipsnio 1 dalyje minimalios bausmės atlikimo laikotarpis.
Teismas vertina ir tai, jog po paskutinio nuosprendžio paskelbimo M. K. išvyko (duomenys neskelbtini) (slapstėsi nuo bausmės), gyveno (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu buvo (duomenys neskelbtini). Be to, M. K. kaltę pripažino tik po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Ir nors nuteistasis Skunde nurodo, jog kaltės nepripažinimas yra viena iš gynybinių versijų, o teisę į gynybą numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti teisės aktai, tačiau tokia nuteistojo pozicija rodo jo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės ar pripažįstantis ją iš dalies, ar vengiantis už ją atsakomybės (besislapstantis nuo bausmės atlikimo), paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu, todėl į tai taip pat tikslinga atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Pažymėtina ir tai, jog ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis priežiūrą suvokia kaip baudžiamąjį procesą be jokios naudos jam. Ir nors nuteistasis Skunde ginčija šį argumentą, tačiau, teismo vertinimu bei atsižvelgiant į byloje esančius ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, išvadai dėl nuteistojo požiūrio į jo priežiūrą teismas linkęs pritarti.
Jau minėta, kad nuteistasis paskutinį nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, jis pats pripažįsta, jog anksčiau draugai darė didelę neigiamą įtaką, tačiau šiuo metu su jais ryšių nepalaiko. Teismas pažymi, jog laisvės atėmimo vietoje nuteistojo bendravimo galimybės yra ribotos, be to, bausmės atlikimo metu gali ir nebūti poreikio bendrauti su jo nusikalstamą elgesį įtakojusiais asmenimis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad nusikalsti jį paskatino būtent finansinis motyvas, bei į tai, kad buvo įtakojamas asocialios grupės ir būdingas rizikingas elgesys vis dar išlieka kriminogeniniu dinaminiu veiksniu, teigti, jog ir laisvėje nuteistasis sugebės atsisakyti bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis, šiuo metu nėra pagrindo.
Teismas vertina ir tai, jog neatliktos bausmės dydis dar yra reikšmingai didelis, kadangi nuteistasis šiuo metu yra atlikęs tik (duomenys neskelbtini) jam paskirtos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės ir likusi bausmės dalis yra (duomenys neskelbtini) (Nutarimo priėmimo dieną). Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog tai nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, teismas pritaria ir (duomenys neskelbtini) S. K. atsiliepime nurodytiems argumentams, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
Svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir probacija bus sėkminga, yra teigiama darbinė motyvacija, gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį ir finansinis stabilumas, taip pat nuteistojo socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas, jų parama, geros gyvenimo sąlygos.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, profesinės kvalifikacijos (duomenys neskelbtini), teigė, jog norėjo dirbti, todėl mokslų netęsė. Oficiali darbinė patirtis prasideda (duomenys neskelbtini), teigia, jog įsidarbino (duomenys neskelbtini), bet dirbo tik (duomenys neskelbtini), kadangi nepatiko darbas. Tuomet oficialiai nedirbo iki (duomenys neskelbtini), tačiau, nuteistojo teigimu, dirbo neoficialiai – (duomenys neskelbtini). Oficialiai dirbti nenorėjo, nes buvo dideli mokesčiai. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (su pertraukomis) dirbo oficialiai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) išvyko (duomenys neskelbtini), teigė, jog ten taip pat dirbo (duomenys neskelbtini). Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis kreipėsi dėl darbo, tačiau darbas suteiktas jam nebuvo. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis, kaip pats nurodo, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo neoficialiai (duomenys neskelbtini), bet vengė oficialiai dirbti todėl, kad buvo dideli mokesčiai. Teismo vertinimu, toks atsainus nuteistojo požiūris į oficialų darbą, mokesčių mokėjimą jį neigiamai charakterizuoja ir patvirtina nepakankamą mąstymo bei nuostatų korekciją. Akivaizdu, jog tokia nuteistojo pozicija stipriai apsunkins jo integraciją į visuomenę išėjus į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nors nuteistasis teigia, kad remia visuomenės vertybes, tačiau ne visuomet geba suvaržyti savo elgesį ir siekti savo poreikių patenkinimo socialiai priimtinais būdais.
Šiuo metu nuteistasis (duomenys neskelbtini). Taip pat nuteistasis Skunde nurodo, jog pats susirado darbą ne laisvės atėmimo vietoje, pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą, kad išėjus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos bus įdarbintas, pagrįsdamas tai, kad (duomenys neskelbtini) neužkerta kelio įsidarbinti. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).
Akivaizdu, jog nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins lėšų pragyvenimui neturėjimas, kadangi, Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, nuteistasis (duomenys neskelbtini), kurių suma (duomenys neskelbtini) Eur, be to, (duomenys neskelbtini) iš antstolių kontorų gauta vykdomųjų raštų už (duomenys neskelbtini) Eur, iš kurių nuteistasis sumokėjęs (duomenys neskelbtini) Eur, likusi skola – (duomenys neskelbtini) Eur. Nuteistasis nurodo, jog (duomenys neskelbtini), kadangi nebuvo suinteresuotas mokėti. Teismas vertina, jog toks nuteistojo požiūris bei ankstesni jo poelgiai – oficialaus darbo neturėjimas, siekiant išvengti mokesčių, rodo jo neigiamą pilietinį ir visuomenišką požiūrį, kuris yra būtinas siekiant sėkmingos integracijos į visuomenę, oficialaus pragyvenimo šaltinio. Tokia nuteistojo pozicija gali paskatinti jį vėl daryti nusikaltimus, kadangi akivaizdu, jog turimos piniginės prievolės bei sistemingas nenoras oficialių pajamų šaltinio laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo įsidarbinimo galimybes bei integraciją į visuomenę. Be to, pažymėtina ir tai, jog visi ankstesni nuteistojo nusikaltimai vykdyti turint tikslą pasipelnyti, visų nusikaltimų tikslas – finansinis. Dabartinio nusikaltimo tikslas bei motyvacija taip pat yra finansinis, nors nuteistasis teigia, jog (duomenys neskelbtini) įsigijo tik savo reikmėms. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nesuteikia jokių garantijų, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis.
Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini). Pats nuteistasis Skunde taip pat pažymi, jog Komisijos vertinimas, kad yra (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepriklausantis nuo jo elgesio bausmės atlikimo metu, o dėl (duomenys neskelbtini) administracijos aplaidumo ir darbuotojų trūkumo. Tačiau pažymėtina ir tai, kad bausmės atlikimo metu ((duomenys neskelbtini)) M. K. buvo (duomenys neskelbtini). Ir nors (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), bet ši aplinkybė neeliminuoja fakto, jog nuteistajam ji buvo (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė, svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą klausimą, reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Aplinkybės, jog nuteistąjį (duomenys neskelbtini), sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą klausimą, negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų elgtis nepriekaištingai, siekti būti paskatintas, nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, stengtis dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse bei bendradarbiauti tokio pobūdžio priemones įgyvendinant. Tai rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri vis dar nėra pakankama.
Teismo vertinimu nesutiktina ir su Skunde nurodytu argumentu, jog Nutarimą Komisija priėmė neteisėtos sudėties, kadangi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatos) 6 punkte numatyta, kad Komisijos sudaromos dviejų metų laikotarpiui iš septynių narių. Nuostatų 7 punktas numato, kad į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta teisėtos sudėties komisija, laikantis Nuostatų 7 punkto. Pažymėtina, kad Nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių, tarp jų Komisijos pirmininkas ar Komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju Komisijos (duomenys neskelbtini) Nutarimas buvo priimtas dalyvaujant (duomenys neskelbtini) Komisijos nariams iš septynių, tarp jų ir Komisijos pirmininko pavaduotojui, todėl Komisija galėjo dirbti ir priimti sprendimus svarstomais klausimais, kadangi Nuostatų 21 punktas leidžia Komisijai svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, posėdyje dalyvaujant daugiau kaip pusei Komisijos narių, tarp jų Komisijos pirmininkui ar Komisijos pirmininko pavaduotojui. Tai, kad nedalyvavę Komisijos nariai nepateikė nuomonės raštu, teisinės reikšmės vertinant Komisijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą taip pat neturi. Pagal Komisijos Nuostatų 22 punktą, posėdyje nedalyvaujančio Komisijos nario nuomonės raštu pareiškimas yra jo teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 7 punkto reglamentavimas yra įgyvendinamas sudarant Komisijos sudėtį ir nėra siejamas su Komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmimu.
Įvertinus visas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą taikymui svarbias ir aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima daryti išvados, jog M. K. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pakankama pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, M. K. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamumo rizika bei daugybė dinaminių, (nors ir valdomų) kriminogeninių veiksnių – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lėšų valdymo sunkumai, buvo įtakojamas asocialios grupės ir būdingas rizikingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, emocijų valdymo problemos, impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių neįvertinimas, priežiūros pažeidimai, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas.
Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis M. K. dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą jam negali būti taikomas. Todėl, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis M. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo M. K. Skundas dėl (duomenys neskelbtini) Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo M. K. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.