Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Baltijos pirkliai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria pagal kreditoriaus UAB „Plieninis skydas“ prašymą taikytos laikinosios apsaugos priemonės - skolininko UAB „Baltijos pirkliai“ turto areštas civilinėje byloje Nr. L2-1351-524/2008.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. lapkričio 25 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo tenkino kreditoriaus pareiškimą. Teismas nutarė išieškoti iš skolininko kreditoriaus naudai 108 000 Lt skolos, 790 Lt bylinėjimosi išlaidų bei procesines palūkanas. Tą pačią dieną Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui taikė skolininkui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jų neradus ar nepakankant, piniginių lėšų areštą, neviršijant 108 000 Lt sumos. Šią nutartį grindė tuo, kad ieškinio suma didelė, o skolininkas vengia vykdyti sutartines prievoles - atsiskaityti su kreditoriumi pagal statybos rangos sutartį. Teismo nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti atsakovo turto areštą (CPK 148 str. 1 d.).

Skolininkas neatsiskaitė su kreditoriumi dėl to, kad kreditorius neatliko statybos rangos sutartimi prisiimtų darbų. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad šalys nėra pasirašiusios darbų priėmimo-perdavimo akto. Teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė neturėdamas duomenų apie skolininko turtinę padėtį. Tai reiškia, kad teismas gynė išimtinai tik kreditoriaus interesus ir tuo pažeidė šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo bei proporcingumo principus. Pažymi, kad UAB „Baltijos pirkliai“ nuosavybės teise priklauso keletas didelės vertės nekilnojamojo turto objektų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).

Nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl 108 000 Lt pinigų sumos priteisimo vienas privatusis juridinis asmuo pareiškė kitam privačiajam juridiniam asmeniui (b.l. 2). Tokia pinigų suma laikytina didele ir vien ši aplinkybė gali apsunkinti kreditoriui palankaus teismo baigiamojo akto įvykdymą. Kita vertus, skolininko itin gera turtinė padėtis taip pat gali būti reikšminga, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Vis dėlto vien tik ši aplinkybė savaime nesudarytų pagrindo atsisakyti tenkinti kreditoriaus prašymą dėl skolininko turto arešto, siekiant užtikrinti kreditoriui galimai palankaus teismo baigiamojo akto dėl skolos priteisimo įvykdymą, nes dinamiškame verslo pasaulyje itin gera įmonės finansinė padėtis šiandien dar nereiškia, jog po kurio laiko ji nepablogės tiek, kad ši įmonė nebebus pajėgi atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartyje, kuri priimta civilinėje byloje Nr. 2-1050/2008). Taip yra dėl to, jog verslas – tai veikimas savo rizika. Tačiau nagrinėjamu atveju skolininkas apskritai nepateikė teismui jo atskirajame skunde išdėstytą teiginį apie gerą įmonės finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 str.).

Teisėjų kolegija nevertina skolininko atskirajame skunde išdėstytų argumentų dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo nepagrįstumo, nes klausimą, ar pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo išdėstytas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia kitose civilinio proceso stadijose, nagrinėdamas bylą iš esmės. Be to, tokia skolininko pozicija patvirtina kreditoriaus teiginį, kad UAB „Baltijos pirkliai“ neketina vykdyti sutartinių įsipareigojimų, o tai gali padidinti kreditoriui galimai palankaus teismo baigiamojo akto neįvykdymo riziką.

Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo ir kad nebūtų ignoruojami nei vienos šalies interesai (CPK 17 str.). Atsižvelgiant į tai, apeliantui išaiškinama galimybė pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis: prašyti pirmosios instancijos teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, nurodyti materialų turtą, kuris gali būti areštuojamas arba panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, jeigu atsirastų bent vienas CPK 150 straipsnio antrojoje dalyje numatytas pagrindas (CPK 146, 147, 150 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar skolininkas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo pareiškimas būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.