Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-09-21 · Administracinė byla Nr. eI-7235-1064/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-21
Bylos Nr.
eI-7235-1064/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03877-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Sigita Fomičiova
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Atsakovas
A. V. V.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-7235-1064/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03877-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Sigita Fomičiova

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui A. V. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama priteisti iš atsakovo A. V. V. 54,31 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2,13 Eur delspinigių.

Pareiškėja nurodė, kad atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus, esančius adresais: (duomenys neskelbini), Vilniuje, kurio plotas 82,01 kv. m.; (duomenys neskelbini), Vilniuje, kurio plotas 17,75 kv. m.; (duomenys neskelbini), Vilniuje, kurio plotas 44,34 kv. m.; (duomenys neskelbini), Vilniuje, kurio plotas 61,29 kv. m.

Atsakovui buvo suformuoti ir išsiųsti mokėjimo pranešimai apie mokėtiną vietinę rinkliavą.

Atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už 2021 metus – 32,04 Eur; už 2022 metus – 22,27 Eur.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje sprendžiamas ginčas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovui: nuo 2015 m. iki 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybėje nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbini), Vilniuje; nuo 2020 m. Vilniaus miesto savivaldybėje nuosavybės teise priklauso 3/16 dalis buto, esanti adresu (duomenys neskelbini), Vilniuje; nuo 2020 m. Vilniaus miesto savivaldybėje nuosavybės teise priklauso 3/16 dalis buto, esanti adresu (duomenys neskelbini), Vilniuje; nuo 2020 m. Vilniaus miesto savivaldybėje nuosavybės teise priklauso 3/16 dalis garažo, esanti adresu (duomenys neskelbini), Vilniuje.

Pareiškėja byloje pateikė 2021-2022 metais suformuotus vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus ir 2021-2022 metų Mokėjimo pranešimų detalizacijas dėl 54,31 Eur susidariusios skolos už atsakovui priklausiusį ir priklausančius nekilnojamojo turto objektus.

Sprendimo priėmimo dieną nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs susidariusią vietinės rinkliavos skolos sumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžiama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1 –2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 9 dalis).

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 nustatė taikyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. bei tuo pačiu sprendimu patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai).

Pagal Nuostatų 6.5. papunktį, rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į Savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą. Nuostatų 6.6. punkte įtvirtinta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Pagal Nuostatų 59 punktą, administratorius suformuoja ir rinkliavos mokėtojams iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. pateikia mokėjimo pranešimą už nekilnojamojo turto objektą, kuriems galima nustatyti tikslų plotą.

Rinkliavų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą vietinę rinkliavą, išskyrus atvejus, kai už vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus taikomos šios straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos teisinės pasekmės, savivaldybės taryba turi teisę nustatyti delspinigius. Delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal Mokesčių administravimo įstatymą nustatyto delspinigių dydžio. Nuostatų 83-87 punktuose yra nustatyta delspinigių apskaičiavimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas Vilniaus mieste, t. y. pareiškėjos veiklos teritorijoje, todėl atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju.

Pareiškėja byloje pateikė mokėjimo pranešimus (2021 m. kovo 30 d.; 2022 m. vasario 28 d.) ir 2021-2022 m. Mokėjimo pranešimų detalizacijas, iš kurių matyti, kad nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra susidariusi 54,31 Eur atsakovo skola pareiškėjai.

Nors pareiškėja nurodė, kad vietinė rinkliava buvo skaičiuojama už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau pati pareiškėja šalindama prašymo trūkumus nurodė, kad patikrinus Nekilnojamojo turto registrą buvo pastebėta, jog pareiškėjas dalį turto valdo nuo 2020 m. rugsėjo 4 d., tačiau rinkliava už šiuos turtus nebuvo priskaičiuota, todėl buvo atlikta korekcija ir 2021 m. kovo 30 d. Mokėjimo pranešime buvo pridėta 6,72 Eur suma. Todėl teismas sprendžia, kad rinkliava buvo skaičiuojama ne nuo 2021 m. gruodžio 31 d., bet nuo 2020 m. spalio 1 d.

Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų šią skolą sumokėjęs, pareiškėjos prašymas tenkintinas, jai iš atsakovo priteisiant už 2020 m. – 6,72 Eur; 2021 metus – 25,32 Eur; už 2022 metus – 22,27 Eur t. y. iš viso 54,31 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti delspinigius (taikant 0,03 proc. normą), laikytinas pagrįstu ir tenkinamas, iš viso priteisiant 2,13 Eur delspinigių.

Pareiškėja pateikė prašymą priteisti jai 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nėra išskirtinai sudėtingas nei faktinių aplinkybių, nei teisės aiškinimo bei taikymo klausimais, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija. Šiuo atveju keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Tokių duomenų surašymas gali būti atliekamas ir pareiškėjos, atsakingos už vietinės rinkliavos surinkimą ir nepriemokų išieškojimą, pajėgumais.

Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamosios vietos bei darbo vietos adresas nežinomas, tiek procesiniai dokumentai, tiek pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, teismas daro išvadą, kad tikslinga ir apie sprendimo priėmimą pranešti atsakovui viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, juridinio asmens kodas 304195262, iš atsakovo A. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbini), 54,31 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 31 ct) skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2,13 Eur (du eurus 13 ct) delspinigių.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Atsakovui A. V. V. sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt pranešimą: „Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-7235-1064/2023 pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, juridinio asmens kodas 304195262, prašymą atsakovui A. V. V. gim. (duomenys neskelbini). dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas atsakovui įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su sprendimu galima susipažinti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Žygimantų g. 2, Vilnius. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos galima teirautis telefonu (85) 2641271.“

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Sigita Fomičiova