- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 2S-158-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10402-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Skolininkas
- E. I.
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą skolininkui E. I. dėl vykdymo išlaidų priteisimo vykdymo proceso metu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis I. G. 2010-10-13 su pareiškimu (b.l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš skolininko E. I. 200 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad vykdė VSDFV Vilniaus skyriaus išduotą sprendimą Nr. 31914 dėl 137,28 Lt skolos išieškojimo iš skolininko E. I.. 2010-06-07 gavo išieškotojo pranešimą, kad skola buvo sumokėta tiesiogiai išieškotojui, todėl skolininkas turi sumokėti antstolio patirtas vykdymo išlaidas.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-10-15 nutartimi (b.l. 3) antstolio I. G. pareiškimą atmetė. Įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą teismas sprendė, kad skolininkui E. I. antstolio siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas neįteiktas. Teismas pažymėjo, kad remiantis tiek tarptautine teismų praktika, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, prioritetinė asmens teisė būti išklausytam ir teisė gintis turi būti ginama, todėl formalus CPK 604 str. taikymas, pagal kurį asmeniui tik išsiuntus antstolio siūlymą ir akivaizdžiai jo neįteikus (nepranešus asmeniui apie dokumento turinį), sprendžiant tokių išlaidų priteisimą teisme būtų pažeistos asmens teises ir teisėti interesai, Konstitucija bei tarptautinės teisės normos.
Šalies argumentai
Antstolis I. G. atskiruoju skundu (b.l. 7-9) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-10-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - priteisti iš skolininko E. I. 200 Lt vykdymo išlaidų. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 604 str. normą. Nepavykus skolininkui įteikti raginimo įvykdyti sprendimą, raginimas CPK 660 str. 1 d. nustatyta tvarka buvo paskelbtas spaudoje. Vykdymo eigoje antstolis buvo informuotas, kad skolininkas atsiskaitė pagal vykdomąjį dokumentą, todėl CPK 611 str. tvarka skolininkui registruotu paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas siūlymas susimokėti vykdymo išlaidas. Nors laiškas grįžo neįteiktas, pagal CPK 604 str. nuostatas jis laikomas įteiktu. Pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė ir aiškino CPK 657 str., 660 str. nuostatas bei nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos analogiškuose bylose.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar antstolis turi galimybę įgyvendinti teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą, skolininkui asmeniškai neįteikus CPK 611 str. 1 d. įvardinto pasiūlymo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas paprastai apsprendžia apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, išskyrus atvejus, kai viešas interesas reikalauja peržengti šio skundo ribas ir pasisakyti kitais aspektais (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Tinkamas pačios civilinės bylos procesas, taip pat vykdymo proceso metu antstolio atliktų veiksmų patikrinimas (CPK 594 str.), nuo ko neabejotinai priklauso ir antstolio teisė į turėtų išlaidų, susijusių su atliktais vykdymo veiksmais, kompensavimą, yra sudėtinė viešojo intereso dalis, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl vykdymo proceso eigos šiek tiek plačiau, nei apelianto skunde keliamas klausimas dėl siūlymo skolininkui įteikimo tvarkos.
Byloje nustatyta, kad dėl E. I. mokestinės prievolės SODROS biudžetui – 137,28 Lt įmokos su delspinigiais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktorius 2007-08-17 priėmė sprendimą Nr. 31914. Šis sprendimas 2007-08-23 buvo pateiktas vykdyti antstoliui I. G. (vykd. b.l. 1-2). Skolininkui sumokėjus skolą išieškotojui po vykdomosios bylos iškėlimo, antstolis prašo priteisti jam vykdymo išlaidas ir atlyginimą už šio vykdomojo dokumento įvykdymą.
Pagal CPK 611 str. 1 d. nuostatą antstolis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų nesumoka, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą. Aiškindama CPK 611 str. 1 d. taikymą šios bylos kontekste, teisėjų kolegija pirmiausiai akcentuoja tai, kad antstolio teikiamas prašymas dėl vykdymo išlaidų priteisimo, kaip ir bet koks kitas bylos procesinis dokumentas, turi atitikti CPK 111 str. nustatytus procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus. Minėto straipsnio 2 d. 6 p. numatyta, kad procesiniame dokumente privalo būti jį paduodančio asmens parašas. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad antstolio I. G. pareiškimas jo nepasirašytas (b.l. 2). Nėra antstolio pasirašyto atitinkamo pareiškimo, kuriuo kolegija galėtų vadovautis, ir vykdomojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas minėto pareiškimo priėmimo klausimą, ydingai įvertino aplinkybę dėl jo atitikties bendriesiems procesiniams dokumentams keliamiems reikalavimams. Kadangi šio procesinio trūkumo, kuris akivaizdžiai kliudė pradėti civilinę bylą, apeliacinės instancijos teisme negalima ištaisyti, skundžiama nutartis panaikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti nuo procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo stadijos (CPK 115 str. 2 d., 329 str. 1 d., 337 str.).
Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina atsižvelgti į tokias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-341-2007, 2008-06-11 nutartis c.b. Nr. 3K-7-277/2008 ir kt.). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.
Pagal CPK 651 str. 1 d. nuostatas antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad sprendžiant klausimą, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, be kitų įstatyme nurodytų aplinkybių, patikrinama, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 str.). CPK 590 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Taigi šiuo atveju įstatymų leidėjas suteikia alternatyvią galimybę vykdomąjį dokumentą pateikti vykdyti pagal skolininko gyvenamąją, jo turto buvimo arba jo darbo vietą (CPK 590 str. 1 d.), kuri anaiptol nereiškia išieškotojo, ar, juo labiau antstolio, kuris veikia tik Teisingumo ministro jam priskirtoje teritorijoje (Antstolių įstatymo 2 str. 3 d., 26 str.), pasirinkimo laisvės. Galimybė vienoje iš paminėtų vietų vykdyti vykdomąją dokumentą yra sietina su sprendimų vykdymo veiksmingumu ir efektyvumu bei išieškotojo ir skolininko teisių veiksminga gynyba vykdymo procese. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent antstolis, pagal savo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, be kita ko, privalo įvertinti ir nuspręsti, ar tuo atveju, jeigu yra vykdymo vietos pasirinkimo alternatyva, sprendimo vykdymas jo veiklos teritorijoje nesudarys skolininkui nebūtinų (neprotingų) nuostolių, ar jam bus sudarytos galimybės tinkamai bendradarbiauti su išieškotoju ir vykdomąjį dokumentą vykdančiu antstoliu, rūpintis savo teisėtų interesų apsauga vykdymo procese. Kita vertus, antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecijos ribojamas veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) apima ir tinkamą įstatymo nuostatų aiškinimą vykdymo procese.
Kaip nurodyta, vykdomosios bylos Nr. 8/07/01443 medžiaga patvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2007-08-17 sprendimas Nr. 31914 dėl skolos išieškojimo iš E. I., gyvenančio (duomenys neskelbtini) , buvo pateiktas vykdyti antstoliui I. G. 2007-08-23 (v.b.l. 1), o kartu su juo ir išieškotojo prašymas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka (v.b.l. 2). Minėtame prašyme skolininko E. I. gyvenamoji vieta sutampa su nurodytąją vykdomajame dokumente ((duomenys neskelbtini)), tačiau šis adresas ištaisytas ranka, nurodant kitą skolininko gyvenamosios vietas adresą –(duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nors šie ištaisymai nėra nustatyta tvarka aptarti (kas ir kada juos atliko), taigi nepatvirtintas ištaisymų teisingumas, dėl jų tikrumo (patikimumo) tiek antstoliui, tiek jo pareiškimą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui abejonių nekilo. Tačiau vykdomosios bylos Nr. 8/07/01443 vykdymo seka leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai abejoti, ar skolininko gyvenamoji vieta buvo ištaisyta pagrįstai ir teisėtai (b.l. 2).
Kaip matyti iš vykdomosios bylos, 2007-08-24 skolininkui registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini), buvo siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris nebuvo įteiktas nustačius, kad šiuo adresu yra privatus namas (v.b.l. 4-5). Aplinkybę, kad minėtu adresu daugiabučio namo, atitinkamai ir (duomenys neskelbtini) buto, kuris ranka nurodytas kaip skolininko gyvenamoji vieta, nėra, pagrindžia ir Nekilnojamojo turto registro duomenys (b.l. 15-17). Byloje esantys Gyventojų registro tarnybos išrašai taip pat patvirtina, kad skolininkas deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 21, 26, 34), šiuo adresu skolininkas turi ir nekilnojamoji turto (v.b.l. 6-7, 24). Dar daugiau, pačioje vykdomojoje byloje esanti vykdomųjų bylų paieškos suvestinė (v.b.l. 18-20) taip pat leidžia spręsti apie skolininko E. I. gyvenamąją vietą būtent (duomenys neskelbtini), kadangi išieškotojais kitose vykdomosiose bylose yra Panevėžio apskrities SODROS ir VMI institucijos, o vykdoma toje apskrityje veikiančių antstolių. Taigi vykdomojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima skolininko gyvenamąją vietą sieti su nesančiu adresu (duomenys neskelbtini). Todėl, nepavykus skolininkui įteikti raginimo, antstolis nepagrįstai nustatė, kad raginimas skolininkui įteiktinas būtent Vilniaus m. vietinėje spaudoje CPK 660 str. nustatyta tvarka (v.b.l. 13-14). Toks įteikimas pagal CPK nuostatas negali būti pripažintas tinkamu skolininko informavimu apie pradėtus jo atžvilgiu vykdomuosius veiksmus, taigi nesukelia ir paskesnių pasekmių, numatytų CPK 604 str. Todėl kolegija negali sutikti su apelianto skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino raginimo skolininkui įteikimo aplinkybes ir nepripažino informavimo per spaudą tinkamu jo informavimu.
Kita vertus, nagrinėjant bylą iš naujo turėtų sprendžiamas ir toks klausimas, ar antstolis I. G., veikiantis Vilniaus m. 1-ojo, 2-ojo, 3-iojo ir 4-ojo teismo teritorijose, priimdamas vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2007-08-17 sprendimą Nr. 31914 išieškoti iš skolininko E. I., kuriame skolininko gyvenamoji vieta nurodyta - (duomenys neskelbtini), atliko pareigą patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti (CPK 651 str. 1 ir 2 d.), ir ar tokiu būdu nepažeidė skolininko teisės į veiksmingą savo teisių vykdymo procese gynybą. Ši aplinkybė svarbi tuo aspektu, kad pagal Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (su vėlesniais pakeitimais) 61 p., vykdomojo dokumento neteisėto priėmimo vykdyti atveju antstolis privalo grąžinti išieškotojui visas šio sumokėtas vykdymo išlaidas, o iš skolininko šiuo atveju vykdymo išlaidos neišieškomos.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas antstolio I. G. prašymas dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko E. I., dėl procesinio pobūdžio pažeidimų, priimant šį pareiškimą, panaikinta, perduodant bylą nuo pareiškimo priėmimo stadijos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.