Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno irAgnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl nepagrįsto delspinigių taikymo pagal viešojo pirkimo sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – akcinė bendrovė Energijos skirstymo operatorius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

16. Sutarties įvykdymo terminas buvo nustatytas jos 7 punkte. Pagal aptariamą nuostatą, ieškovė turėjo pradėti darbus tik įsigaliojus Sutarčiai ir baigti per 9 mėnesius nuo jos įsigaliojimo dienos (į šį laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kovo 15 d.). Vadovaujantis Sutarties 8 punktu, Sutarties vykdymo metu dėl darbų atlikimui nepalankių gamtinių sąlygų, trečiųjų šalių neveikimo arba netinkamo veikimo, projektuotojų klaidų arba netikslumų, atsiradusių papildomų darbų vieną kartą galėjo būti nustatytas papildomas darbų atlikimo terminas Sutarčiai įvykdyti, kuris turėjo būti ne ilgesnis kaip 1 mėnuo. Sutarties 31 punkte nustatyta, kad rangovė (ieškovė), neužbaigusi darbų Sutartyje nurodytu laiku, ir neįgijusi teisės į terminų pratęsimą, taip pat nesilaikiusi darbų grafike nurodytų darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti atsakovei 0,03 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos Sutarties sumos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovei pagal Sutartį mokėtinų sumų, kiekvieną kartą jai pateikus sąskaitą už faktiškai atliktus darbus.

17. Šalys, pasinaudojusios Sutarties 8 punkte numatyta Sutarties pratęsimo galimybe, 2018 m. kovo 2 d. sudarė susitarimą Nr. 1, kuriuo, atsižvelgdamos į tai, kad dėl nepalankių gamtinių sąlygų nebus įmanoma atlikti Sutartyje nurodytų darbų iki joje nustatyto termino pabaigos, mėnesiui pratęsė darbų atlikimo terminą, nustatydamos, kad jis baigsis 2018 m. balandžio 23 d. Byloje nėra ginčo, kad nepaisant termino pratęsimo, ieškovė laiku nebaigė vykdyti Sutartyje nurodytų darbų. Iš byloje esančio statybos techninę priežiūrą atliekančios UAB „Problematika“ 2018 m. liepos 16 d. rašto matyti, kad Sutartyje nurodyti darbai faktiškai buvo užbaigti 2018 m. liepos 5 d., savo ruožtu atliktų statybos darbų perdavimo užsakovei aktas buvo surašytas tik 2018 m. rugpjūčio 7 d. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė praleido Sutartyje nurodytą darbų atlikimo terminą, už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. liepos 5 d. pritaikė ieškovei netesybas – 0,03 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo visos Sutarties kainos.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o neįvykdęs ar netinkamai jas įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).CK 6.257 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymuose ar sutartyje nėra nustatyta, kad atsako tiesioginis vykdytojas.Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK 2.256 straipsnio 4 dalis).

20. VadovaujantisCK 6.212 straipsnio 1 dalimi, šalis yra atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Pagal aptariamą nuostatą, nenugalima jėga (force majeure) nėra laikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. CK 6.253 straipsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės atvejus, 1 ir 2 dalyse taip pat nustatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti netaikoma, asmuo gali būti visiškai arba iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, kuri yra suprantama kaip neišvengiamos, skolininko nekontroliuojamos ir nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos.

21. Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 (toliau – Taisyklės), 1 punkte nustatyta, kad force majeure sąvoka yra apibūdinamos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Pagal Taisyklių 2 punktą, šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad: nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties; negalima tikėtis, kad sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus; ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio. Kliūtis, nurodytas Taisyklių 2 punkte, gali sukelti karas (paskelbtas ar nepaskelbtas), pilietinis karas, maištai ir revoliucijos, piratavimas, sabotažas; stichinės nelaimės (smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai); sprogimai, gaisrai, mašinų, gamybinių pastatų ir kurių nors (arba visų) vidaus komunikacijų sunaikinimas; boikotai, streikai, lokautai, nespartus darbas kaip streiko forma, gamybinių ar administracinių pastatų užėmimas ir darbo sustabdymas šalies, prašančios atleisti nuo įsipareigojimų, įmonėje; teisėti ar neteisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai (išskyrus tuos veiksmus, kurių, remdamasi kitomis sutarties nuostatomis, ėmėsi prašanti atleisti nuo atsakomybės šalis, ir tuos, kurie išdėstyti Taisyklių 4 punkte); kitos nenugalimos jėgos (Taisyklių 3 punktas).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nenugalimos jėgos aplinkybės pripažįstamos egzistuojančiomis, kai yra nustatoma šių sąlygų visuma: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nenugalimos jėgos aplinkybe, kuri yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės už prievolių neįvykdymą, įstatymo leidėjas nelaiko aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių (jas pažeidžia) pačiam skolininkui, nepriklausomai nuo neįvykdymo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

23. Taigi, kaip matyti iš pirmiau išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos, tam, kad konkrečios aplinkybės būtų vertinamos kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, turi būti nustatyta ne tik tai, kad jų atsiradimas ir kontrolė nepriklauso nuo sutarties šalių valios, tačiau ir tai, kad šalys negalėjo jų protingai numatyti sudarydamos sutartį ir neprisiėmė rizikos dėl jų atsiradimo. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, ieškovė, kaip aplinkybes, sukliudžiusias jai laiku užbaigti Sutartyje nurodytus darbus, nurodo aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens veiksmais vykdant elektros oro linijų rekonstrukcijos darbų viešąjį pirkimą, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta, ar ieškovė, sudarydama Sutartį, galėjo numatyti, kad joje nurodytiems darbams atlikti turės pasitelkti trečiąjį asmenį ir prisiėmė riziką dėl trečiojo asmens ir (ar) jo pasirinktos rangovės turimų suteikti paslaugų vykdymo.

24. Šioje nutartyje jau minėta, kad atsakovės vykdyto viešojo pirkimo pirmos dalies, kurios laimėtoja buvo pripažinta ieškovė, objektu buvo kelio Nr. 2325 Privažiuojamasis kelias prie Kumpikų nuo kelio Darbėnai–Grūšlaukė ruožo nuo 0 iki 2 km rekonstravimas. Iš byloje pateiktų pirkimo dokumentų, be kita ko, pirkimo pirmos dalies techninių specifikacijų, darbų kiekių žiniaraščių, matyti, jog pirkimo laimėtoja turėjo užtikrinti, kad bus atlikta visuma darbų, reikalingų nurodyto kelio ruožo rekonstravimui, t. y. ne tik darbai, susiję su kelio rekonstravimu (paruošiamųjų darbų atlikimas, inžinerinių tinklų apsauga, rekonstravimas ir įrengimas, kelio dangų įrengimas, kelio ženklinimas ir pan.), bet ir elektrotechniniai darbai.

25. Kartu su pirkimo sąlygomis pirkimo dalyvėms buvo pateiktos ir trečiojo asmens (tuo metu – AB „Lesto“) 2013 m. rugpjūčio 2 d. sąlygos elektros tinklų ir įrenginių perkėlimui (rekonstravimui). Sąlygų 1.1 papunktyje nurodyta, kad turės būti suprojektuotas trečiajam asmeniui priklausančių elektros tinklų ir įrenginių, patenkančių į rekonstruojamo kelio zoną, trukdančių vykdyti statybos darbus, pertvarkymas (iškėlimas, apsaugojimas, demontavimas). Elektros tinklų pertvarkymas turės būti vykdomas vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais. Perkeliamų elektros tinklų ir įrenginių kiekis bei iškėlimo vietos turės būti suderintos su trečiuoju asmeniu. Sąlygų 2.4 papunktyje nustatyta, kad bendrovė turės sudaryti su trečiuoju asmeniu sutartį dėl elektros tinkų ir įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) paslaugų teikimo, sumokėti tokioje sutartyje nustatytą paslaugų mokestį, įvykdyti visas kitas sutartyje nurodytas sąlygas. Pagal Sutarties sudarymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235, 15 ir 18.2 punktai), trečiasis asmuo, sudaręs sutartį dėl jam priklausančių elektros įrenginių iškėlimo, turėjo išrinkti rangovą šiems darbams paskelbęs viešąjį pirkimą.

26. Pagal atsakovės vykdyto pirkimo sąlygų 34 punktą, dalyvis savo pasiūlyme turėjo nurodyti, kokius subtiekėjus ar kitus ūkio subjektus, kokiai veiklai ir kokiai pirkimo daliai (apimtis eurais ir dalis procentais) atlikti jis ketina pasitelkti. Sutarties 68 punkte nurodyta, kad darbams atlikti ieškovė ketino pasitelkti subtiekėjas UAB „Urban line“, UAB „Indikacija“ ir UAB „Kavesta“. Sutarties priede „Tinklinis darbų grafikas“ nurodyta, kad oro linijų rekonstrukcijos darbus turėjo atlikti ieškovės subrangovė UAB „Indikacija“. Tačiau Sutarties 70.5 papunktyje buvo nustatyta, kad Sutarties galiojimo metu gali būti pasitelkiami papildomi subrangovai, kai elektros tinklų arba dujotiekio operatoriai (savininkai) paskiria įmonę elektros tinklų arba dujotiekio rekonstravimo arba perkėlimo darbams atlikti. Šiuo atveju, kaip minėta, trečiasis asmuo, įvykdęs elektros įrenginių iškėlimo darbų pirkimą, nurodytiems darbams atlikti pasirinko UAB „Voltas“.

27. Išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad, priešingai nei nurodė ieškovė, būtinybė pasitelkti Sutarties vykdymui trečiąjį asmenį paaiškėjo ne jos vykdymo metu. Ieškovė, dar dalyvaudama atsakovės vykdytame pirkime, žinojo arba neabejotinai turėjo žinoti, jog vykdydama darbų dalį, susijusią su elektros įrenginių iškėlimu, ji turės sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu, taip pat ji turėjo žinoti, kad trečiasis asmuo gali paskirti kitą, ne ieškovės pasirinktą rangovę, elektros tinklų rekonstravimo darbams atlikti, ir, sudarydama Sutartį, prisiėmė su šiomis aplinkybėmis susijusią riziką. Dėl šios priežasties nėra pagrindo vertinti, kad aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens vykdytais viešaisiais pirkimais, yra nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių ieškovė įgijo teisę pratęsti Sutartį, o atsakovei jos nepratęsus, turi būti atleista nuo Sutartyje nurodytų netesybų mokėjimo. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės kontrahento, t. y.trečiojo asmens, su kuriuo ji sudarė iškėlimo paslaugų sutartį, veiksmai negali būti laikomi nenugalima jėga, nes jie pagal savo prigimtį nėra objektyviomis, nuo ieškovės valios nepriklausančiomis ir jos nekontroliuojamomis aplinkybėmis.

28. Pažymėtina, kad CK 6.253 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas specialus atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas – trečiojo asmens veiksmai. Aptariamo straipsnio 4 dalyje detalizuota, kad trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių.Vis dėlto, nagrinėjamu atveju šis atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas negali būti taikomas ieškovės atžvilgiu, kadangi ji, kaip minėta, žinojo (turėjo žinoti), kad elektros įrenginių iškėlimo darbai turės būti vykdomi trečiojo asmens išduotose sąlygose nustatyta tvarka sudarius su trečiuoju asmeniu iškėlimo paslaugų sutartį, pasirašė Sutartį ir prisiėmė riziką dėl elektros įrenginių iškėlimo darbų atlikimo. Be to, šalių pasirašytos Sutarties 8 punkte nustatyta, kad, esant jame nurodytoms aplinkybėms, be kita ko, dėl trečiųjų asmenų neveikimo arba netinkamo veikimo, Sutarties vykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam nei 1 mėnesio terminui. Pirmiau minėta, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios susitarimą, kuriuo dėl nepalankių oro sąlygų pratęsė Sutarties įvykdymo terminą mėnesiui. Tai reiškia, kad šalys jau buvo išnaudojusios Sutarties 8 punkte nurodytą galimybę ją pratęsti ir negalėjo nustatyti papildomo termino Sutartyje nurodytiems darbams atlikti atsižvelgdamos į trečiojo asmens veiksmus ar neveikimą. Ieškovė, žinodama apie tokias Sutarties sąlygas, dalyvavo pirkime ir pasirašė Sutartį.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė ne tik nepagrįstai teigia, kad ji negalėjo numatyti, jog vykdydama Sutartį turės bendradarbiauti su trečiuoju asmeniu, tačiau ji neįrodė, jog trečiojo asmens vykdytų pirkimų sąlygos buvo parengtos su trūkumais ir kad visų laiku neatliktų darbų vykdymas užsitęsė dėl trečiojo asmens vykdytų pirkimų.

30. Šioje nutartyje jau minėta, kad pagal elektros tinklų iškėlimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei pagal AB „Lesto“ 2013 m. rugpjūčio 2 d. išduotas sąlygas elektros tinklų ir įrenginių perkėlimui (rekonstravimui), ieškovė, siekdama perkelti statybų teritorijoje esančius elektros tinklus, turėjo sudaryti su trečiuoju asmeniu sutartį dėl šios paslaugos suteikimo. Atsižvelgdama į tai, 2017 m. balandžio 28 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu sudarė iškėlimo paslaugų sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo iškėlimo paslaugų sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suteikti trečiajam asmeniui priklausančių įrenginių iškėlimo paslaugą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti paslaugos kainą ir įvykdyti kitus įsipareigojimus (iškėlimo paslaugų sutarties bendrosios dalies 2.1 papunktis).

31. Pagal iškėlimo paslaugų sutarties bendrosios dalies 3.1 papunktį, paslaugų kaina yra apskaičiuojama teisės aktuose nustatyta tvarka ir yra lygi trečiajam asmeniui priklausančių elektros įrenginių iškėlimo darbų viešąjį pirkimą laimėjusio rangovo atliktų darbų kainai, t. y. ieškovė savo sąskaita turėjo kompensuoti visas su teikiama paslauga susijusias išlaidas ir sumokėti trečiajam asmeniui 100 proc. rangovo atliktų darbų kainos. Iškėlimo paslaugų sutarties specialios dalies 3 punkte šalys nustatė, kad preliminari elektros įrenginių iškėlimo paslaugos kaina sudaro 37 515,74 Eur. Iškėlimo paslaugų sutarties 3.1 papunktyje nustatyta, kad ieškovė turi sumokėti trečiajam asmeniui visą nurodytą kainą iki paslaugos teikimo pradžios, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo iškėlimo paslaugų sutarties sudarymo. Trečiojo asmens parinktam rangovui pabaigus atlikti perkėlimo darbus, trečiasis asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas įsipareigojo apie tai informuoti ieškovę ir pateikti jai pažymą apie iškėlimo paslaugų kainų perskaičiavimą, kurioje yra nurodoma galutinė paslaugų kaina, taip pat kitus atsiskaitymui reikalingus dokumentus. Iškėlimo paslaugų sutarties specialiosios dalies 4 punkte nustatyta, kad iškėlimo paslaugas yra planuojama suteikti per 90 dienų nuo rangovo elektros įrenginių iškėlimo darbams vykdyti parinkimo ir sutarties su viešąjį pirkimą laimėjusiu rangovu pasirašymo dienos.

32. Byloje nėra ginčo, kad sudarius iškėlimo paslaugų sutartį, trečiasis asmuo pradėjo vykdyti elektros įrenginių iškėlimo paslaugų pirkimą. Tačiau tiek pirmą, tiek antrą kartą paskelbus viešuosius pirkimus, dalyvių pasiūlytos kainos viršijo iškėlimo paslaugų sutartyje nurodytą preliminarią paslaugų kainą (pagal iškėlimo paslaugų sutartį, šių paslaugų kaina sudarė 37 515,74 Eur, o pirmame pirkime geriausią pasiūlymą pateikusio rangovo kaina sudarė 98 130,34 Eur), todėl, ieškovei nesutikus sumokėti trečiajam asmeniui preliminarios ir pasiūlytos kainų skirtumo, pirmo ir antro pirkimų procedūros buvo nutrauktos. Tik trečias įrenginių iškėlimo paslaugų pirkimas buvo užbaigtas pasirinkus rangovę UAB „Voltas“. Su šia rangove buvo sudaryta rangos darbų sutartis. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad UAB „Voltas“ laiku įvykdė sutartyje nustatytus įpareigojimus.

33. Ieškovė nurodo, kad elektros įrenginių iškėlimo viešųjų pirkimų procedūros užsitęsė dėl netinkamai parengtų viešųjų pirkimų sąlygų. Anot ieškovės, pirmą ir antrą kartą paskelbęs pirkimus, trečiasis asmuo pateikė netinkamus ir netikslius brėžinius (brėžiniuose nebuvo nurodyta, kad turi būti permontuojami esami laidai), todėl pirkimo sąlygos neatitiko poreikių, o rangovės pirkimuose siūlė nepagrįstai didelę kainą. Ieškovės teigimu, prieš vykdant trečią pirkimą, ji, pasitelkusi specialistus, nustatė pirkimo sąlygų neatitikimus, o trečiasis asmuo su jais sutiko ir patikslino pirkimo sąlygas, todėl trečias elektros įrenginių iškėlimo paslaugų pirkimas pasibaigė sudarius rangos sutartį. Įrodinėdama šias aplinkybes, ieškovė iš esmės pateikė tik dvi schemas, vienoje iš kurių (ieškovės teigimu, ši schema buvo panaudota atsakovės vykdytame pirkime) nurodyta, kad turi būti permontuojami esami laidai, o kitoje (ieškovė nurodė, kad ši schema buvo pateikta trečiojo asmens vykdytuose pirkimuose) tokio įrašo nėra. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo, vykdydamas pirkimus, pirkimo sąlygose pateikė kitokius, nei ieškovė jai pateikė, dokumentus ir brėžinius (pagal iškėlimo paslaugų sutarties bendrosios dalies 4.1.3 ir 4.1.5 papunkčius, tiek techninį projektą, tiek visus dokumentus, reikalingus paslaugai suteikti, trečiajam asmeniui turėjo pateikti būtent ieškovė), pati juos kokiu nors būdu koregavo ar tikslino. Taip pat ieškovė neįrodė, kad konkretus specialistas konstatavo trečiojo asmens vykdytų pirkimų sąlygų netinkamumą, kad trečiasis asmuo sutiko su ieškovės pateiktomis pastabomis ir pan.

34. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors ieškovė nurodo, kad trečiame elektros įrenginių iškėlimo paslaugų pirkime patikslinus pirkimo dokumentus, buvo pateiktas priimtinas pasiūlymas ir buvo sudaryta rangos sutartis, rangovės pasiūlyta kaina taip pat viršijo preliminarią iškėlimo paslaugų sutartyje nurodytą kainą. Iš byloje esančio trečiojo asmens 2018 m. gegužės 11 d. rašto matyti, kad trečiame pirkime geriausią pasiūlymą pateikusios rangovės pasiūlyta kaina sudarė 62 510,81 Eur, todėl trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovę su prašymu sumokėti pradinės (preliminarios) kainos ir rangovės pasiūlytos kainos skirtumą. Ieškovė 2018 m. gegužės 16 d. sutiko su padidėjusia paslaugų kaina ir nurodė papildomai sumokėsianti 24 995,07 Eur, viršijančius iškėlimo paslaugų sutartyje nurodytą preliminarią paslaugų vertę. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas abejoti ieškovės paaiškinimu, kad trečiojo asmens paskelbti pirkimai negalėjo įvykti dėl netinkamai parengtų sąlygų, o ne, pavyzdžiui, dėl per mažos nustatytos preliminarios paslaugų kainos ar pačios ieškovės atsisakymo papildomai sumokėti trūkstamą jos dalį. Taigi, ieškovė neįrodė, kad trečiojo asmens netinkamai parengtos viešųjų pirkimų sąlygos nulėmė nepagrįstą viešojo pirkimo procedūrų trukmę.

35. Kaip minėta, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad visi pradelsti atlikti darbai buvo kokiu nors būdu susiję su trečiojo asmens vykdytais viešaisiais pirkimais ir jų pagrindu numatytais atlikti elektros įrenginių iškėlimo darbais. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad teisės aktuose yra nustatyti ribojimai vykdyti darbus elektros linijų apsaugos zonose, tačiau ji neįrodinėjo, kokie konkretūs darbai ir koks jų kiekis negalėjo būti atliktas dėl užsitęsusių elektros įrenginių iškėlimo paslaugų pirkimų. Procesiniuose dokumentuose ieškovė deklaratyviai nurodė, kad dėl trečiojo asmens vykdytų viešųjų pirkimų ji iš viso negalėjo vykdyti jokių darbų, tačiau 2018 m. balandžio 19 d. rašte, kuriame ieškovė pakartotinai suformulavo atsakovei prašymą pratęsti terminą darbams atlikti, ji nurodė, kad visi Sutartyje nurodyti darbai, išskyrus trečiojo asmens turimus atlikti darbus, bus visiškai užbaigti per 2018 metų balandį, taigi, ieškovė šių darbų atlikimo nesiejo su elektros įrenginių iškėlimo paslaugų vykdymu. Be to, iš įrašų statybos darbų žurnaluose matyti, kad laikotarpiais, kai buvo vykdomos pirkimo procedūros ar kai trečiasis asmuo sustabdė paslaugų teikimą antrajame pirkime dalyviams pasiūlius per dideles kainas, ieškovė vykdė tam tikrus darbus objekte, kuriuos baigė atlikti praleidusi Sutartyje ir susitarime Nr. 1 nustatytą terminą.

36. Aplinkybę, kad Sutartyje nurodytų darbų atlikimo termino pradelsimas nebuvo susijęs išimtinai tik su trečiojo asmens veiksmais, tikėtinai pagrindžia ir tai, kad ieškovė ne visą Sutarties galiojimo laikotarpį vykdė joje nurodytus darbus. Byloje yra pateiktas statybos techninę priežiūrą vykdžiusios UAB „Problematika“ 2018 m. balandžio 11 d. raštas, kuriame nurodyta, kad vykdant darbus 2017 metais buvo jaučiamas gamybinių pajėgumų trūkumas, o 2017 metų rugpjūtį darbai objekte faktiškai visai nebuvo vykdomi ir visi gamybiniai pajėgumai buvo nukreipti į kitus objektus. Statybos techninę priežiūrą vykdančios bendrovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovė 2017 metų rugpjūtį nevykdė statybos darbų, patvirtina ir byloje pateikti statybos darbų žurnalai, kuriuose po 2017 m. liepos 25 d. įrašo yra tik 2017 m. rugsėjo 1 d. įrašas. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju byloje esantys įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad Sutartyje nurodyti darbai buvo baigti atlikti tik 2018 m. liepos 5 d. dėl ieškovės nurodytų priežasčių, susijusių su trečiojo asmens įsipareigojimų pagal iškėlimo paslaugų sutartį, vykdymu.

37. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.