Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas T.Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00253-2010-7

2011 rugsėjo 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Anton Kviatkovski apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-28 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 113 str. 2 d., baudžiamasis procesas dėl J. S. ir F. S. civilinių ieškinių nutrauktas.

Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteistas T. B., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. kartu su T. B., panaudodami šaunamąjį ginklą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jie, 2010 m. vasario 15 d., apie 19.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrais veiksmais, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, atvyko į Vilniaus r., Paberžės sen., S. namą, kur namo kieme T. B., užkalbinęs J. S. ir F. S., kad neva jų automobilis užstrigo sniege, ir nubėgo paskui J. S. bei, įsibrovęs į S. namą, panaudojo prieš J. S. fizinį smurtą – sudavė jam rankomis ir dviračio pompa ne mažiau 9 smūgių, tuo nukentėjusiajam padarydamas muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje ir kaktoje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešinės ausies kaušelyje, kairėje alkūnėje, odos įdrėskimus dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas akių vokuose, dešinėje užausinėje srityje, t.y. tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajam sveikatą bei grasindamas priskiriamu „D“ kategorijai šaunamuoju ginklu, pramoninės gamybos dujiniu pistoletu „EKOL q VOLTRAN Mod. P29“, Nr. P660358, skirtu šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, reikalavo iš J. S. pinigų ir aukso, o A. K. tuo metu prie S. namo laukųjų durų, ranka sugriebęs F. S. už drabužių, grasindamas priskiriamu „D“ kategorijai šaunamuoju ginklu, pramoninės gamybos dujiniu pistoletu „Walther PP“, skirtu šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, o nukentėjusiajam pasipriešinus, įsibrovęs į S. namą ir panaudojęs prieš F. S. fizinį smurtą – kumščiais bei pistoleto rankena suduodamas jam smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas kraujosruvas, nubrozdinimus, muštines žaizdas veide, abiejų ausų srityse, galvos plaukuotoje dalyje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajam F. S. sveikatą, reikalavo iš F. S. pinigų ir aukso, tačiau plėšimo A. K. ir T. B. nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiesiems J. S. ir F. S. aktyviai pasipriešinus užpuolikams, šie pasišalino iš S. namo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Anton Kviatkovski apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo A. K. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d.

A. K., veikdamas bendrininkų grupėje su T. B., suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, grasindamas šaunamuoju ginklu F. S. bei panaudodamas prieš jį fizinį smurtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, siekė plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusiesiems F. S. ir J. S. aktyviai pasipriešinus užpuolikams, pastarieji buvo priversti pasišalinti.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas tiek nuosprendžio įžanginėje tiek aprašomojoje dalyse A. K. padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d., tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje teismas R. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d., todėl kolegija tai vertina kaip techninę klaidą.

Apelianto teiginį, jog apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pripažino A. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis nebaigtą nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad A. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi.

Dėl apelianto teiginio, kad jam paskirta per griežta bausmė ir prašymo paskirti švelnesnę bausmę, pažymėtina, kad A. K. nuteistas už pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, jam negali būti taikomos nei BK 55 str. nuostatos, taip pat jam negali būti atidėtas bausmės vykdymas, kadangi BK 75 str. gali būti taikomas tik asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ne daugiu kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešiems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus.

Taip pat pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė byla Nr. 2K-376/ 2008).

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra BK 62 str. nurodytų sąlygų, kurioms esant nuteistajam A. K. gali būti paskirta švelnesnė nei BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė, o apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis šiuo metu mokosi, dirba, neteistas, nebaustas administracine tvarka daugiau tipinės, nei išimtinės, todėl, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kad yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybes ir tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad A. K. mokosi, dirba, nebaustas administracine tvarka, anksčiu neteistas, pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.), kurio nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kad yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, kuri, būdama ženkliai mažesnė už BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkį, yra aiškiai ne per griežta, atitinkanti siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į dar švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Anton Kviatkovski apeliacinį skundą atmesti.