- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-23-361-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-84-1-00185-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Linas Pauliukėnas, Violeta Miliuvienė
- Nukentėjusysis
- J. V., G. D.
- Nuteistasis
- D. S.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Civilinis ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Linas Žukauskas
Teisėjas H. A. Markavičius Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00185-2010-1
2012 m. vasario 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S., civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. V. bei civilinės ieškovės J. V. atstovo advokato R. Kivyliaus apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendžio, kuriuo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant tęsti mokslą gimnazijoje arba vidurinėje mokykloje, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – 3 metams uždrausta vairuoti kelių transporto priemones.
Nuosprendžiu iš D. S. G. D. priteista 48000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, J. D. priteista 3547,20 Lt turtinės ir 48000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, E. D. priteista 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, J. V. priteista 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. J. V. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista 1208,91 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš D. S. priteista13273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nuosprendžiu iš D. S. valstybės naudai priteista 1183,69 Lt už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. apie 8 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Corrado“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. S. vardu, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles – Kelių eismo taisyklių 5 p. reikalavimus, nes „eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis“, 9 p. reikalavimus, nes „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui...“, 19 p. reikalavimus, nes vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ... saugumui kelionės metu užtikrinti“, 133 p. reikalavimus, nes „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ... kelio ... būklę, meteorologines sąlygas ..., kad galėtų sustabdyti transporto priemonę ...“, dėl to įvyko eismo įvykis, t. y. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Minėtame automobilyje važiavęs keleivis E. D. nuo padarytų daugybinių sunkių sužalojimų (nesuderinamų su gyvybe) mirė, keleiviui J. V. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria 3 metams uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, panaikinti nuosprendžio dalį dėl 3547,20 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo J. D., 13273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo J. V., 1183,69 Lt valstybės naudai už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. D., taip pat sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui. Pripažįsta, kad nusikaltimą padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę, blaivus ir nesąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Eismo įvykis įvyko esant šlapiai kelio dangai, dėl to ties posūkiu mašina nuslydo nuo kelio. Esant tokiai situacijai, pripažįsta, kad dėl įgūdžių stokos nesuvaldė automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Yra baustas tik už nežymų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismas, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, turėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, tačiau to nepadarė. Teismas net nemotyvavo, kodėl skiria šią baudžiamojo poveikio priemonę ir uždraudžia vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatymo nustatytam terminui, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis turėtų būti panaikinta arba uždraudžiama naudotis specialiąja teise minimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui.
Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu 2010-10-04 nutarimu J. D. pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, o J. V. nukentėjusiuoju pripažintas 2010-10-12, civiliniu ieškovu – 2010-12-13 nutarimais. G. D. bei J. V. pateikė ieškinius teisme, bet teismas nesprendė klausimo dėl jų pripažinimo civilinėmis ieškovėmis, nors jų pareikštus ieškinius tenkino.
Šalies argumentai
D. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ 2010-08-26 sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, kuri galiojo nuo 2010-09-05 iki 2011-09-04. Teismas iš jo J. D. naudai priteisė 2347,20 Lt žuvusiojo E. D. mirties devintinių, trisdešimtinių ir metinių paminėjimo, kapo sutvarkymo išlaidų, kelionės išlaidų iš Molėtų į Skuodo rajoną ir atgal per paminėjimus, nors dėl šių išlaidų padengimo J. D. nesikreipė į AB „Lietuvos draudimas“ ir šios sumos neprašė priteisti iš draudimo. Teismas, neturėdamas AB „Lietuvos draudimas“ išreikštos pozicijos dėl minėtų išlaidų atlyginimo, nusprendė, kad draudimas neprivalėjo jų atlyginti, todėl jos priteistinos iš jo, D. S.. Teismas, priteisdamas 800 Lt kelionės išlaidų J. D., nesiaiškino, ar jos yra pagrįstos. Teisės aktai apibrėžia nukentėjusiojo asmens sąvoką, eismo įvykio metu buvo sužalotas J. V. sūnus J. V., kuris buvo pilnametis ir kuris buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, tačiau teismas, nepripažinęs J. V. civiline ieškove, nusprendė jai priteisti 13273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo, neįvertinęs jos teisės į neturtinės žalos atlyginimą civilinės atsakomybės apimties požiūriu, nenustatęs, ar jo, D. S., veiksmai gali būti laikomi neteisėtais J. V. atžvilgiu. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą tretiesiems asmenims. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą G. D., J. D., E. D. bei J. V., nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai yra aiškiai per dideli ir neatitinka teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo neatsargių nusikaltimų bylose, be to, nurodė tik pagrindus, kuriais remiantis toks žalos atlyginimas gali būti priteistas, ir nuosprendyje tik formaliai pasisakė dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tai yra nepakankamai motyvavo, kuo remiantis priteistinos tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumos. Byloje nustatyta, kad J. D. gyveno atskirai Molėtuose, sukūręs kitą šeimą, jo bendravimas su E. D. nebuvo nuolatinis. Tačiau teismas nekreipė dėmesio į tai ir priteisė vienodai, tiek G. D., tiek J. D. po 48000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kriterijai, reikšmingi neturtinės žalos atlyginimui, nuosprendyje paminėti nepakankamai išsamiai ir gana deklaratyviai. Tai rodo, kad teismas neįsigilino į neturtinės žalos atlyginimo klausimą nei fakto, nei teisės aspektais, taip pat neįvertino įrodymų apie turtinę padėtį bei galimybės atlyginti žalą. D. S. pažymi, kad eismo įvykio metu jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nustatytas galvos sumušimas ir poodinė kraujosruva, muštinė žaizda viršugalvio dešinėje, sunkios formos trauminė smegenų liga, smegenų sumušimo židinys kairiojo pusrutulio kaktinėje skiltyje, lydimas smegeninės komos, trauminio šoko, sukeltos pasekmės yra išlikusios, sutriko atmintis ir tai turi įtakos mokslams. Šios pasekmės gali išlikti visam gyvenimui. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, tačiau lieka neaišku, ar baigęs gimnaziją galės studijuoti ir įgyti specialybę. Nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, jokio nekilnojamojo turto ar indėlių bankuose neturi, todėl priteista neturtinė žala nukentėjusiesiems yra aiškiai per didelė.
Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-11-16 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1799-10 jam suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą jis atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Pirmosios instancijos teismas pažeidė minėto įstatymo nuostatas, priteisdamas iš jo 1183,69 Lt už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. D., nurodant priteistą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir priteisti nukentėjusiajai J. V. iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 1208,91 Lt turtinės žalos atlyginimui, kitą ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 d. nuostata, AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo yra ribojama 2500 eurų, t. y. 8632,40 Lt (2.500 x 3,4528), suma. To paties įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad draudikas moka išmoką, neviršydamas įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų. Draudimo įstatymo 2 str. 21 d. numato, kad draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus. Skuodo rajono apylinkės teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatavo, jog už eismo įvykio metu padarytą žalą AB „Lietuvos draudimas“ iki teismo nuosprendžio jau yra išmokėjęs iš viso 8632 Lt dėl neturtinės žalos (žuvusiojo E. D. tėvams ir broliui po 2000 Lt (iš viso 6000 Lt), o nukentėjusiajam J. V. likusią draudimo sumos dalį – 2632 Lt. Teismas netgi pats pripažįsta, kad AB „Lietuvos draudimas“ yra išnaudojęs leistiną limitą neturtinės žalos atlyginimui, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje vis tiek nusprendė papildomai priteisti J. V. iš AB „Lietuvos draudimas“ neturtinę žalą 1726,40 Lt, viršijančią Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintą draudimo sumą.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. V. atstovas advokatas R. Kivylius apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl J. V. reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują procesinį sprendimą – priteisti J. V. iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ir subsidiariai iš D. S. turtinės žalos atlyginimą: 6977,42 Lt netektų pajamų už laikotarpį nuo 2010-09-20 iki 2011-08-31, neterminuotai netektų pajamų po 800 Lt (MMA) kas mėnesį, nuo 2011-09-01, mažinant 800 Lt (MMA) sumą priklausomai nuo J. V. nustatyto darbingumo lygio ir su tuo susijusių išmokų dydžio; taip pat pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo J. V. ir iš D. S. J. V. papildomai priteisti 67368 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti J. V. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl eismo įvykio civiliniam ieškovui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. 1687/10(03). Jis buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, o šiuo metu gydosi VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filiale, Palangos reabilitacijos ligoninėje. Iki pat šiol dėl padaryto sveikatos sužalojimo civilinis ieškovas vaikšto tik remdamasis ramentais, medicininės prognozės neteikia pasveikimo galimybės, numatomos būtinos operacijos ateityje (sąnarių keitimo operacijos), dėl to civilinis ieškovas iš esmės visam likusiam gyvenimui liko tik menkai darbingu. Dėl neteisėtos D. S. veikos civilinis ieškovas patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, tačiau teismo sprendimu civilinio ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės nepagrįstai sumažintas. Civilinio ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo susietas su pažeista ieškovo teise dirbti ir gauti ne mažesnes nei minimalias pajamas, dėl to jis turi teisę gauti negautų pajamų (nepaisant to, kad sužalojimo metu civilinis ieškovas ir nedirbo) atlyginimą. Kiekvienas darbingas asmuo Lietuvoje turi teisę dirbti ir gauti ne mažesnę nei valstybės garantuojamą minimalią mėnesinę algą. Šiuo momentu 100 proc. darbingas asmuo už darbą turi teisę gauti ne mažiau kaip 800 Lt (MMA) per mėnesį. Civilinis ieškovas nuo autoįvykio dienos, t. y. 2010-09-20 iki 2011-04-09 dėl sužalojimo gulėjo ligoninėje, dėl patirto sužalojimo neteko galimybės nei dirbti, nei mokytis. 2011-05-02 Civiliniam ieškovui darbingumo lygio pažyma DL-1, kurios numeris 0473977, buvo nustatytas 40 proc. darbingumas (atitinkamai 60 proc. nedarbingumas). Tokiu būdu pripažintina, kad per 2010-09-20–2011-04-09 laikotarpį civilinis ieškovas neteko ne mažiau kaip 6977,42 Lt pajamų (2010-09-20–2011-05-02 civiliniam ieškovui priteistina 5920 Lt turtinės žalos atlyginimas (7 mėn. x 800 Lt = 5600 Lt ir 30 d. / 800 Lt x 12 d. = 320 Lt ir 1057,42 Lt turtinės žalos, netektų pajamų atlyginimo suma, apskaičiuotina iš 800 Lt (MMA) sumos atimant skirtos šalpos pensijos sumas (800 Lt - 522,58 Lt = 277,42 Lt už gegužės mėnesį ir 800 Lt - 540 Lt = po 260 Lt už birželio–rugpjūčio mėnesius), kurios turėjo būti priteistos ginčijamu sprendimu. Taip pat civilinio ieškovo naudai neterminuotai turėjo būti priteista po 800 Lt (MMA) periodinės išmokos, mokėtinos kas mėnesį, nuo 2011-09-01, mažinant 800 Lt (MMA) sumą priklausomai nuo civiliniam ieškovui nustatyto darbingumo lygio ir su juo susijusių išmokų dydžio. Tačiau teismas, atmesdamas šį civilinio ieškovo reikalavimą, ginčijamame sprendime nurodė, kad nurodytos netektų pajamų sumos civiliniam ieškovui nepriteistinos, nes remiantis eksperto išvada, t. y. suinteresuoto asmens AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojo išvada, 2010-09-20–2011-05-01 laikotarpiu civilinis ieškovas buvo moksleivis, jokių pajamų neturėjo ir jų negalėjo netekti. Teismas konstatavo, kad civiliniam ieškovui nustačius 60 proc. dydžio nedarbingumą, atskaičius pajamų mokesčius nuo 800 Lt (MMA) sumos, nuo likusios 678,50 Lt sumos civiliniam ieškovui tektų kompensuoti 407,10 Lt per mėnesį, tuo tarpu civiliniam ieškovui skirta 542 Lt dydžio šalpos išmoka šią netektų pajamų dalį visiškai kompensuoja. Su nurodyta teismo nuosprendžio dalimi civilinis ieškovas nesutinka, remiasi bei cituoja LAT civilinę bylą Nr. 3K-7-889/2003. Civilinis ieškovas žalos padarymo metu buvo pilnametis asmuo, todėl nepriklausomai nuo to, ar jis buvo moksleivis, ar ne, nepriklausomai nuo to, ar ketino, ar neketino dirbti, jis turi teisę į netektų pajamų dėl sveikatos sužalojimo atlyginimą. Dėl šios priežasties pripažintina, kad teismas atmesdamas civilinio ieškovo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir dėl šios dalies turi būti priimtas naujas procesinis sprendimas. Tuo pat pagrindu panaikintina ir nuosprendžio dalis, kuria teismas atmetė civilinio ieškovo reikalavimą dėl netektų pajamų po 800 Lt (MMA) kas mėnesį nuo 2011-09-01, mažinant 800 Lt (MMA) sumą priklausomai nuo J. V. nustatyto darbingumo lygio ir su juo susijusių išmokų dydžio, atlyginimo priteisimo. Šiuo aspektu civilinis ieškovas pažymi, kad atsižvelgiant į šio pobūdžio civilinio ieškovo reikalavimą dėl būsimų netektų pajamų atlyginimo, atsižvelgiant į kintamuosius nustatytinos neturtinės žalos atlyginimo sumos rodiklius (MMA bei galimai kintantį civilinio ieškovo nedarbingumo lygį ir skirtiną ar galbūt panaikintiną šalpos pensiją) yra pagrįsta reikalauti nustatyti neturtinės žalos atlyginimą, nustatant jo apskaičiavimo mechanizmą. Todėl šiuo aspektu teismo argumentas, kad sprendimo priėmimo metu skirtos šalpos pensijos suma kompensuoja netektą civilinio ieškovo pajamų sumą, yra nepagrįsta ir neteisėta. Dėl šios dalies teismas, turėdamas pareigą išnagrinėti pareikštą reikalavimą visiškai, turėjo civiliniam ieškovui atlygintinos netektų pajamų žalos nustatymo (apskaičiavimo) mechanizmą (būdą), užkertantį kelią tolimesniam bylinėjimuisi tarp tų pat proceso dalyvių. Todėl teismo nuosprendžio dalis panaikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas procesinis sprendimas, civilinio ieškovo naudai priteistina 6977,42 Lt netektų pajamų už laikotarpį nuo 2010-09-20 iki 2011-08-31 atlyginimas ir neterminuotai netektų pajamų po 800 Lt (MMA) kas mėnesį, nuo 2011-09-01, mažinant 800 Lt (MMA) sumą, priklausomai nuo J. V. nustatyto darbingumo lygio ir su juo susijusių išmokų dydžio turtinės žalos atlyginimas.
Dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. V. atstovo advokato apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl D. S. kaltės civilinis ieškovas patyrė ir iki šiol patiria didžiulį fizinį skausmą: jam jau buvo atliktos trys operacijos, iki pat šiol civilinis ieškovas gali vaikščioti tik remdamasis ramentais, tai apriboja civilinio ieškovo bendravimo galimybes su draugais, artimaisiais. Ateityje civiliniam ieškovui turės būti atlikta klubo sąnario keitimo operacija. Kaip žinia, tokių operacijų pasekmės išlieka ir jaučiamos visą likusį gyvenimą. Didelių abejonių kelia būsimas civilinio ieškovo darbingumo lygis ir dėl silpnos sveikatos galimybės susirasti gerai apmokamą darbą. Civilinis ieškovas ir ateityje dėl patirtų traumų jaus neigiamas pasekmes, skausmą bei nepatogumus. Suvartotas nuskausminamųjų vaistų bei narkotinių medžiagų kiekis atsiliepia ir atsilieps bendram organizmo atsparumui. Civilinis ieškovas iki eismo įvykio buvęs visiškai sveikas, patyrė ne tik didžiulį fizinį skausmą, bet ir didelius nepatogumus bei bejėgiškumo jausmą: jauno amžiaus asmuo negali dalyvauti pilnaverčiame bendraamžių gyvenime, dėl to civilinis ieškovas tebepatiria ir visą gyvenimą patirs didžiulį diskomfortą, jį slegia depresija ir begalinis nerimas dėl ateities. Civilinio ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai vargu ar kada nors iš viso pasimirš. Be to, dėl eismo įvykio ir kaltinamojo kaltės yra sužlugdyti civilinio ieškovo ateities planai, jis 2010–2011 mokslo metais nebegalėjo baigti gimnazijos ir nebegalėjo laikyti baigiamųjų egzaminų bei gauti atestato. Sugadinta sveikata gali daryti įtaką civilinio ieškovo galimybėms kokybiškai baigti gimnaziją ir šiais mokslo metais. Baigęs mokslą, civilinis ieškovas ketino kuriam laikui išvykti dirbti į Norvegiją, kur padedant dirbančiam broliui, turėjo rasti darbą, tai turėjo užtikrinti civilinio ieškovo pajamų būsimoms studijoms gavimą. Patirta trauma iš esmės sugriauna visus tolimesnius civilinio ieškovo planus dėl profesijos įsigijimo, darbo susiradimo, sukelia didelių rūpesčių dėl ateities ne tik jam, bet ir jo mamai (tėtis yra miręs), nes dėl dabartinės sveikatos būklės ir galimų pasekmių kyla didelių abejonių, ar civilinis ieškovas bus pajėgus atlaikyti didelius fizinius krūvius ir ar galės dirbti. Nurodytą civilinio ieškovo patirtą ir tebepatiriamą neturtinę žalą yra sunku įvertinti pinigais, tačiau civilinis ieškovas ją vertino ir vertina 100000 Lt suma. Tokia neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės atitinka LAT suformuotą neturtinės žalos atlyginimo sumą sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais. Todėl teismas iš esmės iki minimumo sumažindamas civiliniam ieškovui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą, iš esmės priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Civilinis ieškovas mano, kad prašyta atlyginti neturtinės žalos suma yra protinga ir pagrįsta. Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusį dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui, ir kartu lemia piniginio – kompensacinio ekvivalento nustatymą. Šiuo atveju civilinis ieškovas dėl neteisėtų įtariamojo veiksmų patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, jam būtina kito asmens pagalba, pasikeitė civilinio ieškovo gyvenimo kokybė, kuriai atkurti reikia lėšų, dėl sveikatos sutrikdymo apribota judėjimo laisvė, civilinis ieškovas yra jauno amžiaus ir patirtos traumos atsilieps visam likusiam gyvenimui. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo nurodyta patirta 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra protinga ir pagrįsta, atitinka LAT priteistinos neturtinės žalos atlyginimo panašiais atvejais dydžius, todėl pripažintina, kad teismas ginčijama nuosprendžio dalimi nepagristai neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažino.
Šalies argumentai
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. V. atstovas advokatas R. Kivylius apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir J. V. papildomai priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 1476,55 Lt turtinės žalos atlyginimo bei papildomai iš D. S. priteisti 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad civilinė ieškovė pažymi, kad nepagrįstai reikalavimą dėl 2063,55 Lt dėl papildomo maisto ir kitų būtinų prekių nukentėjusiajam J. V. įsigijimo sumažino 300 Lt A. S. sumokėta žalos atlyginimo suma. Teismas, konstatavęs, kad A. S. sumokėjus 300 Lt civilinei ieškovei jos reikalavimas sumažėjo, sumažindamas šia suma reikalavimo dėl 2063,55 Lt turtinės žalos atlyginimo sumą, šią sumą iš esmės atėmė antrą kartą.
Žemesnės instancijos teismas
Neteisingas yra teismo konstatavimas, kad nukentėjusiajam J. V. pagal pareikštą 2063,55 Lt reikalavimo dydį per pusę metų, praleistų ligoninėse, per dieną tektų 11,50 Lt papildomam maistui ir kitoms būtinoms prekėms. Civilinė ieškovė pažymi, kad reikalauta atlyginti 2063,55 Lt turtinės žalos atlyginimo suma nėra visa; civilinė ieškovė fiziškai negalėjo užtikrinti visų patirtų išlaidų buvimą patvirtinančių dokumentų išsaugojimo, todėl reikalavimas dėl 2063,55 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl turėtų išlaidų nukentėjusiojo J. V. papildomam maistui ir kitoms būtinoms prekėms sudaro tik dalį realiai civilinės ieškovės patirtų išlaidų. Be to, yra neteisingas teismo argumentavimas, kad J. V. nepagrįstai turėjo tekti po 11,50 Lt per dieną civilinės ieškovės patirtų maisto per pusės metų laikotarpį; medicininiai dokumentai patvirtina, kad J. V. be pertraukos gydymosi įstaigose praleido laikotarpį nuo 2010-09-20 iki 2011-04-09 (iš viso ne mažiau kaip 201 dieną), tad vienai gydymo įstaigose praleistai dienai tektų ne po 11,50 Lt patirtų išlaidų, o po 10,26 Lt civilinės ieškovės patirtų išlaidų. Taip pat neteisingas yra teismo konstatavimas, kad reikalaujama priteisti turtinės žalos atlyginimo suma yra mažintina atsižvelgiant į tai, kad dalis patirtų išlaidų nebuvo susiję su maisto produktų įsigijimu (dantų šepetėlis, vienkartiniai skustuvai), nes akivaizdu, kad nurodomo pobūdžio prekių įsigijimas buvo susijęs su būtinybe užtikrinti nukentėjusiojo J. V. normalią socializaciją, normalų buvimą viešame kitų visuomenės narių rate, taip pat minimalių, normalių nukentėjusiojo poreikių, užtikrinant atskirties nuo visuomeninio gyvenimo mažinimą (spaudos leidinių įsigijimas) užtikrinimą. Dėl nurodomų priežasčių civilinė ieškovė yra įsitikinusi, kad teismas nepagrįstai 1332,55 Lt suma sumažino reikalavimą dėl 2063,55 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Taip pat pakeistina ir teismo nuosprendžio dalis dėl civilinės ieškovės patirtų 144 Lt dydžio išlaidų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo įmokų už nukentėjusįjį J. V. sumokėjimu. Šias išlaidas civilinė ieškovė patyrė dėl to, kad mokymosi įstaigos reikalavimu nukentėjusysis J. V., dėl sužalojimo negalėjęs lankyti mokymo įstaigą, nuo 2011 m. vasario mėnesio buvo išbrauktas iš mokymosi įstaigos, kurioje mokėsi, mokinių sąrašų ir tokiu būdu prarado teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis. Civilinei ieškovei pasitikint institucijų, atsakingų už privalomojo sveikatos draudimą, įmokų surinkimą, kvalifikacija, ieškovė savo lėšomis sumokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas už J. V. už 2011 m. vasario– balandžio mėnesius ir patyrė ne mažiau kaip 144 Lt išlaidų, kurių be kaltinamojo D. S. nusikalstamos veikos nebūtų patyrusi, todėl ši civilinės ieškovės reikalavimo dalis turėjo būti tenkinta.
Atstovo advokato apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nors šiuo atveju civilinė ieškovė nepatyrė tiesioginio fizinio skausmo, tačiau dėl kaltinamojo neteisėtos veikos buvo patirtas didžiulis dvasinis sukrėtimas, dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija. Tik šiuo metu, atslūgus tam sukrėtimui dėl sūnaus sužalojimo, ėmė reikštis fiziniai civilinės ieškovės sveikatos sutrikimai. Be to, autoįvykio metu buvo labai sunkiai sužalotas civilinės ieškovės jauniausias sūnus, kuris gyvena su civiline ieškove. Tad žinia apie autoįvykį civilinę ieškovę tiesiog pritrenkė ir beveik pusei metų apvertė jos gyvenimą aukštyn kojomis. Iš karto po autoįvykio apskritai nebuvo žinoma, ar sūnus iš viso išgyvens, po to ilgą laiką buvo išgyvenama dėl galimų pasekmių jo sveikatai ir visam tolimesniam jo gyvenimui. Šie išgyvenimai sukėlė begalinį nerimą, civilinę ieškovę pradėjo kamuoti nemiga. Dėl nuolatinio budėjimo ligoninėse civilinė ieškovė patyrė labai daug nepatogumų, nes nebegalėjo tinkamai pasirūpinti namais, nuolat turėjo atsiprašinėti iš darbo. Civilinės ieškovės sūnaus, kuris pusę metų iš viso negalėjo išlipti iš lovos, slaugymas sukėlė didžiulę psichologinę įtampą, visą laiką sūnaus akivaizdoje reikėjo būti stipriai ir nepasiduoti nevilčiai, reikėjo jį guosti ir raminti, o psichologiškai išgyventi sūnaus kenčiamą fizinį skausmą bei jo emocijų kaitą kartais būdavo tiesiog nepakeliama. Dar ir šiuo metu civilinę ieškovę tebekamuoja nuolatinis nerimas dėl sūnaus ateities. Dėl autoįvykio jis nebegalėjo baigti dvyliktos klasės ir tik šiuo metu galėjo pratęsti mokymąsi, nežinia, kaip patirtos traumos paveiks sūnaus gebėjimą mokytis toliau. Akivaizdu, kad civilinės ieškovės sūnus ir ateityje negalės dirbti fizinio darbo, o tai gali turėti neigiamos įtakos įsigyjant profesiją bei galimybei užsidirbti pragyvenimui. Visi tokiame jauname amžiuje patirti išgyvenimai turės neigiamos įtakos vaikino psichologinei būklei ir ateityje. Visa tai gali sukelti nepilnavertiškumo kompleksą bei kitas neigiamas pasekmes. Viso to buvo galima išvengti, jeigu D. S. būtų elgęsis atsakingai ir apdairiai. Todėl kritiškai vertintinas teismo argumentas, kad priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos sumažinimui reikšminga aplinkybė, kad kaltinamasis neturi turto ir pajamų. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. S. patvirtino, kad esant norui, jis per trumpą laiką gali užsidirbti žymias pinigų sumas, t. y. per 2 2010 metų vasaros mėnesius išvykęs padirbėti į Norvegiją, kaltinamasis užsidirbo pinigų, kurių pakako lengvajam automobiliui įsigyti, tai liudija, kad nesant liekamųjų fizinio pobūdžio sužalojimų pasekmių, D. S. turės galimybę pilnavertiškai dirbti, užsidirbti ir gauti pakankamas pajamas padarytos žalos atlyginimui. Civilinės ieškovės nurodyta patirta 30000 Lt neturtinės žalos suma yra protinga, pagrįsta, atitinka LAT praktiką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas advokatas R. Kivylius prašo draudiko AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo D. S. apeliacinio skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo J. V. atmesti. Nurodo, kad sutinka su draudiko AB „Lietuvos draudimas“ argumentu, jog draudiko civilinė atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo yra ribojama įstatymo, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. pasakyta, kad draudimo suma dėl eismo įvykio nepriklauso nuo nukentėjusiųjų skaičiaus. Ji yra viena visam įvykiui ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų. Taigi, esant tokiam teisiniam reguliavimui, akivaizdu, jog neturtinė žala atlygintina visiems asmenims, kurie šioje byloje buvo pripažinti civiliniais ieškovais. Tai, jog draudikas savo nuožiūra pasirinko neturtinę žalą atlyginti tik daliai civilinių ieškovų, negali būti pagrindas nepriteisti civilinės ieškovės J. V. naudai 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš draudiko. Priešingu atveju, t. y. nusprendus, jog draudikas neprivalo atlyginti J. V. patirtą neturtinę žalą, būtų pažeistos J. V., kaip civilinės ieškovės, teisės bei teisėti interesai. Užtikrinant visiško žalos atlyginimo principą, civilinis ieškovas turi pasirinkimo teisę reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo tiek tiesioginiam kaltininkui, tiek šio atsakomybę apdraudusiam draudikui, kadangi draudiko ir draudėjo tarpusavio atgręžtinio reikalavimo santykiai reguliuojami Lietuvos Respublikos CK 6.9, 6.1015 str. išdėstytomis normomis.
Atstovo advokato R. Kivyliaus atsiliepime į apeliacinį skundą dėl nuteistojo D. S. apeliacinio skundo nurodė, kad nuteistojo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo J. V. yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Tokia išvada darytina dėl to, kad, vadovaujantis BPK 28 str., nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Nagrinėjamoje byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad nukentėjusiojo J. V. mama J. V. dėl D. S. nusikalstamos veikos, kuria buvo sužalotas jos sūnus, patyrė sukrėtimą, ji net pusę metų ligoninėse turėjo slaugyti ir prižiūrėti sunkiai sužalotą sūnų ir šiuo metu turi prižiūrėti ir rūpintis negalią turinčiu sūnumi namuose. Taip pat nurodomi argumentai, kurie išsakyti apeliaciniame skunde pagrindžiant neturtinę žalą, patirtą dėl sūnaus sužalojimo.
Civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į J. V. ir J. V. apeliacinius skundus prašo J. V. apeliacinio skundo dalies dėl jos reikalavimo papildomai priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 1476,55 Lt netenkinti, J. V. apeliacinio skundo reikalavimo dėl netektų pajamų už laikotarpį nuo 2010-09-20 iki 2011-08-31 netenkinti visiškai, reikalavimą dėl netektų pajamų už laikotarpį nuo 2011-09-01 tenkinti iš dalies nustatant, kad AB „Lietuvos draudimas“ J. V. turėtų mokėti kasmėnesinę draudimo išmoką dėl netektų pajamų, kurios apskaičiuojamos išmokėtinam minimaliam darbo užmokesčiui (MMA) pritaikant J. V. nustatytą nedarbingumo procentą ir atimant J. V. gaunamas išmokas, susijusias su jo nedarbingumu dėl 2010-09-20 eismo įvykio, dėl J. V. apeliacinio skundo dalies, kuria jis reikalauja iš D. S. papildomai priteisti neturtinę žalą palieka spręsti teismo nuožiūrai. J. V. apeliacinio skundo dalis dėl jos reikalavimo papildomai priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 1476,55 Lt yra nepagrįstas ir netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas pakankamai argumentuotai ir logiškai pasisakė, kodėl jis mažina priteistinos draudimo išmokos dydį. Be to, civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo teisiniais institutais yra siekiama pagal galimybes nukentėjusįjį grąžinti į būklę, kurioje jis būtų, jei nebūtų jam padaryta žala, t. y. vertinant nukentėjusiojo po žalos padarymo patirtas išlaidas, taip pat reikėtų vertinti, ar jos nebūtų buvusios patirtos ir nesant žalos. J. V. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo (kuris neatlygintas gera valia AB „Lietuvos draudimas“) iš esmės susideda iš įprastinio maisto, higienos bei laisvalaikio priemonių pirkimo savo sužalotam sūnui J. V.. Net jei ir priimant teismo argumentaciją, kad sužalotas asmuo sveikatos sugrąžinimui daugiau maitinasi, daugiau naudoja higienos priemonių ir atsiranda didesnis poreikis laisvalaikio priemonėms (pvz., kryžiažodžių žurnalams), vis tiek reikia pripažinti, kad ir nesant žalos (t. y. J. V. būnant sveikam) J. V. būtų patyrusi išlaidų dėl savo sūnaus maitinimo, higienos ir laisvalaikio prekių pirkimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir logiškai sumažino iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydį. Dėl J. V. apeliacinio skundo dalies, kuria ji reikalauja iš D. S. papildomai neturtinės žalos atlyginimo, nepasisakoma ir paliekama spręsti teismo nuožiūra.
Civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinius skundus dėl J. V. apeliacinio skundo nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ mano, kad J. V. apeliacinio skundo dalis dėl jo reikalavimo priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ netektas pajamas yra iš dalies nepagrįstas. Vertindamas įrodymus dėl civilinio ieškinio, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (t. y. jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais ir atvirkščiai – 2004-12-30 LAT nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ I d. 3 p.). Žalos padarymo metu J. V. buvo 12 klasės dieninio skyriaus mokinys, pagal darbo sutartį jokio darbo nedirbo ir darbo biržoje kaip ieškantis darbo nebuvo užsiregistravęs. Atsižvelgiant į pamokų kiekį, mokymosi intensyvumą ir svarbą (pagal šioje klasėje pasiektus rezultatus abiturientas vertinamas stojant į aukštąsias mokyklas) itin mažai tikėtina, kad J. V. pagal darbo sutartį būtų dirbęs visa apimtimi (t. y. 5 dienų darbo savaitę po 8 valandas kasdien). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad J. V. 2010–2011 mokslo metų laikotarpiu tikrai nebūtų dirbęs pagal darbo sutartį ir todėl jokių pajamų neprarado. Be to, J. V. savo reikalavimą dėl negautų pajamų neteisingai skaičiuoja nuo priskaičiuotino minimalaus darbo užmokesčio (t. y. 800 Lt). Teismuose yra įsivyravusi praktika, kad negautos pajamos skaičiuojamos ne nuo priskaičiuotino darbo užmokesčio, o nuo išmokėtino darbo užmokesčio. Jei J. V. būtų priskaičiuotas 800 Lt darbo užmokestis, tai išmokama jam būtų 678,50 Lt (800 Lt - 3 % Sodrai - 6 % Privalomajam sveikatos draudimui (PSD) - 49,50 Lt Gyventojų pajamų mokesčio (GPM)). Taigi, jei J. V. būtų praradęs 100 proc. darbingumo, galima būtų laikyti, kad jis neteko 678,50 Lt realių pajamų kas mėnesį, tačiau J. V. dėl minėto autoįvykio prarado tik 60 proc. darbingumo, todėl vėlgi, atsižvelgiant į teismų praktiką, laikytina, kad jis prarado tik 407,10 Lt (678,50 Lt x 60 proc.) pajamų. Šias prarastas pajamas J. V. visiškai kompensuoja Socialinės paramos skyrius, nes pagal pateiktus įrodymus dėl patirto sužalojimo jis gauna 540 Lt šalpos pensijos. Kaip ateityje pasikeis J. V. darbingumas ir jo gaunamos išmokos, neįmanoma dabar nuspręsti, todėl iš dalies galima sutikti su J. V. skunde išdėstytu reikalavimu nustatyti žalos atlyginimo mechanizmą (formulę) ateičiai. Dalinis sutikimas su J. V. apeliacinio skundo reikalavimu pasireiškia tuo, kad AB „Lietuvos draudimas“ visada sutiko ir sutinka, kad J. V. netektos pajamos būtų skaičiuojamos pagal mechanizmą (formulę) kaip bazę imant ne ieškinyje ir skunde nurodytus 800 Lt (MMA), o išmokėtiną minimalų darbo užmokestį (kuris šiuo metu yra 678,50 Lt).
Atsiliepimu į nuteistojo D. S. apeliacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. D. prašo nuteistojo apeliacinį skundą dėl nukentėjusiajam J. D. priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 3 metams, nesuprantami nuteistojo argumentai dėl nesąmoningo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, ir todėl, neva, jam nėra pagrindo atimti specialiosios teisės — vairuoti automobilį. D. S. padarė avariją visiškai neatsakingu savo elgesiu, nes vairuotojo pažymėjimą gavo vos prieš kelis mėnesius, ir, būdamas nepatyrusiu vairuotoju, skriejo šlapiu keliu viršydamas leistiną greitį, negalvodamas nei apie savo, nei apie keleivių saugumą. Toks „pasipuikavimas vairavimo meistriškumu“, dar neturint vairavimo įgūdžių, parodo D. S. neatsakingą požiūrį į jam buvusią suteiktą transporto priemonės vairavimo teisę. Savaime suprantama, nė vienas vairuotojas, padaręs eismo įvykį, sąmoningai to nenori ir nesitiki, kad keleiviai bus sužaloti ar žus. Tačiau suteiktomis teisėmis asmuo privalo naudotis atsakingai, rūpintis savo ir aplinkinių žmonių saugumu. D. S. parodė, jog nėra vertas naudotis suteikta teise ir vairuoti transporto priemones, nes jis savo teisę realizavo žmonėms pavojingu būdu ir sukėlė tragiškas pasekmes — sužalojo save, keleivius, o jo, J. D., sūnų sužalojo ypač sunkiai ir jaunuolis žuvo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, dėl savo nebrandaus mąstymo D. S. mano, kad teismas nepagrįstai jam atėmė teisę vairuoti transporto priemonę. Tai dar kartą parodo, kad nuteistasis nepadarė jokių išvadų iš tragiško įvykio, kurio kaltininku jis yra. Tokia poveikio priemonė, kaip vairavimo teisių atėmimas, yra labai svarbi ir veiksminga, siekiant apsaugoti visuomenę nuo tokių vairuotojų, kurie nevertina kitų žmonių gyvybių. Skųsdamas civilinių ieškinių išsprendimą, nuteistasis nurodo, jog jam pačiam eismo įvykio metu buvo sutrikdyta sveikata, o dėl sunkios formos trauminės smegenų ligos pasekmės yra išlikusios. Tokie nuteistojo argumentai verčia susimąstyti, ar dėl savo sveikatos būklės jis gali tinkamai (saugiai) naudotis prašoma jam palikti teise vairuoti transporto priemones. Teismas nuosprendyje tinkamai įvertino visus įrodymus ir priteisė visiems nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimui atitinkamas sumas. Apeliaciniame skunde rašoma, kad žuvusiojo tėvas J. D. negyveno kartu su sūnumi, todėl neva jo ryšys su sūnumi nebuvo toks pat kaip kartu gyvenančios motinos, o teismas priteisė tokio pat dydžio sumą abiem tėvams, nes po 2000 Lt atlygino draudimas. Nuteistojo argumentai dėl priteisto per didelio neturtinės žalos atlyginimo nėra etiški, nes nuteistasis negali imtis vertinti išgyvenimus dėl sūnaus žūties. Arti ar toli gyvenantis vaikas tėvams visada yra artimas ir brangus. Priteisdamas žuvusiojo tėvui neturtinės žalos atlyginimą, teismas tinkamai įvertino ir atsižvelgė į nuteistojo D. S. turtinę padėtį, konstatuodamas, kad 50 000 Lt ieškinio suma atitinka protingumo ir teisingumo principus. Patirtą turtinę 2347 Lt žalą pagrindžia pateiktais įrodymais – kvitais, sąskaitomis, todėl teismas reikalavimą patenkino ir nėra jokio pagrindo tomis išlaidomis abejoti. Nors nuteistasis teigia, kad nesikreipta į draudimo bendrovę dėl paminėtų išlaidų atlyginimo, tačiau teismas nustatė, kiek atlygino draudimo bendrovė, o kas neatlyginta, priteista iš kaltininko.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. D. atsiliepimu į nuteistojo D. S. apeliacinį skundą prašo nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas teisingai ir pagrįstai D. S. skyrė bausmę bei priteisė žalos atlyginimą. Vadovaujantis Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintų advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatomis, kai advokatas pateikia duomenis apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ir išieškomos į valstybės biudžetą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, civilinė ieškovė J. V. bei nukentėjusiojo J. V. ir civilinės ieškovės J. V. atstovas advokatas L. Žukauskas prašė tenkinti nukentėjusiojo bei civilinės ieškovės apeliacinius skundus, nuteistojo skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistojo D. S. ir nukentėjusiojo skundus tenkinti iš dalies, civilinės ieškovės J. V. apeliacinį skundą atmesti, o civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo D. S., nukentėjusiojo J. V. ir civilinės ieškovės J. V. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl BK 68 str. taikymo
Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu, 3 metams uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones, prašo ją panaikinti arba sutrumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad D. S. BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimu nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą bei uždrausti vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui. D. S., turėdamas labai mažą vairavimo patirtį (vairuotojo pažymėjimas išduotas 2010-02-18 (b. l. 128, t. 1), esant šlapiai kelio dangai, automobiliu, kuriame be jo buvo dar du keleiviai, važiavo viršydamas leistiną greitį (aplinkybę apie viršytą greitį nurodo pats D. S., taip pat J. V., apie didelį automobilio greitį užsimena ir liudytojai Š. S. bei A. U.), dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Akivaizdu, jog D. S. elgėsi labai neatsakingai, neatidžiai ir neatsargiai, ne tik neįvertino savo menkų vairavimo įgūdžių, aplinkybės, jog automobilyje yra ir keleivių, bet ir meteorologinių eismo sąlygų, viršijo greitį, dėl to ir kilo eismo įvykis, sukėlęs itin skaudžius padarinius – vienas jaunuolis žuvo, kitas liko sunkiai sužalotas, o ir pats D. S. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Be kita ko, nors D. S. ir nėra pagrindo laikyti piktybiniu Kelių eismo taisyklių pažeidinėtoju, tačiau iš pažymos apie baustumą matyti, kad net ir turėdamas labai trumpą vairavimo stažą, jis jau kartą baustas administracine tvarka už važiavimą be skiriamojo ženklo, neturint 2 metų vairavimo stažo (b. l. 132, t. 1). Paminėtų aplinkybių visuma yra pakankamas pagrindas vertinti D. S. kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatymo numatytam terminui šiuo atveju būtų adekvati, teisinga valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, siekiant tikslų, numatytų BK 1 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2, 4 punktuose.
Dėl turtinės žalos.
Turtinės žalos atlyginimo klausimus apeliaciniuose skunduose kelia keli asmenys: nuteistasis D. S., kuris nesutinka su 3547,20 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimu J. D.; nukentėjusysis J. V. prašo priteisti negautas pajamas, o civilinė ieškovė J. V. prašo papildomai iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 1476,55 Lt turtinės žalos.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš D. S. nukentėjusiajam J. D. priteista 3547,20 Lt turtinės žalos atlyginimo. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas išdėsto, jog šią turtinę žalą sudaro: žuvusiojo E. D. mirties paminėjimo išlaidos – 119,50 Lt kapo sutvarkymui per devintines, 1325,47 Lt metinių paminėjimui, 902,23 Lt J. D. kelionei iš Molėtų į Skuodą ir atgal per šiuos paminėjimus, taip pat 800 Lt J. D. kelionės išlaidų į teismo posėdžius bei 400 Lt už advokato paslaugas. Kolegija su tokiu turtinės žalos atlyginimo priteisimu sutinka tik iš dalies. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-05-18 nutartis Nr. 1A-219/2006), pripažįsta, jog mirusio asmens paminėjimas per tam tikrus laikotarpius po mirties (devintines, trisdešimtines, metines) yra paplitęs paprotys, todėl jam skirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš atsakingų asmenų. Kadangi šios išlaidos nelaikomos laidojimo ar su tuo susijusiomis išlaidomis, todėl, kaip nurodoma ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, turi būti priteisiamos iš paties D. S.. Žuvusio E. D. mokėjimo kvitais pagrįstas paminėjimo išlaidas, kurios priteistinos iš kaltininko, sudaro 119,50 Lt kapo sutvarkymui per devintines, 1325,47 Lt metinių paminėjimo išlaidos, 902,23 Lt J. D. kelionės iš Molėtų į Skuodą ir atgal per šiuos paminėjimus išlaidos, iš viso 2347,20 Lt. Tačiau kolegija nesutinka, jog iš D. S. J. D. turi būti priteistos 800 Lt nukentėjusiojo kelionių į teismo posėdžius išlaidos, kadangi nukentėjusysis nepateikė įrodymų, jog tomis dienomis, kai jis atvyko į teisiamuosius posėdžius (2011-03-09, 2011-05-04, 2011-08-09, 2011-09-28), patyrė kelionės išlaidų, be to, kelionės išlaidos nukentėjusiesiems kaip proceso išlaidos atlyginamos BPK 104 str. tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo iš D. S. J. D. kaip turtinės žalos atlyginimą priteisė 800 Lt už keliones į teismo posėdžius. Taip pat kolegija nesutinka ir su tuo, jog nuosprendyje nukentėjusiojo J. D. turėtos 400 Lt išlaidos advokato pagalbai už procesinių dokumentų surašymą traktuojamos kaip turtinė žala, kadangi išlaidos advokato pagalbai apmokėti laikomos proceso išlaidomis, todėl ši nuosprendžio dalis keistina ir J. D. 400 Lt išlaidos advokatui pripažintinos ne turtine žala, o proceso išlaidomis.
Nukentėjusysis J. V. apeliaciniu skundu prašo priteisti negautas pajamas: už laikotarpį nuo 2010-09-20 iki 2011-08-31 – 6977,42 Lt bei neterminuotai po 800 Lt (MMA) kas mėnesį nuo 2011-09-01, mažinant 800 Lt (MMA) sumą priklausomai nuo J. V. nustatyto darbingumo lygio ir su juo susijusių išmokų. Toks J. V. reikalavimas iš dalies pagrįstas. Atsižvelgiant į CK 6.249 str. 1 d., negautos pajamos laikomos turtine žala. Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, jog negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Eismo įvykio, per kurį buvo sunkiai sužalotas, metu J. V. buvo vidurinės mokyklos 12 klasės moksleivis, byloje nėra jokių duomenų, kad jis tuo metu turėjo darbą ar bent jau planavo įsidarbinti, todėl nėra pagrindo už 2010–2011 mokslo metų laikotarpį priteisti J. V. negautų pajamų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-05-02 J. V. nustatytas 60 proc. netektas darbingumas (b. l. 114, t. 2). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sužalotam asmeniui, kuris tapo nedarbingas dėl kito asmens kaltų veiksmų, turi būti atlyginami tokio dydžio nuostoliai, kiek sužalotasis neteko darbingumo, nepriklausomai nuo to, ar jis dirba ar ne (kasacinė byla Nr. 3K-7-889/2003). Pareigą atlyginti žalą sveikatos sužalojimo atveju numato CK 6.283 str. Teismų praktikoje taip pat yra buvę atvejų, kai nukentėjusiesiems, kurie sveikatos sužalojimo metu buvo moksleiviai, vėliau yra priteisiamos negautos pajamos, kurias apskaičiuojant yra atsižvelgiama į gautas socialines išmokas (kasacinė byla Nr. 3K-3-87/2007). Taigi nukentėjusysis J. V. po to, kai 2011-05-02 objektyviai buvo konstatuota, kad jis neteko dalies darbingumo, turi teisę į negautas pajamas, kurių dydis civiliniame ieškinyje bei apeliaciniame skunde laikomas 800 Lt (MMA). Kolegija mano, jog, jeigu J. V. sveikata nebūtų buvusi sužalota dėl eismo įvykio ir jis būtų užbaigęs 2010–2011 mokslo metus ir atitinkamai įgijęs vidurinį išsilavinimą, realu tikėtis, jog pradėjęs dirbti būtų galėjęs gauti 800 Lt darbo užmokestį. Netekus 60 proc. darbingumo J. V. nuostoliai sudaro 480 Lt, tačiau, kaip matyti iš Skuodo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2011-05-18 pranešimo (b. l. 167, t. 2), J. V. iki 2012-05-01 paskirta 522,58 Lt (nuo 2011-05-02 iki 2011-06-01) bei 540 Lt (nuo 2011-06-01 iki 2012-05-01) šalpos pensija, kurios dydis viršija jo nuostolius dėl netekto darbingumo, todėl nėra pagrindo J. V. priteisti negautas pajamas. Be kita ko, iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad netektas darbingumas J. V. nustatytas iki 2012-05-01, iki šios datos nukentėjusiajam paskirta ir šalpos pensija, todėl, pripažinus, jog J. V. turi teisę į negautų pajamų atlyginimą, su kuo sutinka ir civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą, šio dydžio klausimas po 2012-05-01, kai nukentėjusiajam vėl iš naujo bus nustatinėjamas netekto darbingumo lygis, perduotinas nagrinėti civilinio proces tvarka. BPK 115 str. 2 d. numato, jog, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju negautų pajamų dydžio apskaičiavimo formulės nustatymas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde bei civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą, nagrinėjant baudžiamąją bylą, negalimas, kadangi negautos pajamos atitinkamais laikotarpiais yra kintantis dydis, juolab, jog nukentėjusysis J. V. yra jaunas žmogus, todėl turi atitinkamas sveikatos sugrąžinimo galimybes ir perspektyvas, nuo to priklausys ir jo netekto darbingumo lygis, gaunamos socialinės išmokos. Kita vertus, byloje nėra medicininių dokumentų apie tolimesnes J. V. sveikatos prognozes, jos atkūrimo perspektyvas ir pan., taip pat neaišku, ar J. V. mokosi, nes J. V. apeliaciniame skunde teigia, jog jos sūnus buvo išbrauktas iš moksleivių sąrašų, tačiau bylos duomenys šios aplinkybės nepatvirtina, pats J. V. parodymuose užsiminė, jog ketina tęsti mokslus. Paminėtos aplinkybės, kurių bylos duomenys nepatvirtina ir yra neaiškumų, taip pat yra reikšmingos apskaičiuojant J. V. negautų pajamų dydį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, J. V. apeliacinio skundo dalis dėl negautų pajamų priteisimo tenkintina iš dalies, konstatuojant, jog laikotarpiu nuo 2011-05-02 iki 2012-05-01 jo nurodomas negautas pajamas faktiškai kompensuoja gaunama šalpos pensija, o negautų pajamų dydžio klausimas po 2012-05-01, t. y. po to, kai pasibaigs šiuo metu nukentėjusiajam nustatyto netekto darbingumo terminas, perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka.
Civilinė ieškovė apeliaciniame skunde prašo papildomai iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 1476,55 Lt turtinės žalos atlyginimo, jį sudaro reikalavimas dėl papildomo maisto (1332,55 Lt) bei 144 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuota, kodėl J. V. nepriteisiamos išlaidos dėl papildomo maisto, kolegija su šiais motyvais sutinka, kadangi dalis patirtų išlaidų susideda iš įprastinio maisto, higienos bei laisvalaikio priemonių pirkimo ir tai buvo tinkamai įvertinta skundžiamame nuosprendyje. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad A. S. sumokėtus 300 Lt teismas iš priteistinos sumos atėmė du kartus. Iš nuosprendžio matyti, jog teismas vertino, kokių sumų ir už ką prašė J. V., bei konstatavo, jog AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai civilinei ieškovei neatlygino dalies kelionės išlaidų (16,40 Lt), vaistų ir medicininių prekių pirkimo išlaidų (461,51 Lt), dalies pagerinto maisto išlaidų (1031 Lt), kartu teismas atsižvelgė, jog A. S. atlygino 300 Lt, todėl šią sumą atėmė iš tų išlaidų, kurias reikia atlyginti, ir nustatė galutinę sumą, kurią reikia papildomai priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Tokio teismo apskaičiuoto papildomai atlygintino turtinės žalos dydžio neginčija ir civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“.
Nors civilinė ieškovė J. V. pateikė privalomojo sveikatos draudimo įmokos už J. V. mokėjimo kvitą, tačiau šis dokumentas vis dėlto nėra pakankamas patvirtinti, jog ši įmoka tikrai buvo būtina. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis. Nors J. V. apeliaciniame skunde teigia, kad J. V. dėl ligos buvo išbrauktas iš moksleivių sąrašų, tačiau šios aplinkybės bylos duomenys nepatvirtina, todėl neįrodžius privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokėjimo pagrįstumo, nėra pagrindo priteisti J. V. sumokėtą privalomojo sveikatos draudimo įmoką.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Neturtinės žalos atlyginimo klausimus apeliaciniuose skunduose kelia visi apeliantai: nuteistasis D. S., kuris nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu J. V., taip pat prašo sumažinti iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžius D. bei J. V.; civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su 1726,40 Lt neturtinės žalos priteisimu iš AB „Lietuvos draudimas“ civilinei ieškovei J. V.; nukentėjusysis J. V. bei civilinė ieškovė J. V. prašo priteisti iš D. S. didesnę neturtinę žalą.
Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiesiems žuvusio E. D. tėvams J. D. ir G. D. iš D. S. priteista po 48000 Lt, o žuvusiojo broliui E. D. priteista 8000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš D. S. D. priteistinas sumas, atsižvelgė į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ jiems buvo išmokėjęs po 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, vadinasi, teismas pripažino, jog žuvusiojo tėvai kiekvienas patyrė 50000 Lt dydžio neturtinę žalą, o žuvusiojo brolis 10000 Lt neturtinę žalą, taigi nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos tenkino visiškai, o civilinio ieškovo E. D. dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteista ir 150000 Lt, ir 120000 Lt, ir 50000 Lt, ir 40000 Lt, ir 25000 Lt, ir 20000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-353/2009, 2K-399/2009). Kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems D. bei civiliniam ieškovui E. D. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiais. Šiuo atveju D. S. padarė neatsargų nusikaltimą, neatsakingas ir lengvabūdiškas jo elgesys, greičio viršijimas ignoruojant realius savo praktinius vairavimo įgūdžius bei meteorologines eismo sąlygas, abejingumas kartu važiavusių asmenų saugumui sukėlė skaudžias pasekmes – jauno vaikino žūtį. Neabejotina, jog tiek nukentėjusieji G. D. ir J. D., tiek civilinis ieškovas E. D., žuvus sūnui bei broliui, išgyveno didžiulį dvasinį sukrėtimą, sielvartą dėl artimo praradimo, tačiau tėvų skausmas dėl vaikų, kuriuos augino, ugdė, auklėjo, netekties pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikytas didesnio laipsnio nei civilinio ieškovo E. D. išgyvenimai netekus brolio. Be to, kolegijos nuomone, turėtų būti įvertinama ir ta aplinkybė, jog žuvusiojo tėvai buvo išsituokę, J. D. gyveno kitoje vietovėje, todėl objektyvios aplinkybės sąlygojo, kad stipresnis emocinis ir dvasinis ryšys vis dėlto žuvusįjį siejo su kartu gyvenusia mama nei su kitą šeimą turinčiu ir kitame mieste gyvenusiu tėvu, todėl atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nukentėjusiajam J. D. priteistinas kiek mažesnis neturtinės žalos atlyginimo dydis nei G. D.. Nustatant priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgiama ir į kaltininko bei nukentėjusių asmenų interesų pusiausvyrą, D. S. dabartinę turtinę padėtį – turto neturi, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas (byloje nėra duomenų apie po eismo įvykio D. S. nustatytą nedarbingumą), ateities perspektyvas turintis žmogus, kuris pakankamai stengdamasis, dirbdamas ir gaudamas pajamas turės realias galimybes atlyginti priteistas sumas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, J. D. civiliniame ieškinyje prašomas priteisti 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimas mažintinas per pusę, iki 25000 Lt, įvertinant, jog AB „Lietuvos draudimas“ J. D. jau sumokėjo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš D. S. šiam nukentėjusiajam priteistina 23000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Tiek nuteistasis D. S., tiek nukentėjusysis J. V. nesutinka su pastarajam skundžiamu nuosprendžiu iš D. S. priteistas 30000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Vertinant nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į anksčiau, aptariant G. D., J. D. ir E. D. priteistą neturtinę žalą, paminėtas aplinkybes (neatsargią D. S. kaltės formą, veikos aplinkybes, realias galimybes atlyginti žalą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą). Be kita ko, iš bylos duomenų matyti, kad J. V. eismo įvykio, kurio kaltininku yra pripažintas D. S., metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, po to jis dar ilgai gydėsi įvairiose gydymo įstaigose, taigi neabejotina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nemalonius išgyvenimus, taip pat ir dvasines kančias, nerimą dėl savo sveikatos. Sužalojimų pasekmes J. V. jaučia ir dabar (sunkiai vaikšto), jam nustatytas net 60 proc. netektas darbingumas. Patirtas sveikatos sužalojimas neabejotinai apribojo ir J. V. bendravimo galimybes su draugais, artimaisiais, apsunkino galimybes siekti mokslo, įgyti bet kokią norimą profesiją, rasti gerai apmokamą darbą. Įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, kolegija pirmosios instancijos teismo J. V. priteistą 30000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą laiko protinga, adekvačia bei proporcinga.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su 13273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimu iš jo J. V., pažymi, jog šiuo atveju buvo sužalotas J. V. sūnus J. V., kuris buvo pilnametis ir pripažintas civiliniu ieškovu, o teismas, nepripažinęs J. V. civiline ieškove, priteisė jai neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau kolegija nesutinka su nuteistojo D. S. argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo J. V.. Pati civilinė ieškovė J. V. prašo priteisti iš D. S. didesnį neturtinės žalos atlyginimą.
Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio, kurio kaltininku pripažintas D. S., metu buvo sunkiai sužalotas J. V. sūnus J. V.. J. V., perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš 2011-05-04 teisiamojo posėdžio protokolo, teismas J. V. pripažino civiline ieškove (b. l. 117, t. 2). Prasidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimui J. V., atsižvelgdama į gautas sumas, patikslino civilinį ieškinį bei prašė priteisti 3509,77 Lt turtinės, 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog civilinė ieškovė J. V. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 15000 Lt suma. Civilinio kodekso 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nors, kaip nurodoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde, neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, ir teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos, tačiau šiuo atveju civilinė ieškovė dėl D. S. neteisėtos veikos išgyveno didelį dvasinį sukrėtimą, kadangi autoįvykio metu buvo labai sunkiai sužalotas civilinės ieškovės jauno amžiaus sūnus, kuris ilgą laiką praleido gydymo įstaigose, jam buvo reikalinga didesnė priežiūra. Be abejonės, J. V., būdama mama, išgyvena ir patiria nerimą ir dėl tolimesnės sūnaus sveikatos, galimybių savarankiškai susikurti ir užsitikrinti pilnavertį gyvenimą, be to, ateityje sunkų sveikatos sutrikdymą patyrusiam J. V. taip pat bus reikalinga ir mamos parama, pagalba. Taip pat atsižvelgiama ir į anksčiau, aptariant neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, paminėtas aplinkybes (neatsargią D. S. kaltės formą, veikos aplinkybes, realias galimybes atlyginti žalą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija mano, kad civilinei ieškovei J. V. iš D. S. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra protinga, adekvati ir proporcinga.
Civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su tuo, kad iš jo buvo priteistas 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimas civilinei ieškovei J. V.. AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto neturtinės žalos priteisimo visiškai pagrįsti. Teismų praktikoje pripažįstamam, kad Draudiko ar Draudikų biuro mokamos išmokos apima nukentėjusių trečiųjų asmenų žalą asmeniui, taip pat žalą turtui bei neturtinę žalą, neviršijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje imperatyviai nustatytų draudimo sumų (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34, 2011 m.). Taigi, remiantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 d. nuostata, AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo yra ribojama 2500 eurų, t. y., 8632,40 Lt, suma. Skuodo rajono apylinkės teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatavo, jog už eismo įvykio metu padarytą žalą AB „Lietuvos draudimas“ iki teismo nuosprendžio jau yra išmokėjęs iš viso 8632 Lt dėl neturtinės žalos (žuvusiojo E. D. tėvams ir broliui po 2000 Lt (iš viso 6000 Lt), o nukentėjusiajam J. V. likusią draudimo sumos dalį – 2632 Lt). Teismas pripažino, kad AB „Lietuvos draudimas“ yra išnaudojęs leistiną limitą neturtinės žalos atlyginimui, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neaišku, kodėl nusprendė papildomai priteisti J. V. iš AB „Lietuvos draudimas“ neturtinės žalos atlyginimo – 1726,40 Lt sumą, viršijančią TPVCAPDĮ įtvirtintą draudimo sumą. Toks sprendimas visiškai nepagrįstas, todėl nuosprendžio dalis dėl 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš AB Lietuvos draudimas“ J. V. naikintina.
Kadangi neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ civilinei ieškovei nėra galimas, o apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta 15000 Lt dydžio neturtine žala, tai visas šios neturtinės žalos atlyginimas priteistinas iš ją padariusio asmens eismo įvykio kaltininko D. S..
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Nukentėjusysis J. V. ir civilinė ieškovė J. V. savo apeliaciniuose skunduose prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teisme jos tiksliai nebuvo nurodytos. Byloje yra pateikta Advokatų kontoros „Averus“ 2011-11-30 sąskaita, išrašyta J. V. dėl 6685,25 Lt apmokėjimo už advokato paslaugas, pateikti pinigų priėmimo kvitai 6685,25 Lt. Nukentėjusiojo ir civilinės ieškovės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Kolegija mano, jog atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, nuteistojo turtinę padėtį, priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius, taip pat į tai, jog advokatas atstovavo dviem šeimos nariams, kurių interesai vieni kitiems neprieštarauja, 2000 Lt suma būtų pakankama J. V. ir J. V. gautoms advokato paslaugoms apmokėti.
Kolegija taip pat nesutinka su 1183,69 Lt priteisimu iš D. S. valstybei už nukentėjusiajai G. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Iš bylos duomenų matyti, jog pačiam D. S. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl, kaip teisingai nurodoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde, jis pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistojo D. S., nukentėjusiojo J. V. ir civilinės ieškovės J. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 1726,40 Lt neturtinės žalos priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ J. V..
Pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš D. S. civilinei ieškovei J. V. ir nurodyti, jog iš D. S. civilinei ieškovei J. V. priteisiama 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Pakeisti nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš D. S. nukentėjusiajam J. D. ir nurodyti, kad iš D. S. nukentėjusiajam J. D. priteisiama 2347,20 Lt turtinės žalos atlyginimo, 23000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo iš AB „Lietuvos draudimas“ ir D. S. nukentėjusiajam J. V.. J. V. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl negautų pajamų patenkinimą, o jo dydžio klausimą po J. V. darbingumo lygio nustatymo termino pabaigos perduoti spręsti civilinio proceso tvarka. Kitą J. V. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atmesti.
Iš D. S. priteisti nukentėjusiajam J. V. 2000 Lt proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Iš D. S. priteisti nukentėjusiajam J. D. 400 Lt proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 1183,69 Lt priteisimo iš D. S. valstybei už antrinę teisinę pagalbą, suteiktą nukentėjusiajai G. D..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.