Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-493/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-01-13Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-03
Bylos Nr.
1A-286-493/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19594-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
E. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-493/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19594-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; (S) 1.2.4.6.2.1.; 2.4.6.1
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Svetlanos Jurgaitienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui,nuteistojo E. Š. gynėjui advokatui R. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. ir jo gynėjo advokato J. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Š. paskirta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmę įskaitytas E. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 11 d., 23 val. 00 min. iki 2019 m. gegužės 13 d., 16 val. 35 min. (2 dienos) ir suėmimo nuo 2019 m. gruodžio 14 d. iki faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios laikas.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Tuo pačiu nuosprendžiu Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. Š. priteista 67,65 Eur (šešiasdešimt septyni eurai 56 centai) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Š. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 11 d., apie 20 val. 00 min., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sugriebė už plaukų sugyventinei B. S. ir pastūmė ją ant lovos, nukentėjusiajai atsistojus, sudavė delnu tris smūgius jai į kairę veido pusę, taip smurtaudamas nukentėjusiajai B. S. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairiame skruoste, kairės ausies kaušelyje, kaktos dešinėje pusėje, nosies nugarėlės viršutinėje dalyje nežymiai sutrikdė sveikatą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismas, nuosprendžiu skirdamas bausmę, konstatavo, kad E. Š. turi polinkį nesilaikyti įstatymų, kadangi anksčiau buvo teistas, baustas administracine tvarka, nusikalto ankstesnės bausmės atlikimo metu, todėl, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, taip pat, į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti E. Š. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas artimas bausmės sankcijoje numatytam vidurkiui.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis E. Š. ir jo gynėjas advokatas J. Z. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. ir sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat, esant galimybei, taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.

3.1. Skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodė, kad su nukentėjusiąja B. S. E. Š. gyvena kartu apie aštuonerius metus, veda bendrą ūkį, kartu augina dukrą. 2019 m. gegužės 11 d. tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, kurio metu E. Š. panaudojo smurtą. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis sutinka, kad jo atžvilgiu buvo pagrįstai pritaikyta BK 140 straipsnio 2 dalis, tačiau nuteistasis mano, kad jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Skunde pažymima, kad E. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė. E. Š. teigia, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas laibai supykęs, kadangi nukentėjusioji jam priekaištavo, jog jis neišlaiko savo dukros. E. Š., būdamas laisvėje, dirbo įvairius atsitiktiniu darbus, o gaudamas lėšų gali prisidėti prie šeimos gerovės. Nuteistasis taip pat nurodė, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidedamas.

2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo E. Š. gynėjas advokatas R. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo E. Š. ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

3. Nuteistojo E. Š. ir jo gynėjo advokato J. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo ir jo gynėjo skundu nėra ginčijama E. Š. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai nagrinėjamu atveju išsamiau nevertinami. E. Š. ir jo gynėjas nesutinka tik su nuteistajam paskirta bausme, prašydami ją sušvelninti, taip pat, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas nuteistojo E. Š. ir jo gynėjo J. Z. apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Sprendžiant klausimą dėl E. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7.1. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, parinkdamas jos rūšį (laisvės atėmimas), apylinkės teismas įvertino E. Š. padarytos nusikalstamos veikų pavojingumą bei kaltės formą, t. y. tai, kad E. Š. įvykdė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai atsižvelgė ir į E. Š. asmenybę, konstatuodamas, kad skundžiamu nuosprendžiu už smurtinį nusikaltimą jis yra teisiamas ne pirmą kartą (bylos nagrinėjimo metu E. Š. atžvilgu buvo priimti 3 apkaltinamieji nuosprendžiai), naują nusikalstamą veiką įvykdė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, būdamas neblaivus, kuomet, be kita ko, turėjo pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į vieną E. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas E. Š. skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (paskirta bausmė - vieneri metai, kai tuo tarpu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo vidurkis – vieneri metai ir vienas su puse mėnesio). Taip pat, įvertinęs tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į E. Š. prisipažinimą, apylinkės teismas paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimo, abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmės rūšimi, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, E. Š. bei jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

7. Kaip nustatyta bylos duomenimis, šis teistumas E. Š. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už nežymų sveikatos sutrikdymą, padarymą jis jau buvo teistas ne kartą. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, už šių veikų padarymą praeityje jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas ir areštas), tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, teismo paskirtų įpareigojimų nevykdė, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, todėl akivaizdu, kad švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Šios aplinkybės ne tik rodo, kad nuteistasis nevertino teismo jam parodyto pasitikėjimo, bet ir neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir tai, kad E. Š. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

9.1. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bausmių subendrinimo klausimą. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas neatlikęs jam Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau atsižvelgęs į tai, kad naujo nuosprendžio priėmimo dieną ši bausmė yra visiškai atlikta, sprendė, kad bausmės neturi būti bendrinamos ir taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Visgi, iš BK 64 straipsnio nuostatų akivaizdžiai matyti, kad šio straipsnio taikymas siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimo, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis iš jam minėtu teismo sprendimu paskirtos laisvės apribojimo bausmės buvo atlikęs tik dalį, todėl neatlikta bausmės dalis, vadovaujantis BK 64 straipsniu, turėjo būti bendrinama su naujai skiriama bausme. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K-85-719/2020). BPK 320 straipsnio 4 dalis leidžia apeliacinės instancijos teismui pabloginti nuteistojo padėtį tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Todėl šioje byloje esant tik nuteistojo E. Š. apeliaciniam skundui, apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti minėtos pirmosios instancijos teismo klaidos, nes ištaisius ją neabejotinai būtų pabloginta nuteistojo E. Š. padėtis.

8. Sprendžiant dėl E. Š. paskirtos bausmės individualizavimo, svarbu ir tai, kad E. Š. buvo ne tik ne kartą teistas, bet ir buvo baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 104-105), jam paskirtų nuobaudų nėra sumokėjęs. Nors E. Š. yra darbingo amžiaus, tačiau skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jis niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, prisideda prie šeimos finansinės gerovės, vertinamas kritiškai. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi ir kaltę pripažįsta skundžiamame nuosprendyje jau yra pripažinta atsakomybę lengvinančia ir skiriant bausmę tinkamai įvertinta. Išdėstytos aplinkybės dėl E. Š. asmenybės ir panašaus smurtinio pobūdžio nusikaltimų pakartotinumo (anksčiau smurtavo prieš kaimyną, tėvą) leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, priešingai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir tai buvo tik loginis jo netinkamo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Toks apelianto elgesys rodo, kad jam parodytas teismo pasitikėjimas taikant laisvės apribojimą ar areštą, t. y. bausmes, paskirtas ankstesniais teismo nuosprendžiais, nepakeitė jo elgesio ir jis reikiamų išvadų nepadarė, todėl ir šiuo atveju valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus ir proporcingas jo asmenybei, daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

9. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo E. Š. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, E. Š. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą – nėra jokio pagrindo. Paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. Š. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.

10. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti E. Š. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek aukščiau aptartą E. Š. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti E. Š. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimą ir jos dydžio nustatymą, todėl keisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendį nuteistojo E. Š. ir jo gynėjo advokato apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. Š. ir jo gynėjo advokato J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėSvetlana JurgaitienėArūnas Paštuolis