Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024-04-29 kreipėsi į teismas su pareiškimu, kuriame nurodoma, kad D. D., būdama UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovė, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių mokėjimo eiliškumo tvarką, nuostatas. Pareiškime, be kita ko, nurodoma, kad Bendrovė įregistruota juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadove nuo 2023(duomenys neskelbtini) iki 2023(duomenys neskelbtini) buvo D. D. Bendrovė yra Inspekcijos skolininkė. Inspekcijos apskaitos informacinės sistemos 2024-06-25 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 191 271,02 Eur, kuris susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose (duomenys neskelbtini) ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Inspekcija pradėjo bendrovės operatyvų patikrinimą 2023(duomenys neskelbtini) dėl mokesčių mokėtojo biudžetui pareigų vykdymo ir mokestinės nepriemokos susidarymo priežasčių. Bendrovės operatyvus patikrinimas baigtas (duomenys neskelbtini) ir surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime taip pat nurodoma, kad iš Bendrovės pateiktų duomenų apie piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose matyti, jog per nagrinėjamą laikotarpį buvo atsiskaitoma su kitais Bendrovės kreditoriais. Esant nurodytam, darytina išvada, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką ir neturėdama pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikia ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ str. nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Vadovaujantis pareiškime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina pagrįsta išvada, kad minėtų veiksmų atlikimas pažeidė Inspekcijos kaip kreditoriaus interesus, kadangi Bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei Inspekcija, kreditoriais. Administracinės atsakomybės nuobaudos skyrimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2023-12-15, kuomet Inspekcija sužinojo apie Bendrovės vadovo padarytą teisės pažeidimą ir jį užfiksavo baigus Bendrovės operatyvų patikrinimą ir surašius operatyvaus patikrinimo pažymą. Pareiškimas taip pat grindžiamas ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų analize. Pareiškimu prašoma iškelti D. D. administracinio nusižengimo bylą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei paskirti jai ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-30 nutartimi, įvertinus Inspekcijos pareiškime nurodytas aplinkybes, D. D. pagal ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo požymius buvo iškelta administracinio nusižengimo byla.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama D. D. paaiškino, kad visą vadovavimo Bendrovei laikotarpį ji neturėjo prieigos prie bankinių pavedimų, pavedimus atlikdavo buhalterinę apskaitą vykdę asmenys. Bendrovės vadovavimo laikotarpiu faktinis vadovas buvo dabartinis jos vadovas T. J., su kuriuo ji pati vadovavimo tarėsi visais klausimais. Būdama vadove visų reikšmingų duomenų neturėjo. Todėl mano, kad jos veiksmuose nėra tyčios. Pati ji Bendrovei vadovavo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kuomet pateikė prašymą akcininkams dėl atleidimo iš darbo. Vadovo atsakomybė jai yra žinoma, kadangi turėjo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) srityse. Be to, žinojo, kad teisės aktai numato mokėjimo eiliškumo tvarką kreditoriams. Tačiau vadovavimo laikotarpiu nežinojo, kokia buvo Bendrovės finansinė padėtis ir mokestinė nepriemoka. T. J. buvo pateikęs finansinio pelno nuostolio ataskaitas iki įsidarbinimo, tačiau po įsidarbinimo informacijos pateikimas iš buhalterijos buvo vilkinamas. Be to, pelno nuostolio ataskaitose mokestinės nepriemokos nebuvo minimos. Paskutiniąją savo darbo savaitę sužinojo, kad jos vadovavimo laikotarpiu buvo teiktas prašymas mokesčių administratoriui sudengti nepriemokas. Mano, kad visus mokėjimus atlikdavo R. K., kuris buvo Bendrovės apskaitą vedusios įmonės atstovas. Paprastai T. J., kuris yra dabartinis Bendrovės vadovas, pavesdavo R. K. atlikti mokėjimus. T. J. taip pat yra Bendrovės akcininkės D. J. (duomenys neskelbtini). Taip pat bendrovės akcininkas yra V. J., kuris yra T. J. (duomenys neskelbtini). Būdamas faktiniu vadovu T. J. priimdavo sprendimus dėl darbuotojų samdymo bei atleidimo. Tuo metu, kai vadovavo bendrovei, T. J. buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl prašė susipažinti su objektais, nusimatyti strategijas, susidėlioti planą; 3 savaites ji bandė tai padaryti – bandė gauti finansinius duomenis, tačiau supratusi, kad šis darbas jai pers sunkus, priėmė sprendimą išeiti. Bendrovė statė ir vystė daugiabučius. Bendrovė turėjo įsigijusi sklypus (duomenys neskelbtini) rajone ir (duomenys neskelbtini) gatvėje. Mokėjimus derino su T. J., savarankiškai sprendimų nepriiminėjo. Prieš mokėjimų atlikimą T. J. buvo pateikiami duomenys „Excel“ lentelėje, kurioje jis sužymėdavo, kam reikia mokėti. Viskas buvo derinama el. paštu, naudojantis Bendrovės domenu, prie kurio prieigos dabar neturi. Mano, kad pasielgė neteisėtai, kuomet tarėsi su T. J. Teismo prašo atsižvelgti į trumpą darbo laikotarpį Bendrovėje, jos reputaciją ir skirti kuo mažesnę baudą.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. J. paaiškino, kad praeitą vasarą, liepą ar rugpjūtį, su tarė su D. D. dėl vadovavimo Bendrovei, o iki tol vadovu buvo R. Š. D. D. Bendrovei vadovavo apie (duomenys neskelbtini), kiek pamena, galimai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Šiuo laiku ji buvo pilnavertė vadovė, turėjo vykdyti visas funkcijas, t. y. strateginių planų kūrimas, naujų ir senų objektų užbaigimas, marketingo planai bei pardavimai. Minėtasis oficialus terminas yra faktinis D. D. darbo pradžios laikas, tačiau prieš tai su ja bendravo apie mėnesį laiko, ji perimdinėjo darbus bei informaciją. Jos darbo užmokestis buvo apie 5 000 – 6 000 Eur, todėl akcininkai reikalavo, kad ji perimtų pilnavertį vadovavimą. Pats jis Bendrovės vadovu buvo (duomenys neskelbtini), tačiau atsiradus plėtros būtinybei, jis turėjo pasamdyti kompetentingus vadovus įgyvendinti strateginiams klausimams. Mano, kad D. D. išėjo iš Bendrovės, nes anksčiau nedirbo pardavimų rinkoje, o su ja buvo sudarytas susitarimas dėl tam tikro kiekio namų pardavimo. Tačiau pardavimai taip sėkmingai kaip buvo tikėtasi nevyko, todėl ji priėmė sprendimą išeiti iš darbo. Mano, kad D. D. turėjo vadovautis savo patirtimi ir priimti sprendimus Bendrovės labui, nes ji turėjo stiprias kompetencijas ir už tai jai buvo mokamas konkurencingas atlyginimas. Taip pat mano, kad D. D. žinojo apie Bendrovės įsiskolinimus biudžetui ir finansinę padėtį. Tuo metu bendrovės finansinė padėtis buvo gera, koks tikslus buvo įsiskolinimas biudžetui, nežino. D. D. vadovavimo metu, jis turėjo generalinį įgaliojimą atstovauti derybose, bendrauti, dirbti bei kalbėtis dėl naujų objektų, o direktorius akcininkų sprendimu tuos dalykus įgyvendina. Visus mokėjimo pavedimus darydavo buhalterija. Jie žinojo mėnesinius mokėjimus, kurie buvo atliekami vadovaujant R. Š. D. D. perėmė visus pavedimų klausimus bei teiraudavosi pas jį, kaip ir kur juos atlikti, nes nuo (duomenys neskelbtini) buvo įmonės vadovas ir yra (duomenys neskelbtini). Tuo metu vadovu nebuvo ir nežino, kodėl teiravosi būtent pas jį. Jam yra žinoma bendrovės finansinė padėtis. D. D. su juo nesitarė dėl mokėjimų biudžetui. Bendrovės skola biudžetui gruodžio mėnesį buvo padengta. Sprendimus dėl teismui pateiktame pareiškime nurodytų mokėjimų priiminėjo D. D. Direktorius tam ir yra, kad susidarytų finansinį grafiką ir darbų grafiką. Tuo metu Bendrovei buhalterines paslaugas teikė UAB (duomenys neskelbtini), jos apskaitininkas R. K. Minėtoji įmonė vykdė buhalterinę apskaitą, todėl jiems buvo suteikta prieiga prie banko sąskaitų ir mokėjimai buvo atliekami savarankiškai.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) vedė bendrovės apskaitą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Kartą į savaitę sudarydavo skolų ataskaitą direktoriui, kuris patvirtindavo, kam ir kiek reikia mokėti. Tuomet kartą į savaitę padarydavo pavedimus. Jeigu GMP mokestį reikėjo mokėti 15 mėnesio dieną, tai apie mokėtiną sumą „Sodrai“ buvo informuoti, o PVM mokestį reikėjo mokėti 25 dieną. Direktoriui iš anksto pateikdavo ataskaitas, nes 20 dieną jau būdavo aiškios mokėtinos sumos. Įmonės finansinė padėtis buhalterijai buvo žinoma. 2023 m. rudenį bendrovė buvo pelninga, tik apyvartinės lėšos kartais nutrukdavo, nes buvo paimtos didelės paskolos ir reikėdavo mokėti dideles palūkanas. Kilo klausimų su apyvartinėmis lėšomis. Mokestinės nepriemokos kito. VMI prašė atidėti mokėjimus, kai buvo apie 100 000 Eur skolos. Tačiau jie nepatvirtino, nes matė jog įmonė yra pelninga. Galėjo būti apie 140 tūkst. skola. Nuolatos buvo teikiamos ataskaitos direktoriui. Visi pavedimai buvo atliekami direktoriaus žinioje. Mokėjimo tvarkos eiliškumas jam yra žinomas. Tikino, kad įmonė neturėjo pakankamai lėšų visiems mokėjimams atlikti. Nurodė, kad visą laiką siųsdavo „Excel“ lenteles, kur buvo sužymėta, kam ir kokiomis sumomis reikia mokėti. Be lentelių pavedimai nebuvo daromi. Mano, kad tardavosi su akcininkų dėl mokėjimų tvarkos, nes su juo bendraudavo direktorius ir visuomet palaikydavo ryšį. Paaiškino, kad jis gaudavo galutinę ataskaitą. Taip pat lenteles turėjo gauti ir iš D. D. Patikino, kad visiems mokėjimams trūko lėšų. O 2023 m. buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė nutraukė sutartį su bendrove. Patikslino, kad jų įmonės darbo pabaigoje, nebuvo sumokėta mokestinė nepriemoka. Su direktoriumi bendravo daugiausiai dėl mokėjimų. Apie D. D. atėjimą į bendrovę sužinojo el. paštu ir telefonu. T. J. tuo metu buvo įdarbintas, tačiau kokias pareigas užėmė, nežino. Direktorius nuolatos sakydavo, kad dėl mokesčių pasitars su akcininkais, t. y. patikrinti mokėjimų pirmenybę. Nežino, kas skirstydavo mokėjimus.

Padaryto administracinio nusižengimo vertinimo motyvai ir išvados

ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Iš ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017ir kt.).

CK 6.930¹ str. nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio str. 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 d. numatyta, jog bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 str. 12 d. 1 ir 18 p. numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Aiškinant įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinį, taip pat pažymėta, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų; vadovas privalo prižiūrėti, jog įmonės veikla būtų teisėta, dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Byloje nėra ginčo dėl tų Inspekcijos pareiškime nurodytų aplinkybių, jog Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2023-09-29 iki 2023-10-12 vykdė atsiskaitymus su kitais ūkio subjektais ir viso turėjo daugiau kaip 218 000 Eur išlaidų (b. l. 2–3). Šių atsiskaitymų su kitais ūkio subjektais metu Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui siekė 140 000 – 145 000 Eur; didžiąją šios nepriemokos dalį sudarė mokėtinas PVM.

D. D. nuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas į Bendrovės vadovės pareigas, kurias ėjo ir nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu.

Teismo posėdžio metu R. K. paaiškino, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju vedė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą gal nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sudarydavo mokėjimų ataskaitą ir kartą per savaitę persiųsdavo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui duomenis apie einamuosius, taip pat ir mokestinius, mokėjimus. Po to gaudavo iš direktoriaus nurodymus, kam mokėjimus atlikti. Nei vienas mokėjimas nebuvo atliekamas be direktoriaus žinios. Nurodo, kad 2023 m. rugsėjo–spalio mėnesį nors UAB (duomenys neskelbtini) dirbo pelningai, tačiau trūko apyvartinių lėšų visiems einamiesiems mokėjimams, susikaupusi mokestinė nepriemoka siekė iki 140 000 Eur. Nagrinėjamu 2023 m. rugsėjo – spalio mėn. laikotarpiu ataskaitą apie einamuosius mokėjimus siųsdavo D. D., kuri jam buvo pristatyta, kaip nauja vadovė. Kiek jam žinoma, direktoriai dėl mokėjimų eiliškumo galimai tardavosi su UAB (duomenys neskelbtini) akcininke D. J.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. J. parodė, kad D. D. vadovaudama Bendrovei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo pilnavertė vadovė, turėjo vykdyti visas funkcijas (strateginių planų kūrimas, naujų ir senų objektų pabaigimas, marketinginiai planai ir pardavimai). D. D. dėl mokestinių nepriemokų mokėjimo su juo nesitarė, kodėl nebuvo sumokėti mokestiniai įsiskolinimai, nežino. D. D. pareiginė alga buvo didelė, ji turėjo priimti sprendimus dėl mokestinių mokėjimų; vadovavimo laikotarpiu ji sprendimus priimdavo savarankiškai. Kai jis tapo Bendrovės vadovu, (duomenys neskelbtini) visos mokestinės nepriemokos buvo sumokėtos.

Iš aptartų liudytojų parodymų darytina išvada, kad D. D. būdama Bendrovės vadove buvo informuota apie planuojamus mokėjimus, taip pat esančias mokestines nepriemokas. Akivaizdu, jog ji einamaisiais Bendrovės veiklos klausimais galėjo tartis ir su buvusiu jos direktoriumi T. J., kuris pagal 2021-12-09 išduotą įgaliojimą turėjo plačius įgaliojimus veikti Bendrovės vardu kaip privatus asmuo. Tačiau, nagrinėjamu atveju, jokiais galimai sudarytais susitarimais su T. J., ar Bendrovės akcininkais, negali būti pateisinamas CK 6.930¹ str. nustatytų mokėjimų eiliškumo tvarkos pažeidimas. Be to, kaip patvirtino pati D. D. ji turėjo daugiametę vadovavimo patirtį, žinojo, kad teisės aktai numato mokėjimo eiliškumo tvarką kreditoriams.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad D. D., būdama Bendrovės vadove, taip pat atsakingas už jos veiklos organizavimą vykdant mokestines prievoles valstybės biudžetui, aptartu laikotarpiu, t. y. nuo 2023-09-29 iki 2023-10-12, vykdydama įsipareigojimus ne valstybės biudžetui, o tretiesiems asmenims įvykdytais mokėjimais, pažeidė CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymo eiliškumą, nes tretiesiems asmenims mokėjimai buvo vykdomi turint Bendrovei įsiskolinimą valstybės biudžetui. Todėl pripažintina, kad D. D. tokiais veiksmais įvykdė ANK 120 str. 1 d. numatytą nusižengimą.

Byloje esančiais įrodymais D. D. administracinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Ta aplinkybė, jog ji Bendrovei vadovavo neilgą laiką, atsižvelgus į pažeidžiant mokėjimų eiliškumo tvarką atliktų mokėjimų mastą, nelaikytina jos atsakomybę švelninančia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, mokėjimo eiliškumą pažeidžiančių atsiskaitymą mastą, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant D. D. baudą, kuri yra artima ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytai vidutinei, t. y. 2 000 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 635 str. 1 d. 1 p, 646 str. 1–2 d., teismas,

nutaria:

Pripažinti D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), kalta padarius Administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jai už tai administracinę nuobaudą – 2 000 Eur baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį A6-891-1011/2024. Nustatytu terminu nesumokėjus nutarimu paskirtos baudos jos išieškojimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.