- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-26
- Bylos Nr.
- 1-675-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07774-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- K. M.
- Kategorijos
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. M. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei, o būtent: jis, 2024 m. vasario 26 d. apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su sugyventine R. Ž., išgertuvių metu, kambaryje kilusio žodinio konflikto metu, priėjo prie ant lovos sėdinčios R. Ž. ir tyčia su koja spyrė ne mažiau kaip 1 kartą jai į veido sritį, po ko R. Ž. nugriuvus ant grindų, tyčia rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių jai į galvos, šonų ir krūtinės sritis bei su kojomis spyrė ne mažiau kaip 5 kartus jai į rankų ir šonų sritis, taip nukentėjusiajai R. Ž. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas kairiajame dilbyje, abiejų pečių srityse, kairės akies vokų kraujosruvas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir nosikaulių lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais K. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
2. Kaltinamasis K. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios bei atlygino civilinį ieškinį. Taip pat pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal susitaikymą.
3. Nukentėjusioji R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko pateiktą kaltinamojo prašymą, atleido kaltinamajam.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis, nukentėjusioji.
5. Be kaltinamojo K. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
5.1. Nukentėjusioji R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kaltinamasis yra jos sugyventinis, apie metus laiko jie kartu gyvena jam priklausančiame name. 2024 m. vasario -26 d. Nurodytą dieną kartu vartojo alkoholinius gėrimus, abu buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, kai tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko tiesiog dėl to, kad kaltinamasis jau buvo pergėręs alkoholinių gėrimų ir iš niekur nieko pradėjo elgtis neadekvačiai bei agresyviai. Apie 22.00 val. ji buvo kambaryje, sėdėjo ant lovos, kai kaltinamasis be jokios priežasties su koja jai spyrė vieną kartą į veido sritį, o tiksliau į nosį, po jo spyrio jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir ji nugriuvo ant grindų. Jai gulint kaltinamasis toliau jos atžvilgiu smurtavo, o būtent rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos, šonų ir krūtinės sritis bei kojomis jai spyrė ne mažiau kaip 5 kartus į rankų ir šonų sritis. Visi šie atlikti smurtiniai veiksmai jai sukėlė begalinį fizinį skausmą. Kuomet kaltinamasis jos atžvilgiu smurtavo ji jam šaukė, kad jai skauda, kad baigtų ją mušęs, tačiau kaltinamasis jos negirdėjo. Atlikęs visus prieš tai nurodytus smurtinius veiksmus kaltinamasis pats nuo jos atsitraukė ir nuėjo miegoti. Sekančią dieną, kaltinamasis pamatęs ant jos veido kraujosruvą atsiprašė, ji jam atleido ir tą dieną jie vėl kartu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nesipyko ir bendravo gražiai. Tos pačios dienos vakarą, tikslios valandos neatsimena, pas juos į namus atvyko jos sūnus I. Ž., kuris pamatęs, jog ji yra sumušta nieko nelaukęs paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie tai, kad ją sumušė. Po sūnaus skambučio į namus atvyko policijos pareigūnai bei greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie apžiūrėję jos sužalojimus priėmė sprendimą ją pristatyti į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Nurodytoje ligoninėje ją apžiūrėję medikai nustatė daugybines kraujosruvas ant viso kūno bei galimai nosies lūžį. Po apžiūros ji buvo paleista į namus. Nors kaltinamasis jos atžvilgiu pasielgė labai smerktinai, tačiau ji jam neturi jokių pretenzijų, nori atleisti ir su juo susitaikyti. Ji supažindinta su pranešimu dėl teisės reikšti civilinį ieškinį, jo tikrai nereikš (1 t., b. l. 61–64).
5.2. Liudytojas I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kaltinamasis yra jo patėvis. 2024 m. vasario 27 d. nuvyko nepranešęs aplankyti motinos. Pas ją atvažiavo 20.00 val., atvažiavęs pamatė, jog jo motina visa sumušta, o būtent po kaire akimi jai buvo didžiulė kraujosruva, kūno motina nerodė, jam užteko ir ant veido esančios mėlynės. Motinos tik paklausė ar tai kaltinamasis ją sumušė, ji pasakė, kad taip, todėl nieko per daug nesiaiškinęs jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį (1 t., b. l. 107–110).
5.3. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvados Nr. G798/2024(01) teismas nustatė, kad: 1. R. Ž. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio dilbio, abiejų pečių srityje, kairės akies vokų kraujosruva, nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Kairio dilbio, abiejų pečių srityje esančios poodinės kraujosruvos galėjo susidaryti kiek suduodant smūgius, tiek atsitrenkiant į kietus daiktus. Kairės akies vokų kraujosruva, nosikaulių lūžis tikėtina padaryti sudavus smūgį. 2. R. Ž. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio dilbio, abiejų pečių srityje, kairės akies vokų kraujosruva, nosikaulių lūžis padaryti prieš atvykstant į gydymo įstaigą. 3. R. Ž. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio dilbio, abiejų pečių srityje, kairės akies vokų kraujosruva, nosikaulių lūžis padaryti prieš atvykstant į gydymo įstaigą. 4. R. Ž. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio dilbio, abiejų pečių srityje, kairės akies vokų kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nosikaulių lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. 5. R. Ž. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio dilbio, abiejų pečių srityje galėjo būti padaryti kiek atsitrenkiant į kietus daiktus, tiek suduodant smūgius. 6. Kairės akies vokų kraujosruva, nosikaulių lūžis tikėtina padaryti sudavus smūgį. 7. R. Ž. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio dilbio, abiejų pečių srityje galėjo būti padaryti kiek atsitrenkiant į kietus daiktus, tiek suduodant smūgius. Tiksliai pasisakyti kurie sužalojimai galėjo susidaryti nugriuvus, nėra galimybės dėl nepakankamo lokalizacijų aprašymo pateiktuose medicinos dokumentuose. 8. R. Ž. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio dilbio, abiejų pečių srityje, kairės akies vokų kraujosruva, nosikaulių lūžis padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. 9. R. Ž. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio dilbio, abiejų pečių srityje, kairės akies vokų kraujosruva, nosikaulių lūžis padaryti kietais bukais daiktais. Medicinos dokumentuose, specifiniais žalojančio daikto požymiai neaprašyti. 10. R. Ž. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio dilbio, abiejų pečių srityje, kairės akies vokų kraujosruva, nosikaulių lūžis padaryti kietais bukais daiktais. Medicinos dokumentuose, specifiniais žalojančio daikto požymiai neaprašyti (1 t., b. l. 86–89).
5.4. Iš tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, pasitiko neblaivus I. Ž., kuris paaiškino, kad šiandien atvyko aplankyti savo mamą ir pamatė, kad ji yra sumušta. Paties įvykio, kada ir kaip jo mama patyrė sužalojimus jis nematė, tačiau žinojo, kad anksčiau prieš ją ne kartą yra smurtavęs jos sugyventinis, todėl nusprendė iškviesti pagalbą. Gyvenamojo namo kambaryje buvo rasta R. Ž., kuriai nustatytas 1,86 prom. neblaivumas. Moteris paaiškino, kad 2024 m. vasario 26 d. apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) jos sugyventinis K. M., gyvenamojo namo kambaryje, alkoholio vartojimo metu, būdamas neblaivus, jai sėdint ant sofos koja spyrė jai vieną kartą į veido sritį, taip padarydamas kraujosruva po akimi, nuo ko ji nukrito ant grindų. Jai gulint ant grindų jis ją mušė bei spardė į įvairias kūno vietas, moteris negalėjo tiksliai nurodyti kiek ir kokių smūgių jai buvo suduota, bet nurodė, kad bendrai jis jai sudavė ne mažiau 10 smūgių rankų kumščiais į galvos ir šonų sritis ir ne mažiau 5 kartus spyrė kojomis į rankų ir šonų sritis, nuo ko ji juto fizinį skausmą ir atsirado kraujosruvos. Kaltinamasis įvykio vietoje prisipažino, kad smurtavo prieš savo sugyventinę, tačiau nurodė, kad mušė ją ne tik vakar, bet ir šiandien, t. y. 2024 m. vasario 27 d., dienos metu, tačiau tiksliai laiko nurodyti negali (1 t., b. l. 51, 52).
5.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta, esanti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 24–32).
5.6. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas darytas „Body camera“ įvykio vietoje. Vaizdo įraše matyti kaip nukentėjusioji pasakoja įvykio aplinkybes, ant kūno bei veido srityje matyti sužalojimai.
Motyvuojamoji dalis
K. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį.
7. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai nusikalstama veika pasireiškia fizinio smurto naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62/2014; 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014; 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531-699/2015).
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A186 (toliau – Įsakymas) patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 – 7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.
9. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad K. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – išgertuvių metu, kambaryje kilusio žodinio konflikto metu, priėjo prie ant lovos sėdinčios R. Ž. ir tyčia su koja spyrė ne mažiau kaip 1 kartą jai į veido sritį, po ko R. Ž. nugriuvus ant grindų, tyčia rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių jai į galvos, šonų ir krūtinės sritis bei su kojomis spyrė ne mažiau kaip 5 kartus jai į rankų ir šonų sritis. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas kairiajame dilbyje, abiejų pečių srityse, kairės akies vokų kraujosruvas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir nosikaulių lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, be kita ko, teismas sprendžia, kad tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai sukėlę nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:
9.1. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi sutampantys su byloje esančia rašytine medžiaga, tad pagrindo jais nesivadovauti nėra. Tai, kad tarp šalių vyko konfliktas, kuriuo metu buvo sužalota nukentėjusioji patvirtina ir liudytojo I. Ž. parodymai.
9.2. Tai, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus, patvirtina ir byloje esanti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kuria teismas neturi pagrindo abejoti, laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (poodines kraujosruvas kairiajame dilbyje, abiejų pečių srityse, kairės akies vokų kraujosruvas bei nosies kaulų lūžį), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
9.3. Be to, vadovaujantis šio nuosprendžio 8 punkte aptartu Įsakymu nukentėjusiajai padaryti sveikatos sužalojimai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu, t. y. dėl nosies kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
9.4. Kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suduodamas nukentėjusiajai smūgius, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali ją sužaloti ir to siekė, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius bei sveikatos sutrikdymo laikotarpį, t. y. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
9.5. Be to, byloje esanti kita rašytinė medžiaga taip pat patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, o būtent: veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolų, kitų objektų apžiūros protokolo, tarnybinio pranešimo duomenys, ir kt.
10. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdydamas sveikatą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
11. Pripažinus kaltinamąjį K. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas. Tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusioji susitaiko, visų pirma, svarstomas klausimas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis asmuo susitaiko
12. BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiosios dėl nusikalstamu būdu kilusių pasekmių, tuo tarpu nukentėjusioji kaltinamajam atleido. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi ir ateityje neturės. Esant šioms aplinkybėms proceso dalyviai prašo baudžiamąją bylą užbaigti atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius.
14. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis bei nukentėjusioji palaikė pateiktą prašymą. Dėl baudžiamosios bylos užbaigimo atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius sutiko ir prokuroras.
15. Kaltinamasis šios nusikalstamos veikos padarymu metu neteistas. Kaltinamasis padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, kuri savo pobūdžiu laikytina apysunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 4 dalis). Savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atsiprašė nukentėjusiosios, kas teismo pripažintina kaltinamojo lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis).Svarbu ir tai, jog kaltinamasis atlygino civilinį ieškinį. Darytina išvada, kad proceso dalyviams susitaikius šioje byloje, galimai bus išvengta konfliktų ir ateityje.
16. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti tiek formalieji, tiek ir materialieji pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja. Teismo vertinimu, byloje esantys teigiamai kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, tai, kad jis yra neteistas, naujų nusikalstamų veikų po šios veikos padarymo nepadaręs, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, sudaro pagrindą manyti, kad nusikalstamos veikos padarymas šiuo atveju buvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamojo pasirinktas netinkamas konfliktiškos situacijos sprendimo būdas ir ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei daugiau nebenusikals, todėl baudžiamoji byla jam nutrauktina (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
17. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamosios priemonės, įskaitant ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
18. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko prieš savo sugyventinę. Tad vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
19. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atliko nukentėjusiosios atžvilgiu smurtinius veiksmus, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, bei tai, jog nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nepareiškė, nagrinėjamu atveju tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, šiuo metu neregistruotas Užimtumo tarnyboje, kaltinamajam nustatytinas 10 mėnesių įmokos sumokėjimo terminas (BK 71 straipsnis).
Dėl civilinio ieškinio.
20. Byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl patirtos 181,55 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Dėl procesinių klausimų.
21. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė (1 t., b. l. 131–134) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsniu,
nusprendė:
K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją R. Ž., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti K. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti K. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct)) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT144040063610000390 (gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
K. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. M., kad:
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.