Panevėžio apygardos teismo nutartis

2024-07-10 · Civilinė byla Nr. e2A-293-425/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-03-06Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-07-10Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-10
Bylos Nr.
e2A-293-425/2024
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00178-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas
Atsakovas
B. Š.
Civilinė byla Nr. e2A-293-425/2024Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00178-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.3.1.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Igno Totilo

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1195-1103/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei B. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 8 614,50 Eur negrąžintą kreditą, 113,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos 2023 m. balandžio 10 d., 124,60 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos 2023 m. balandžio 10 d., 4,90 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 614,50 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029 m. rugpjūčio 1 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ ir atsakovė 2022 m. rugpjūčio 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei buvo suteiktas 8 900 Eur kreditas 84 mėn. terminui. Ji įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), kurią sudaro: 4,90 proc. metinė mokėjimo (pelno) palūkanų norma ir administravimo mokestis sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, periodinių mėnesinių mokėjimų neatliko, nereagavo į raginimo laiškus, todėl 2023 m. balandžio 10 d. sutartis su atsakove buvo nutraukta, atsakovės skola perleista ieškovei 2023 m. kovo 17 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės sudarytos periodinės reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuota 2023 m. balandžio 21 d. išsiuntus jai elektroniniu paštu pranešimą, reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. Atsakovė iki šiol yra skolinga ieškovei 8 614,50 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą, 113,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 124,60 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pažeidus sutarties bendrųjų sąlygų 2.1., 6.2., 8.1., 8.5. punktus, nutraukus šalių sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro 4,90 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos 8 614,50 Eur, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2023 m. balandžio 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2029 m. rugpjūčio 1 d., ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos.

Atsiliepimas

3. Kartu ieškovė atsiliepime dėl atsakovės prašymo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis nurodė, kad sprendžiant šį prašymą turi būti įvertinta abiejų šalių interesų pusiausvyra, nepažeidžiami šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėti lūkesčiai. Atsakovės prašymas turi būti pagrįstas įrodymais. Teismui nusprendus išdėstyti skolos mokėjimą dalimis ir atsakovei praleidus bent vieną įmoką daugiau kaip 10 kalendorinių dienų, ieškovė turėtų įgyti teisę prašyti vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios skolos mokėjimo iškart.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės B. Š. 8 614,50 Eur negrąžintą kreditą; 113,09 Eur mokėjimo pelno palūkanas; 124,60 Eur administravimo mokestį, 4,90 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (kuri teismo sprendimo priėmimo metu yra 8 614,50 Eur) nuo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. balandžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2029 m. rugpjūčio 1 d.), neviršijant pagal vartojimo kredito sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 200,00 Eur žyminį mokestį, 242,00 Eur išlaidas advokatui už ieškinio parengimą ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai. Kartu pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės B. Š. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės reiškiamus reikalavimus bei leidžia daryti išvadą, jog atsakovė tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Pradinei kreditorei ir ieškovei sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovė įgijo teisę reikšti reikalavimus atsakovei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis)..

6. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog reikalavimo perleidimo metu negrąžinto kredito suma sudarė 8 614,50 Eur, mokėjimo (pelno) palūkanos – 113,09 Eur, administravimo mokestis – 124,60 Eur. Atsakovei neginčijus nevykdytos prievolės fakto, nustatytas pagrindas priteisti šias sumas iš atsakovės.

7. Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas priteisti iš atsakovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. 4,90 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (kuri teismo sprendimo priėmimo metu yra 8 614,50 Eur) nuo vartojimo kredito Sutarties nutraukimo dienos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2029 m. rugpjūčio 1 d., taip pat yra pagrindas priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei proceso išlaidas valstybei.

8. Spręsdamas atsakovės pareikštą prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovė pagal sudarytą vartojimo sutartį turėjo kas mėnesį mokėti 156,53 Eur įmokas, tačiau jai savalaikiai neatliekant mokėjimų sutartis buvo nutraukta. Iš suteikto 8 900 Eur kredito ieškovė yra grąžinusi tik 285,50 Eur sumą, t. y. nedidelę dalį. Po sutarties nutraukimo (2023 m. balandžio 10 d.) iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje atsakovė jokių mokėjimų ieškovei neatliko, nei dalies įsiskolinimo ieškovei nesumažino, nors savo prievolių neginčija. Atsakovė teigė, jog įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl netekto darbo ir pablogėjusios finansinės padėties. Tačiau nesant pateiktų duomenų apie šiuo metu esančią atsakovės finansinę padėtį, nėra galimybės įvertinti, kokio dydžio skolos grąžinimo dalis ji yra finansiškai pajėgi mokėti, kokio dydžio įmokos atitiktų abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Pati atsakovė nurodo galinti kas mėnesį atlikti ne mažesnius nei 200 Eur mokėjimus, tačiau duomenų apie savo turtinę padėtį, periodiškai gaunamas pajamas ar kad jos finansinė padėtis greitu metu pagerės ir ji turės galimybę sumokėti įsiskolinimą ieškovei, atsakovė nepateikė. Iš prašymo turinio taip pat nėra aišku, kokias neigiamas pasekmes jai galimai sukels sprendimo vykdymas bendra tvarka.

9. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, o taip pat atsižvelgęs į tai, kad nors 2024 m. vasario 8 d. teismo nutartimi atsakovė buvo įpareigota iki 2024 m. vasario 26 d. pateikti jos prašymą pagrindžiančius įrodymus, tačiau iki teismo posėdžio įpareigojimų neįvykdė, papildomų paaiškinimų taip pat neteikė, darė išvadą, kad atsakovė neįrodė esant pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir nukrypti nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, todėl jos prašymas buvo netenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atsakovė B. Š. prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas dėl skolos sumokėjimo išdėstymo dalimis ir nustatyti, kad priteistos sumos sumokėjimas išdėstomas dalimis, kas mėnesį mokant po 200 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės dienos tol, kol bus visiškai padengta priteista skola.

10.1. Nurodo, kad netekusi darbo, dėl pablogėjusios finansinės padėties negalėjo laiku vykdyti įsipareigojimų, kylančių iš sudarytos vartojimo kredito sutarties. Šiuo metu atsakovė taip pat nėra finansiškai pajėgi apmokėti visą susidariusią skolą iškart. Tačiau atsakovė pradėjo dirbti, gauna nuolatines pajamas ir yra pasiruošusi grąžinti susidariusią skolą dalimis. Atsakovė, įvertinusi savo pajamas ir galimybes padengti skolą, galėtų ieškovei susidariusią skolą grąžinti mokėdama po 200 Eur kas mėnesį. Tokią galimybę numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnis.

10.2. Kartu atsakovė pažymi ir tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kurio teisės ir mokumas, išdėsčius skolos mokėjimą dalimis, nebus pažeisti, juo labiau kad atsakovė neatsisako mokėti susidariusios skolos, o tik negali visos sumos padengti iš karto.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

11.1. Nurodo, kad, remiantis civilinio proceso įstatymo nuostatomis, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra galimas tik išimtiniais atvejais. Šiuo atveju apeliantė nėra pateikusi jokių įrodymų apie savo finansinę padėtį, nors apie savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypač svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo, nes rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Taigi šiuo atveju apeliantei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, su kuriomis ji sieja teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pagrindą.

11.2. Taigi apeliantei nepateikus jokių duomenų savo turtinei padėčiai pagrįsti, ieškovė yra įsitikinusi, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje, o išdėsčius priteistą skolą dalimis, nustatant, kad kiekvieną mėnesį įmokos dydis būtų 200,00 Eur kiekvieną mėnesį (ko apeliaciniame skunde prašo apeliantė) būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, pažeistų šalių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių bei teismo sprendimo privalomumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje susiklosčiusią situaciją, daro išvadą, kad ginčas byloje iš esmės kyla tik dėl teismo sprendimu priteistos skolos išdėstymo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas visų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nekartoja ir jų neaptaria, o pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas išdėstyti priteistos skolos mokėjimą kas mėnesį mokant po 200 Eur..

14. Nagrinėjant atsakovės reiškiamą reikalavimą pirmiausia pažymėtina tai, kad CPK 284 straipsnis išties numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio normos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Toks prašymas turi būti motyvuotas bei pagrįstas įrodymais (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovės), bet ir į išieškotojo (ieškovės) interesus.

15. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas bei tą nurodo ir ieškovė, atsakovė į bylą neteikė jokių duomenų, pagrindžiančių tiek jos sunkią finansinę padėtį, tiek realų ketinimą išgalėti vykdyti pateikto prašymo sąlygas, t. y. nenurodė jokių duomenų, kad šiuo metu gauna pastovias pajamas, kurių dydis leistų vykdyti 200 Eur dydžio mokėjimą kiekvieną mėnesį. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad būtent atsakovė turėjo pareigą pateikti duomenis ir įrodyti reiškiamo prašymo pagrįstumą.

16. Kartu pastebėtina ir tai, kas skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pabrėžė, kad atsakovė jokių savo prašymą pagrindžiančių duomenų nepateikė ir per papildomai teismo nustatytą terminą, o vertinti, kad atsakovė turėtų realią galimybė vykdyti 200 Eur mokėjimą kas mėnesį, neleidžia ir ta aplinkybė, jog pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį ieškovės per mėnesį mokėtina suma nesiekė 200 Eur, tačiau ir tokių įsipareigojimų atsakovė nevykdė.

17. Apeliacinės instancijos teismas kartu visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovei, nepateikus jokių duomenų apie jos tam tikru metu pablogėjusią, o šiuo metu nurodomą galimai pagerėjusią finansinę padėti, nėra pagrindo daryti bent iš dalies pagrįstą išvadą, kad faktinė atsakovės finansinė situacija yra pasikeitusi, dėl ko teismo sprendimo vykdymo išdėstymas būtų pagrįstas ir vertintinas, kaip vykdytinas. Priešingų išvadų neleidžia daryti ir ta aplinkybė, jog proceso pirmosios instancijos teisme metu bei po skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovė neteikė jokių duomenų apie tai, kad būtų atlyginusi bent dalį priteistos skolos sumos ar atlikusi bent keletą mokėjimų po 200 Eur kas mėnesį, kas būtų pagrindas išvadai, kad atsakovės ketinimai yra realūs ir jos siekiami.

18. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skolos mokėjimas dalimis yra galimas ir vykdymo procese, o bet to išieškotojas ir skolininkas turi galimybę sudaryti taikos sutartį (CPK 595 straipsnis).

19. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tinkamai taikė kilusį ginčą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimantas MisiūnasAlvida Jasaitytė-PralgauskienėIgnas Totilas