- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-319-885/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01223-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Audrius Cininas, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- Ž. S.
- Advokatai
- Sergejus Milovas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės, Audriaus Cinino,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1–ojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė laisvės atėmimo 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio bausmė, ją atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nuosprendį atliktą bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant jį tęsti mokslą ar įsidarbinti, o įsidarbinus tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
J. B. civilinis ieškinys patenkintas ir J. B. iš Ž. S. priteista 299 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
A. B. (A. B.) civilinis ieškinys dėl 250 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Ž. S. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent: Ž. S. 2018 m. sausio 6 d., laikotarpiu nuo 5.00 val. iki 9.50 val., iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė 249 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „HP 250 64“ Nr. CND5251P16, priklausantį nukentėjusiajai J. B. ir 100 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Lenovo P780“, IMEI-(duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajam A. B.. Tokiais savo veiksmais Ž. S. nukentėjusiajai J. B. padarė 249 eurų turtinę žalą, o nukentėjusiajam A. B. - 100 eurų turtinę žalą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti ir skirti Ž. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai ir kaltė įrodyta, tačiau teismas, paskirdamas bausmę, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas. Skunde atkartojamos BK 61 straipsnio 2 dalies, 27 straipsnio, 56 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos ir teigiama, kad skiriant bausmę Ž. S. šių nuostatų nebuvo pilnai laikomasi - teismas nenustatė baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių ir nors vertindamas asmenybę teismas pažymėjo, jog šio asmens padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė ir yra nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ankstesnės bausmės nepakeitė kaltinamojo polinkio nusikalsti, jis teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, turi neišnykusį teistumą, tačiau kaltinamojo asmenybę vertino formaliai ir taikė bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas, numatytas BK 75 straipsnyje.
4. Prokuroro vertinimu, asmuo teisiamas 6 kartą, turi neišnykusį teistumą, todėl teismas nepagrįstai paskyrė aiškiai per švelnią bausmę ir netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas. Tokiu atveju nebus pasiekti bausmės paskirtis ir tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, tarp jų - teisingumo principo įgyvendinimas. Tai, jog skiriama bausmė (atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes) turi būti skaičiuojama nuo bausmės, numatytos BK specialiosios dalies atitinkamame straipsnyje nurodytos sankcijos vidurkio, konstatuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 2K-209/2006, 2K- 320/2007.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
6. Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, o prokuroras prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos Ž. S. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės bei jų kvalifikavimas, tačiau prokuroras nesutinka su Ž. S. paskirtos bausmės dydžiu, t.y. prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti bei padidinti laisvės atėmimo bausmės terminą ir skirti 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.
8. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-449-942/2016 ir kt.). Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Ž. S. bausmę, šių įstatyminių nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, Ž. S. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
10. Ž. S. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 178 straipsnio 1 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, jo pagrobto turto vertė 99 eurais viršijo nedidelės turto vertės ribą – 5 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagrobto turto vertė buvo nustatyta pagal nukentėjusiųjų nurodytą daiktų įsigijimo kainą, nors pagrobti daiktai buvo naudoti ir jų reali rinkos vertė galėjo būti tik nežymiai didesnė už nedidelės vertės turto ribą. Minėta aplinkybė rodo mažesnį rūšinį nusikalstamos veikos – vagystės (BK 178 straipsnio 1 dalis) pavojingumo laipsnį. Ž. S. anksčiau teistas keturis kartus (be to, vieną kartą baustas už baudžiamąjį nusižengimą) (t. 1, b. l. 98-108), ne vieną kartą baustas už administracinius nusižengimus (t. 1, b. l. 112-129), mokosi (t. 1, b. l. 169), nurodė, kad dirba nelegaliai. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė Ž. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau jis nusikalstamos veikos aplinkybes, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pripažino, davė dėl jų parodymus, ką jis patvirtino ir apklausiamas per posėdį apeliacinės instancijos teisme ir tokia aplinkybė vertinama kaip teigiamai apibūdinanti Ž. S. asmenybę. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į visa tai, pirmosios instancijos teismas paskyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą, kurios dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau didesnį nei terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ž. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati jo padaryto nusikaltimo pavojingumui bei nuteistojo asmenybei, atitinka BK 54 straipsnio ir 61 straipsnio nuostatas. Paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra neteisinga ar aiškiai per švelni, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
11. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kaltinamojo jauną ir darbingą amžių ir darė išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Tokiai išvadai pritartina atsižvelgus ir į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tai, kad nuteistasis mokosi, kartas nuo karto oficialiai dirba (t. 1, b. l. 111), turi gyvenamąją vietą nakvynės namuose.
12. Pirmosios instancijos teismas Ž. S. paskirtą bausmę pagrįstai bendrino BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu (apie tai nurodyta motyvuose), kadangi po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio priėmimo skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta, kad Ž. S. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą. Šiuo atveju į bausmės laiką apylinkės teismas taip pat pagrįstai įskaitė bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nuosprendį. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas nemano, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė apeliantui yra aiškiai per švelni.
13. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad bendrina paskirtą bausmę BK 64 straipsnio pagrindais, nors akivaizdu, kad bendrinimas atliktas pagal BK 63 straipsnį. Šis apsirikimas taisytinas, patikslinant 2019 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį.
14. Esant tokioms aplinkybėms, griežtinti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1–ojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę Ž. S. skirti 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.