Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2015-07-21 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. C. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 21 d. ryte, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje savo automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Estijos Respublikos registracija), už 600 eurų atlygį neteisėtai, dėl savanaudiškų paskatų pergabeno keturis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius: H. A. T., gim. (duomenys neskelbtini), N. T. N., gim. (duomenys neskelbtini), N. N. P., gim. (duomenys neskelbtini), V. V. H., gim. (duomenys neskelbtini). Po to šiuos užsieniečius dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija nuo Latvijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybių sienos, tiksliau nenustatytos vietos, iki Salaperaugio kaimo, Kalvarijos sav., tikslu pergabenti juos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, kur 2015 m. liepos 21 d., apie 12.15 val., buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. C. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. C. apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis P. C. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikos kvalifikavimo, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam P. C. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam P. C., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog P. C., veikdamas tiesiogine tyčia padarė tyčinį baigtą nusikaltimą valdymo tvarkai (BK 292 str. 2 d.), kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir numato tik griežtą iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad P. C. nėra teistas Lietuvos Respublikoje (t. 1, b. l. 166), savo veiksmais padarė žalą visuomenei, nusikaltimas padarytas naudojant transporto ir ryšio priemones. Pirmosios instancijos teismas nustatė P. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Be to, nuteistajam P. C. skiriant bausmes nėra įstatyminio pagrindo taikyti BK 62 straipsnyje įtvirtintų nuostatų švelnesnės bausmės skyrimui, taip pat nėra pagrindo skirti švelnesnes bausmes nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis, pagrįstai nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, paskyrė laisvės atėmimo bausmę žemiau sankcijos vidurkio, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir P. C. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką jau įskaitė laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2015 m. liepos 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė.

Dar kartą atsižvelgti į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad P. C. pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tyrimo metu suteikė visapusišką ir teisingą informaciją, susijusią su padaryta veika, glaudžiai bendradarbiavo su tyrimu, praeityje nebuvo teistas, ir tuo pagrindu švelninti P. C. už padarytą nusikaltimą paskirtą bausmę teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Be to, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad P. C. per visą įkalinimo laiką nuo 2015 m. liepos 21 d. nepadarė jokių pažeidimų, turi sunkiai sergančią senyvo amžiaus motiną (gim. (duomenys neskelbtini)), kuria nėra kam rūpintis, taip pat du nepilnamečius vaikus (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriems reikalinga ir finansinė parama, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti P. C. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo P. C. apeliacinį skundą atmesti.