Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-14 · Civilinė byla Nr. e2S-1518-324/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-14
Bylos Nr.
e2S-1518-324/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Civilinė byla Nr. e2S-1518-324/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08537-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.1.; 3.1.14.8.4.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. I. (B.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-14828-800/2017 pagal A. I. (B.) pareiškimą A. B. dėl sūnaus atskyrimo nuo A. B., A. B. pripažinimo neveiksniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašo skirti sūnui V. B. kompiuterinę tomografiją, skubiai atskirti nuo A. B. ir grąžinti motinai; paskelbti A. B. neveiksniu; apriboti A. B. tėvystės teises; išreikalauti visus A. B. medicininius dokumentus nuo A. B. vaikystės ir skirti psichiatrijos ekspertizę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 463 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.Nustatė, kad teismas pareiškėjos atžvilgiu civilinėje byloje Nr. e2-19755-896/2016 priėmė nutartį ieškinio trūkumams pašalinti, nutartis nėra įsiteisėjusi. Pareiškimas ir jame dėstomi argumentai nesiskiria nuo ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-19755-896/2016, reikalavimai yra tapatūs. Pareiškėja tą patį asmenį įvardija kaip suinteresuotą asmenį, kitoje byloje – kaip atsakovą, kas negali būti traktuojama kaip šalies pakeitimas. Tapatus ir faktinis ieškinio pagrindas. Naudojamos skirtingos lingvistinės formuluotės neleidžia pripažinti, kad reikalavimas iš esmės skirtingas.Pareiškėjos prašymą dėl A. B. pripažinimo neveiksniu atsisakė priimti, pareiškėjai neturint teisės kreiptis į teismą su tokiu prašymu. Pareiškėja ir A. B. nėra sutuoktiniai.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu A. I. prašo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nuslėpė prašymą nušalinti teismą ir teisėją byloje.Į teismą kreipėsi, kad apsaugotų sūnaus interesus. A. B. žiaurus elgesys padarė neatstatomą žalą mažamečiui Vyčiui, pareiškėjai, valstybei.Teismas nurodo kitą bylą, kurioje daugiau nei metus teismas pažeidinėjo įstatymus, byla yra vilkinama.Teismas turėtų skubiai atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę A. B., išsireikalauti visus duomenis apie jį. A. B. būtina atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę, nes jis gali būti neveiksnus. Prašo kreiptis į Konstitucinį teismą klausiant, ar pažeidžiamos pareiškėjo mažamečio sūnaus konstitucinės teisės, jei pagal CPK 463 str. 1 d. teismui pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu gali pateikti tik sutuoktinis arba pilnametis vaikas. Prašymą privalėtų pateikti Vyčio mama, ginanti vaiko interesus, įtvirtintus Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl to, kad teismo žinioje yra tapati byla, o prašymą dėl asmens pripažinimo neveiksniu – dėl pareiškėjos teisės paduoti tokį pareiškimą nebuvimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl atsisakymo priimti pareiškimą

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti A. I. pareiškimo dalį dėl sūnaus atskyrimo nuo A. B. ir A. B. tėvystės teisių apribojimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-19755-896/2016 A. I. pareiškė ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, registracijos Nr. CBP-14794. 2016 m. liepos 29 d. nutartimi teismas nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Trūkumus pašalinus nepilnai, 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. A. I. pateikė atskirąjį skundą dėl pastarosios nutarties. 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi teismas nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjai trūkumų nepašalinus, 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas nutarė laikyti nepaduotais procesinį dokumentą dėl tėvų ir vaikų atskyrimo, registracijos Nr. CBP-14794, ir atskirąjį skundą dėl 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, procesinius dokumentus grąžino pateikusiam asmeniui. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta apeliacinėje civilinėje byloje Nr. e2S-778-601/2017, paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį, kuria Kauno apylinkės teismas nutarė laikyti laikė nepaduotu A. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties. Tai reiškia, kad apeliacine tvarka vertinamos nutarties priėmimo metu teismo žinioje nebuvo bylos pagal tapačius A. I. materialiuosius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškimo priėmimo klausimą išsprendęs neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai, kuria galimai tapatų pareiškimą nutarta laikyti nepaduotu, nepagrįstai nutarė apie teismo žinioje esančią bylą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Netinkamai pritaikęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimo dalį dėl asmens pripažinimo neveiksniu.CPK 463 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje gali paduoti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, sutuoktinis (1 punktas), tėvai, pilnamečiai vaikai (2 punktas), globos (rūpybos) institucija (3 punktas), prokuroras (4 punktas). Analogiška nuostata įtvirtinta CK 2.10 straipsnio 4 dalyje. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Prie apeliacine tvarka vertinamo pareiškimo nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. I. atitinka CPK 463 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Tokie įrodymai nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Tuo vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. I. neturi reikalavimo teisės paduoti pareiškimo dėl A. B. pripažinimo neveiksniu civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Apeliantė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl CPK 463 straipsnio 1 dalies konstitucingumo. Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą. Apeliacinė instancijos teismui nekyla abejonių dėl CPK 463 straipsnio 1 dalies neatitikimo Konstitucijai dėl apeliantės išdėstytų teiginių. Apeliantė nenurodo, kokiam Konstitucijos straipsniui minėta CPK norma prieštarauja, iš esmės nepateikė pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti nurodytų nuostatų atitiktimi Konstitucijai, pagrindžiančių būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad byla būtų teisingai išnagrinėta. Tuo vadovaujantis prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie su apeliacijos dalyku nėra susiję.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti A. I. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu kaip paduotą neturinčio reikalavimo teisės jį paduoti asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Atsisakydamas priimti kitą pareiškimo dalį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų pareiškimo priėmimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, procesinę teisės normą pritaikė netinkamai, todėl apeliacine tvarka patikrintos nutarties dalis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties dalį, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu atsisakyta pareiškimą dėl tėvystės teisų apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo. Šios pareiškimo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė