- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2-1224/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00517-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus parkai“, Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Disona“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Giransa“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Renata Tatol
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūnio, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus parkai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4093-178/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Disona“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus parkai“ ir Vilniaus miesto savivaldybei (tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė ,,Giransa“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti 2000 m. balandžio 28 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą trišalę sutartį dėl esminio atsakovo UAB ,,Vilniaus parkai“ padaryto sutarties pažeidimo; priteisti iš atsakovo UAB ,,Vilniaus parkai“ ir subsidiariai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2 233 911,67 Lt sumą. Nurodė, kad tarp atsakovo UAB ,,Vilniaus parkai“ (nuomotojas), trečiojo asmens UAB ,,Giransa“ (nuomininkas) ir ieškovo UAB ,,Disona“ (subnuomininkas) buvo sudaryta negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą trišalė sutartis, pagal kurios sąlygas subnuomininkas (ieškovas) turėjo pirmenybės teisę įsigyti subnuomojamus pastatus, esančius M.K.Čiurlionio g. 102, Vilniuje, įskaitant subnuomininko lėšomis atliktos rekonstrukcijos vertę. Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelė atsakovo UAB ,,Vilniaus parkai“ akcininkė. Nuo 2008 m. tarp šalių vyko derybos dėl minėtų statinių pardavimo ieškovui, tačiau 2010 m. spalio mėnesį Vilniaus m. savivaldybė priėmė priešingą sprendimą, kuriuo nusprendė pastatus parduoti viešo konkurso būdu. 2011 m. gruodžio 28 d. Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-382 nuspręsta likviduoti atsakovo įmonę UAB ,,Vilniaus parkai“; pagal šį sprendimą atsakovui UAB ,,Vilniaus parkai“ priklausantis turtas nekilnojamojo turto registre turi būti registruojamas Vilniaus miesto savivaldybės vardu ir perduodamas Ekonomikos ir investicijų departamentui. Likvidavus UAB ,,Vilniaus parkai“ visos jos prievolės, įskaitant prievoles ieškovui, pasibaigs. Atsakovas UAB ,,Vilniaus parkai“ padarė esminį sutarties pažeidimą, todėl nuomos sutartis turi būti nutraukta. Ieškovo prašomą priteisti 2 233 911,67 Lt sumą sudaro 1 505 767,67 Lt išlaidos, susijusios su rekonstrukcijos darbais, atskaičius nuomos mokestį, ir 728 144 Lt negautos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų nutraukta subnuomos sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsakinga subsidiariai kaip atsakovo UAB ,,Vilniaus parkai“ dalyvis, atlikęs nesąžiningus veiksmus ieškovo atžvilgiu.
Ieškinio įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB ,,Vilniaus parkai“ turtą neviršijant atsakovui pareikšto ieškinio reikalavimo sumos - 2 233 911,67 Lt. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto savivaldybės 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 1-382 jau yra nuspręsta visą atsakovo UAB ,,Vilniaus parkai“ nekilnojamąjį turtą perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Perleidus UAB ,,Vilniaus parkai“ nekilnojamąjį turtą, atsakovas UAB ,,Vilniaus parkai“ gali neturėti jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, kas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas, sužinojęs apie pareikštą ieškinį, stengsis skubiai įvykdyti paminėtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos spendimo 3.1 punktą – perleisti visą savo nekilnojamąjį turtą savivaldybei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovo UAB „Disona“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - areštavo atsakovo UAB ,,Vilniaus parkai“ 2 223 911,67 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, o nekilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai, nurodė ieškinio sumai areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises, esančius pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, ieškinio sumai - areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose bei atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ kasoje, tačiau leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu bei atlikti operacijas su atsiskaitomojoje sąskaitoje bei įmonės kasoje esančiomis lėšomis, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones įvertino ieškinio pagrįstumą, nurodė, kad ieškinio suma – 2 233 911,67 Lt yra didelė, kas padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 28 d. Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-382, nuspręsta likviduoti atsakovo įmonę – UAB ,,Vilniaus parkai“ ir įsteigti VŠĮ ,,Vilniaus miesto parkai“, likvidavimo terminas – 4 mėnesiai. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad pagal minėto sprendimo 3.1 punktą atsakovui UAB ,,Vilniaus parkai“ priklausantis turtas nekilnojamojo turto registre turi būti registruojamas Vilniaus miesto savivaldybės vardu ir perduodamas Ekonomikos ir investicijų departamentui. Teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas teismo proceso metu galimai būtų likviduotas, o perdavus visą turimą turtą Vilniaus miesto savivaldybei, būtų apsunkintas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas išieškant lėšas iš atsakovo UAB „Vilniaus parkai“. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei reiškiamas tik subsidiaraus pobūdžio reikalavimas, todėl tam, kad vykdant teismo sprendimą, būtų įmanoma išieškojimą nukreipti į kokį nors pagrindinio atsakovo turtą ar pinigines lėšas, būtina laikinosiomis apsaugos priemonėmis užkirsti kelią turto ar piniginių lėšų perleidimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:
Ieškovo pateiktas ieškinys yra nepagrįstas ne tik į bylą pateiktais įrodymais, bet ir jokiomis teisės aktų nuostatomis, todėl negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu. Tiek nuomos, tiek subnuomos sutartys yra registruotos nekilnojamojo turto registre, todėl kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė pereis iš UAB ,,Vilniaus parkai“ Vilniaus miesto savivaldybei abi sutartys liks galioti naujajam savininkui Vilniaus miesto savivaldybei, todėl ieškovui nėra pagrindo teigti, kad nusprendus likviduoti UAB ,,Vilniaus parkai“ liko neišspręsti klausimai, susiję UAB ,,Vilniaus parkai“ įsipareigojimų pagal subnuomos sutartį perėmimu. Kadangi subnuomos sutartis Vilniaus miesto savivaldybei liks galioti, atitinkamai liks galioti ir subnuomos sutarties punktai. Ieškovas ne tik neturi pagrindo reikalauti negautų pajamų, bet ir visiškai nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio. Neaišku, kodėl skaičiuojant negautas pajamas remiamasi 2001 – 2007 m. duomenimis. Teismas nurodė, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau neįvertino svarbių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Likvidavus UAB ,,Vilniaus parkai“ visas turtas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, kuri yra subsidiarus skolininkas, todėl tuo atveju jei pagrindinis skolininkas UAB ,,Vilniaus parkai“ nebeturėtų turto, ieškovas išieškojimą galėtų nukreipti į Vilniaus miesto savivaldybės turtą. Ieškovui neturi reikšmės, kuris atsakovas padengs įsiskolinimą. Rizikos, kad sprendimo negalėtų įvykdyti Vilniaus miesto savivaldybė nėra. Viešojo intereso egzistavimas tam tikrais atvejais lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, nors ir egzistuotų teismo sprendimo neįvykdymo rizika. UAB ,,Vilniaus parkai“ 100 proc. akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tai reiškia, kad atsakovo UAB ,,Vilniaus parkai“ veikla yra išimtinai susijusi su savivaldybės poreikių tenkinimu. Atsakovo UAB ,,Vilniaus parkai“ nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas – estrados pastatas, esantis M.K.Čiurliono g. 100, Vilniuje, yra neatsiejamai susijęs su gyventojų poilsio organizavimu, o tokio turto areštas pažeistų viešąjį interesą. UAB ,,Vilniaus parkai“ nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas – estrados pastatas, esantis M.K.Čiurliono g. 98, Vilniuje, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, tokių statinių areštas ir vėlesnis išieškojimas iš šio turto prieštarautų viešajam interesui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Vilniaus parkai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB ,,Vilniaus parkai“ turtui. Nurodo šiuos argumentus:
Didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Ieškinio suma – 2 233 911,67 Lt atsakovui nėra didelė. Atsakovas valdo turtą, kurio vidutinė rinkos vertė siekia daugiau nei 12 000 000 Lt. Vien atsakovo valdomo pastato – estrados vertė siekia 5 000 000 Lt. 2011 m. į atsakovo balansą įrašyto turto vertė sudaro 3 561 769 Lt, ilgalaikis turtas – 3 285 195 Lt, trumpalaikis turtas - 276 574 Lt, atsakovo grynasis pelnas 2011 metais sudarė 149 615 Lt. Atsakovo turto vertė žymiai viršija atsakovui pareikštų reikalavimų sumą, jo turtinė padėtis yra gera, todėl nėra pagrindo teigti, kad būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atsakovas neturėtų galimybės vykdyti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kol vyksta ieškovo inicijuotas civilinis ginčas ir nėra aiškūs visi atsakovo kreditoriai bei tikslus jų reikalavimų dydis, likvidavimo procedūra apskritai negalės būti užbaigta. Todėl grėsmės, kad atsakovas bus likviduotas iki įsiteisės ir bus įvykdytas teismo sprendimas, nėra. Jei ieškovo reikalavimai būtų patenkinti, jis būtų įtrauktas į bendrą atsakovo kreditorių sąrašą ir jo reikalavimas būtų tenkinamas įstatymo nustatyta tvarka. Nėra ir grėsmės, kad atsakovas perleistų savo turtą kažkuriam kitam juridiniam asmeniui, kadangi likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį. Atsakovo valdomas nekilnojamasis turtas galėtų būti perduotas tik Vilniaus miesto savivaldybei, kuri yra patraukta bendraatsakoviu šioje byloje ir ieškovas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo turėtų teisę nukreipti atsakovu patrauktam būtent šiam atsakovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Disona“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas laiko, kad atskirąjį skundą pateikė ne Vilniaus miesto savivaldybė, o trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškinio pagrįstumą. Pažymėjo, kad negautų pajamų paskaičiavimas pagrįstas finansinės atskaitomybės dokumentais, kuriuos galima patikrinti. Atskirajame skunde reiškiami tokie reikalavimai, kuriuos iš esmės gali reikšti tik Vilniaus miesto savivaldybė. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė vykdys subnuomos sutartį. Atsakovų atsakomybė kyla skirtingais pagrindais, Vilniaus miesto savivaldybės prievolė atlyginti nuostolius yra subsidiari ir kyla tik esant papildomiems pagrindams. Vilniaus m. savivaldybė kaip UAB ,,Vilniaus parkai“ akcininkė neatsako pagal juridinio asmens UAB ,,Vilniaus parkai“ prievoles, jos atsakomybė galima tik esant jos kaip akcininkės nesąžiningiems veiksmams.
Atsiliepimais į atsakovo UAB ,,Vilniaus parkai“ atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Disona“ ir trečiasis asmuo UAB ,,Giransa“ prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą ir apeliacinį procesą nutraukti, o teismui nusprendus, kad nėra pagrindo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas UAB ,,Vilniaus parkai“ apie skundžiamą nutartį sužinojo ne 2012 m. balandžio 3 d., o 2012 m. kovo 27 d., todėl atskirasis skundas pateiktas praleidus terminą. Atsakovo UAB ,,Vilniaus parkai“ atskirąjį skundą pasirašė advokatė Renata Tatol, tačiau byloje nėra jokio išrašo iš teisinių paslaugų sutarties, todėl atskirąjį skundą teismas turėjo atsisakyti priimti. Atsakovas savo turtinę padėtį grindžia 2010 m. liepos 29 d. nekilnojamojo turto registro išrašais, t.y. dviejų metų senumo duomenimis. Atsakovas nurodo, kad jo grynasis pelnas 2011 metais sudarė 149 615 Lt, tačiau pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovas patyrė 149 615 Lt nuostolių. Atsakovo balanse nurodyta, kad įmonė turi tik 37 925 Lt lėšų, ilgalaikio materialaus turto vertė yra 3 284 964 Lt. Pareikšto ieškinio suma iš esmės yra lygi visam atsakovo turimam turtui, tai reiškia, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, o pareikšto ieškinio suma jam yra didelė.
Atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Vilniaus parkai“ prašo atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutartį. Atsakovas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad jo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Byloje nėra galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, nes bendraatsakoviu patrauktas savivaldos subjektas, iš kurio būtų galimas išieškojimas, jei atsakovas UAB ,,Vilniaus parkai“ nepajėgtų įvykdyti ieškovo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apeliantų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Ant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento juridinio skyriaus įstaigos blanko parašytas atskirasis skundas, pasirašytas Vilniaus m. savivaldybės tarybos įgalioto asmens, kuris įgaliotas atstovauti Vilniaus miesto savivaldybę (b.l.30), todėl laikytina, kad atskirasis skundas paduotas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, o ne trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto Vilniaus miesto savivaldybės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kad ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Preliminariai įvertinusi ieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija nemato pagrindo konstatuoti, kad, kaip teigia apeliantas, ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, ir pripažinti, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimas yra akivaizdžiai negalimas. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo nutraukti 2000 m. balandžio 28 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą trišalę sutartį dėl esminio atsakovo UAB ,,Vilniaus parkai“ padaryto sutarties pažeidimo. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nuomos sutartis liks galioti naujam savininkui, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Susipažinus su ieškovo pateiktais paskaičiavimais dėl reikalaujamos priteisti sumos, taip nėra pagrindo teigti, jie yra akivaizdžiai nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo pateikto ieškinio argumentai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog yra tikimybė, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami, ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje konstatuoti, kad ieškinys nepagrįstas, nėra pagrindo. Klausimas dėl ieškinio pagrįstumo sprendžiamas ištyrus ir įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, priimant sprendimą dėl ginčo esmės, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl apelianto Vilniaus miesto savivaldybės argumentų, susijusių ieškovo ieškinio pagrįstumo vertinimu nepasisako.
Teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgęs ir į tai, kad ieškinio suma – 2 233 911,67 Lt yra didelė. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto UAB ,,Vilniaus parkai“ nurodytu argumentu, kad didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Apeliantas UAB ,,Vilniaus parkai“ nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto vertę įrodinėja 2010 m. liepos 29 d. nekilnojamojo turto registro išrašais, kurie realiai nebeatspindi nei apelianto turimo nekilnojamojo turto, nei jo vertės šio ginčo nagrinėjimo metu. Juo labiau, kad iš apelianto pateikto 2011 m. balanso matyti, kad apelianto UAB ,,Vilniaus parkai“ turto vertę sudaro 3 561 769 Lt suma, iš jų ilgalaikio turto vertės suma – 3 285 195 Lt. 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad apeliantas UAB ,,Vilniaus parkai“ per 2011 metus patyrė 149 615 Lt nuostolių, o ne pelno, kaip nurodo apeliantas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad apelianto UAB ,,Vilniaus parkai“ turimo turto vertės suma yra artima pareikšto ieškinio sumai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantui UAB ,,Vilniaus parkai“ ieškinio suma nėra didelė ir kad neegzistuoja ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2 233 911,67 Lt ieškinio suma apelianto UAB ,,Vilniaus parkai“ atžvilgiu laikytina didele ir pagrindžia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).
Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad subsidiarus skolininkas yra savivaldos institucija (Vilniaus miesto savivaldybė), kurios statusas lemia grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nebuvimą, nepaneigia apelianto UAB ,,Vilniaus parkai“ atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Šiuo atveju subsidiaraus atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė kildinama iš CK 2.50 straipsnio 3 dalies, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybė atsakytų tik nustačius jos nesąžiningus veiksmus, dėl kurių pagrindinis skolininkas negali įvykdyti prievolės. Todėl nėra pagrindo teigti, jog nesant grėsmės, kad subsidiarus skolininkas neturėtų galimybės įvykdyti teismo sprendimo, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinio skolininko atžvilgiu, kadangi šiuo atveju skolininkų atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais. Apeliantai neginčijo, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, pagrindinio skolininko UAB ,,Vilniaus parkai“ turtas būtų perduotas subsidiariam skolininkui Vilniaus miesto savivaldybei, todėl ir ši aplinkybė sudaro pagrindą teigti, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai.
Kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui ir atmestini kaip nepagrįsti.
Ieškovo UAB ,,Disona“ ir trečiojo asmens UAB ,,Giransa“ teiginiai, kad apelianto UAB ,,Vilniaus parkai“ atskirasis skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, atmetamas kaip nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiama nutartis apeliantui UAB ,,Vilniaus parkai“ įteikta 2012 m. balandžio 2 d. (b.l.23), atskirasis skundas pirmosios instancijos teisme gautas 2012 m. balandžio 10 d., todėl atskirojo skundo pateikimo terminas nepraleistas (2012 m. balandžio 9 d. buvo nedarbo diena) (CPK 335 str. 1 d.).
Byloje pateiktas išrašas iš 2010 m. rugpjūčio 1 d. teisinių paslaugų sutarties patvirtina advokatės Renatos Tatol teisę atstovauti apeliantą UAB ,,Vilniaus parkai“ (b.l.72-73), todėl atmetami kaip nepagrįsti ieškovo UAB ,,Disona“ ir trečiojo asmens UAB ,,Giransa“ teiginiai, kad apelianto UAB ,,Vilniaus parkai“ vardu atskirasis skundas paduotas neįgalioto asmens.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį nepakeistą.