Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties, kuria tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. prašymas ir sutrumpintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3817-795/2016 D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 289 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. D. P. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. liepos 31 d., apie 03.10 val., Mokyklos g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,47 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą.

Skundžiama 2017 m. kovo 23 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas D. P. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo patenkino ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpino iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (naujų pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė, išklausė kursus, praėjo daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino) bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes (D. P. asmenybė (tokio pobūdžio pažeidimą (ATPK 126 straipsnio 1 dalis) padarė pirmą kartą, po 2016-08-16 nutarimo priėmimo naujų teisės pažeidimų padarė, niekada nebuvo baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra; paskirtą baudą sumokėjo), padarė išvadą, kad nebaigta vykdyti nuobauda – specialiosios teisės atėmimas – yra pasiekusi ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Institucijos nuomone, sutrumpinti D. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo nuoširdžiai gailisi, ir tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl darbo bei rūpinantis artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Teismas nenurodė kažkokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remdamasis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. D. P. nurodyti dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.

D. P. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, D. P. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitaip nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

D. P. žinojo, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam yra baudžiama teisės vairuoti atėmimu, tačiau to lengvabūdiškai tikėjosi išvengti.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2015-06-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai – surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog D. P. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, surašytas iki 2017-01-01, teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Kartu pažymėtina, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitiktis ATPK 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formali.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, sprendimą tenkinti D. P. prašymą ir sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą apylinkės teismas motyvavo pakankamai. Įvertinus administracinės bylos medžiagą, darytina išvada, kad, priešingai, nei teigiama Institucijos skunde, apylinkės teismo nurodytų aplinkybių pakanka ir jos yra reikšmingos tam, jog D. P. būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nurodė, kad D. P. pateikė visus dokumentus, kurie turi būti pateikti sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo klausimą, ir kad nebuvo jokių kliūčių pažeidėjui sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, nes jis atitinka ATPK 329 str. numatytas sąlygas, o D. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio ir ateityje naujų teisės pažeidimų neįvykdys. Apygardos teismas su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. teismo paskirtą 289 Eur baudą sumokėjo 206-09-09. Be to, byloje pateiktas Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas Nr. AL-147 patvirtina, kad D. P. 2017-01-19 atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Taip pat į bylą pateikta papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažyma, iš kurios matyti, kad D. P. 2017-02-02 mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymo programą pagal teismo sprendimą. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad D. P. per nuobaudos paskyrimo laikotarpį naujų teisės pažeidimų nepadarė. Duomenų, kad D. P. praeityje buvo baustas už analogiško pobūdžio pažeidimą (vairavimą esant neblaiviam), byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, jog D. P. anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pažymėtina, jog D. P. nuo pat pradžių prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo, atsakomybės nevengė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teigiamą D. P. charakteristiką, kartu nurodė, kad darbinių funkcijų atlikimui D. P. būtina teisė vairuoti transporto priemones, nes tai yra tiesiogiai susiję su jo darbu.

Apygardos teismas sutinka su institucijos pozicija, kad D. P. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų (ATPK 126 straipsnio 1 dalis), keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau pažymėtina, jog kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju D. P. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Teismas pažymi, kad byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,47 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,017 promilės) pažeidėjo naudai, jo neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis – 0,45 promilės), nežymiai viršijo nustatytą minimalią leistiną neblaivumo ribą, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. D. P. iš karto prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs pažeidimą, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Pažeidėjas tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Duomenų, kad jis praeityje būtų šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad teisės atėmimo laikotarpiu pažeidėjas būtų daręs naujus teisės pažeidimus. Šie duomenys rodo, kad D. P. nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Atsižvelgtina ir į tai, kad teisė vairuoti D. P. reikalinga atliekant darbines funkcijas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie D. P. polinkį daryti naujus pažeidimus, o, atvirkščiai, visi duomenys rodo, kad jis padarė tinkamas išvadas iš savo praeities klaidų.

Vertinant tai, ar jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, reikia atsižvelgti į visumą aplinkybių, t. y. į teigiamas charakteristikas, į tai, kad neigiamą poveikį dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones asmuo patiria jau pakankamai ilgą laiką, todėl apygardos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus duomenis, įvertinęs pažeidėjo D. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, pritaria Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvadai, jog byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – savo tikslus – auklėti, siekti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų, – jau pasiekė, todėl tikslinga sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją institucijos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.