Utenos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei O. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, trečiasis asmuo R. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad padėtis nėra pasikeitusi, atsakovė ir toliau nesirūpina vaiku, nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje yra apibrėžtas tėvų valdžios turinys savo vaikų atžvilgiu. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Taigi, tėvai turi ne tik prigimtinę, bet ir konstitucinę pareigą rūpintis savo vaikais ir juos išlaikyti. Tėvų pareigų vykdymas yra neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, nuolatinio rūpinimosi vaiko materialine ir dvasine gerove. Jei tėvai nesirūpina savo vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, – reiškia, kad nevykdo savo prigimtinės ir konstitucinės pareigos, o tai jau yra pakankamas pagrindas taikyti jiems įstatymų numatytas sankcijas.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.

Atsakovei O. M. pareikštas ieškinys dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad ji yra nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo nepilnamečio vaiko A. M. atžvilgiu, tinkamai nesirūpina vaiku.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė O. M. yra nusišalinusi nuo savo, kaip motinos, pareigų A. M. atžvilgiu, nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros, nesidomi dukros ugdymu, neteikia vaikui išlaikymo. Atsakovės netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu yra neigiamai nuoseklus, ji jau 13 m. gyvena užsienyje, trijų metų vaiką paliko savo motinos priežiūrai, nuo to laiko nei karto neaplankė dukros, išlaikymo vaikui neteikia, su dukra kontaktuoja tik fragmentiškai elektroninio ryšio priemonėmis. O. M. nevykdė pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo dukrą, rūpintis jos sveikata, sudaryti sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis. Atsakovė, suvokdama, kad išlaikymas vaikui reikalingas tiek gyvenant kartu, tiek skyrium, nes reikia užtikrinti jo būtinuosius poreikius, tinkamai nevykdė ir šios pareigos. Atsakovė dėl abejingumo savo pareigoms neatlieka motinos pareigų, byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės valios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Duomenų, kad situacija atsakovės šeimoje galėtų pasikeisti ir vaikas galėtų grįžti į šeimą, nėra, nes atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų įgyvendinti savo motinos valdžią, nedėjo pastangų dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese, sustiprinti tarpusavio ryšį, užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis.

Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovė vengia rūpintis savo nepilnamečiu vaiku dėl abejingumo savo pareigoms vaiko atžvilgiu, visiško nusišalinimo nuo šių pareigų vykdymo, nesant objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovė negalėtų gyventi kartu su savo vaiku, jo auklėti bei juo rūpintis ir nesant duomenų, kad ši padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti į teigiamą pusę, nustatytina atsakovės kaltė dėl motinos valdžios neįgyvendinimo savo vaiko atžvilgiu. Tai, kad atsakovė bendrauja su vaiku telefonu, retkarčiais atsiunčia nedideles pinigų sumas ar dovanas, negali būti laikoma tinkamu motinos pareigų vykdymu, nes ji tinkamai neprisideda nei prie vaiko materialinio išlaikymo, nei prie vaiko auklėjimo, jo lavinimo, nei prie saugios aplinkos kūrimo. Konstatavus nurodytas aplinkybes yra pagrindas atsakovei taikyti neterminuotą tėvų (motinos) valdžios apribojimą jos vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Pažymėtina, jog apribojus tėvo (motinos) valdžią tėvui (motinai) sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis).

2022-02-15 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 12(6.71E)-41 „Dėl laikinosios rūpybos A. M. nustatymo“ vaikui buvo nustatyta laikinoji rūpyba, laikina vaiko rūpintoja paskirta jos močiutė R. M.. Kaip matyti iš 2023-02-01 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto, vaikui sudarytos tinkamos, saugios gyvenimo ir buities sąlygos, rūpintoja rūpinasi vaiku, savo teises ir pareigas vykdo tinkamai. Vaikas jaučiasi saugus ir mylimas. Vaikas A. M. nori gyventi su močiute. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. M. šias aplinkybes patvirtino, prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Įvertinus tai, kad paskirta laikinoji rūpintoja užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, jam yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, patenkinus ieškinį dėl motinos valdžios ribojimo, nepilnametės A. M. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina laikinosios rūpintojos R. M. šeimoje, jos gyvenamojoje vietoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį savo sprendimu nustato teismas (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Atsakovė O. M. yra A. M. motina, ji turi motinos teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką, apribojus tėvų valdžią, išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad išlaikymą vaikui teikia (CPK 178 straipsnis), tokių įrodymų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo dienos, t. y. nuo 2022-02-15, iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų dėl jos turtinės padėties, gaunamų pajamų, turimų išlaikytinių, santaupų, turimo turto (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės bei atsakovės neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti ją nuo būtino jos vaiko poreikiams išlaikymo teikimo. Pagal teismų praktiką nustatant priteistino išlaikymo dydį, tėvų turinė padėtis yra svarbi, tačiau ne esminė aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie objektyvias priežastis, trukdančias jai dirbti ir teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis yra protingas ir atitinka nepilnamečio vaiko poreikius pagal jo amžių bei šalies ekonominę padėtį. Įvertinus nurodytas aplinkybes iš atsakovės priteistinas nepilnamečiam vaikui A. M. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 220 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo suma indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išlaikymo vaikui neteikia ilgą laiką, t. y. kelis metus, išlaikymas priteistinas nuo laikinosios globos nustatymo dienos, t. y. nuo 2022-02-15.

Iš atsakovės priteisus išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. M., vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama jo laikinoji rūpintoja R. M., kuriai išaiškinama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis jo laikinoji rūpintoja disponuoja tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus 2023-04-19 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4Mr) ATP-C-2023-03581, atsakovei O. M. byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ji visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl bylinėjimosi išlaidos byloje iš atsakovės nepriteistinos ir paliktinos valstybės sąskaita.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukros A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-02-15 iki dukros pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti laikinosios rūpintojos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Skirti nepilnamečio vaiko A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikiną rūpintoją R. M..

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo skubiai vykdyti.

Bylinėjimosi išlaidas palikti valstybės sąskaita.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.