Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei, Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M., Vilniaus rajono savivaldybės tarybos atstovei R. D. teismo posėdyje išnagrinėjo A. M. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 142 straipsnio 6 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimu A. M. nubausta pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalį 100 eurų bauda už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d., 14 val. 26 min., patikrinimo metu Didžiasalio II stotelėje nustatyta, kad maršrutu Vilnius – Vindžiūnai važiavo du keleiviai, iš kurių vienai keleivei konduktorė išdavė bilietą 14 val. 32 min., Didžiasalio II stotelėje, kontrolės metu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų :Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 35 punktą.

A. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti jai paskirtą baudą. Skunde nurodoma, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. Didžiasalio I stotelėje įlipo keleivė O. K., kuri negalėjo iš anksto pasiimti piniginės, nes ant rankų laikė kūdikį. Įvertinusi susidariusią situaciją leido keleivei susirasti patogią vietą autobuse, leisti atsisėsti ir tada paimti pinigus už kelionę ir išduoti bilietą. Pažymi, kad keleivė su kūdikiu įlipo Didižiasalio I stotelėje, o kontrolė – Didžiasalio II stotelėje. Tarp šių stotelių maždaug vieno kilometro atstumas. Didžiasalio II stotelėje pamatė kontrolierius ir baimindamasi nuobaudos paskyrimo, pribėgo prie keleivės ir paprašė susimokėti už bilietą. Ji stengėsi užtikrini keleivės su kūdikiu saugumą.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija atsiliepime į skundą nurodo, kad A. M. administracinė nuobauda paskirta pagrįstai. Nurodo, kad nagrinėjant bylą administracinėje komisijoje ir surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą, A. M. pateikia skirtingas įvykių versijas, taip siekdama išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėja skunde nepateikia jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti komisijos priimtą nutarimą. Atsiliepime pažymima, kad A. M., dirbdama konduktore, turi žinoti teisės aktų reikalavimus, kada ir kaip turi būti išduodami kelionės bilietai.

A. M. teismo posėdžio metu skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad moteriai su kūdikiu bilietėlį padavė kontrolės metu. Kontrolierius turėjo matyti kaip padavė bilietėlį. Ji žino, kad kol neišduodamas kelionės bilietas autobusas neturi teisės išvažiuoti iš stotelės, tačiau praktikoje ji dar lauke pamačiusi žmogų išmuša bilietėlį, jeigu žino kur jis važiuoja. Jei ne, tada palaukia kol žmogus suras piniginę, duos pinigus. Kol žmogus ruošiasi kelionei, autobusas važiuoja, priešingu atveju nespėtų pagal grafiką.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos atstovė prašė skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą nutarimą. Palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad A. M. nuolat daro analogiškus pažeidimus, jai surašyti jau penki protokolai. Ji nuolat randa paaiškinimų dėl savo netinkamo elgesio, šį kartą motina su vaiku, kitą kartą moksleiviai ar pensininkai.

L. S. I. teismo posėdžio metu parodė, kad sėdėjo autobuso priekyje. Įlipo motina su vaiku ant rankų. Su vaiku nuėjo į autobuso vidų, priekyje laisvų vietų nebuvo. Konduktorė leido atsisėsti. Kol bilietą ištraukė, kitoje stotelėje jau kontrolė. Nespėjo atiduoti bilieto. Įlipus į autobusą moteris neturėjo laisvų rankų, jai reikėjo daiktus pasidėti. Nematė, kada moteris davė konduktorei pinigus, nes sėdėjo priekyje.

L. S. J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba savivaldybės keleivinio transporto kontrolieriumi. Tarnybiniu automobiliu važiavo patikrinti autobuso. Pamatė kaip autobuso konduktorė staiga šoko nuo priekinės sėdynės ir pabėgo į autobuso vidų. Autobusas sumažino greitį. Tikrinant keleiviams išduotus bilietus buvo nustatyta, kad autobuso viduryje sėdėjusiai moteriai su vaiku buvo ką tik išduotas bilietas. Šalia sėdėjusios moters paklausė, ar kartu įlipo į autobusą. Ji atsakė, kad kartu. Skirtumas tarp išduotų bilietų buvo trys minutės. Pagal taisykles bilietas turi būti išduodamas iš karto. Nors moterys įlipo kartu, tačiau tarp joms išduotų bilietų skirtumas buvo trys minutės. Automobilis, kuriuo važiuoja tikrinti autobusų nežymėtas, tačiau su tuo pačiu automobiliu važiuoja tikrinti nuo 2011 metų. Konduktoriai ir vairuotojai pažįsta šį automobilį.

2016 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės akte Nr. VTS (m.10)-292 nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad 1 keleiviui bilietas išduotas kontrolės metu (pamačius kontrolierius). Didžiasalio I stotelėje įlipo du keleiviai, vienam bilietas išduotas 14 val. 28 min., kitam 14 val. 32 min. (b. l. 13)

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai jį priimant buvo surinkti visi reikšmingi duomenys ir jie teisingai įvertinti. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas ar nebuvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

(duomenys neskelbtini) str. 6 d. inter alia numato, kad keleivių vežimas be bilieto ar nesilaikymas nustatyto tarifo užtraukia baudą nuo septyniasdešimt dviejų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Lietuvos Respublik?s susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių (toliau – Taisyklės) 35 punkte numatyta, kad ekipažas bilietus (bagažo kvitus) keleiviams privalo parduoti iš karto, jiems įlipus į transporto priemonę. Draudžiama išvažiuoti iš autobusų stočių ir stotelių teritorijų nebaigus parduoti bilietų (bagažo kvitų) visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams ir nustatyta tvarka neužpildžius kelionės dokumentų. Jeigu ekipažams neužtenka laiko parduoti bilietus (bagažo kvitus) visiems į transporto priemonę įlipusiems keleiviams, vežėjas gali kreiptis į leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu išdavusią įstaigą dėl eismo tvarkaraščio koregavimo.

A. M. pateikdama savo įvykių versiją nurodo, kad ji pažeidimo nepadarė – 2016 m. rugpjūčio 24 d. į autobusą stotelėje „Didžiasalis I“ įlipo keleivė su mažamečiu vaiku . Norėdama užtikrinti keleivių saugumą, ji leido įlipusiai keleiviai su vaiku atsisėsti, o už bilietą sumokėti vėliau. Privažiavus stotelę „Didžiasalis II“, ji iš keleivės paėmė pinigus ir jau matant kontrolieriui atidavė jai bilietą. Iš byloje esančių kasos aparato kvitų kopijų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. Didžiasalis I išduoti du bilietai. Vienas išspausdintas 14 val. 28 min., kitas 14 valo. 32 min. (b. l. 13). Dienos kasininkų ataskaita (kuri buvo atspausdinta, sustabdžius autobusą kontrolei) atspausdinta 14 val. 32 min. (b. l. 13). Aptarti duomenys patvirtina, kad A. M. turėjo iš karto parduoti bilietą keleivei, tačiau to nepadarė, o bilietą išmušė kontrolės metu. Tai reiškia, kad vienas keleivis nuo stotelės „Didžiasalis I“ iki kontrolės patikrinimo stotelėje „Didžiasalis II“ važiavo be bilieto.

Nors A. M. nurodo, jog bilieto iškart nepardavė dėl to, kad norėjo keleiviams leisti pirmiausiai atsisėsti, o tik paskui paimti pinigus už važiavimą, tačiau ši aplinkybė jos administracinės atsakomybės nešalina. Kelių transporto kodekso 20 str. nurodyta, kad keleivio bilietas - tai keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, vežant keleivius reguliariais reisais, ir jis yra būtinas. Taigi į autobusą įlipus keleiviui, autobuso konduktorius privalo iš jo paimti pinigus, duoti bilietą ir taip su juo sudaryti keleivio vežimo sandorį. Būtent keleivio bilietas įrodo vežimo sutarties sudarymo faktą kartu su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis (keleivio teisės, garantijos, kompensacijos nelaimės atveju ir t. t.). Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 48 punktas draudžia keleivius vežti be bilieto. Sistemiškai vertinant Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklėse įtvirtintus reikalavimus darytina išvada, jog vairuotojas privalo bilietus parduoti iš karto, vos asmenims įlipus į transporto priemonę, ir tol, kol visiems keleiviams bilietai neparduoti, draudžiama išvažiuoti iš stotelės ir pradėti vežti keleivius be bilieto. A. M. nurodytos aplinkybės, jos veiksmų kvalifikavimui pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalį įtakos neturi. Analogiško teisės aiškinimo laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz.: 2016-02-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-94-557/2016)

Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo septyniasdešimt dviejų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos A. T. administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti švelninama. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog iš 27 vežtų keleivių tik vienam iš karto nebuvo parduotas bilietas, byloje nenustatytas A. M. noras pasipelnyti nuslepiant keleivio važiavimo faktą, administracinio pažeidimo padarymas buvo sąlygotas bandymu padėti keleiviui, be to, nors ir pavėluotai, keleiviui bilietas buvo išduotas, dėl to A. M. veiksmais reali žala nepadaryta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimu nebuvo padaryta realios žalos, įvertinus pažeidėjos asmenybę, pažeidėjos kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis (duomenys neskelbtini) str. nustatytomis taisyklėmis.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 5 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimą ir už pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalį taikant (duomenys neskelbtini) straipsnį A. M. skirti 50 (penkiasdešimties) eurų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.