Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 30 parų arešto bausmė pakeista 30 dienų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio ir 4 (keturių) dienų laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta – 1 (vieni) metai 1 (vienas) mėnuo ir 24 (dvidešimt keturios) dienos laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 15 dienos.

E. M. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, suimant jį teismo salėje, o, pradėjus bausmės vykdymą, kardomąją priemonę nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. M. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kairėje striukės kišenėje laikė 2 paketėlius su tabaku, kuriuose yra psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA, kurio masė yra 0,9549 g, jame yra 0,0010 g gryno sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA, iki kol 2020 m. balandžio 7 d., apie 20 val. 00 min. tabakas su psichotropine medžiaga buvo rastas ir paimtas pareigūnų.

2. Kauno apylinkės teismas, paskirdamas bausmę E. M., nuosprendyje nurodė, kad E. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, yra nustatytos jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Taip pat, teismas įvertino E. M. asmenybę, kad jis ankščiau teistas penkis kartus, naują baudžiamąjį nusižengimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, turi trisdešimt septynias galiojančias drausmines nuobaudas, todėl skyrė didesnę už vidutinę arešto bausmę. Arešto bausmę pakeitė į laisvės atėmimo bausmę, taikė BK 64¹ straipsnį ir visiško sudėjimo būdu subendrino su 2018 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde savo kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, prašydamas paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Skundžiamu nuosprendžiu E. M. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą, pritaikius BK 64¹ straipsnio, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatas, nuteistas dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad E. M. savo kaltę dėl jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis). Apylinkės teismas taip pat įvertino tai, kad E. M. naują baudžiamąjį nusižengimą padarė pataisos įstaigoje, anksčiau buvo teistas penkis kartus, turi trisdešimt septynias galiojančias drausmines nuobaudas, ir paskyrė didesnę nei vidutinę sankcijoje numatytą arešto bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nustatytos teisingai.

8. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nurodė, jog savo kaltę pripažino, anksčiau už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą neteistas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kaltės pripažinimas nėra išimtinis kriterijus, galintis nulemti teisinės padėties švelninimą. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo kaltės pripažinimą ir tai, kad byla išnagrinėta taikant sutrupintą įrodymų tyrimą, pritaikė BK 64¹ straipsnį ir paskirtos arešto bausmės dydį sumažino vienu trečdaliu. Tuo tarpu surinkta baudžiamosios bylos medžiaga, charakterizuojanti nuteistojo asmenybę, nėra teigiama bei paneigia galimybę dar labiau mažinti paskirtą bausmę ar skirti piniginę baudą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis teistumas E. M. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą jis buvo teistas penkis kartus. Baudžiamąjį nusižengimą, už kurio padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės atlikimo metu. Nuteistasis E. M. pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis nustatytus reikalavimus pažeidė net 37 kartus (1 t., b. l. 88, 89–91). Kadangi bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis E. M. bausmės atlikimo ne tik pažeidinėja pataisos įstaigos nustatytą vidaus tvarką, bet ir daro naujas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, būtų pasiekti E. M. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, paskyrus kitą bausmės rūšį nei areštas. Byloje esantys duomenys, kad bausmės atlikimo metu E. M. teisėtus pataisos įstaigos pareigūnų reikalavimus vykdo ne visuomet, eilę kartų pažeidė pataisos įstaigoje numatytą tvarką, pataisos įstaigoje vartoja psichotropines medžiagas, neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti E. M. paskyrus piniginę baudą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nededa jokių pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Aptartų duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines E. M. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų E. M. nededa. Net ir praeityje jo atžvilgiu taikytos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas), taip pat, bausmės vykdymo atidėjimas bei terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo, todėl pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme dar gali būti koreguojamas paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmes, nėra.

9. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir bausmių bendrinimo taisyklių, tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino 2018 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, nes E. M. nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, turėdamas neišnykusį teistumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas visiško bausmių bendrinimo būdas atitinka tiek padarytos veikos, tiek ir nuteistojo E. M. asmenybės pavojingumą. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti E. M. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti E. M. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

10. Nepaisant aukščiau išdėstytų aplinkybių, kurių pagrindu pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra, vis tik pažymėtina, jog pripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto įstatymo. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, todėl sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali būti laikomi asmens teistumai už baudžiamuosius nusižengimus, už kurio padarymą E. M. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Ir vis tik, įvertinus skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas E. M. charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, iki to laiko jis buvo teistas net 5 kartus, baudžiamąjį nusižengimą įvykdė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio nuteistasis nedaro net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, komentuojamas skundžiamame nuosprendyje padarytos klaidos ištaisymas nesuponuoja pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nei apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė. Darant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad, kaip jau minėta, E. M. nėra savikritiškas savo elgesio klaidoms, bausmės atlikimo metu už įvairaus pobūdžio drausmės pažeidimus jis buvo baustas 37 kartus, todėl griežčiausios bausmės – arešto paskyrimas analizuojamu atveju, nustatant jos dydį artimą vidurkiui, įstatymo nuostatų nepažeidžia.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti E. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. M. laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Likusią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos ir yra neskundžiamas.