- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- T-651-369/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nuteistasis
- M. L.
- Advokatai
- Andrius Serapinas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą išduoti sutikimą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu priteistos ir išieškomos 64 799,54 Eur skolos VMI prie LR Finansų ministerijos naudai sumą sumažinti iki 30 000 Eur, išdėstant jos mokėjimą dalimis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. L. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, nuteistas 120 MGL (15 000 Lt) bauda.
Taip pat šiuo nuosprendžiu priteista Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai solidariai: iš M. L., A. Z., A. B., A. J. – 113 797,80 Lt (32 958,12 Eur); iš M. L., A. Z., V. A. – 102 548,79 Lt (29 700, 18 Eur) ; iš M. L., A. Z. – 38 807,87 Lt (11 239,54 Eur).
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. balandžio 14 d. gautas nuteistojo M. L. prašymas išduoti sutikimą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu priteistos ir šiuo metu išieškomos 64 799,54 Eur skolos VMI prie LR Finansų ministerijos naudai sumą sumažinti iki 30 000 Eur, nustatant, kad jis turi šią sumą sumokėti per penkerius metus nuo nutarties priėmimo dienos, mokant po 500 Eur įmokas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad šiai dienai pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, vykdomose vykdomosiose bylose jis yra skolingas šias sumas: vykdomojoje byloje Nr. 0032/12/00003 5 418,17 Eur, vykdomojoje byloje 0032/12/00007 29 700,18 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 0032/12/00010 32 958,12 Eur, iš viso 64 799,54 Eur (b.l. 1).
Pareiškėjo atstovas advokatas Andrius Serapinas kreditoriui VMI prie LR FM 2022 m. sausio 19 d. pateikė siūlymą dėl dalies skolos padengimo ir likusios skolos nurašymo, kuriuo prašė apsvarstyti galimybę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, t.y. leisti M. L. per du mėnesius iki susitarimo pasirašymo sumokėti 15 000 Eur, o suinteresuotas asmuo atsisakytų likusios skolos sumos – 52 390,97 Eur. Nurodė, jog per 11 išieškojimo metų, skola buvo sumažinta tik 3 276,93 Eur. Prašyme nurodė, kad M. L. atsirado galimybė gauti neatlygintiną 15 000 Eur paramą iš užsienyje gyvenančio giminaičio skoloms padengti. Tuo tarpu skolos išieškojimas įprastine tvarka per antstolį yra neperspektyvus, kadangi M. L. išlaiko du vaikus, patenkinus jo ir vaikų būtinuosius poreikius lėšų skolos grąžinimui nebelieka (b.l. 4).
Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsakymą į pareiškėjo atstovo siūlymą, kuriame nurodė, kad ji nesutinka sudaryti susitarimą (taikos sutartį) vykdomojoje byloje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-3-369/2010, kadangi vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. VA-94 patvirtintų Mokesčių administratoriaus ir skolininko taikos sutarties vykdymo procese sudarymo taisyklių 4.2, 5 punktus, toks prašymas galėtų būti svarstomas tik tuo atveju, jei M. L. pateiks piniginę prievolę nustačiusios institucijos (Vilniaus miesto apylinkės teismo) rašytinį sutikimą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. vykdomajame rašte Nr. 1-3-369/2010 nurodyta piniginė prievolė gali būti sumažinta arba piniginės prievolės galima atsisakyti (b.l. 5).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 2 dalis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Teismas sutinka, kad įstatymų leidėjas yra suteikęs mokesčių administratoriui teisę taikyti mokesčių mokėtojams tam tikras lengvatas, įstatymų nustatytais atvejais mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali susitarti dėl mokestinės prievolės ar mokesčių administratorius gali atleisti mokesčių mokėtoją nuo mokestinės prievolės vykdymo (Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 4-5 punktai). CPK 595 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį.
VMI prie FM viršininko 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. VA-94 patvirtintų Mokesčių administratoriaus ir skolininko taikos sutarties vykdymo procese sudarymo taisyklių 4.2 punktas nustato, kad VMI prie FM, sudarydama taikos sutartį vykdymo procese, gali taikyti nuolaidą - atsisakyti piniginės prievolės (ar jos dalies). Taisyklių 5 punktas nustato, kad sprendimas pritarti Taisyklių 4.2 papunktyje nurodytai nuolaidai priimamas tik tada, kai piniginę prievolę nustačiusi institucija pateikia rašytinį sutikimą, kad paskirta piniginė prievolė gali būti sumažinta arba piniginės prievolės galima atsisakyti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką sprendimų dėl priteistų piniginių prievolių vykdymo baudžiamosiose bylose bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 3K-3-495/2004, 3K-3-594/2006, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. T-95-312/2018). Manytina, kad analogiškos praktikos turėtų būti laikomasi ir sprendžiant dėl leidimo sumažinti pinginės prievolės dydį.
Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo priteistos sumos tenkinant civilinio ieškovo ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, tai yra dėl kaltinamųjų, tarp jų ir M. L. apgaulės būdu įgyto mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, kurį turėjo sumokėti juridinis asmuo UAB „X“, bet dėl jų nusikalstamų veiksmų šios mokestinės prievolės išvengė. Teismas laiko, kad būtų pažeisti protingumo ir teisingumo principai, formuojama nebaudžiamumo nuostata, jei asmuo, kuris ėmėsi nusikalstamų veiksmų, kad juridinis asmuo išvengtų mokestinės prievolės, tuo padarant žalą valstybės biudžetui, antrą kartą išvengtų šios turtinės prievolės sumokėjimo, sumažinus priteisto žalos atlyginimo sumą.
Antra, teismui nepateikta duomenų, kad pareiškėjas objektyviai būtų pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus pagal siūlomas taikos sutarties sąlygas. Pareiškėjas pateikė duomenis apie sunkią savo turtinę padėtį: pareigą išlaikyti (duomenys neskelbtini) vaikus, mažą darbo užmokestį, turimas sveikatos problemas, neleidžiančias esmingai pagerinti savo finansinę padėtį (b.l. 10-19). M. L. pateiktuose dokumentuose nurodomi prieštaringi faktai: pasiūlyme VMI dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese nurodoma, kad jis gautų 15 000 Eur neatlygintiną piniginę paramą iš giminaičio, kurią nukreiptų daliniam skolos padengimui, tuo tarpu prašyme teismui nurodoma, kad jis 5 metus mokėtų po 500 Eur per mėnesį. Teismui nėra pateikta jokio dokumento, patvirtinančio 15 000 Eur lėšų gavimo galimybę iš giminaičio, be to, jei toks faktas įvyktų, nėra aišku, kodėl prašoma susitarti dėl dalinio skolos mokėjimo kur kas mažesnėmis periodinėmis įmokomis. Be to, pareiškime teismui M. L. nurodo, kad jo mėnesio pajamos siekia tik 600 Eur, antstolis iš jų išieško VMI naudai tik 100 Eur, jis neturi galimybės susirasti geriau apmokamo darbo dėl sveikatos problemų, tačiau sudarius taikos sutartį, jis per mėnesį jau pajėgtų mokėti po 500 Eur, nenurodydamas jokios tokios finansinės padėties pagerėjimo priežasties.
Atsižvelgtina į tai, kad turinės žalos atlyginimas VMI naudai priteistas iš pareiškėjo solidariai su kitais kaltinamaisiais. Pareiškėjui neturint finansinės galimybės atlyginti visos priteistos sumos, yra tikimybė, kad ji bus išieškota iš kitų bendrakaltinamųjų.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Teismai, priimdami sprendimus dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Spręsti dėl atlygintinos žalos dydžio visų pirma yra nukentėjusiojo, šiuo atveju civilinio ieškovo prerogatyva. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. e2-1212-464/2017; Nr. e2-485-196/2018). Pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, ar VMI pateiktas turtinės prievolės sumažinimo pasiūlymas yra priimtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas ne tiesioginio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos išieškojimo klausimas, o nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo iš atsakingo asmens klausimas, civilinio ieškovo pozicija šiuo klausimu svarbi. Teismas negali priimti sprendimo, kuris neatitiktų civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje interesų.
Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo M. L. prašymas leisti sumažinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu priteistos piniginės prievolės sumą, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti M. L. prašymo išduoti sutikimą sumažinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu priteistos ir išieškomos 64 799,54 Eur skolos VMI prie LR Finansų ministerijos naudai sumą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.