Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-05-07 · Civilinė byla Nr. e2-594-516/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-04-07Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-05-07Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-09-08Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2020-11-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-01-19Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
e2-594-516/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00053-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
S. P.
Ieškovas
R. P., K. P.
Trečiasis asmuo
Kauno rajono 1-ojo notarų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-594-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00053-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.2; 3.1.18.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1249-413/2020 pagal ieškovų R. P. ir K. P. ieškinį atsakovui S. P., trečiajam asmeniui Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarui M. L. dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. P. ir K. P. pateikė teismui ieškinį atsakovui S. P., kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Kauno rajono 1-ojo notaro M. L. 2018 m. lapkričio 30 d. išduotą S. P. (mirusio (duomenys neskelbtini) vardu jo įpėdiniui S. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą reg. Nr. ML-9178; 2) pripažinti negaliojančiu Kauno rajono 1-ojo notaro M. L. 2018 m. gruodžio 18 d. išduotą S. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą reg. Nr. ML-9701 į S. P. priklausantį turtą.

2. Ieškiniui užtikrinti ieškovai prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui S. P. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti S. P. vardu registruotą turtą – ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), ir į ½ dalį viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

3. Prašyme nurodė, kad pareikštu ieškiniu yra keliamas reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimų, kurių pagrindu atsakovo S. P. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į paveldėtą turtą, pripažinimo negaliojančiais. Tačiau iki kol ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai yra galiojantys ir iki nėra pakeisti duomenys VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre, tol atsakovas S. P. gali disponuoti pastarojo vardu įregistruota ir ta turto dalimi, kuri priklauso ieškovams. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra nustatyta, kad ieškovai yra priėmę palikimą, į kurį ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu atsakovas nepagrįstai yra įregistravęs nuosavybės teisę į didesnę turto dalį, todėl ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su palikimą sudarančio nekilnojamojo turto teisiniu režimu, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – viešą įrašą, draudžiantį atsakovui S. P. perleisti, įkeisti, išnuomoti ir (ar) kitaip apsunkinti nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir į ½ dalį viso nekilnojamojo turto, susidedančio iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

5. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, kad pagal ieškovų pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jiems palankus teismo sprendimas.

6. Kadangi byloje iškilęs ginčas dėl konkretaus nekilnojamojo turto ir teisių į šį turtą ir ieškovai ginčijo paveldėjimo teisės liudijimus, kurių pagrindu nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įregistruotos atsakovo vardu, todėl teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad tuo atveju, jei nurodyta nekilnojamojo turto dalis būtų perleista tretiesiems asmenims, būtų apsunkinta teismo sprendimo įvykdymo galimybė. Esant palankiam teismui sprendimui jie įgytų teises į ginčo nuosavybės dalį, o jeigu atsakovas dėl ginčo nekilnojamojo turto dalies būtų sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį, nuomos sutartį, įkeitęs ar kitaip apsunkinęs ginčo turtą, ieškovai, siekdami įgyvendinti teises ir teisėtus interesus, turėtų ginčyti sandorius, neturėtų teisės nutraukti nuomos sutarties, panaikinti įkeitimą, tokiu būdu jų teisės į nuosavybės teisių įgyvendinimą būtų apribotas. Atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo ir proporcingumo principus teismas sprendė, kad buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atsakovas S. P. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Kauno apygardos teismas neįsigilinęs į faktines aplinkybes priėmė tokį ieškinį, kuriame ieškovai atsakovu nurodė S. P., kuris jokių neteisėtų veiksmų jų atžvilgiu neatliko, nes į notarą kreipėsi po teismo procesinio sprendimo – Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo, pagal kurį įpėdinių buvo du – S. P. ir R. P., įsiteisėjimo. Šiuo atveju neteisėti veiksmai yra notaro, kuris nepaisydamas K. P. prašymo ir nespėjus jam paduoti kasacinio skundo, išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą reg. Nr. ML-9178 S. P. vardu jo įpėdiniui S. P. į ½ viso K. P. priklausančio turto. Visas ieškinys pagrįstas neteisėtais notaro veiksmais, todėl, S. P. ieškinyje kaip atsakovas yra nurodytas neteisėtai ir nepagrįstai.

7.2. S. P. neginčija ir sutinka, kad visi įpėdiniai turėjo paveldėti po 1/3 dalį palikimą sudarančio turto, todėl ieškovų R. P. ir K. P. ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytinos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos. Ieškovai neįrodė jokių S. P. neteisėtų veiksmų atlikimo ir nepagrindė savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Motyvai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiami tik abstrakčiais teiginiais. Jokių faktinių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių tokius nesąžiningus S. P. veiksmus (turimo turto pardavimą, perleidimą, įkeitimą), ieškovai neįvardija. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, pažeidžia ekonomiškumo, lygiateisiškumo principus, nepagrįstai apriboja teisėtai įgytas S. P. teises į nuosavybę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovų pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jiems palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo pozicija, nes ieškinyje buvo suformuluotas aiškus reikalavimas, nurodyti jo faktinis ir galimi teisiniai pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Apelianto argumentai, kad jis ieškinyje neteisėtai ir nepagrįstai nurodytas kaip atsakovas, nes jokių neteisėtų veiksmų neatliko, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu byloje jau nusprendė ieškinį patenkinti, ir nors sprendimas dar nėra įsiteisėjęs (atsakovas pateikė apeliacinį skundą), tačiau atsakovas ir apskundė tik tą teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pareikštus reikalavimus pagrįstai vertino kaip preliminariai pagrįstus.

12. Apelianto tvirtinimu, ieškovai neįrodė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šį savo argumentą apeliantas grindžia tuo, kad ieškovai nepaneigė atsakovo sąžiningumo prezumpcijos, t. y. ieškovai nenurodė jokių faktinių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių nesąžiningus S. P. veiksmus (turimo turto pardavimą, perleidimą, įkeitimą).

13. Ieškiniui užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui S. P. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti S. P. vardu registruotą turtą – ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

14. Byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – yra laikinai apribojanti vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu. Iš byloje pareikšto ieškinio reikalavimo matyti, kad ieškovai ginčija paveldėjimo teisės liudijimus, kurių pagrindu nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įregistruotos atsakovo vardu. Kol ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai yra galiojantys ir iki nėra pakeisti duomenys VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre, tol atsakovas S. P. gali disponuoti pastarojo vardu įregistruota ir ta turto dalimi, dėl kurios vyksta ginčas ir kuri, atsižvelgiant į priimto teismo sprendimo turinį, priklauso ieškovams. Netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovas turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti ieškovų galimybę įgyvendinti jų nuosavybės teisę. Ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai priklausytų nuo kito asmens galimybės disponuoti turtu. Jeigu laisvai disponuojant turtu būtų perleista nuosavybės teisė į šį turtą, turto grąžinimas ieškovams taptų komplikuotas. Taigi, šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (lot – status quo) išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė pagrįstai.

15. Nors atsakovas akcentuoja, kad ieškovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių, jog atsakovas yra nesąžiningas, ketina turtą parduoti, įkeisti ar perleisti tretiesiems asmenims, pažymėtina, kad įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių išsaugojimą status quo, tačiau netrukdanti atsakovui įgyvendinti jo turimas ginčo nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo teises, todėl tuo atveju, jei atsakovas iš tikrųjų nesiekia ir neketina ginčo turto šiuo metu perleisti, minėta laikinoji apsaugos priemonė niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti atsakovo interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jo teisių. Nagrinėjamu atveju įrašas viešame registre dėl disponavimo teisės šiuo turtu apribojimo yra adekvati, proporcinga ir ekonomiška priemonė, užtikrinanti status quo padėtį iki ginčo išnagrinėjimo, todėl tokioje situacijoje, net ir nesant konkrečių įrodymų, kad atsakovas siekia turtą perleisti, toks teismo taikytas apribojimas atsakovo teisių bei interesų nepažeidžia ir yra proporcingas.

16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principais ir atsižvelgdamas į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovams, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė