Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-824-460/2011

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-08031-2010-6)

2011 m. gruodžio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Alvydo Žerlausko, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-824-460/2011 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. P., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt., bei ieškovės (apeliantės) A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-05 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad R. P. ir A. P. 1985 m. spalio 12 d. sudarė santuoką Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 10). (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. P. (b. l. 11). Gyvenant santuokoje šalių buvo įgytas šis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), automobilis Volkswagen PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19), sekcija, lova, minkštasis kampas, staliukas, spinta, koridoriaus spinta, šaldytuvas, 4 virtuvinės spintelės, 4 kėdes, virtuvinis stalas, rudas kilimas, raudonas kilimas, koridoriaus kilimas, radijo imtuvas; komoda, suoliukas, mažas televizorius, didelis televizorius, televizoriaus staliukas, kompiuterio kėdė, elektrinis gręžtuvas, 10 patalynės komplektų, 5 dieninės užuolaidos, 3 naktinės užuolaidos, fotelis, 2 plastmasiniai karnizai, l medinis karnizas, paveikslas, skalbyklė, mikrobangų krosnelė, sieninis laikrodis, antklodė, sietynas miegamajame, sietynas svetainėje, elektrinė tarkavimo mašina, sumuštinių keptuvė (iš viso turto už 51 820 Lt).

Dėl vaiko išlaikymo dydžio

Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga –tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Apeliantės ir atsakovo vaikui bylos nagrinėjimo metu yra 16 metų, jo poreikiai žymiai didesni, negu mažo vaiko, todėl turi būti užtikrinamos sąlygos dalyvauti įvairioje veikloje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt vaiko išlaikymui iki pilnametystės. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, rekomenduotinas vidutinis vaiko išlaikymo dydis yra 400 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo dydį nustatė mažesnį, negu prašė ieškovė (400 Lt), ir mažesnį, negu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikoma 400 Lt suma. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistina 400 Lt dydžio išlaikymo suma.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas nesilaiko pareigos išlaikyti vaiką nuo 2009-01-01, tai ieškinyje nurodė apeliantė. Duomenų, kad atsakovas pareigą įvykdė, byloje nėra, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nuo 2009-01-01 iki civilinės bylos iškėlimo (2010-06-11) kas mėnesį mokamomis po 400 Lt periodinėmis išmokomis.

Dėl turto padalijimo

Įstatymuose nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų privalomai spręstinų klausimų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai bendru susitarimu turto nepasidalijo, todėl šiuo klausimu turėjo priimti sprendimą šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (CK 3.116-3.129 str.).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Teisėjų kolegija atmeta apeliantės nurodytą buto vertinimo dydį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė remiasi Nekilnojamojo turto registro pažyma, kurioje nurodyta buto rinkos vertė yra 47 416 Lt (b. l. 16). Aktualu pažymėti, kad nurodytoje pažymoje vidutinės rinkos vertės nustatymo data yra 2002-07-02. Reiškia, kad minėta pažyma teismas negali vadovautis. Iš valstybės įmonės Registrų centro masinio įvertinimo lentelės http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp ir iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad butas šios bylos nagrinėjimo metu įvertintas 89 900 Lt (b. l. 111) (CK 3.119 str.).

Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 177 str. 1 d.). Įrodymus byloje vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė ir kitų dalytinų daiktų vertes. Teisėjų kolegija mano, kad nurodyto turto vertės atitinka realias rinkos kainas, todėl jomis vadovaujasi (CPK 178 str., CPK 185 str.).

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padaryti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008;2009 gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. O. J., bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Taigi turto nedalumas gali situaciją modifikuoti taip, kad nesant galimybės nedalaus turto dalies kompensuoti kitu turtu, daiktas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antrajam šio dalį pinigais. Byloje konstatuoti itin priešiški sutuoktinių santykiai ir tėvo konfliktavimas su vaiku, taip pat kriminalinės bausmės atsakovui skyrimo faktas. Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai, jog butas yra specifinio išplanavimo – turi pereinamą kambarį, todėl tuo atveju, jeigu butas būtų padalytas, nebūtų galimybės atskirti ieškovės ir atsakovo erdvių, todėl nebūtų užtikrinti vaiko ir ieškovės interesai (b. l. 109). Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atskirti vaiko ir ieškovės erdves nuo atsakovo yra būtina, nes bendraturčių galimybė kartu gyventi bute su pereinamu kambariu – nesant izoliuotų patalpų dėl atsakovo itin konfliktiškų veiksmų–yra neįmanoma (b. l. 24–26) (CPK 178 str., CPK 185 str.). Be to, kaip jau anksčiau minėta, atsakovas šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, yra bedarbis, pajamų negauna, o apeliantės ir atsakovo sūnaus išlaikymui lėšos reikalingos nedelsiant, nedelsiant reikalinga ir apginti vaiko bei mamos interesus, iš tėvo (atsakovo), kuris nevykdo pareigos išlaikyti savo vaiką, apeliantei priteistinas dviejų kambarių butas, o atsakovui kompensacija (CK 3.127 str. 3 d., CPK 178 str., CPK 185 str., CPK 197 str.). Dėl kitų daiktų padalijimo pirmosios instancijos teisme tarp šalių ginčo nekilo, sprendimo dalis dėl kitų daiktų padalijimo paliktina nepakeistina.

Taigi apeliantei priteistinas 89 900 Lt vertės dviejų kambarių butas, 200 Lt vertės automobilis Volkswagen PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Lt vertės sekcija, 100 Lt vertės sofa-lova, 200 Lt vertės minkštas kampas, 50 Lt vertės staliukas, 100 Lt vertės koridoriaus spinta, 100 Lt vertės virtuvinė spintelė, 50 Lt vertės virtuvinė spintelė, 120 Lt vertės 3 kėdės, 100 Lt vertės raudonas kilimas, 10 Lt vertės koridoriaus kilimas, 50 Lt vertės didelis televizorius, 50 Lt vertės 5 patalynės komplektai, 60 Lt vertės 2 dieninės užuolaidos, 200 Lt vertės 2 naktinės užuolaidos, 40 Lt vertės plastmasinis karnizas, 40 Lt vertės medinis karnizas, 10 Lt vertės paveikslas, 50 Lt vertės skalbyklė, 30 Lt vertės mikrobangų krosnelė, 4 Lt vertės sieninis laikrodis 10 Lt vertės antklodė, 50 Lt vertės sietynas miegamajame, 50 Lt vertės elektrinė tarkavimo mašina, 10 Lt vertės sumuštinių keptuvė, iš viso turto natūra už 91 784 Lt.

Atsakovui priteistina 50 Lt vertės lova, 300 Lt vertės spinta, 300 Lt vertės šaldytuvas, 100 Lt vertės virtuvinė spintelė, 50 Lt vertės virtuvinė spintelė, 40 Lt vertės kėdė, 200 Lt vertės virtuvinis stalas, 200 Lt vertės rudas kilimas, 50 Lt vertės radijo imtuvas, 200 Lt vertės komoda, 100 Lt vertės suoliukas, 300 Lt vertės mažas televizorius, 100 Lt vertės televizoriaus staliukas, 80 Lt vertės kompiuterio kėdė, 80 Lt vertės elektrinis gręžtuvas, 50 Lt vertės 5 patalynės komplektai, 90 Lt vertės 3 komplektai dieninių užuolaidų, 100 Lt vertės naktinės užuolaidos, 100 Lt vertės fotelis, 40 Lt vertės plastmasinis karnizas, 40 Lt vertės sietynas svetainėje, iš viso turto už 2 570 Lt.

Nepilnamečiam sūnui nuo 2009-01-01 priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis po 400 Lt iki pilnametystės periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31 priteistina 14 400 Lt suma (36 mėn×400 Lt), nuo 2012-01-01 iki 2013-09-22 kas mėnesį mokamomis po 400 Lt iki pilnametystės periodinėmis išmokomis.

Kadangi apeliantei priteistinas butas, iš apeliantės priteistina 44 264 Lt piniginė kompensacija (91 784–2 570 Lt–44 950 Lt (pusė apeliantei priklausančio buto vertės)=44 264 Lt) (CK 3.117 str. 3 d.). Šiuo atveju atsakovo 14 400 Lt suma už išlaikymą įskaičiuojama į apeliantės mokėtiną atsakovui kompensacijos dydį, todėl iš apeliantės atsakovui priteistina 29 864 Lt (44 264–14 400 Lt=29 864 Lt .

Teismas, priimdamas sprendimus šeimos santykių bylose, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti socialiai pažeidžiamų šeimos narių teisėtus interesus. Kita vertus, turto priteisimas natūra vienam iš sutuoktinių, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam šio dalį pinigais, turi būti realus ir nesukelti galimų didelių neigiamų padarinių turtą natūra gavusiam sutuoktiniui, t. y. turtą natūra gavęs sutuoktinis turi finansiškai išgalėti sumokėti piniginę kompensaciją. Netoleruotina situacija, kai sutuoktiniui, siekiančiam įvykdyti savo piniginę prievolę, tektų natūra priteistą turtą parduoti arba netgi išvaržyti. Šiuo aspektu įvertinant situaciją, vienas iš reikšmingų šaltinių, leidžiančių įvertinti sutuoktinių galimybes įvykdyti galimas kompensacines pinigines išmokas, yra sutuoktinių turto balansas, kuriame, be materialaus turto, turi atsispindėti ir sutuoktinių turimos lėšos. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nedeklaravo lėšų sudarant turto balansą, o teisėjų kolegija vertina, kad per 5 metus įmokomis atsakovui apeliantė turės galimybę sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją už šiai tenkančią nekilnojamojo turto dalį (CPK 284 str. 1 d.).

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus (CPK 185 str.) ir dėl to neteisingai padalijo šalims ginčo turtą. Nustatyti teisės normų pažeidimai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus, negrąžinant civilinės bylos pirmosios instancijos teismui, tačiau jie sudaro pagrindą skundžiamo sprendimo dalį pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo periodo, turto padalijimo pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo periodo, turto padalijimo.

Priteisti iš R. P. išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2012-01-01 iki sūnaus pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. P. 14 400 Lt įsiskolinimą už nepilnamečio sūnaus M. P. išlaikymą nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31.

po santuokos nutraukimo A. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 200 Lt vertės automobilį Volkswagen PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Lt vertės sekciją, 100 Lt vertės miegamąją sofą, 200 Lt vertės minkštą kampą, 50 Lt vertės staliuką, 100 Lt vertės koridoriaus spintą, 100 Lt vertės virtuvinę spintelę, 50 Lt vertės virtuvinę spintelę, 120 Lt vertės 3 kėdes, 100 Lt vertės raudoną kilimą, 10 Lt vertės koridoriaus kilimą, 50 Lt vertės didelį televizorių, 50 Lt vertės 5 patalynės komplektus, 60 Lt vertės 2 dienines užuolaidas, 200 Lt vertės 2 naktines užuolaidas, 40 Lt vertės plastmasinį karnizą, 40 Lt vertės medinį karnizą, 10 Lt vertės paveikslą, 50 Lt vertės skalbyklę, 30 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 4 Lt vertės sieninį laikrodį, 10 Lt vertės antklodę, 50 Lt vertės sietyną miegamajame, 50 Lt vertės elektrinę tarkavimo mašiną, 10 Lt vertės sumuštinių keptuvę; iš viso turto natūra už 46 834 Lt;

po santuokos nutraukimo R. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 50 Lt vertės lovą, 300 Lt vertės spintą, 300 Lt vertės šaldytuvą, 100 Lt vertės virtuvinę spintelę, 50 Lt vertės virtuvinę spintelę, 40 Lt vertės kėdę, 200 Lt vertės virtuvinį stalą, 200 Lt vertės rudą kilimą, 50 Lt vertės radijo imtuvą, 200 Lt vertės komodą, 100 Lt vertės suoliuką, 300 Lt vertės mažą televizorių, 100 Lt vertės televizoriaus staliuką, 80 Lt vertės kompiuterio kėdę, 80 Lt vertės elektrinį gręžtuvą, 50 Lt vertės 5 patalynės komplektus, 90 Lt vertės 3 komplektus dieninių užuolaidų, 100 Lt vertės naktines užuolaidas, 100 Lt vertės fotelį, 40 Lt vertės plastmasinį karnizą, 40 Lt vertės sietyną svetainėje, iš viso turto už 2 570 Lt.

Atsakovui R. P. iš apeliantės A. P. priteisti 44 264 Lt piniginę kompensaciją.

Iš atsakovo R. P. priteistą 14 400 Lt įsiskolinimo sumą už nepilnamečio sūnaus M. P. išlaikymą nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31 įskaityti į teismo priteistą apeliantės A. P. mokėtiną kompensacijos dydį atsakovui R. P. ir nustatyti, kad atsakovui R. P. iš apeliantės A. P. mokėtina 29 864 Lt piniginė kompensacija.

Piniginės kompensacijos (29 864 Lt) sumokėjimą išdėstyti penkerių metų laikotarpiui iki 2016 m. gruodžio 5 d., kompensaciją kiekvienais metais iki gruodžio 5 d. sumokant įmokomis lygiomis dalimis.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.