- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-27
- Bylos Nr.
- 2SA-325-450/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06978-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- LUAB „Vilniaus parkai“
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kreditorius
- UAB „Disona“, UAB „Giransa“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo LUAB „Vilniaus parkai“ ir suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjo LUAB „Vilniaus parkai“ skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 32-330/2012, suinteresuoti asmenys: antstolis Darius Stakeliūnas, išieškotojas UAB „Disona“, UAB „Giransa“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas LUAB „Vilniaus parkai” pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-03-12 nutartį UAB „Vilniaus parkai” turto atžvilgiu, kuriuo prašė panaikinti 2012-04-13 patvarkymą Nr. 32-330/12-3974 ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo pakeitimo tenkinti. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2012-03-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, aprašė ir areštavo UAB „Vilniaus parkai” priklausantį turtą - prekybos patalpas, 1/25 dalis estrados pastato, pastatą – kavinę-šašlykinę (po gaisro liko 37 proc.), pastatą - kioską (po gaisro liko 40 proc.), ūkinį pastatą, barą-restoraną, viešąjį tualetą, kavinę su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais, stoginę-lauko kavinę, kitus statinius (inžineriniai) - priegrindą, kitus statinius (inžineriniai) - pėsčiųjų taką, kitus statinius (inžinieriniai) - kiemo aikštelę. Viso buvo areštuota UAB „Vilniaus parkai” turto už 2.240.000 Lt, areštas uždėtas net 12 nekilnojamojo turto objektų, t.y. absoliučiai visam šiuo momentu UAB „Vilniaus parkai” valdomam nekilnojamam turtui. 2012-03-29 UAB „Vilniaus parkai” kreipėsi į antstolį su prašymu pakeisti aprašytą ir areštuotą turtą į vieną UAB „Vilniaus parkai” nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą – estrados pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė siekia 4.934.000 Lt, kadangi vieno objekto arešto pakaktų tinkamam išieškotojo interesų užtikrinimui, būtų išlaikyta išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra vykdymo procese.
Antstolis Dariaus Stakeliūnas 2012-05-16 patvarkymu Nr. 32-330/12-5183 atsisakė tenkinti skolininko skundą, nurodydamas, kad UAB „Vilniaus parkai” prašymas neatitinka antstoliui keliamų teisėtų ekonominių išieškojimo tikslų, kadangi siūlomas aprašyti turtas yra nelikvidus, jo vertė du kartus viršija teismo nutartyje nurodytą arešto sumą, be to, įgyvendinus jį, antstolis pažeistų LR CPK 677 str. 2 d. numatytus reikalavimus ir tokiu atveju teisėti išieškotojo lūkesčiai būtų nepatenkinti. Nurodė, kad jam buvo pateiktas išieškotojo UAB „Disona” prašymas, kuriame imperatyviai buvo nurodytas areštuotinas turto sąrašas, o pagal LR CPK 662 str., jei išieškotojas nurodė iš kokio konkretaus turto išieškoti, šis išieškotojo nurodymas antstoliui yra privalomas.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Disona” su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad kreipdamasis į antstolį dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-03-12 nutarties vykdymo, pateikė prašymą su areštuotino nekilnojamojo turto sąrašu, todėl pagal imperatyvią CPK 662 str. 2 d. antstolis šiuo atveju negalėjo ir negali veikti savo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo palaikė antstolio argumentą, kad estrados pastatas, kuriam prašoma uždėti areštą, yra nelikvidus. Be to, šis pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jo valdymui, naudojimui bei disponavimui juo taikomi papildomi reikalavimai ir apribojimai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat prieštaravo estrados pastato areštui. Atkreipė dėmesį, kad skolininkas neatskleidė aplinkybės, jog pastatas yra ilgam laikui išnuomotas UAB „Solmina” ir nuomos sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vėlgi prašomo areštuoti turto - estrados pastato vertė du kartus viršija taikytino arešto mastą, tuo tarpu pagal CPK 675 str. 2 d. antstolis negali areštuoti skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tuo tarpu turto areštas draudžia tik nekilnojamuoju turtu disponuoti, todėl UAB „Vilniaus parkai” ir toliau gali šį turtą valdyti ir juo naudotis, t.y. vykdyti jame savo įprastą veiklą.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu sutiko, prašė panaikinti antstolio patvarkymą ir pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje vykdymo pakeitimo tenkinti. Nurodė, kad UAB „Disona”, reikšdama ieškinį UAB „Vilniaus parkai” dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ieškinyje nekonkretizavo, koks konkrečiai atsakovo turimas turtas turėtų būti areštuotas, o tai įrodo, jog UAB „Disona” tikslas buvo bet kokio UAB „Vilniaus parkai” nekilnojamojo turto areštas. Teisę nuspręsti, koks konkrečiai UAB „Vilniaus parkas” turimas nekilnojamasis turtas turi būti areštuotas, teismas suteikė antstoliui. Arešto uždėjimas 12 atsakovo valdomų nekilnojamojo turto objektų, esant galimybei apsunkinti tik vieną iš jų, yra akivaizdžiai neprotingas ir neproporcingas siekiamiems tikslams bei nepagrįstai riboja UAB „Vilniaus parkai” veiklą ir neproporcingai suvaržo bendrovės interesus. Aplinkybė, kad antstolis areštavo 1/25 dalį estrados pastato, paneigia argumentus, kad šis turtas nelikvidus.
Suinteresuotas asmuo UAB „Giransa” atsiliepimo į LUAB „Vilniaus parkai” skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo LUAB „Vilniaus parkai“ skundą. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4093-178/2012 ieškovo UAB „Disona“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ turto areštą 2.223.911,67 Lt sumai. 2012-03-16 antstolio Dariaus Stakeliūno kontoroje gautas išieškotojo UAB „Disona“ prašymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Priėmus vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą, 2012-03-19 UAB „Disona“ pateikė antstoliui prašymą, kuriame nurodė areštuotino nekilnojamojo turto sąrašą. Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2012-03-12 nutartį Nr. 2-4093-178/2012 2012-03-19, buvo sudarytas turto aprašas Nr. 0032/12/0 330 ir aprašytas skolininkui UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Skolininkui pateikus prašymą pakeisti aprašytą ir areštuotą jam nuosavybės teise priklausantį turtą į kitą turtą, estrados pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2012-04-13 patvarkymu Nr. 32-330/12 antstolis Darius Stakeliūnas atsisakė tenkinti skolininko prašymą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, antstolis teisėtai ir neviršydamas savo kompetencijos vykdė Vilniaus apygardos teismo 2012-03-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Vilniaus parkai“ turtui, t.y. jokia apimtimi neperžengė ribų, kurias nutartimi buvo nustatęs teismas ir aprašė nekilnojamąjį turtą, priklausantį pareiškėjui nuosavybės teise, siekiant užtikrinti būsimo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4093-178/2012 įvykdymą. Teismas sutiko su antstolio ir išieškotojo argumentu, kad CPK 662 str. 2 d. nuostata yra imperatyvi, todėl antstolis turėjo teisę ir pagrindą aprašyti išieškotojo prašyme nurodytą skolininko turtą. Kita vertus, turto areštas draudžia tik nekilnojamuoju turtu disponuoti, t.y. jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį suvaržyti (CPK 675 str. 3 d.). Areštuotą turtą yra pavesta saugoti UAB „Vilniaus parkai”, todėl pareiškėjas ir toliau šį turtą gali valdyti bei juo naudotis, t.y. vykdyti jame savo įprastą veiklą. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad antstolio aprašyto turto areštas riboja bendrovės veiklą ar neproporcingai suvaržo jos interesus. Be to, pareiškėjas, pateikdamas teismui skundą dėl antstolio veiksmų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-03-12 nutartį UAB „Vilniaus parkai” turto atžvilgiu, nepateikė įrodymų, kad taikyto turto areštas yra neproporcingas, ribojantis jo ūkinę veiklą ir neproporcingai suvaržantis jo interesus. Byloje nėra duomenų ir teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Vilniaus parkai“ pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštas efektyviau užtikrins būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo atskirame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-03-12 nutarties civilinėje byloje Nr.2-4093-178/2012 yra nurodžiusi, kad UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise valdomas estrados pastatas, esantis M.K. Čiurlionio g. 100, Vilniuje, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, todėl statinio areštas ir vėlesnis išieškojimas iš jo prieštarauja viešajam interesui. Vien ši aplinkybė leidžia abejoti, ar antstoliui tenkinus skolininko prašymą ir areštavus tik minėtą estrados pastatą, galimai palankus išieškotojui sprendimas taptų realiai įvykdomas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir nenustačius antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmuose įstatymų pažeidimų, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas LUAB „Vilniaus parkai“ prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje Nr.32-330/2012 vykdymo pakeitimo tenkinti. Atskirasis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl antstolio D. Stakeliūno veiksmų, neteisingai įvertino klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neteisingai aiškino teisės normas. Pareiškėjo teigimu, tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad, patenkinus pareiškėjo prašymą, būtų pažeisti UAB „Disona“, t.y. išieškotojo interesai vykdymo procese. Vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, dalis estrados pastato taip pat buvo areštuota, todėl tuo atveju, jeigu ir būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas ir jo reikalavimai būtų tenkinti pilnai, išieškojimą reikėtų nukreipti ir į estradą, nes kito turto ieškinio reikalavimų patenkinimui neužtektų. Tuo labiau estrados pastatą, kuriame nuolat vyksta įvairūs komerciniai renginiai, yra daug lengviau parduoti, nes jis yra be galo patrauklus verslui.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad arešto uždėjimas net ant 12 atsakovo valdomų nekilnojamojo turto objektų, esant galimybei apsunkinti tik vieną iš jų, yra akivaizdžiai neprotingas ir neproporcingas siekiamiems tikslams bei nepagrįstai riboja pareiškėjo veiklą ir neproporcingai suvaržo jo interesus. Pažymėjo, kad atsakovas yra kreipęsis dėl nuostolių užtikrinimo taikymo, tačiau toks jo prašymas buvo atmestas, teismui motyvuojant, kad atsakovas gali prašyti pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Kadangi šiuo atveju prašomo aprašyti turto [estrados pastato] vertė pakankama ir atitinka laikinųjų apsaugos priemonių mastą, siūlomas areštuoti turtas nėra įkeistas, todėl antstolio aprašytas ir šiuo atveju prašomas areštuoti turtas iš esmės yra lygiavertis savo pobūdžiu, buvimo vieta bei šiam turtui nustatytais apsunkinimais. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Vilniaus parkai“ steigėja ir vienintelė akcininke yra Vilniaus miesto savivaldybė, todėl tinkamas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje įgyvendinimas yra itin svarbus užtikrinti ir viešojo intereso apsaugą byloje, kuris neabejotinai nukentėtų, jeigu ginčijamas antstolio patvarkymas nebūtų panaikintas.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo LUAB „Vilniaus parkai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje Nr.32-330/2012 vykdymo pakeitimo tenkinti. Atskirasis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas padarė neteisingą išvadą dėl LR CPK 662 str. 2 d. nuostatos taikymo, t.y. šiuo atveju LR CPK 662 str. nėra taikytina. Kadangi šiuo atveju teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę - areštą, todėl ginčo santykiams yra aktualios tik CPK XLVIII skyriaus „Turto areštas“ nuostatos. Civilinio proceso kodekso XLVII skyriaus „Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“ nuostatos galės būti taikomos tik teismui priėmus galutinį ir neskundžiamą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4093-178/2012. Tuo labiau konkretaus turto areštavimas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese nereiškia, kad galimai išieškotojui palankaus teismo sprendimo vykdymo procese išieškojimas bus nukreiptas būtent į areštuotą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nurodė, kad „pareiškėjas < ... > nepateikė įrodymų, kad taikyto turto areštas yra neproporcingas, ribojantis jo ūkinę veiklą ir neproporcingai suvaržantis jo interesus“, tačiau nagrinėjamu atveju reikalavimas ieškovui UAB „Vilniaus parkai“ pateikti tokius įrodymus yra perteklinis. Šioje byloje ieškovas ieškinyje nekonkretizavo, koks konkrečiai UAB „Vilniaus parkai“ turimas turtas turėtų būti areštuotas, kas įrodo, jog UAB „Disona“ tikslas buvo bet kokio UAB „Vilniaus parkai“ nekilnojamojo turto areštas. Tuo tarpu arešto uždėjimas ant 12 UAB „Vilniaus parkai“ valdomų nekilnojamojo turto objektų, esant galimybei apsunkinti tik vieną iš jų, yra akivaizdžiai neprotingas ir neproporcingas siekiamiems tikslams bei nepagrįstai riboja atsakovo veiklą ir neproporcingai suvaržo jos interesus. Ieškovo teisėms užtikrinti nėra ir neturi būti svarbu, koks konkrečiai UAB „Vilniaus parkai“ turimas turtas yra areštuotas, jeigu tenkinama sąlyga, kad areštuoto turto vertė yra 2223911.67 Lt. Priešingai nei nurodyta teismo nutartyje, aptariamo nekilnojamojo turto areštas riboja UAB „Vilniaus parkai“ veiklą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 30-1479 „Dėl leidimo likviduojamai UAB „Vilniaus parkai“ viešo konkurso būdu parduoti prekybos patalpas Savanorių pr. 43“ 1 p. leido atsakovui LUAB „Vilniaus parkai“ viešo konkurso būdu (tik panaikinus turto areštą) parduoti minėtas patalpas, nustatant pradinę pardavimo kainą - 690000 Lt. Taigi gavus vienintelio akcininko pritarimą parduoti LUAB „Vilniaus parkai“ priklausančias prekybos patalpas, todėl vienintelė kliūtis parduoti šias patalpas ir atsiskaityti su kreditoriais yra būtent šio nekilnojamojo turto areštas.
3. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „ Vilniaus parkai“ bei subsidiariai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2 233 911,67 Lt. Jeigu būtų tenkintas ieškovo ieškinys ir priteistų sumų išieškoti iš UAB „ Vilniaus parkai“ turto nebūtų įmanoma, priteistos sumos galėtų būti išieškomos iš Vilniaus miesto savivaldybės turto. Remiantis teismų praktika, tais atvejais, kai atsakovu byloje traukiama Vilniaus miesto savivaldybė, taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo, nes nėra rizikos, kad teismo sprendimas būtų neįvykdytas. Atitinkamai tenkinus UAB „Vilniaus parkai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese pakeitimo, nėra rizikos, jog galimai palankus išieškotojui sprendimas taptų realiai neįvykdomas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Disona“ prašė atmesti kaip nepagrįstus LUAB „Vilniaus parkai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus, paliekant nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, bei priteisti UAB „Disona“ patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo. Nurodė, kad nepagrįsti teiginiai, jog antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, negali vadovautis CPK 662 str. 2 d. nuostatomis, nes pagal CPK 152 str. 6 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Taigi teismo sprendimų vykdymo procesą reglamentuoja visa CPK VI dalis, tokiu būdu šios CPK VI dalies visos nuostatos [įskaitant CPK 662 str. 2 d.] taikomos ir vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėjo, kad antstolis nepažeidė Vilniaus apygardos teismo 2012-03-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4093-178-2012 dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) taikymo atsakovui UAB „Vilniaus parkai“ nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos. Antstolis, kaip ir nurodyta nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia areštavo UAB „Vilniaus parkai“ nekilnojamąjį turtą, iš esmės neviršijant nutartyje nurodytos jo vertės. Aplinkybė, kad UAB „Disona“ prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą UAB „Vilniaus parkai“ turtui, nenurodė konkretaus areštuotino nekilnojamojo turto, šiuo atveju neturi jokios reikšmės [LR CPK 147 str. 6 d.]. Remiantis LR CPK 639 str. 7 d., 662 str. 2 d., UAB „Disona“ turėjo teisę pateikti prašymą antstoliui, nurodydama konkretų areštuotiną turtą, nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėl UAB „Vilniaus parkai“ turto arešto nekilnojamasis turtas ir nebuvo identifikuotas. Priešingai nei teigia apeliantai, prašomas areštuoti turtas - estrados pastatas, yra nelikvidus. Siekiant jį pritaikyti veiklai, reikėtų didelių investicijų. Be to, estrados pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, t.y. jo valdymui, naudojimui bei disponavimui juo taikomi papildomi reikalavimai. Pastatas taip pat yra ilgam laikui išnuomotas UAB „Solmina“ ir nuomos sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, t.y. pastatas yra apsunkintas atitinkamomis prievolėmis. Tenkinus atskiruosius skundus, t.y. areštavus tik estrados pastatą, palankus teismo sprendimas taptų realiai neįvykdomas, nes būtų neįmanomas areštuoto turto realizavimas, t.y. pardavimas iš varžytinių. Tuo pačiu liktų nepatenkinti UAB „Disona“, kaip išieškotojo, reikalavimai, t.y. būtų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su atsakovo teisių suvaržymu. Nepaisant to UAB „Vilniaus parkai“ ir toliau areštuotą turtą gali valdyti ir juo naudotis, t.y. vykdyti jame savo įprastą veiklą. Kadangi antstolio sudarytame apraše UAB „Disona“ naudai areštuota yra tik maža dalis (1/25) estrados pastato, likusi dalis yra nesuvaržyta, tokiu būdu likusią estrados pastato dalį UAB „Vilniaus parkai“ gali parduoti ir taip atsiskaityti su kreditoriais. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Disona“ neprieštarauja prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimui, jei į teismo ar antstolio depozitinę sąskaitą būtų pervesta ne mažesnė negu 400 000 Lt suma. Todėl nėra jokių kliūčių parduoti aukščiau nurodytą pastatą, jei pareiškėjas sutiktų su aukščiau įvardytomis sąlygomis.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad sutinka su UAB „Vilniaus parkai“ atskiruoju skundu bei tuo pagrindu palaiko motyvus, kurie išdėstyti jo atskirajame skunde.
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas LUAB „Vilniaus parkai“ nurodė, kad sutinka su suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruoju skundu ir jame išdėstytais motyvais.
Suinteresuoti asmenys UAB „Giransa“ ir antstolis Darius Stakeliūnas atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjo LUAB „Vilniaus parkai“ ir suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos motyvus.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4093-577/2012 [dabartinis bylos Nr.2-27-577/2012] ieškovo UAB „Disona“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovo UAB ,,Vilniaus parkai“ 2.223.911,67 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, nurodė ieškinio sumai areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises, esančius pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas. Dėl šios nutarties vykdymo ieškovas UAB „Disona“ kreipėsi į antstolio Dariaus Stakeliūno kontorą. Priėmus vykdyti pateiktą teismo nutartį, ieškovas UAB „Disona“ pateikė antstoliui prašymą, kuriame nurodė areštuotino UAB „Vilniaus parkai“ nekilnojamojo turto sąrašą. Antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2012-03-19 buvo sudarytas turto aprašas Nr. 0032/12 ir aprašytas UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: prekybos patalpos, 1/25 dalis estrados pastato, pastatas – kavinė-šašlykinė, pastatas – kioskas, ūkinis pastatas, baras-restoranas, viešasis tualetas, kavinė su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais, stoginė-lauko kavinė, kiti statiniai (inžineriniai) - priegrinda, kiti statiniai (inžineriniai) - pėsčiųjų takas, kiti statiniai (inžinieriniai) - kiemo aikštelė. Viso buvo areštuota UAB „Vilniaus parkai” turto už 2.240.000 Lt sumą. LUAB „Vilniaus parkai“ 2012-03-29 kreipėsi į antstolį su prašymu pakeisti aprašytą ir areštuotą jam nuosavybės teise priklausantį turtą į kitą turtą, t.y. estrados pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Skundžiamu 2012-04-13 patvarkymu Nr. 32-330/12 antstolis Darius Stakeliūnas atsisakė tenkinti prašymą. Pareiškėjas LUAB „Vilniaus parkai“, nesutikdamas su antstolio patvarkymu, pateikė skundą, kurį išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas jį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas LUAB „Vilniaus parkai“ bei suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutikdami su teismo nutartimi, pateikė atskiruosius skundus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, neturi jokio pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismo vertinti antstolio D. Stakeliūno veiksmų, priimant 2012-04-13 patvarkymą Nr. 32-330/12, todėl atskiruosius skundus atmeta kaip nepagrįstus.
Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teigimu, teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra teisėta ir pagrįsta, tačiau pastarųjų argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertina, kadangi teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Vienok, pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas UAB „Vilniaus parkai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4093-577/2012, 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi atskiruosius skundus atmetė ir paliko galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones [Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1224/2012]. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiuo atveju pateiktame atskirajame skunde išsakė ir tapačius argumentus, kurie jau buvo nurodyti ir išnagrinėti minimoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, o būtent: aplinkybė, kad subsidiarus skolininkas yra savivaldos institucija (Vilniaus miesto savivaldybė), nepaneigia apelianto UAB ,,Vilniaus parkai“ atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas palaiko pirmosios instancijos teismo išvadas, kad LUAB „Vilniaus parkai” neįrodė antstolio priimto patvarkymo atsisakyti pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones neteisėtumo. Bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad antstolis, aprašydamas areštuojamą turtą, nepažeidė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) taikymo atsakovui UAB „Vilniaus parkai“ nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos [eiliškumo]. Nebuvo pažeisti ir LR CPK 677 str. 2 d. reikalavimai, jog negalima aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taigi Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi nurodė areštuojamo turto mastą 2.233.911,67 Lt sumai, tuo tarpu antstolio turto apraše areštuoto turto vertė sudarė 2.240.000 Lt sumą, t.y. faktiškai areštuoto turto vertė iš esmės atitiko teismo nustatytą areštuojamo turto sumą [vertę]. Antstolis, gavęs pareiškėjo LUAB „Vilniaus parkai“ prašymą vietoje nurodyto turto areštuoti estrados pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino faktines aplinkybes, kad šio turto vertė du kartus viršija teismo nutartyje nurodytą arešto sumą, todėl šio turto areštas pažeistų LR CPK 677 str. 2 d. reikalavimus. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad estrados pastato vertė [4.934.000 Lt] ne tik viršijo teismo nutartimi nustatyto arešto sumą, tačiau be to šis turtas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, pastatas ilgam laikui išnuomotas UAB „Solmina“, t.y. šis turtas apsunkintas atitinkamomis prievolėmis bei jam taikomi specialių įstatymų nustatyti apribojimai. Šios faktinės aplinkybės taip pat suteikia pagrindą daryti išvadą, kad pagal pareiškėjo LUAB „Vilniaus parkai“ prašymą panaikinus areštą jau areštuotam turtui bei pritaikius areštą išimtinai pareiškėjo nurodytam turtui [estrados pastatui], būtų pažeisti suinteresuoto asmens UAB „Disona“ interesai, realiai nebūtų užtikrintas suinteresuoto asmens pareikštas civilinis ieškinys.
Priimdamas skundžiamą patvarkymą, antstolis nurodė ir tą faktinę aplinkybę, kad antstoliui buvo pateiktas išieškotojo UAB „Disona“ prašymas dėl konkretaus turto arešto. Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis, priėmęs vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dar iki turto aprašo sudarymo gavo išieškotojo UAB „Disona“ prašymą dėl konkretaus UAB „Vilniaus parkai“ nekilnojamojo turto arešto. Atsižvelgdamas į išieškotojo prašymą, 2012-03-19 turto aprašu antstolis areštavo UAB „Vilniaus kranai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Apelianto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teigimu, antstolis ir pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl LR CPK 662 str. 2 d. nuostatos taikymo, t.y. apelianto teigimu, šiuo atveju LR CPK 662 str. nėra taikytina. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos apelianto motyvus. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi vadovautis LR CPK VI dalies nuostatomis, nes pagal CPK 152 str. 6 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Tokiu būdu šios CPK VI dalies visos nuostatos taikomos ir vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi antstolis, vykdydamas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vadovaujasi ir CPK XLVII skyriaus „Išieškojimo iš skolininko turto bendros taisyklės“ nuostatomis, įskaitant ir CPK 662 str. 2 d. normą. Taigi vadovaujantis LR CPK 662 str. 1 d., išieškotojas, laikydamasis CPK 664 str. ir 665 str. nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas [LR CPK 662 str. 2 d.]. Tokį prašymą vykdomojoje byloje buvo pateikęs ir išieškotojas UAB „Disona“, todėl antstolio sprendimas, imti už pagrindą išieškotojo reikalavimą [prašymą], buvo teisingas. Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliantų nurodyta faktinė aplinkybė, jog civiliniame ieškinyje UAB „Disona“ kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nekonkretizavo areštuotino atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ turto, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste.
Atkreiptinas apelianto LUAB „Vilniaus parkai“ dėmesys į tai, kad, siekiant disponuoti tam tikru areštuotu turtu, jis gali pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis prašyti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar panaikinti, įmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikus laidavimą ar įkeitus turtą, nurodyti kitą materialų turtą, kuris gali būti areštuojamas [LR CPK 148 str., 149 str.].
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosiuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismui pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų, todėl teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį neturi [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.].
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad suinteresuotą asmenį UAB „Disona“ byloje atstovavo advokato padėjėja E. L. Už atsiliepimo į apeliantų UAB „Vilniaus parkai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus parengimą suinteresuotam asmeniui UAB „Disona“ buvo išrašyta 600 Lt dydžio sąskaita Nr. 214E, kuri apmokėta 2012-10-02 mokėjimo nurodymu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei atmetus pareiškėjo LUAB „Vilniaus parkai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus, UAB „Disona“ įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pastebėtina, kad bylinėjimo išlaidų atlyginimo UAB „Disona” prašė tik iš pareiškėjo UAB „Vilniaus parkai“, tačiau vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 3 p. teismas sprendžia, kad yra pagrindas lygiomis dalimis UAB „Disona“ patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš abiejų apeliantų LUAB „Vilniaus parkai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kurių atskirieji skundai atmesti kaip nepagrįsti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo LUAB „Vilniaus parkai“ (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens UAB „Disona“ (duomenys neskelbtini) naudai po 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.