Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 70 parų arešto bausmę;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 90 parų arešto bausmę;

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta 90 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmė pagal BK 258 straipsnio 2 dalį subendrinta su paskirta subendrinta bausme pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu ir V. K. paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas V. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. gruodžio 23 d. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Nukentėjusiųjų R. K. ir A. K. civiliniai ieškiniai tenkinti, iš V. K. nukentėjusiajai R. K. priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o A. K. – 350 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš V. K. valstybės naudai nuspręsta išieškoti 700 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl nukentėjusiųjų atstovės dalyvavimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2023 m. gruodžio 22 d., apie 20.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, rankoje laikydamas peilį, jį nukreipęs į A. K. ir eidamas link jos, grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o R. K. smogė vieną kartą kumščiu į pilvo sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą.

1.2. 2023 m. spalio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyta, (duomenys neskelbtini) miesto turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens, nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo ir 2023 m. gruodžio 22 d., apie 20 val., nešiojo su savimi (duomenys neskelbtini) mieste pramoninės gamybos turistinį peilį – nešaunamąjį ginklą, turintį automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymą priskiriamą prie civilinėje apyvartoje draudžiamųjų šaltųjų ginklų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliantas V. K. skundžia nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiuo klausimu.

7. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

8. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu akcentuoti, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vieningą bausmės paskirtį sudaro visų šių tikslų visuma. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai bei kaltininko asmenybei. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-719/2020).

9. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį apibūdinančias aplinkybes, t.y. V. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir du nesunkius nusikaltimus. Visos nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai ir pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu) bei pripažino dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu, o BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus dar ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui. Taip pat buvo atsižvelgta į V. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, o būtent tai, jog jis yra teisiamas trečią kartą. Jo viena ankstesnė nusikalstama veika (2015 m. gruodžio 3 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį) taip pat buvo susijusi su tuo, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais ir su ištrauktu iš kišenės peiliu grasino nukentėjusiesiems, kas leido daryti išvadą, jog jis turi polinkį į tokį nusikalstamą elgesį ir jis yra besikartojantis. O kitos ankstesnės jo padarytos nusikalstamos veikos, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, susijusios su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu (Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį bei BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 149 straipsnio 4 dalį, teistumas neišnykęs), kas rodo jo, kaip asmens, pavojingumą. Taip pat įvertinta tai, jog jis administracine tvarka nebaustas, psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėse įskaitose neįrašytas ir nesigydė, niekur nedirba, po baudžiamojo įsakymo priėmimo, jam pateikus prašymą surengti bylos nagrinėjimą, savo kaltės pilna apimtimi jau nepripažino, su nukentėjusiomis nesusitaikė, civilinių ieškinių neatlygino. Nurodytų aplinkybių pagrindu apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės tikslai V. K. atžvilgiu bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas paskyrus jam įstatymo už padarytas nusikalstamas veikas sankcijose numatytas arešto bausmes, t.y. už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą jam skyrė 90 parų arešto bausmę, už BK 145 straipsnio 2 dalyje – 70 parų arešto bausmę, o už BK 258 straipsnio 2 dalyje – 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme paskirta pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. K. bausmes ir jas subendrindamas tarpusavyje, pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

10. Jau buvo minėta, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Su apeliaciniu skundu buvo pateikti duomenys, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiosioms padarytą neturtinę žalą – A. K. – 350 Eur, o R. K. – 500 Eur (2 t., 89-90). BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t.y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–560/2014). Nuteistasis V. K. neturtinę žalą atlygino iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. K. labai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, atsiprašė nukentėjusiųjų ir jos jam atleido. Tačiau tokio jo elgesio teisėjų kolegija nelaiko nuoširdžiu, nes šiuo atveju yra akivaizdu, kad jis tiesiog siekia visais įmanomais būdais sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Gi, apklausiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nebepripažino, ginčijo jų padarymo aplinkybes ir tik priėmus skundžiamą nuosprendį, ėmė reikšti gailestį dėl neteisėto savo elgesio.

12. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai įvertinęs visus nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius bylos duomenis, jo skundo teiginius, jog nebevartoja alkoholio, yra dirbantis ir padeda išlaikyti žmonos nepilnametį sūnų, nustatęs vieną V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nemato pagrindo švelninti V. K. paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek už atskiras jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos ir dėl to neteisingos, jos visiškai atitinka proporcingumo principą, todėl šioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra teisinių priežasčių.

13. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal to paties straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas netaikyti V. K. BK 75 straipsnio nuostatų bei neatidėti bausmės vykdymo, priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgus į V. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, asmenybę, matyti, kad jis yra linkęs nusikalsti, jam prieš tai skirta laisvės atėmimo bausmė (iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos paleistas 2022 m. kovo 17 d.) teigiamos įtakos nepadarė, jis ir vėl nusikalto, todėl nėra pagrindo manyti, kad atidėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą jis laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai V. K. atžvilgiu gali būti pasiekti tik jam realiai atliekant paskirtąją arešto bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį:

Pripažinti V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.