Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-508-1189/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-05-30
Bylos Nr.
1-508-1189/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07750-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Kaltinamasis
D. B., N. L., T. Š.
Nukentėjusysis
A. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-508-1189/2025 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07750-2024-0
Teisminio proceso kategorijos: 1.2.4.4.1;2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 30 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė,sekretoriaujant E. J., A. K.,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei, L. L.,kaltinamiesiems D. B., N. L., T. Š.,nukentėjusiajam A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir iki 2021 m. liepos 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

2) 2021 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 6 mėnesių laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 95 valandas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė – 6 mėn. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 6 mėnesių laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 95 valandas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2021 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, pakeista į 90 (devyniasdešimt) parų areštą. 2022 m. rugpjūčio 26 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus arešto bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

N. L., (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

T. Š., (duomenys neskelbtini), teistas:

2020 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 51 MGL bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 MGL bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š., N. L. ir D. B., veikdami bendrininkų grupėje, 2024 m. vasario 23 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), namo pirmojo aukšto koridoriuje, šalia (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia, suėmė nukentėjusįjį A. G. už kaklo, parvertė jį ant grindų ir gulinčiam įspyrė nenustatytą skaičių smūgių į įvairiais kūno vietas, dėl 21 ir 22 dantų lūžių, bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais T. Š. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, N. L. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, D. B. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Paaiškino, kad prieš nagrinėjamą įvykį buvo užėjęs pas A. G.. Pas jį bute vartojo alkoholinius gėrimus, tada išėjo pas mamą. Kai išėjo iš A. G. buto, jis dar stovėjo. 2024 m. vasario 23 d. pas mamą jis, N. L. ir T. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, išgirdo triukšmą, vyko žodinis konfliktas tarp sesers ir A. G., todėl išėjo iš buto. Buvo išgėręs, bet visai girtas nebuvo. Atėjusi sesuo prašė mamos binto, nes buvo persipjovusi ranką. Sesuo teigė, kad susižalojo ranką A. G. bute. Tuomet pamatė, kad A. G. jau gulėjo prie sienos, skiriančios jo (A. G.) ir mamos butus. Atstumas tarp durų apie 5 metrai. A. G. gulėjo, atrodė nekaip, neblaivus. Sužalojimų ant A. G. nematė. Išgirdę konfliktą, visi (jis, N. L., T. Š.) išėjo pasižiūrėti. Mama koridoriuje sesei padavė binto. Sesuo su A. G. draugauja, gyvena kartu. Jis su A. G. gerai sutaria. A. G., grįžęs iš ligoninės, skambino naktį, siūlė išgerti, tačiau išjungė telefoną. Išgėrus alkoholinius gėrimus, išėjo namo. Nematė, kaip sesuo paėmė A. G., gulintį prie buto durų, už sprando ar už megztinio ir nutempė namo, jam taip tik sakė. Nežino, kas sumušė A. G.. Nežino, kodėl A. G. juos apkalba. Kalbėjo po įvykio su A. G., kartu vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau nežino, kodėl A. G. juos apkalbinėja. Reikia A. G. klausti, kodėl apkalba.

Kaltinamasis N. L. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2024 m. vasario 23 d. kartu su D. B. ir T. Š. vartojo alkoholinius gėrimus jo bute. Atėjo podukra L. paprašyti sugyventinės A. binto. L. atėjo ištiesusi ranką, bėgo kraujas, buvo persipjovusi venas. A. jai padavė binto. Tada išgirdo triukšmą ir pradarė duris pasižiūrėti, kas vyksta. A. G. jau gulėjo prie durų, buvo neblaivus, jis nepasikėlė, o L. jį tempė. Iš kur A. G. toks atėjo, nežino, tik koridoriuje prie A. G. buto durų matė kraujo. Nežino, ar kraujas buvo L. dėl perpjautos rankos ar A. G.. Nežino, ką A. G. buvo apsivilkęs, buvo neblaivus. Net sugyventinė A. nėjo pažiūrėti, kas A. G. yra. A.. Policijos pareigūnai tik 4 parą rado A. G. blaivioje būsenoje, kad galėtų pareiškimą parašyti, A. G. neatsimena, kas buvo ir kaip. Galimai, kai A. G. gulėjo, pamatė jų (kaltinamųjų) veidus, todėl pagalvojo, kad jie kalti, nors nieko nepadarė. A. G. ir tyrėjai sakė, kad tiksliai neprisimena, veidus pamatė, tai reiškia, kad jie (kaltinamieji). L. prisipažino, kad susižalojo pati, susipykusi su A. G.. Su A. G. gerai sutaria, jam remontus padeda daryti. A. G. dirba (duomenys neskelbtini). A. G. apkalbėjo, nes „sugalvojo ir padarė“, jis sakė, kad dabar gali jį (kaltinamąjį) nuo bylos nutraukti už tai, kad jam padeda daryti remontą. Jokių piktumų tarp jų nėra. Medikai buvo iškviesti dėl supjaustytos L. rankos, medicinos pagalbos darbuotojai pamatė, kad ir A. G. sužalotas. Nematė sužalojimų ant A. G., jis gulėjo kniūbsčias. Palei sieną toje pačioje pusėje yra abejos durys, A. G. buvo palei sieną prie savo durų, „rakėm“ stovėjo. L. jį nutempė į kambarį, paėmusi galimai už kapišono. Nežino, kaip A. G. susižalojo. L. sakė, kad A. G. dantys trupa, jie galimai supuvę. Nebuvo A. G. suėmęs už kaklo, niekur jam nespyrė. A. galinis yra daug aukštesnis už jį. Su A. nusprendė, kad A. G. nori apkaltinti juos (kaltinamuosius), nes antstoliai iš L. ir nukentėjusiojo atima butą, todėl nori užsidirbti, pasipelnyti.

Kaltinamasis T. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Paaiškino, 2024 m. vasario 23 d. triukšmo metu buvo suėmęs A. G. už kaklo, jį ramino. Manė, kad jis perpjovė L. ranką, kadangi yra linkęs į tokius dalykus, kai būna stipriai neblaivus. 2024 m. vasario 23 d. buvo svečiuose pas N. L. ir jo draugę A., vartojo alkoholinius gėrimus, jis (kaltinamasis) irgi išgėrė. Išgirdo triukšmą koridoriuje. Pirmas išbėgo ir pirmas pamatė L., kuri buvo susiėmusi už rankos, A. G. buvo stipriai neblaivus. A. G. suėmė, sakė „ką darai, ką išdarinėji“ ir A. G. sukniubo. A. G. nespyrė ir nematė, kad kiti jį muštų. A. G. buvo suėmęs per sprandą, apsikabinęs. Kadangi A. G. yra aukštesnis, jam uždėjo ranką ir užlaužė kaklą, A. G. atsitūpė. Tuo metu, kai suėmė A. G. už kaklo, D. B. ir N. L. buvo kartu koridoriuje, už nugaros. Pirmas išbėgo į koridorių, kai L. įėjo ir paprašė binto. A. G. stovėjo koridoriuje, atsirėmęs į sieną. A. G. buvo neblaivus, jis nieko nesakė, kažką sumurmuliavo. Kai A. G. sukniubo, L. jį pakelė už rankos ir nuvedė į butą, o pats grįžo atgal. L. pasakė jam nelįsti, kad susitvarkys pati. Manė, kad A. G. L. sužalojo, norėjo L. apginti. Sužalojimų ant nukentėjusiojo nematė. Su L. yra pažįstami. A. G. pažįsta, nes jis taip pat iš (duomenys neskelbtini). A. G. ne draugas, o pažįstamas. Nežino, kodėl nukentėjusysis nurodė, kad jį spardė. Po įvykio nukentėjusįjį matė parduotuvėje, tačiau su juo nebendravo. Iš kalbų girdėjo, kad A. G. buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Viską atsimena, nors gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau nebuvo girtas. Mano, kad nukentėjusysis ir L. buvo stipriau neblaivūs nei jie (kaltinamieji). Prieš tai nei su L., nei su A. G. piktumų neturėjo, buvo pažįstamų asmenų santykiai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, buvo pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis T. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 19 d. paaiškino, kad kaltę prisipažįsta iš dalies. Nori pakeisti savo parodymus, kadangi pirminės apklausos metu 2024 m. kovo 14 d., nepasakė visko, kaip iš tikrųjų buvo. Papildomai nori parodyti, kad būnant A. bute, kai vartojo alkoholį, kelintą valandą, nežino, tačiau vėlaus vakaro metu, pas juos į butą atėjo A. dukra L., kuriai iš kairės rankos bėgo kraujas, matėsi lyg prapjauta, ji prašė A. binto. Visi paklausė, kas L. atsitiko. L. pasakė, kad nekreiptų dėmesio, ji čia pati. Tačiau koridoriuje jie matė, kad prie L. vaikštinėja, siūbuoja neblaivus A. prie durų, dėl ko visi pagalvojo, kad jai tai padarė A., todėl visi ėjo į koridorių A. nuraminti. Tada L. įėjo į kambarį pas A., o pats išėjo į koridorių ir savo kaire ranka apkabino A. kaklą, jį palenkė, tuomet A. pasilenkė. Kai A. pasilenkė, tuomet kažkuris (arba D., arba N.) sudavė smūgius A.. Tačiau ar iš rankų, ar kojų, nematė, taip pat negali pasakyti kiek kartų, tačiau daugiau nei vieną smūgį. Po šių smūgių A. paleido ir jis suklupo ant kelių. Daugiau nei vienas iš asmenų nesudavė smūgių A., taip pat ir jis (kaltinamasis) nesudavė smūgių. Tada atėjo L. ir įsitempė A. į jo butą. Kaltę pripažįsta iš dalies, tai yra pripažįsta dėl to, kad A. suėmė už kaklo, tačiau nepripažįsta, kad jį parvertė ant grindų ir spardė ar kitaip sudavė smūgius. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad suėmė A. už kaklo ir jį laikė (1 t., b. l. 162–165). Perskaičius kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis paaiškino, kad tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodytos aplinkybės yra teisingos. Nurodė, kad nematė, kad A. G. buvo suduoti smūgiai. Kodėl taip parašyta, nežino. Tyrėjai V. pasakė, kad tikrai nežino, ar mušė. Tyrėja ne taip parašė

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis T. Š., papildomai apklaustas 2024 m. gegužės 22 d. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Įvykio metu buvo neblaivus, bet viską atsimena. A. G. nesmūgiavo nei rankomis, nei kojomis, tai galėjo padaryti D. B. arba N. L., arba jie abu. To pats nematė, tačiau įvykio metu be jų daugiau nieko koridoriuje nebuvo. A. G. sugyventinė L. buvo koridoriuje, bet nei prie A. G., nei prie jų priėjusi nebuvo. Pripažįsta, kad rankomis apėmė A. G. kaklą ir tokiu būdu jį palenkė link grindų, o A. G. dėl girtumo pats nukrito ant grindų – parkrito ant kelių ir rankomis atsirėmė į grindis. A. G. nespyrė ir jam sužalojimų nepadarė. Kas jam spyrė į veidą ir nulaužė du dantis, nematė. Nepastebėjo, kad A. G. būtų sužalotas, kai L. jį nusivedė į butą. Koridoriuje kraujo taip pat nebuvo matyti. Įvykio metu koridoriuje švietė lempos. Dabar jau neatsimena visų įvykio smulkmenų. Ankstesnėje apklausoje duoti parodymai yra tikslesni. Minimą vakarą pas A. atėjusi L. nesakė, kad ranką jai sužalojo A. G.. Į koridorių su D. B. ir N. L. išėjo darydami prielaidą, kad A. G. sužalojo – supjaustė ranką L. ir pastarasis kaip tik stovėjo koridoriuje. A. G. buvo stipriai neblaivus, nes svyravo į šalis, tačiau rankose nieko neturėjo. Tada iš karto rankomis paėmė A. G. už kaklo ir, sakydamas „kam tu taip darai?“, jį palenkė į priekį, bet jam nesmūgiavo. Ką atsakė A. G., nesuprato. Dėl girtumo A. G. nesipriešino ir nesmūgiavo. Įvykio metu neblaivūs buvo ir N. L. su D. B.. Įvykį turėjo matyti L.. Atsisako dalyvauti akistatose su N. L. ir D. B., nes jiems neturi ką pasakyti, o jie vis tiek teisybės nepasakys, norėdami išvengti atsakomybės (1 t., b. l. 171–174). Perskaičius kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis paaiškino, kad tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodytos aplinkybės yra teisingos. Nurodė, kad gal buvo smūgiuota A. G., nematė. Turi būti parašyta – „gal smūgiuota“. Neskaitė apklausos protokolo, žino tik parodymus, pagarsintą teisiamojo posėdžio metu. Neskaitė apklausos protokolų, tikriausiai pasirašė po jais. Gavo lapus ir pasirašė neskaitęs. Nesijaučia kaltas.

Nukentėjusysis A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neatsimena, kas įvyko 2024 m. vasario 23 d. Neteko dantų, nes buvo sumuštas D. B., T. Š., N. L.. Nežino, nuo kokio smūgio neteko dantų, buvo neblaivus. Nežino, ar iš kojos spyrė ar iš rankų davė. Atsimena, kad jį mušė, parsigriovę ant žemės koridoriuje, netoli jo buto. Nežino, kas pirmas sudavė smūgį, buvo daug žmonių. Įvardijo tris jį sumušusius žmones, bet nežino, kuris pirmas sudavė. Visi supuolė, sumušė ir viskas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 27 d. paaiškino, kad turi jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), nors pastovi gyvenamoji vieta yra pas sugyventinę L. P., (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 23 d. po pietų nuėjo į jam priklausantį butą sutvarkyti kambarius. Apie 19.00 val. į butą atėjo ir sugyventinė. Jie bute buvo tik dviese, vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi buvo stipriai neblaivus, aplinkybių nelabai atsimena, tačiau kiek pamena, apie 22.00 val. išėjo iš savo buto. Išėjęs, koridoriuje susitiko 6 asmenis, kurie buvo kaimyniniame bute. Minėti asmenys yra pažįstami, t. y. T. Š., J. Š., D. B., N. L., D. P. ir A. B.. Vos išėjus, koridoriuje kažkuris iš minėtų asmenų suėmė už kaklo ir parvertė ant žemės. Kuris iš išvardintų asmenų suėmė už kaklo, neatsimena dėl neblaivumo. Nukritus, pradėjo jausti smūgius ir skausmą visose kūno dalyse, ypač veide. Kiek buvo suduota smūgių ir kurie iš nurodytų asmenų smūgiavo, neatsimena dėl neblaivumo. Taip pat buvo užsidengęs rankomis veidą, todėl prastai matė. Atsimena tik, kai jau buvo sugrįžęs į butą pas sugyventinę. Bandant išsiaiškinti aplinkybes, sugyventinė jam papasakojo, kad minėtame koridoriuje buvo kilęs žodinis konfliktas, jog neva jis sužalojo savo sugyventinę, dėl to minėti asmenys jį sumušė. Savo sugyventinės nemušė, prieš ją nesmurtavo. Namuose sugyventinė iškvietė policiją ir medikus. Bandant apsižiūrėti ir išsiaiškinti, ar nepatyrė sužalojimų, pajautė, kad neturi priekinių dviejų dantų. Pasižiūrėjęs į veidrodį, pamatė sumušimus kairiame ir dešiniame paakyje, kaklas buvo įdrėkstas. Kadangi sugyventinė buvo susižalojusi ranką, atvykusi greitoji medicinos pagalba ją vežė į gydymo įstaigą. Kartu važiavo ir jis, o namo grįžo tik paryčiais. Daugiau aplinkybių dėl savo neblaivumo neatsimena. Dėl šio įvykio turi pretenzijų, ypač dėl išmuštų dantų. Į teismo medikus nesikreips, civilinio ieškinio nereikš. Nori, kad minėti asmenys atlygintų išlaidas, kurios atsiras dėl dantų tvarkymo. Į gydymo įstaigą dėl patirtų sužalojimų nesikreipė, medikai neapžiūrėjo (t. 1, b. l. 30–33). Nukentėjusysis A. G., papildomai apklaustas 2024 m. kovo 20 d., paaiškino, kad dėl sužalojimų, tai yra dėl sumuštų paakių ir kaklo įdrėskimo, nei pas šeimos gydytoją, nei pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Taip pat įvykio vakarą greitosios medicinos pagalbos darbuotojai suteikė pagalbą sugyventinei L., tačiau jo neapžiūrėjo. Dėl išmuštų dviejų priekinių dantų kreipėsi pas dantų gydytoją, kuri apžiūrėjusi surašė ir pateikė išrašą, kurį pateikia prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Dėl veido ir kaklo sumušimų pretenzijų neturi, tačiau turi pretenzijų dėl išmuštų dantų, dėl ko ikiteisminio tyrimo eigoje pateiks civilinį ieškinį (1 t., b. l. 34–36). Nukentėjusysis A. G., papildomai apklaustas 2024 m. birželio 19 d., paaiškino, kad pareiškimo iš karto nerašė, kadangi su minėtais įtariamaisiais yra pažįstamas. Manė, kad jie tarpusavyje susitars dėl to, kad jį jie sužalojo ir išmušė du dantis, tai yra kad sumokės už gydymą. Kadangi įtariamieji nieko nesitarė, todėl po kelių dienų po įvykio parašė pareiškimą. Dėl patirtų sužalojimų, tai yra, kad buvo veide mėlynės, įtariamiesiems dėl to jokių pretenzijų neturėjo ir neturi, tai nebuvo svarbu, o svarbu, kad sumokėtų už dantų įdėjimą. Pareigūnams paaiškinus, kad turi kreiptis pas odontologus, kad apžiūrėtų ir pasakytų, kad dantys buvo išmušti, o ne patys tiesiog iškrito, tuomet kreipėsi, bei gali būti, kad buvo praėję jau beveik mėnesis laiko. Būdamas pas odontologę galėjo jai nurodyti netikslią įvykio datą, tai yra ne 2024 m. vasario 23 d., kadangi po įvykio buvo praėję jau daug laiko, bet taip pat gali būti, kad jis teisingai odontologei pasakė, bet ji rašydama tiesiog suklydo. Daugiau nieko papildomai parodyti neturi (2 t., b. l. 69–72).

Perskaičius nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis paaiškino, kad tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad koridoriuje stovėjo T. Š., J. Š., D. B., N. L., D. P. ir A. B., kitų žmonių nebuvo. Dabar nurodė tris asmenis, nes galimai tyrimo eigoje atskyrė tuos žmones, moterys galimai tikrai nemušė. Žino, kas buvo koridoriuje, tai negalėjo kažkas kitas sumušti. Negalėjo būti, kad kažkur atsitrenkė. Sugyventinė ranką pati susižeidė, su kažkuo galimai įsipjovė. Tik po to pamatė, kad ji įsipjovusi. Neatsimena, ar buvo atsiklaupęs prie savo namų durų. Nelabai atsimena įvykio detalių. Galimai odontologė suklydo, rašydama laiką, kada dantis buvo išmuštas. Neatsimena, kokią datą įrašė odontologė. Tiksliai įvardinti, kokie asmenys sumušė, negali. Bet kas buvo koridoriuje, tas mušė. Koridoriuje buvo 5 asmenys, tam ir vyko tyrimas, kad nustatyti jį sumušusius asmenis. Identifikuoja įvardintus tris asmenis kaip jį sumušusius pagal tai, kas buvo koridoriuje. Už kaklo suėmė galimai N. L., D. B. arba T. Š.. Šneka, kad T. Š. suėmė už kaklo. Atsimena tik tiek, kiek pasakė. Buvo parverstas ant žemės, tada jį pradėjo spardyti. Veide buvo apibrozdinimai, skaudėjo šoną. Jeigu nebūtų dantys išspirti, tai nieko nebūtų buvę, būtų taip ir pasibaigę. Su greitąją nevežė, nieko nežiūrėjo. Policiją ir greitąją kvietė jam, bet niekas neapžiūrėjo. Buvo neįdomus nei policijai, nei daktarams. Sugyventinę vežė į ligoninę, kad susiūtų ranką. Galimai neblaivumas patikrintas nebuvo, mano, kad galėjo būti apie 1,5 promilių neblaivumas. Galimai buvo nustatytas 2,76 promilių neblaivumas. Po įvykio galimai galėjo įvardinti, kas jį mušė. Triukšmas koridoriuje buvo didelis. Sakė, kad pažįstami suprato, jog jis draugei į ranką įpjovė, o to nebuvo. Abejoja, kad D. P. ir A. B. galėjo sumušti. Sumušė tie trys asmenys, nes kaime pasklido kalbos, jog čia taip turėjo būti. Nebuvo daugiau kitų žmonių, kurie galėjo jį mušti. Po to kalbėjo sugyventine L., ji matė visa tai. Neturi civilinio ieškinio dydį (3 000 eurų) pagrindžiančių duomenų, civilinis ieškinys pareikštas dėl dantų išmušimo. Pasiskambino ir jam sakė, kad dantys – ne pigus malonumas.

Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 23 d. namuose buvo J., sugyventinis N. L., kaimynas T. Š., sūnus D. B., o vėliau atėjo dukra L. P.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, išgirdo triukšmą koridoriuje ir dukra atidarė namų duris, prašė binto. Užsirakinusi namų durų nebuvo, dukra pabeldė į duris, kurias ji atidarė, ir paprašė binto, nes ranka buvo perpjauta. Dukra į namus įėjusi nebuvo, ji buvo prie durų, padavė jai binto. Vėliau išgirdo triukšmą koridoriuje. Dukra nepasakojo, kodėl įsipjovė į ranką. Kaltinamieji išėjo pro duris pasižiūrėti, po 10-15 minučių nuo dukros pasirodymo, t. y. kai išgirdo triukšmą. Pati taip pat pasižiūrėjo pro duris ir pamatė, kad N. L., T. Š. ir D. B. buvo sustoję krūvoje. Nematė ir negirdėjo, kad kažkas muštų A. G.. Nuėjo į kambarį, nieko negirdėjau. Po to visi buvo sugrįžę pas ją į kambarį, tačiau ta tema nieko nekalbėjo. A. G. 2024 m. vasario 23 d. matė, tačiau vakare jo nematė. A. G. koridoriuje nematė, galimai L. su juo buvo. Nematė, ar A. G. buvo sumuštas. Su dukra apie įvykį nekalbėjo. A. G. ir L. yra sugyventiniai. Jų santykiai būna ir konfliktiški, ir draugiški. Su A. G. artimai nebendrauja, o dukra retkarčiais ateina. Jos butas yra šalia A. G. priklausančio buto. Dukra gyvena kitame name, ji pas A. G. ateina į svečius.

Liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad atsimena tiek, kiek pasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Todėl vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas D. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 23 d. vakare, kiek tiksliai buvo valandų pasakyti, negali, atėjo pas uošvienę A. B. į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Atėjus pas A. į butą, jame kartu su ja dar buvo N. L., D. B., T. Š. ir T. Š. žmona J.. Kai atėjo, visi minėti asmenys vartojo alkoholį, išskyrus galimai J. alkoholio nevartojo. Pas A. atsinešė vieną alaus plastikinį butelį. Kartu su visais asmenimis sėdėjo ir vartojo alų. Po kurio laiko matė, kad L. buvo atėjusi pasiimti binto iš A.s, kadangi jos ranka buvo prapjauta. Kas, dėl ko ir kaip sužalojo, ar pati susižalojo ranką, nežino. Buvo likęs kambaryje, kai N. L., D. B. ir T. Š. išėjo į koridorių. Ką jie ten darė, nematė. A. ir J. buvo kambaryje su juo. Nežino, po kiek laiko minėti asmenys grįžo iš koridoriaus į kambarį, jie toliau vartojo alkoholį. Su visais asmenimis nekalbėjo ir neklausė, ką jie veikė koridoriuje. Po kurio laiko išėjo namo. Nežino nei kas, nei kada A. G. sumušė. A. G. pažįsta jau seniai, kadangi jie gyveno (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko pasakyti neturi, kadangi jokio konflikto ar muštynių nematė (1 t., b. l. 76–79). Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis paaiškino, kad tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad tą vakarą nematė A. G.. Girdėjo triukšmą, bet bendrabutyje triukšmas yra visada. Negalėjo identifikuoti, kur vyko triukšmas. L. buvo atėjusi binto, jos ranka buvo kruvina, A. davė binto. Kaip suprato, L. ranka buvo perpjauta. Nesiaiškino aplinkybių, jie išsiskyrę, neįdomu. A. G. pažįsta iš seniau, su A. G. nebendrauja, jis gyvena su jo (liudytojo) buvusia sutuoktine. Tą vakarą nematė muštynių. Iš koridoriaus grįžus N. L., D. B. ir T. Š., jie atrodė normaliai. Manė, kad jie į tualetą nuėjo, nes ten bendras bendrabučio tualetas.

Liudytoja L. P. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos duodama ji buvo įspėta, jog gali neduoti parodymų apie savo šeimos narį – D. B., tačiau parodymus duoti sutiko. Liudytoja L. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 23 d. apie 19.00 val. atėjo pas sugyventinį A. G. į (duomenys neskelbtini). Bute jau buvo sugyventinis. Atėjus, jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Stipriai padaugino ir pasiėmė visiškai naują virtuvinį peilį. Dėl savo neblaivumo, vienoje rankoje laikydama peilį, perbraukė juo per savo kairę ranką, taip padarydama sau žaizdą. Pamačiusi, kad susižalojo, nuėjo į (duomenys neskelbtini), nes ten gyvena mama A. B. bei patėvis N. L.. Ėjo į butą norėdama pasiimti tvarsčių žaizdai subintuoti. Užėjus į butą, jame be patėvio ir motinos dar buvo sutuoktinis D. P., su kuriuo vyksta skyrybų procesas, brolis D. B., J. Š. ir T. Š.. Jie visi jau buvo stipriai neblaivūs. Kai atėjo pas sugyventinį į butą, girdėjo, kaip jie jau šventė. Užėjusi į butą, paprašė tvarsčio. Visi bute buvę asmenys pradėjo jos klausinėti, kas nutiko. Jiems pasakė, kad pati per neatidumą susižalojo sau ranką. Tai nurodžius, jie pradėjo abejoti ir sakyti, kad sužalojimus pasidarė ne ji pati, o juos padarė A. G.. Bute buvusiems asmenims pakartojo, kad susižalojo pati, prieš ją niekas nesmurtavo, ir pasiėmusi tvarsčių išėjo link A. G. buto. Išėjus į koridorių, pamatė, kad A. G. jau buvo jame, prie savo buto durų. Nespėjus prieiti prie A. G., pamatė, kaip visi išvardinti asmenys, kurie buvo (duomenys neskelbtini), išbėgo į koridorių ir suėmė A. G. už kaklo. Kadangi buvo daug žmonių, net nespėjo pamatyti, kuris iš asmenų suėmė A. G. už kaklo ir parvertė jį ant žemės. A. G. jie buvo apstoję iš visų pusių ir pradėjo spardyti. Matė, kaip arčiausiai nukritusio A. G. buvo T. Š., N. L. ir D. B.. Kiti bute buvę asmenys buvo taip pat apstoję aplink nukritusį A. G., tačiau ar jie spardė A. G., nematė. Gali patvirtinti, kad matė, kaip A. G., kuris buvo nukritęs ir susisukęs į kamuoliuką, spardė T. Š., D. B. ir N. L.. Pradėjo rėkti, kad jie nelįstų prie A. G., tačiau niekas į jos žodžius iš pradžių nereagavo. Tada pavyko prieiti prie A. G. ir atidaryti jo buto duris bei jį įsitraukti į vidų. Kai užėjo į A. G. butą, koridoriuje buvę asmenys pasišalino. Su A. G. pabuvę apie 10-20 minučių, nuėjo pas ją į butą, kur ir išsikvietė pagalbą. Parvedusi A. G. pas save į butą, pastebėjo, kad pas jį nėra priekinių dvejų dantų, o veidas patinęs, kaklas apdraskytas. Pas ją į butą atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba, kuri ją apžiūrėjo dėl rankos žaizdos ir nusprendė vežtis į (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo vėlus vakaras, nusprendė, kad su ja greitosios medicinos pagalbos automobilyje važiuos ir A. G.. Ją medikai apžiūrėjo, o A. G. į gydytojus net nesikreipė. Sugrįžo namo apie 03.00 val. Nuo šio įvykio nematė ir nebendravo su minėtais asmenimis, buvusiais (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58–61).

Liudytoja J. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra kaltinamojo T. Š. sutuoktinė. 2024 m. vasario 23 d. su sutuoktiniu nuėjo į bendrabutį pas pažįstamus. T. Š. su jais bendrauja daugiau, o ji ten buvo pirmą kartą. Tuo metu be jos dar buvo N. L., D. B., T. Š., A. B. ir D. P.. A. G. atidarinėjo ir uždarinėjo duris kambario, kuriame jie buvo. A. G. nėjo į vidų, nesuprato, ko jis norėjo, net nežinojo, kad jis šalia turi butą. Kai duris atidarė L., pamatė ant rankos kraujo. L. suriko, prašė mamos binto. Ieškojo tvarsčio, o kaltinamieji išlėkė. Kol išėjo, kaltinamieji jau grįžo atgal. Nieko nematė. Nematė, kad A. G. būtų mušamas. Žino, kad, kaip sutuoktinis sakė, jog T. Š. A. G. pargriovė, kad jis nepultų L., sutuoktinis nematė, kad A. G. būtų mušamas. Pati įvykio nematė. L. nieko neaiškino, tik tarpduryje parodė ranką ir paprašė binto. A. G. nematė, jį matė tik tuo metu, kai jis darinėjo duris. A. G., darinėdamas duris, atrodė neblaivus. Tą vakarą alkoholio nevartojo, blaiviai matė situaciją. Tuo metu, kol ieškojo binto, o kaltinamieji buvo išėję, girdėjo tik labai daug riksmo. Kas rėkė, nežino. Nesupranta, kas ten buvo. Kai pro duris išėjo, matė, kad L. A. G. stūmė pro duris. Tuo metu A. galinis klūpėjo, matėsi viršugalvis ir L. jį stūmė į kambarį. Jokio mušimo fakto nematė, taip pat nematė, kad A. G. būtų sužalotas. Tuo metu, kai A. G. buvo parklupdytas, aplink jį buvo žmonių, tačiau tarp jų kontakto nebuvo. Su A. G. nebendrauja, jį pažįsta tik iš matymo. Neturi tyčios apkalbėti A. galinį. Ikiteisminio tyrimo metu tikrai nesakė, kad D. B. ir N. L. sudavė smūgius A. G.. Jai sutuoktinis taip nesakė. T. Š. nenurodė, kad N. L. ir D. B. sudavė smūgius, tai buvo tik jų kaip šeimos pamąstymai. Kai pasakė, kad dantys nuskelti, tada pradėjo mąstyti. Ir T. Š. sakė, kad ji nematė. T. Š. buvo ranka apglėbęs A. G. kaklą, nes L. stovėjo prie sienos su kruvina ranka. Neskaitė protokolo ikiteisminio tyrimo metu, pasitikėjo tuo, ką parašė.

Liudytoja J. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tikėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu vykdė T. Š. apklausą. Jis perskaitė ir pasirašė po protokolu. Turi būti rankraštiniai įrašai, ne tik įtariamojo apklausos protokolo priede, bet turėtų būti ir pačiame protokole. T. Š. turėjo pasisakyti kaltės klausimu, ir įrašyti savo ranka. Pati nespausdina, nori, kad pats asmuo įrašytų, pats žmogus parašo savo kaltės klausimu. Rankraštinis įrašas tai paties asmens parašymas kaltės klausimu. Jie patys įrašo, perskaito protokolus, pasirašo gale. Įtariamojo apklausos protokolo priede turi visada būti, kad perskaitė, surašyta teisingai, papildymų, pastabų neturi. Visada paklausia, ar turi ką papildyti. Vykdant T. Š. apklausą 2024 m. gegužės 22 d., nekilo įtarimai, kad T. Š. galėtų būti neblaivus. Jis pasakojo savo valia apie įvykius. Įrašyta, kad atsisakė dalyvauti akistatoje, nes galimai buvo reikalinga akistata dėl prieštaravimų tarp parodymų. Tokiu atveju klausia, ar sutinka dalyvauti akistatoje. Kiek atsimena, nei T. Š., nei kiti nepripažino savo kaltės. Bylos netyrė, tik tyrėjos ligos, slaugos metu pavadavo. Visų tyrėjų bylas pavaduoja, todėl išsigalvoti ir parašyti romaną, gerai nežinant bylos aplinkybių, nėra įmanoma. Surašyta tai, ką sakė įtariamasis. Visada perskaito parodymus. Negali būti, kad jis neskaitė. Tada jis gali nesirašyti, tuo labiau, kad įtariamasis neatsako už melagingų parodymų davimą. Apklausas pildai IBPS sistemoje. Protokolas atspausdinamas ir atnešamas, asmuo gali teikti pastabas. Įtariamojo apklausos protokole yra priedas, kuriame parašoma, jei randa klaidą, nori papildyti, todėl visada klausia, ar turiu prašymų, papildymų. Visada klausia ir prašo, kad parašytų. Vadinasi buvo taip, kaip parašyta protokole.

Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini). J. Š. apklausą vykdė. 2024 m. kovo 19 d. protokolą ji skaitė. Kiekvienas asmuo yra supažindinamas su kiekvienu protokolu, pats perskaito. Jeigu asmeniui būna kažkas neaišku, tada skaito kartu ir, kai asmuo patvirtina, kad protokolas yra visiškai teisingas, jis pasirašo. IBPS sistemoje nurodo, kad dokumentas pasirašytas. Kol žmogus neperskaito, protokolo nespausdina ir į IBPS sistemą nepasirašo. Dažniausiai būna, kad perskaito, tada atspausdina, nes kai kuriems asmenims patogiau skaityti iš lapo. Jeigu žmogus sutinka ir nieko keisti nereikia, tuomet IBPS sistemoje pasirašo, dokumentą atspausdina ir žmogus pasirašo. Nepamena, kaip J. Š. susipažino su protokolu, neprisimena, ar ji skaitė iš lapo ar kompiuteryje. Tyrėjai niekada iš savo samprotavimų nerašo. J. Š. buvo apklausta kaip liudytoja, nes ji tą dieną buvo su kaltinamaisiais tame pačiame bute. Prieš apklausą liudytojui išaiškinamos visos teisės. Visų pirma, duoda skaityti, bet prieš skaitymą pabrėžia, kad svarbiausia tai, jog galima atsisakyti duoti parodymus, jeigu įtariamasis yra artimas giminaitis. Žmogus pats nusprendžia parodymus duoti ar ne. J. Š. sutiko duoti parodymus ir parašu protokolą patvirtino. Su J. Š. nesieja jokie ryšiai, neturi tyčios jos apkalbėti. T. Š. pirmos apklausos metu jo nurodytos įvykio aplinkybės buvo analogiškos kaip kitų įtariamųjų. Vėliau pats T. Š. paskambino ir paklausė, ar gali pakeisti savo parodymus. Susitarė laiką, kada jis gali atvykti į apklausą. Viskas surašyta buvo iš įtariamojo žodžių.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 586/2024(02) nustatyta, kad A. G. nustatyti dantų lūžiai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Dantų lūžiai padaryti juos paveikus bukais daiktais, nesant sužalojimų minkštuosiuose audiniuose, negalima nustatyti tikslaus lūžių mechanizmo ir jų padarymo laiko (t. 1, b. l. 49-50).

Iš 2024 m. kovo 21 d. Kitų objektų apžiūros protokolo, nustatyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, 2024 m. vasario 23 d. 22.47 val., informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), garso įrašas pavadinimu ,,2024_02_23_22-47-06_(duomenys neskelbtini).mp3“, garso įrašo trukmė 2 min 20 s.. Užfiksuota, kad L. P. praneša, jog nori išsikviesti pagalbą, nes jos vyras sumuštas, du dantys išmušti. Sumušė prie namų jos giminaičiai (t. 1, b. l. 84-87, 88).

Iš 2024 m. balandžio 30 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu ,,Nr. PSS-20240223- 231824UTC+0200.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 15 min. 34 s., filmuota 2024 m. vasario 23 d. 23.18 val. Vaizdo įraše matyti kambario kairėje pusėje stovinti moteris, trumpų tamsių plaukų, apsivilkusi juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius. Priešais matomas ant lovos sėdintis vyriškis, matoma tik, kad vyriškis plikas. Dešinėje pusėje matoma policijos pareigūnė. Užfiksuota, kaip moteris sako: ,,D. B., N. L., A. B.“. Į pareigūnės klausimą: ,,jūs matėt?“, atsako: ,,taip, taip, aš pati atgyniau, aš pati taigi stovėjau šone, taigi buvau, ten va laiptinėj“. Į pareigūnės klausimą: ,,dėl ko tave mušė?“, vyras atsako: ,,ką žinau“. Moteris aiškina, kad asmenys, pagalvojo, jog prieš ją pakėlė ranką, vyras sako, kad L. niekada nemuša, jie tik apsižodžiuoja. Į policijos pareigūno klausimą: ,,o tai tuos dantis dabar tau išmušė?“, moteris ir vyras atsako; ,,taip, taip“. Moteris sako: ,,ten buvo prie 103 buto ir jį palei pat duris, sudaužytas. Yra laiptinėj, koridoriuj, gi nieko nevaliau, visiškai. Nes pats sako, va (parodo į burną), nu va nėra vienoj pusėj“. 14 min. 34 s. matoma, kai vyriškis, bendrauja su greitosios pagalbos medikais ir matoma, kad pas vyriškį nėra viršutinių kelių dantų (padaryta nuotrauka). Tyrimo metu nustatyta, kad moteris – L. P., vyras – A. G. (t. 1, b. l. 92-96, 91).

2024 m. vasario 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu daiktų, objektų bei pėdsakų tyrimui tirti nerasta ir nepaimta (t. 1. b. l. 22-25).

Iš 2024 m. vasario 24 d. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK RS tyrėjo A. M. tarnybinio pranešimo ,,Dėl A. G. patirtų sužalojimų“, nustatyta, kad 2024 m. vasario 23 d. apie 22.52 val. gautas pranešimas iš OVS budėtojo, kad sumuštas pranešėjos vyras prieš pusvalandį. Sumušė prie namų giminaičiai. Prieš tai tarp pranešėjos ir jos vyro įvyko konfliktas. Nepilnamečių nėra. Pranešėja dar susižalojo peiliu ranką. Situacija neaiški. Nes pradžioje moteris sakė, kad vyras buvo užsimojęs, vėliau, kad įvyko tik žodinis konfliktas. Laukia bute. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja L. P., (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 3,06 prom. girtumas, kuri kalbėjo nerišliai, pasakojo, kad dienos metu norėjo nusižudyti, dėl ko įsipjovė sau į ranką, dėl to, kad sumušė jos vyrą, ji minėjo jog 6 giminaičiai, kurių vardai bei pavardės keitėsi, nebuvo tikslios. Namuose buvęs A. G., (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu D. A. 7510 Nr. ARPK-0142, patikros sertifikato Nr. 1989125, nustatytas 2,76 prom. girtumas, pasakojo, kad buvo (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame negyvenamajame bute, į kurį vėliau atėjo jo draugė L. P. ir neaišku kada, tikslaus laiko negalėjo nurodyti, jį sumušė, įvardinti kaip, ,,kas norėjo“, asmuo negalėjo atsakyti, kas jį tikslai sumušė, keitė žmonių skaičių, tiksliai nenurodė kas tokie. Ant jo kūno vizualiai matomų vietų matėsi įdrėskimai ant kurių jau susidariusi plutelė odos įdrėskimo paviršiuje. Įvykio aplinkybės nėra aiškios (t. 1, b. l. 12-13).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamieji baudžiamojon atsakomybėn patraukti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai smurtinių veiksmų panaudojimas, kai dėl to kyla įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusiam asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdoma jo sveikata. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Šio byloje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 586/2024(02) nustatyta, kad A. G. konstatuoti dantų lūžiai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Nors kaltinamieji N. L., D. B. ir T. Š. savo kaltę neigia, o kaltinamasis T. Š. nurodė, tik, kad buvo suėmęs nukentėjusįjį už kaklo, bet jam nieko nepadarė, tačiau byloje esančių įrodymų visuma betarpiškai patvirtina, jog visi trys kaltinamieji veikdami bendrai, naudodami fizinį smurtą nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam A. G. sveikatą. Tokia teismo išvada grindžiama sekančiai.

Kaltinamasis T. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Paaiškino, 2024 m. vasario 23 d. triukšmo metu buvo suėmęs A. G. už kaklo, jį ramino. Manė, kad jis perpjovė L. ranką, kadangi yra linkęs į tokius dalykus, kai būna stipriai neblaivus. Tuo metu, kai suėmė A. G. už kaklo, D. B. ir N. L. buvo kartu koridoriuje, už nugaros, bet A. G. niekas nemušė. Tuo tarpu kaltinamasis T. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog pamačius, kad L. susižalojusi visi pagalvojo, kad jai tai padarė A., todėl visi ėjo į koridorių A. nuraminti. Tada L. įėjo į kambarį pas A., o pats išėjo į koridorių ir savo kaire ranka apkabino A. kaklą, jį palenkė, tuomet A. pasilenkė. Kai A. pasilenkė, tuomet kažkuris sudavė smūgius A. Tačiau ar iš rankų, ar kojų, nematė, taip pat negali pasakyti kiek kartų, tačiau daugiau nei vieną smūgį. Po šių smūgių A. paleido ir jis suklupo ant kelių. A. G. nesmūgiavo nei rankomis, nei kojomis, tai galėjo padaryti D. B. arba N. L., arba jie abu. Atsisakė dalyvauti akistatose su N. L. ir D. B., nes jiems neturi ką pasakyti, o jie vis tiek teisybės nepasakys, norėdami išvengti atsakomybės

Vis tik, pagarsinus kaltinamojo T. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis papildomai paaiškino, kad gal buvo smūgiuota A. G., nematė. Turi būti parašyta – „gal smūgiuota“. Neskaitė apklausos protokolų, tikriausiai pasirašė po jais. Gavo lapus ir pasirašė neskaitęs. Siekiant pašalinti abejones ar kaltinamasis skaitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustos liudytojos J. V. ir L. M., kurios ikiteisminio tyrimo metu vykdė kaltinamojo apklausą. Abi liudytojos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamasis skaitė protokolus, kuriuose buvo fiksuoti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir juos, kaip teisingus, patvirtino. Protokoluose tyrėjos savo samprotavimų neužrašė, viskas surašyta iš kaltinamojo žodžių. Be to liudytoja L. M. paaiškino ir tai, kad T. Š. pirmos apklausos metu jo nurodytos įvykio aplinkybės buvo analogiškos kaip kitų įtariamųjų, tačiau vėliau pats T. Š. paskambino ir paklausė, ar gali pakeisti savo parodymus. Susitarė laiką, kada jis gali atvykti į apklausą. Viskas surašyta buvo iš įtariamojo žodžių.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis T. Š. jau tik teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus neigdamas, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo ir N. L. bei D. B., tuo tarpu savo veiksmus įvardindamas tik kaip suėmimą nukentėjusiajam už kaklo. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo T. Š. parodymų pakeitimas teisminio bylos nagrinėjimo metu yra tik siekis padėti kitiems kaltinamiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kad kaip liudytoja L. M. paaiškino, po pirmos apklausos kaltinamasis T. Š. paprašė galimybės duoti naujus parodymus, kuriuose kaip aptarta aukščiau, jau nurodė asmenis smurtavusius prieš nukentėjusįjį, kartu atsisakydamas dalyvauti akistatoje su kitais kaltinamaisiais, nes jo manymu pastarieji teisybės nepasakys, vengdami atsakomybės. Akivaizdu, kad kaltinamojo T. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, jog prieš nukentėjusįjį smurtavo ne tik jis, tačiau ir kaltinamieji N. L. ir D. B..

Nukentėjusysis A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neatsimena, kas įvyko 2024 m. vasario 23 d. Neteko dantų, nes buvo sumuštas D. B., T. Š., N. L.. Nežino, nuo kokio smūgio neteko dantų, buvo neblaivus. Nežino, ar iš kojos spyrė ar iš rankų davė. Atsimena, kad jį mušė, parsigriovę ant žemės koridoriuje, netoli jo buto. Nežino, kas pirmas sudavė smūgį, buvo daug žmonių. Įvardijo tris jį sumušusius žmones, bet nežino, kuris pirmas sudavė. Visi supuolė, sumušė ir viskas. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad išėjęs, koridoriuje susitiko 6 asmenis, kurie buvo kaimyniniame bute. Minėti asmenys yra pažįstami, t. y. T. Š., J. Š., D. B., N. L., D. P. ir A. B.. Vos išėjus, koridoriuje kažkuris iš minėtų asmenų suėmė už kaklo ir parvertė ant žemės. Kuris iš išvardintų asmenų suėmė už kaklo, neatsimena dėl neblaivumo. Nukritus, pradėjo jausti smūgius ir skausmą visose kūno dalyse, ypač veide. Kiek buvo suduota smūgių ir kurie iš nurodytų asmenų smūgiavo, neatsimena dėl neblaivumo. Taip pat buvo užsidengęs rankomis veidą, todėl prastai matė (t. 1, b. l. 30–33). Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad nurodė, jog koridoriuje stovėjo T. Š., J. Š., D. B., N. L., D. P. ir A. B., kitų žmonių nebuvo. Dabar nurodė, kad jį mušė T. Š., N. L. ir D. B., nes galimai tyrimo eigoje atskyrė tuos žmones, moterys galimai tikrai nemušė. Žino, kas buvo koridoriuje, tai negalėjo kažkas kitas sumušti. Negalėjo būti, kad kažkur atsitrenkė. Identifikuoja įvardintus tris asmenis kaip jį sumušusius pagal tai, kas buvo koridoriuje. Už kaklo suėmė galimai N. L., D. B. arba T. Š.. Buvo parverstas ant žemės, tada jį pradėjo spardyti. Veide buvo apibrozdinimai, skaudėjo šoną. Jeigu nebūtų dantys išspirti, tai nieko nebūtų buvę, būtų taip ir pasibaigę. Abejoja, kad D. P. ir A. B. galėjo sumušti.

Iš nukentėjusiojo A. G. parodymų akivaizdu, jog jis identifikuoja tris jį sumušusius asmenis, tai yra kaltinamuosius T. Š., N. L. ir D. B.. Nukentėjusysis aiškiai įvardina, jog buvo suimtas už kaklo, pargriautas ir tada susilaukė smūgių į kūną, ypač į veidą, o po ko prarado du dantis. Sužalojimas – dantų lūžiai, kaip aukščiau aptarta, nustatytas ir specialisto išvada, pripažįstant, jog sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo būtent kaltinamieji patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. P., kurios parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu ir, kuriuose ji nurodė, kad kol buvo pas mamą binto, A. G. jau buvo išėjęs į koridorių ir į koridorių išėjo asmenys buvę pas mamą bute. Kadangi buvo daug žmonių, net nespėjo pamatyti, kuris iš asmenų suėmė A. G. už kaklo ir parvertė jį ant žemės. A. G. jie buvo apstoję iš visų pusių ir pradėjo spardyti. Matė, kaip arčiausiai nukritusio A. G. buvo T. Š., N. L. ir D. B.. Kiti bute buvę asmenys buvo taip pat apstoję aplink nukritusį A. G., tačiau ar jie spardė A. G., nematė. Gali patvirtinti, kad matė, kaip A. G., kuris buvo nukritęs ir susisukęs į kamuoliuką, spardė T. Š., D. B. ir N. L.. Pradėjo rėkti, kad jie nelįstų prie A. G., tačiau niekas į jos žodžius iš pradžių nereagavo. Tada pavyko prieiti prie A. G. ir atidaryti jo buto duris bei jį įsitraukti į vidų. Kai užėjo į A. G. butą, koridoriuje buvę asmenys pasišalino (t. 1, b. l. 58–61). Netikėti šiais liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais teismas neturi pagrindo, liudytoja nuosekliai paaiškino įvykių seką ir nurodė nukentėjusįjį A. G. sumušusius asmenis, juo labiau, kad šiuos liudytojos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantį įrodymai. 2024 m. kovo 21 d. Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, 2024 m. vasario 23 d. 22.47 val., informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), garso įrašas pavadinimu ,,2024_02_23_22-47-06_(duomenys neskelbtini).mp3“, garso įrašo trukmė 2 min 20 s.. Šiame garso įrašė užfiksuota, kad L. P. praneša, jog nori išsikviesti pagalbą, nes jos vyras sumuštas, du dantys išmušti. Sumušė prie namų jos giminaičiai (t. 1, b. l. 84-87, 88). Taigi, liudytoja L. P. iš karto po įvykio kviesdama pagalbą aiškiai įvardina, jog nukentėjusysis buvo sumuštas – išmušti dantys, o sumušė giminaičiai. Tokiu būdu nekyla abejonių, jog įvykio metu kaltinamiesiems mušant nukentėjusįjį pastarajam buvo išmušti du dantys, kas paneigia kaltinamojo N. L. versiją, jog nukentėjusiajam tiesiog trupa dantys ir patys byra, o kartu paneigia kaltinamųjų versijas, jog nukentėjusysis pats susižalojo. Be to iš liudytojos skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą akivaizdu, kad ji iš karto įvardijo, jog jos vyrą sumušė jos giminaičiai, o įvykio metu jos giminaičiai buvo būtent N. L. ir D. B., tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu liudytoja įvardino ir trečią asmenį, tai yra kaltinamąjį T. Š., kuris be kita ko ir pats nurodė suėmęs nukentėjusiajam už kaklo, kas tik dar patvirtina liudytojos parodymus apie jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.

2024 m. balandžio 30 d. Kitų objektų apžiūros protokolu buvo peržiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu ,,Nr. PSS-20240223- 231824UTC+0200.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 15 min. 34 s., filmuota 2024 m. vasario 23 d. 23.18 val. Vaizdo įraše matyti kambario kairėje pusėje stovinti moteris, trumpų tamsių plaukų, apsivilkusi juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius. Priešais matomas ant lovos sėdintis vyriškis, matoma tik, kad vyriškis plikas. Dešinėje pusėje matoma policijos pareigūnė. Užfiksuota, kaip moteris sako: ,,D. B., N. L., A. B.“. Į pareigūnės klausimą: ,,jūs matėt?“, atsako: ,,taip, taip, aš pati atgyniau, aš pati taigi stovėjau šone, taigi buvau, ten va laiptinėj“. Į pareigūnės klausimą: ,,dėl ko tave mušė?“, vyras atsako: ,,ką žinau“. Moteris aiškina, kad asmenys, pagalvojo, jog prieš ją pakėlė ranką, vyras sako, kad L. niekada nemuša, jie tik apsižodžiuoja. Į policijos pareigūno klausimą: ,,o tai tuos dantis dabar tau išmušė?“, moteris ir vyras atsako; ,,taip, taip“. Moteris sako: ,,ten buvo prie (duomenys neskelbtini) ir jį palei pat duris, sudaužytas. Yra laiptinėj, koridoriuj, gi nieko nevaliau, visiškai. Nes pats sako, va (parodo į burną), nu va nėra vienoj pusėj“. 14 min. 34 s. matoma, kai vyriškis, bendrauja su greitosios pagalbos medikais ir matoma, kad pas vyriškį nėra viršutinių kelių dantų (padaryta nuotrauka). Tyrimo metu nustatyta, kad moteris – L. P., vyras – A. G. (t. 1, b. l. 92-96, 91). Šis vaizdo įrašas taip pat patvirtina liudytojos L. P. parodymus.

Liudytoja J. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra kaltinamojo T. Š. sutuoktinė. 2024 m. vasario 23 d. su sutuoktiniu nuėjo į bendrabutį pas pažįstamus. T. Š. su jais bendrauja daugiau, o ji ten buvo pirmą kartą. Tuo metu be jos dar buvo N. L., D. B., T. Š., A. B. ir D. P.. A. G. atidarinėjo ir uždarinėjo duris kambario, kuriame jie buvo. A. G. nėjo į vidų, nesuprato, ko jis norėjo, net nežinojo, kad jis šalia turi butą. Kai duris atidarė L., pamatė ant rankos kraujo. L. suriko, prašė mamos binto. Ieškojo tvarsčio, o kaltinamieji išlėkė. Kol išėjo, kaltinamieji jau grįžo atgal. Žino, kad, kaip sutuoktinis sakė, jog T. Š. A. G. pargriovė, kad jis nepultų L., sutuoktinis nematė, kad A. G. būtų mušamas. Pati įvykio nematė. Tuo metu, kol ieškojo binto, o kaltinamieji buvo išėję, girdėjo tik labai daug riksmo. Kas rėkė, nežino. Jokio mušimo fakto nematė, taip pat nematė, kad A. G. būtų sužalotas. Tuo metu, kai A. G. buvo parklupdytas, aplink jį buvo žmonių, tačiau tarp jų kontakto nebuvo. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu tikrai nesakė, kad D. B. ir N. L. sudavė smūgius A. G.. Jai sutuoktinis taip nesakė. T. Š. nenurodė, kad N. L. ir D. B. sudavė smūgius, tai buvo tik jų kaip šeimos pamąstymai. Kai pasakė, kad dantys nuskelti, tada pradėjo mąstyti. T. Š. buvo ranka apglėbęs A. G. kaklą, nes L. stovėjo prie sienos su kruvina ranka. Neskaitė protokolo ikiteisminio tyrimo metu, pasitikėjo tuo, ką parašė.

Kadangi ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Š. buvo nurodžiusi, jog jos sutuoktinis jai nurodė, kad įvykio metu ranka apglėbė A. kaklą ir jį palenkė, tada N. ir D. sudavė smūgius A., tačiau nei kuris tiksliai, nei kiek ir į kur, jis negalėjo jai nurodyti, tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tai buvo tik samprotavimai ir ji net neskaitė protokolo ikiteisminio tyrimo metu, pasitikėjo tuo, ką parašė, buvo apklausta jos apklausą vykdžiusi tyrėja. Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo tyrėja, kai vyko tyrimas. J. Š. apklausą vykdė. 2024 m. kovo 19 d. protokolą J. Š. skaitė. Kiekvienas asmuo yra supažindinamas su kiekvienu protokolu, pats perskaito. Jeigu asmeniui būna kažkas neaišku, tada skaito kartu ir, kai asmuo patvirtina, kad protokolas yra visiškai teisingas, jis pasirašo. IBPS sistemoje nurodo, kad dokumentas pasirašytas. Kol žmogus neperskaito, protokolo nespausdina ir į IBPS sistemą nepasirašo. Dažniausiai būna, kad perskaito, tada atspausdina, nes kai kuriems asmenims patogiau skaityti iš lapo. Jeigu žmogus sutinka ir nieko keisti nereikia, tuomet IBPS sistemoje pasirašo, dokumentą atspausdina ir žmogus pasirašo. Tyrėjai niekada iš savo samprotavimų nerašo. J. Š. buvo apklausta kaip liudytoja, nes ji tą dieną buvo su kaltinamaisiais tame pačiame bute. Prieš apklausą liudytojui išaiškinamos visos teisės. Visų pirma, duoda skaityti, bet prieš skaitymą pabrėžia, kad svarbiausia tai, jog galima atsisakyti duoti parodymus, jeigu įtariamasis yra artimas giminaitis. Žmogus pats nusprendžia parodymus duoti ar ne. J. Š. sutiko duoti parodymus ir parašu protokolą patvirtino. Taigi, liudytojos L. M. parodymai paneigė liudytojos J. Š. paaiškinimus, jog ji neskaitė protokolo, pasitikėjo kas jame parašyta, priešingai, ji ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus perskaitė ir jų patikimumą patvirtino parašu. Todėl teismas sprendžia, jog teisiamojo posėdžio metu J. Š. nurodydama, kad ikiteisminio tyrimo metu tikrai nesakė, kad D. B. ir N. L. sudavė smūgius A. G., jai sutuoktinis taip nesakė, o T. Š. nenurodė, kad N. L. ir D. B. sudavė smūgius, tai buvo tik jų kaip šeimos pamąstymai, tik siekia padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamiesiems.

Tuo tarpu liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 23 d. namuose buvo J., sugyventinis N. L., kaimynas T. Š., sūnus D. B., o vėliau atėjo dukra L. P.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, išgirdo triukšmą koridoriuje ir dukra atidarė namų duris, prašė binto. Užsirakinusi namų durų nebuvo, dukra pabeldė į duris, kurias ji atidarė, ir paprašė binto, nes ranka buvo perpjauta. Dukra į namus įėjusi nebuvo, ji buvo prie durų, padavė jai binto. Vėliau išgirdo triukšmą koridoriuje. Dukra nepasakojo, kodėl įsipjovė į ranką. Kaltinamieji išėjo pro duris pasižiūrėti, po 10-15 minučių nuo dukros pasirodymo, t. y. kai išgirdo triukšmą. Pati taip pat pasižiūrėjo pro duris ir pamatė, kad N. L., T. Š. ir D. B. buvo sustoję krūvoje. Daugiau nieko nematė. Liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad atsimena tiek, kiek pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, todėl buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad įvykio metu buvo pas uošvienę A. B. į svečius, (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko matė, kad L. buvo atėjusi pasiimti binto iš A., kadangi jos ranka buvo prapjauta. Kas, dėl ko ir kaip sužalojo, ar pati susižalojo ranką, nežino. Buvo likęs kambaryje, kai N. L., D. B. ir T. Š. išėjo į koridorių. Ką jie ten darė, nematė. A. ir J. buvo kambaryje su juo (t. 1, b. l. 76–79). Taigi liudytojai A. B. ir D. P., patvirtino, kad įvykio dieną, po to, kai pas A. B. į namus buvo atėjusi susižalojusi L., į koridorių, kuriame buvo ir A. G. išėjo N. L., D. B. ir T. Š., abu liudytojai koridoriuje girdėjo triukšmą, o liudytoja A. B. dar paaiškino ir tai, kad koridoriuje N. L., T. Š. ir D. B. buvo sustoję krūvoje. O kaip aukščiau aptarta, liudytoja L. P., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad, kai ji buvo atėjusi pas mamą binto, A. G. iš jų kambario jau buvo išėjęs į koridorių, taigi, tuo metu, kai liudytojai A. B. ir D. P. nurodė, kad kaltinamieji buvo koridoriuje ir buvo triukšmas, koridoriuje jau buvo ir nukentėjusysis, dėl ko teismas sprendžia, jog triukšmas sklido kaltinamiesiems smurtaujant prieš nukentėjusįjį. Šių liudytojų parodymai, nors jie tiesiogiai įvykio negirdėjo, tačiau patvirtina, jog kaltinamieji visi bendrai smurtavo prieš nukentėjusįjį, nes koridoriuje (įvykio vietoje) buvo girdimas triukšmas, o liudytoja identifikavo kaltinamuosius, kaip asmenis, sustojusius krūvoje, kai tuo tarpu liudytoja L. P., taip pat nurodė, kad kaltinamieji buvo apstoję nukentėjusįjį.

Motyvuojamoji dalis

Apibendrinant teismas konstatuoja, jog kaltinamųjų kaltė yra įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visumos. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja L. P., tiek kaltinamasis T. Š. patvirtino, jog kaltinamieji galėjo pagalvoti, o sumušimo fakto rezultate akivaizdu, kad ir pagalvojo, jog liudytojos L. P. ranką sužalojo A. G., kas ir buvo pretekstas kaltinamiesiems panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį.

Kaltinimas kaltinamiesiems pareikštas, jog jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015). Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2011). BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog kaltinamieji bendrai realizavo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, jų nekonkretizuodami, tačiau suvokdami, kad mušdami nukentėjusįjį jam gali sukelti sveikatos sutrikdymus ir norėjo taip veikti, tuo tarpu nors iš anksto ir nebuvo susitarę kas kokius veiksmus atliks, tačiau jų susitarimas buvo realizuotas konkliudentiniais veiksmais, o būtent visiems bendrai pradedant mušti nukentėjusįjį, juo labiau jie visi pas pastarąjį atėjo, vedami tikslo pagal savo suvokimą, išsiaiškinti su nukentėjusiuoju dėl L. P. galimų sužalojimų, kurių nustatymas nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Visi kaltinamieji buvo veikos vykdytojai, todėl jie laikytini bendravykdytojais (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Tai, kad įvykio vieta yra kaltinime nurodyta vieta, patvirtina 2024 m. vasario 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 1. b. l. 22-25).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad T. Š., N. L. ir D. B., veikdami bendrininkų grupėje, 2024 m. vasario 23 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia, suėmė nukentėjusįjį A. G. už kaklo, parvertė jį ant grindų ir gulinčiam įspyrė nenustatytą skaičių smūgių į įvairiais kūno vietas, dėl 21 ir 22 dantų lūžių, bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bausmių skyrimas

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, į kiekvieno kaltinamojo konkrečius veiksmus ir vaidmenį darant nusikaltimus, į atsakomybę lengvinančias ir sukinančias aplinkybes.

Kaltinamųjų T. Š., N. L. ir D. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jų indėlis į daromą nusikalstamą veiką buvo tapatus. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę kaltinamajam T. Š., be jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas įvertina, jog kaltinamasis praeityje teistas, nors ir ne už smurtinio nusikaltimo padarymą, tačiau ankstesnis teistumas vis viena atskleidžia jo nusikalstamas nuostatas. Įvertinama tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 191-194), nei psichiatro, nei psichologo nekonsultuotas, įskaitoje neįrašytas. Darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaltinamasis vedęs. Dabartinis kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas pasižymi išskirtiniu negatyvumu, tai yra buvo nukreiptas į kito asmens sveikatą, kas yra išskirtinai valstybės saugoma vertybė. Kaltinamasis nurodė, jog suėmė nukentėjusiajam už kaklo norėdamas nuraminti, nors tam nebuvo jokio realaus pagrindo, kaip bylos duomenimis nustatyta, nukentėjusysis niekam jokio pavojaus nekėlė, nebuvo konfliktiškas, o kaltinamojo nusikalstamus veiksmus lėmė jo impulsyvumas ir negebėjimas racionaliai įvertinti vykstančios situacijos. Neigiamai kaltinamąjį charakterizuoja ir tai, kad jis neva tai ramindamas nukentėjusįjį, nors tam pagrindo ir nebuvo, demonstravo savo išskirtinę galios poziciją kito asmens atžvilgiu, be kita ko veikdamas bendrininkų grupėje padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, išmušdamas nukentėjusiajam du dantis, kas ir estetiniu požiūriu sukėlė neigiamus padarinius nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina viena iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros, paskiriant į pareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam N. L., be jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas įvertina, kad jis administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 140-141), teistumas išnykęs, nei psichiatro, nei psichologo nekonsultuotas. Teismas įvertina, kad kaltinamasis darbovietės charakterizuojamas neigiamai (t. 1, b. l. 147), kas teismui leidžia spręsti, jog kaltinamasis nėra nuosekliai teigiama asmenybė. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis, su kitais bendrininkais, smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu realizavo ciniškai, be jokio, pagrindo, kuris galėtų būti vertinamas bent jau kaip abipusis konfliktas, o šiuo atveju nukentėjusysis nekonfliktavo su kaltinamuoju, vakarą iki įvykio kartu nebuvo. Kaltinamasis, su kitais kaltinamaisiais, smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo sugyventinės dukros sugyventinį, kas laikytina iš esmės šeimos nariu, todėl kaltinamojo nukreiptas priešingas veikimas nukentėjusiojo interesams yra išskirtinai neigiamas. Be kita ko veikdamas bendrininkų grupėje padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, išmušdamas nukentėjusiajam du dantis, kas ir estetiniu požiūriu sukėlė neigiamus padarinius nukentėjusiajam. Atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamasis demonstravo savo galią ir pranašumą prieš nukentėjusįjį, juo labiau, kad smurtavo ne vienas, tokiu būdu nukentėjusįjį dar labiau traumuojant. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina viena iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros, paskiriant į pareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam D. B., be jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas įvertina ir tai, kad praeityje kaltinamasis teistas, tiesa už kitokio pobūdžio nusikaltimus, tačiau tai atskleidžia, kad nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o susiformavusių neigiamų nuostatų rezultatas. Taip pat kaltinamasis yra baustas administracine tvarka 6 kartus (t. 2. b. l. 45-50), nei psichiatro, nei psichologo nekonsultuotas. Nors D. B. yra jauno amžiaus, tačiau yra nedirbantis, o jo gyvenimo būdas nepasižymi teigiamomis nuostatomis. Šiuo atveju nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas su kitais asmenimis, o jo veiksmai buvo nukreipti į kito žmogaus sveikatą, kas yra valstybės itin saugomas gėris, ir tokiu būdu kaltinamasis charakterizuojamas itin neigiamai. Kaltinamasis smurtavo prieš gerai pažįstamą nukentėjusįjį, nesant tam net subjektyvaus preteksto, o savo smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, išmušdamas nukentėjusiajam du dantis, kas ir estetiniu požiūriu sukėlė neigiamus padarinius nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina viena iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros, paskiriant į pareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam N. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kiti klausimai

Nukentėjusysis A. G. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir prašo jo naudai priteisti 3000 eurų.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. G., teismas įvertina, jog nukentėjusysis neturtinės žalos atlyginimą sieja su išmuštų dantų atstatymu, vis tik, teismas pasisako, jog dantų atstatymas galėtų būti turtinės žalos dalykas, o šiuo atveju su neturtine žala yra susiję tik nukentėjusiojo išgyvenimai dėl dantų netekimo. Teismas vertina, kad neabejotina, jog nukentėjusysis patiria nemalonumus, sietinus su estetinės išvaizdos pablogėjimu, kurie tik sustiprėja nukentėjusiajam dalyvaujant socialiniame gyvenime, o atsižvelgiant į tai, kad jis yra dirbantis, kontaktas su kitais žmonėmis neišvengiamas, dėl ko tik sustiprėja negatyvūs jausmai dėl prarastų dantų ir išvaizdos. Vis tik, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti 3000 eurų neturtinė žala, patirtų sužalojimų, išgyvenimų ir nepatogumų kontekste būtų neproporcinga, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamųjų, solidariai, jo naudai priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti:

kompaktiniai diskai su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir pareigūnų kūno kameros įrašu, saugomi byloje (t. 1, b. l. 88, 91), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, ir skirti įpareigojimą sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

N. L. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, ir skirti įpareigojimą sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

D. B. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, ir skirti įpareigojimą sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

T. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

N. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Iš T. Š., N. L. ir D. B. solidariai priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) nukentėjusiajam A. G. neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinius diskus su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir pareigūnų kūno kameros įrašu, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėja Gabrielė Kaktienė