- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- ATP-94-557/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03674-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 2.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria netenkintas A. Š. skundas ir paliktas galioti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vyr. kontrolierės 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. 2015 m. birželio 29 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1258 už tai, kad 2015-06-29 17.45 val. patikrinimo metu „Jakų“ stotelėje sustabdžius ir patikrinus miesto maršrutinį autobusą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutas Nr. 27), vairuotojas A. Š., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju kasininku, vežė devynis keleivius, iš kurių vienas pateikė bilietą Nr. 015555 už 1,10 Eur, išspausdintą kontrolės metu. Minimas keleivis šį bilietą pasiėmė matant kontrolieriams ir patvirtino, kad įlipo į maršrutinį autobusą Klaipėdos mieste. Keleivis atsisakė pateikti pažymą. Tokiais savo veiksmais A. Š. pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 35 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 142 str. 6 d. numatytą pažeidimą. Su protokolu A. Š. buvo surašytas administracinis nurodymas iki 2015-07-14 sumokėti 36 Eur baudą, tačiau jis nustatytu laiku baudos nesumokėjo.
VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vyr. kontrolierės 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimu A. Š. nubaustas pagal ATPK 142 str. 6 d. 108 Eur dydžio bauda. Šį nutarimą A. Š. apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi A. Š. skundas netenkintas ir paliktas galioti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vyr. kontrolierės 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimas motyvuojant tuo, kad tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu A. Š. pripažino, kad iš pradinės stotelės jis išvažiavo neišdavęs keleiviui bilieto bei nurodė bilieto neišdavimo aplinkybes – bilieto iš karto keleiviui neišdavė, nes šis pateikė 100 Eur kupiūrą, iš kurios jis neturėjo grąžos, todėl paprašė paieškoti smulkesnių pinigų. Kontrolės metu vyr. kontrolierius K. G. nustatė, kad A. Š. vairuojamame 27 maršruto autobuse yra 9 keleiviai, iš kurių vieno turimas bilietas Nr. 015555 yra išmuštas kontrolės metu. Pažymėjo, jog pats keleivių vežimo be bilietų faktas, nepaisant jį lėmusių priežasčių, yra pakankamas pagrindas taikyti atsakomybę pagal ATPK 142 str. 6 d. Teismas konstatavo, kad nors A. Š. neigia kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais - 2015-06-29 administracinio teisės pažeidimo protokolu, kontrolės juosta, bilietu Nr. 015555, kasos ataskaita bei kita bylos medžiaga.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Š. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad su nutarimu nesutinka, laiko jį neteisėtu, todėl naikintinu. Yra įsitikinęs, kad jam nepalankus procesinis sprendimas buvo priimtas nesant pakankamų įrodymų. Pažymi, kad vienas iš esminių jo kaltę galėjusių patvirtinti įrodymų galėjo būti administracinio teisės pažeidimo 2015-06-09 protokolas Nr. 1258, surašytas pažeidimo vietoje. Mano, kad protokolas turėjo būti surašytas vadovaujantis ATPK 260 str., 1 d. nuostatomis, kuriose išsamiai nurodomi reikalavimai tokiam protokolui, pažymint teisiškai reikšmingas aplinkybes (laiką, vietą, datą), nurodant įrodymus (nukentėjusiųjų, jeigu tokių yra, liudytojų vardus, pavardes, gyvenamosios vietos adresus ir kt.). Logiška būtų teigti, kad protokolo tekstas turėtų būti aiškus ir suprantamas tiek dėl panaudotų formuluočių, kurios turi būti aiškios ir suprantamos, tiek ir dėl įrašų protokole kokybės, kurie būtų nesunkiai įskaitomi. Be abejonės, jeigu įstatymo įvardijamas pareigūnas pildo tuo pat metu šio protokolo du ar daugiau egzempliorių (šiuo atveju buvo užpildytas 1 egzempliorius ir jo kopija), neabejotinai kopija neturėtų skirtis nuo originalo. Šiuo atveju protokolo originalas ženkliai skiriasi nuo kopijos tiek, kad atrodo, jog tai būtų du skirtingi protokolai. A. Š. žinioje esančioje protokolo kopijoje nėra jo paaiškinimo, kuris yra originale, protokolą yra pasirašęs vienintelis asmuo, kurio pavardė nėra parašyta, nėra duomenų apie šio protokolo įteikimą pažeidėjui. Yra ir daugiau trūkumų. Toks protokolo pildymo būdas kelia nuostabą, nes jį pildęs asmuo K. G. yra patyręs, daug metų dirbantis pareigūnas, kurio pagrindinė užduotis yra pažeidimų fiksavimas atitinkamuose dokumentuose.
Pabrėžia, kad šiuos protokolo trūkumus būtų galima laikyti formaliais, tačiau neaišku, kodėl nebuvo nustatyta liudytojo asmenybė (t. y. nenustatytas įrodymų šaltinis), nebuvo nustatytas jo gyvenamosios vietos adresas, bei nepaimtas paaiškinimas apie įrodinėtiną įvykį. Taip pat nesuprantama, kodėl nebuvo paimtas paaiškinimas apie įvykį iš praktikanto M. G., neva dalyvavusio įvykyje (jis matė į pirmą teismo posėdį atvykusį asmenį, kuris įvardijimas kaip M. G., tačiau A. Š. nuomone, tai nebuvo tas pats asmuo, kuris dalyvavo 2015-06-29 patikrinime). Turint omeny, kad A. Š. atstovas byloje prašė iškviesti ir apklausti liudytoju šį asmenį (turimas omeny neva tai patikrinime dalyvavęs praktikantas), teismas be pagrindo atmetė šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad šie parodymai bylai neturės esminės įtakos (šioje vietoje teismas tokiu būdu išsakė savo išankstinę nuostatą vertinant įrodymus, duodamas pagrindą suabejoti teismo nešališkumu). Juo labiau, kad prašymas, kurį atmetė teismas, buvo pareikštas tokioje byloje, kur dėl aukščiau paminėtų pažeidimų kontrolieriaus K. G. surašytas protokolas, apelianto nuomone, neturi ir negali turėti įrodomosios reikšmės, o jame minimas liudytojas nėra nustatytas (reiškia, nežinomas šio įrodymo šaltinis), nors jo paaiškinimais teismas irgi rėmėsi. Esant tokiai įrodymų sudėčiai ir kokybei, teismo atsisakymas kviesti liudytoją yra akivaizdžiai nepagrįstas. Tokiu būdu teismas neleido A. Š. pasinaudoti savo procesine teise pateikti įrodymus, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes – liudytojo parodymai šiuo atžvilgiu galėtų būti labai vertingi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.
A. Š. nubaustas pagal ATPK 142 str. 6 d. už tai, kad pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 35 p. reikalavimus ir 2015-06-29 17.45 val. vežė keleivį, kuris pateikė kontrolei bilietą Nr. 015555 už 1,10 Eur, išspausdintą kontrolės metu. Apeliantas skunde nurodo, kad jo atžvilgiu buvo netinkamai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu apelianto vertinimu. Pažymėtina, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Tačiau kartu pažymėtina, jog bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Ši išvada daroma vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais.
Apeliantas teisingai pažymėjo, jog jo atžvilgiu surašyto ir jam perduoto administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija (b. l. 20) skiriasi nuo institucijoje likusio protokolo originalo – matyti, kad apeliantui įteiktoje protokolo kopijos antroje pusėje nėra pažeidėjo paaiškinimo ir duomenų apie šio protokolo įteikimą pažeidėjui. Be to, apeliantas nurodo, kad nėra nurodytas protokolą surašiusio asmens vardas ir pavardė. Nagrinėjamu atveju matyti, jog išvardinti administracinio teisės pažeidimo protokolo užpildymo netikslumai yra neesminiai, nesutrukdę asmeniui tinkamai ginti savo teises. Iš apelianto pateikto ATP protokolo matyti, jog jis pildytas per kalkę (b. l. 20), t. y. analogiškas byloje esamam, ir tik antroji jo pusė pilnai neužpildyta, nors byloje esančio ATP protokolo grafa „Pažeidėjo paaiškinimas“ yra užpildyta bei A. Š. pasirašyta, o grafoje „Protokolą surašė“ yra padėtas protokolą surašiusio asmens parašas. Šiuo atveju matyti, jog asmuo, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodytas pirmame lape (atspaudas su pareigomis ir vardu, pavarde) ir yra identiškas abiejuose (tiek pas pažeidėją, tiek institucijoje likusiame) protokoluose, o antroje lapo pusėje esanti grafa nereikalauja pakartotinai nurodyti protokolą surašiusį asmenį. Nors apeliantas nurodo, kad nėra duomenų apie šio ATP protokolo įteikimą pažeidėjui, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad protokolas jam buvo įteiktas, be to, institucijai likusio egzemplioriaus grafoje „Protokolo egzempliorių gavau“ pažeidėjas pasirašė. Nors protokolas rašytas ranka, tačiau, skirtingai nei nurodo apeliantas, abiejuose protokolo egzemplioriuose padaryti įrašai yra įskaitomi ir suprantami. Remdamas išvardintu, apygardos teismas konstatuoja, kad nustatyti techniniai ATP protokolo pildymo trūkumai kliūčių asmeniui gintis nuo pareikšto kaltinimo, o teismui išnagrinėti bylą iš esmės nesudarė, nes ATP protokole pateikti visi ATPK 260 str. nurodyti būtini duomenys.
ATPK 142 str. 6 d. inter alia numato, kad keleivių vežimas be bilieto ar nesilaikymas nustatyto tarifo užtraukia baudą nuo septyniasdešimt dviejų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų ir pažeidimo metu galiojusių (Susisiekimo ministro 2014 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. 3-54-(E) redakcija) Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių (toliau – taisyklės) 35 p. numatyta, kad ekipažas bilietus (bagažo kvitus) keleiviams privalo parduoti iš karto, jiems įlipus į transporto priemonę. Draudžiama išvažiuoti iš autobusų stočių ir stotelių teritorijų nebaigus parduoti bilietų (bagažo kvitų) visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams ir nustatyta tvarka neužpildžius kelionės dokumentų. Jeigu ekipažams neužtenka laiko parduoti bilietus (bagažo kvitus) visiems į transporto priemonę įlipusiems keleiviams, vežėjas gali kreiptis į leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu išdavusią įstaigą dėl eismo tvarkaraščio koregavimo.
A. Š., pateikdamas savo įvykių versiją nurodo, kad jis pažeidimo nepadarė – 2015 m. birželio 29 d. į jo vairuojamą autobusą stotelėje „Arena“ įlipo keleivis, padavė jam 100 Eur kupiūrą, nors bilietas kainavo 1,1 Eur. Neturėdamas grąžos, jis paprašė paieškoti smulkių ar pasismulkinti banknotą su kitų keleivių pagalba. Privažiavus Jakų žiedinę sankryžą, keleivis atnešė pinigus, išvažiuojant iš žiedo keleiviui buvo išmuštas bilietas, o „Jakų“ stotelėje buvo sustabdytas kontrolės. Iš pirmos instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad A. Š. patvirtino, kad keleivis įlipo stotelėje „Arena“ (b. l. 37). Iš viešai prieinamos Klaipėdos transporto schemos matyti, kad 27 maršruto autobusas po sustojimo „Arenos“ stotelėje, iki „Jakų“ stotelės dar stoja Turistų, Dainavos ir LEZo stotelėse. Iš byloje esančių kasos aparato kvitų kopijų matyti, kad Keleivio bilietas 015555 buvo išspausdintas 17.44 val. (b. l. 6) , o Ataskaita kasininkų (kuri buvo atspausdinta, sustabdžius kontrolei „Jakų“ stotelėje) – 17.45 val. (b. l. 7). Iš išvardinto akivaizdu, jog A. Š. turėjo iš karto parduoti bilietą keleiviui, o nepardavęs bilieto stotelėje „Arena“ įlipusiam keleiviui, turėjo galimybę tai padaryti vėliau, kitose stotelėse, tačiau to nepadarė, ir išmušė bilietą likus minutei iki kontrolės patikrinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde A. Š. nurodo, kad surašant protokolą nebuvo nustatyta keleivio, važiavusio be bilieto asmenybė, jo namų adresas, nepaimtas jo paaiškinimas. Tačiau ir neapklausus šio liudytojo, byloje pakanka objektyvių duomenų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei nustatyti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kontrolierius K. G. nurodė, kad 2015-06-29 jis tikrino Klaipėdos keleivinį transportą „Jakų” stotelėje. Pasirodžius 27 autobusui, autobusas pristabdė greitį, pradėjo važiuoti truputį lėčiau, nei važiavo iki to, jam privažiavus arčiau pastebėjo, kad nuo vairuotojo nueina keleivis. Sustabdžius autobusą, įlipo patikrinti bilietus keleivių, važiavo 9 keleiviai. Priėjus prie paskutinio keleivio, jis pateikė bilietą, o pagal kasos ataskaitą matėsi, kad jis išmuštas prieš 1 minutę. Paklausus keleivio, kur įlipo, jis pasakė, kad Klaipėdoje, tačiau atsisakė pateikti pažymą. Vairuotojas nesakė, kad keleivis turi 100 Eur, keleivis taip pat nieko nesakė, tik pateikė bilietą ir tylėjo (b. l. 38). Iš byloje esančio Keleivio bilieto Nr. 015555, matyti, kad jis išmuštas 17.44 val. (b. l. 6), iš byloje esančios Kasininkų ataskaitos Nr. 015557 matyti, kad ji išmušta praėjus vos minutei nuo keleivio bilieto Nr. 015555 išmušimo – 17.45 val. (b. l. 7). Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad keleivis įlipo Klaipėdos mieste, „Arenos“ stotelėje, pateikė 100 eurų kupiūrą, jis paprašė smulkių, ir bilietą išspausdino jau už miesto ribų – išvažiuojant iš „LEZo“ (b. l. 36-37).
Apeliaciniame skunde A. Š. taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teismo posėdyje nebuvo apklaustas M. G., nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas byloje prašė iškviesti ir apklausti liudytoju šį asmenį. Iš pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytoju kontrolieriaus K. G. parodymų matyti, kad M. G. buvo antrasis kontrolierius, kuris fotografavo autobuso galą (b. l. 34), ir su keleiviu jokių veiksmų neatliko, nes su keleiviu dirbo būtent K. G. (b. l. 37-39). Liudytoja A. B. pirmos instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad M. G. papildomai nieko parodyti negalėtų, o tai, kur ir kas fotografavo, šiuo atveju nėra reikšminga. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad antrasis kontrolierius į autobusą tikrinti keleivių nelipo – jis užsiėmė autobuso fotografavimu. Šioje byloje yra pakankamai objektyvių duomenų (keleivio bilietas, kasininkų ataskaita, liudytojo K. G. parodymai), jog būtų galima konstatuoti, kad į autobusą Klaipėdoje įlipusiam keleiviui kelionės bilietas buvo išmuštas jau išvažiavus iš miesto, ko neneigia ir pats apeliantas, šių aplinkybių keleivių netikrinusio M. G. parodymai negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotinai išvadai dėl A. Š. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti, todėl teismo sprendimas neatlikti perteklinės liudytojo apklausos laikytinas teisingu ir pagrįstu, nerodančiu nei išankstinio nusistatymo, nei teismo šališkumo.
Nors A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog bilieto iškart nepardavė dėl to, kad keleivis bandė atsiskaityti itin stambaus nominalo (100 Eur) banknotu, o jis neturėjo grąžos, tačiau ši aplinkybė jo administracinės atsakomybės nešalina. Kelių transporto kodekso 20 str. nurodyta, kad keleivio bilietas - tai keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, vežant keleivius reguliariais reisais, ir jis yra būtinas. Taigi į autobusą įlipus keleiviui, autobuso vairuotojas privalo iš jo paimti pinigus, duoti bilietą ir taip su juo sudaryti keleivio vežimo sandorį. Būtent keleivio bilietas įrodo vežimo sutarties sudarymo faktą kartu su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis (keleivio teisės, garantijos, kompensacijos nelaimės atveju ir t. t.). Pažymėtina, kad 2010 m. kovo 22 d. Europos komisijos rekomendacijos 2010/191/ES „Dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, taikymo srities ir poveikio“ 3 p. nurodyta, kad atliekant mažmeninius sandorius, kaip mokėjimo priemonė turėtų būti priimami didelio nominalo banknotai, tačiau atsisakyti juos priimti turėtų būti galima tuomet, jei yra pagrįstų priežasčių, susijusių su sąžiningumo principu (pvz., siūlomo banknoto nominali vertė neproporcinga sumai, kurią reikia sumokėti kreditoriui). Šiuo atveju byloje surinktais įrodymais nepaneigtas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens aiškinimas, jog keleivis su 100 Eur banknotu bandė įsigyti daugiau nei 90 karų mažesnės vertės (1,1 Eur) autobuso bilietą, ir vairuotojas, neturėdamas grąžos, galėjo šio nominalo banknoto nepriimti ir keleivio neaptarnauti. Tačiau akivaizdu, jog vairuotojas nusprendė neimti banknoto, neišduoti bilieto (nesudaryti vežimo sutarties), bet suteikė keleiviui vežimo paslaugą, veždamas jį be bilieto. Nors apeliantas nurodo, jog liepė keleiviui pasismulkinti pinigus tarp keleivių arba paieškoti smulkių, tačiau nesulaukęs užmokesčio už vežimą artimiausioje stotelėje, keleivio neišlaipino ir vežė toliau. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 36 p. nurodoma, kad keleivis, atsisakęs įsigyti bilietą (bagažo kvitą), išlaipinamas iš transporto priemonės, 48 p. draudžia keleivius vežti be bilieto, o 53.1 p. įtvirtinta, jog ekipažas turi teisę išlaipinti keleivius, atsisakiusius sumokėti už važiavimą. Sistemiškai vertinant šiuos Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklėse įtvirtintus reikalavimus matyti, jog vairuotojas privalo bilietus parduoti iš karto, vos asmenims įlipus į transporto priemonę, ir tol, kol visiems keleiviams bilietai neparduoti, draudžiama išvažiuoti iš stotelės ir pradėti vežti keleivius be bilieto. Taigi, keleiviui padavus stambaus nominalo banknotą vairuotojas, neturėdamas grąžos ir nežinodamas, ar keleivis ras smulkių pinigų, ar sugebės juos išsikeisti pas kitus keleivius, užuot jį išlaipinęs sutiko vežti keleivį, neparduodamas jam bilieto. Nustačius, kad 2015-06-29 į A. Š. autobusą stotelėje įlipo keleivis, A. Š. išvažiuojant iš stotelės keleiviui bilietas dar nebuvo parduotas, ir būtent tuo momentu buvo padarytas pažeidimas, aplinkybė, kad keleivis bandė atsiskaityti 100 Eur banknotu ar tai, kad bilietą spėta išspausdinti išvažiavus iš miesto iki kontrolės įlipimo, A. Š. kaltės klausimui ir jo veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 142 str. 6 d. įtakos neturi.
Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo septyniasdešimt dviejų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Apygardos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti švelninama. Nors byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. administracine tvarka už keleivių vežimą be bilieto būtų baustas anksčiau, tai patvirtino ir kontrolierius K. G., kuris nurodė, kad šis vairuotojas tikrintas ne kartą, tačiau pažeidimų anksčiau padaręs nebuvo (b. l. 39). Tai, kad per daugiau kaip 2 darbo metus nebuvo nė karto nubaustas už keleivių vežimą be bilieto, nurodo ir pats A. Š. (b. l. 4). Be to, nustatyta, jog iš 9 vežtų keleivių tik vienam iš karto nebuvo parduotas bilietas, byloje nenustatytas A. Š. noras pasipelnyti nuslepiant keleivio važiavimo faktą, administracinio pažeidimo padarymas buvo sąlygotas keleivio bandymo atsiskaityti didelio nominalo kupiūra, be to, nors ir pavėluotai, keleiviui bilietas buvo išduotas, dėl to A. Š. veiksmais reali žala nepadaryta. Pažymėtina ir tai, kad iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų skaičiavimų matyti, kad per 2015-06-29 dienos pamainą pervežus 137 keleivius, buvo gauta tik 103,04 Eur pajamų (b. l. 4), kas rodo, jog ši veikla nėra itin pelninga, o didelė bauda būtų neproporcinga padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimu nebuvo padaryta realios žalos, įvertinus pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis.
Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat būtina pažymėti, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Apeliacinės instancijos nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – A. Š. gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskiriant jam mažesnę, negu numatyta ATPK 142 str. 6 d. sankcijoje, baudą. Apygardos teismo vertinimu, 20 Eur dydžio bauda būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui. Tokiu būdu gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, tokia nuobauda, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, bus optimali įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant A. Š. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį bei VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą pakeisti ir A. Š. už ATPK 142 str. 6 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, taikant ATPK 30¹ str., skirti administracinę nuobaudą – 20 eurų baudą.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.