- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- 1-2014-1096/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06618-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Nukentėjusysis
- J. N.
nukentėjusiajai J. N.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T. (V. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. T. 2019 m. vasario 16 d. apie 11.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.53 promilės girtumas), konflikto metu su savo sugyventine J. N., spyrė jai vieną kartą koja į kairės pusės šoną, sudavė galva jai vieną kartą į nosį, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei J. N.. Šiais veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
V. T. 2018 m. liepos 20 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai įsigijo ir be leidimo neteisėtai laikė šovinį, kol 2019 m. vasario 16 d. apie 20.20 val. policijos pareigūnai atliko asmens kratą surado ir paėmė šovinį – specialisto išvada pripažintą šaunamojo ginklo šoviniu (šaudmuo) 5,6 mm kalibro (22 LR) tinkamą šaudymui. Šiais veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. T. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus. Parodė, kad dirba kelio darbininku ir darbo metu prieš pusę metų Gariūnų rajone rado šovinį. Suprato, kad tai yra šaudmuo, leidimo turėti šaudmenis neturi. Radęs šovinį įsidėjo į kišenę ir jį pamiršo. Šaudmuo buvo striukės kišenėje, jį pareigūnai 2019 m. vasario 16 d. ir rado. J. N. atsiprašo, labai gailisi dėl padaryto. Neatsimena dėl ko įvyko konfliktas, tačiau tai galėjo būti kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje. Spyrė sugyventinei, sudavė ranka į veido sritį, dėl smūgių nukentėjusioji verkė. Su J. N. gyvena kartu apie 13 metų, vaikų neturi. Alkoholio vartojimas galėjo būti agresijos priežastis, ginčo dėl alkotesterio duomenų nėra. Su nukentėjusiąja susitaikė, nori normaliai gyventi.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. T. parodė, kad su J. N. kartu gyvena apie 10 metų. Šiuo metu kartu nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 16 d. apie 11 val. namuose įvyko konfliktas su sugyventine. Ginčo metu nesusivaldęs sudavė jai viena ranka kažkur į šoną, tačiau į nosį netrenkė ir kojomis nemušė. Jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė pareigūnus. Dėl savo poelgio labai gailisi, nori jos atsiprašyti ir su ja susitaikyti (b. l. 45).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 15.28 val. telefonu pranešta, kad pranešėjas mušasi su žmona (b. l. 5).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pareiškėjos J. N. parodymai, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 11 val. jos sugyventinis V. T. konflikto metu spyrė iš kojos į kairės pusės šoną, iš galvos trenkė vieną kartą į nosį. Juto didelį skausmą. Nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kai sugyventinis smurtauja. Medikų nereikia (b. l. 7-9).
Papildomos apklausos metu J. N. parodė, kad 2019 m. vasario 16 d. įvyko buitinis konfliktas, kurio metu susistumdė su V. T.. Į medikus nesikreipė, nuo sugyventinio nenukentėjo. Ji atsisako nuo civilinio ieškinio ir pretenzijų V. T. neturi. Nori su juo susitaikyti (b. l. 20). Nukentėjusioji 2019 m. vasario 22 d. rašytiniame prašyme nurodė, kad atsisako nuo civilinio ieškinio (b. l. 18) ir tos pačios dienos pareiškime pareiškė, kad atsisako nuo medicininio tyrimo ir nurodė, kad V. T. pretenzijų neturi (b. l. 19).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo išklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2019 m. vasario 16 d. garso įrašas ((duomenys neskelbtini)), iš kurio matyti, kad į BPC tarnybą paskambino pranešėjas (V. T.) ir praneša, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės (b. l. 27-29).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, darytas įvykio vietoje. Atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji paaiškino, jog prieš ją smurtavo sugyventinis. Vaizdo įraše nukentėjusioji rodo į savo kūno kairę pusę ir sako „pas mane čia lūžo, nežinau“, rodo kažkur į veidą, „sudaužyta“ (b. l. 30-33).
2019 m. vasario 16 d. vyresniosios tyrėjos Ž. C. pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje trumpai aprašyta, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 11 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis V. T. (nustatytas 2,53 promilių girtumas) konflikto metu vieną kartą koja spyrė J. N. į kairį šoną ir trenkė į nosį, sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 33). Analogiškos aplinkybės nurodytos vyriausiojo patrulio K. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 35).
Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad V. T. 2019 m. vasario 19 d. 16.42 val. nustatytas 2,53 promilių girtumas (b. l. 37).
Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį patvirtina, kad V. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 16 d. 16.21 val. iki 2019 m. vasario 17 d. 12.08 val. (b. l. 39, 51).
Į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole, surašytame 2019 m. vasario 16 d. 16.47 val. A. S., neužfiksuota, jos rastas šaudmuo (b. l. 40).
Į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole, surašytame 2019 m. vasario 16 d. 20.32 val. A. J., užfiksuota, kad kratos metu rastas mažo kalibro šovinys (b. l. 52).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kratos metu rastas šovinys (tūtelė žalios spalvos, nepramušta, kurioje yra tamsios spalvos kulka, perduota tyrėjui (b. l. 53).
Liudytojas G. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apsk. VPK VTV AKS TOP BG areštinėje vyriausiuoju postiniu. 2019 m. vasario 17 d. dirbo nuo 7.15 val. Peržiūrėdamas areštinėje laikomų sulaikytų asmenų bylas pastebėjo, kad į areštinę pristatyto asmens V. T. kratos metu buvo rastas nedidelis šovinys, galimai nuo šautuvo. Kratą atliko areštinės vyriausiasis postinis A. J. Tikslesnių įvykio aplinkybių paaiškinti negali. Šį šovinį jis pateikė KP NVRS pareigūnui (b. l. 55).
2019 m. vasario 17 d. tarnybiniame pranešime specialistas V. F. praneša, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 20.20 val. pristačius V. T. į Vilniaus apskrities VPK VTV AKS areštinę ir atliekant asmens kratą vyriausiasis postinis A. J. rado šovinį (b. l. 36).
V. T. 2019 m. kovo 13 d. pareiškime nurodė, kad 2018 m. liepos 20 d. prie Gariūnų valydamas trapą rado šovinį. Norėjo išmesti, bet kišenėje jo nepastebėdavo. Namuose ginklų neturi (b. l. 56).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2019 m. balandžio 15 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad tirti pateiktas 1 (vienas) šovinys yra šaudmuo – pramoninės gamybos (pagaminimo metai – nenustatyti, tikėtina kilmės šalis – buvusi TSRS), 5,6 mm kalibro (.22LR) ilgasis žiedinio įskėlimo šovinys, skirtas analogiško kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams. Tirti pateiktas šovinys šaudyti tinkamas (b. l. 58-60). Išvadoje taip pat nurodyta, kad tyrimo metu tirti pateiktas šovinys buvo sunaudotas (b. l. 60).
2019 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime „Dėl aplinkybių išsiaiškinimo“ užfiksuota, kad nukentėjusioji J. N. patvirtino, kad V. T. jokių šaunamųjų ginklų ir šovinių neturi ir niekada neturėjo (b. l. 63).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis)
V. T. kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad apie 2018 m. liepos 20 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai įsigijo ir be leidimo neteisėtai laikė šovinį, kol 2019 m. vasario 16 d. apie 20.20 val. policijos pareigūnai atliko asmens kratą surado ir paėmė šovinį – specialisto išvadoje pripažintą šaunamojo ginklo šoviniu (šaudmuo) 5,6 mm kalibro (22 LR) tinkamą šaudymui.
Prokuroras sakydamas baigiamąją kalbą, nurodė, kad atsisako kaltinimo šioje dalyje, tačiau kaltinamojo akto netikslina. Mano, kad šioje dalyje baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Motyvavo, kad pagal BK 253 straipsnio 1 dalies dispoziciją, būtinuoju nusikaltimo sudėties požymiu yra dalykas – šaudmenys, todėl turi būti disponuojama mažiausiai dviem šaudmenimis, kitaip veika neturi nusikaltimo požymių. Atkreipė dėmesį į tai, kad kratos metu šaudmuo nebuvo iš karto surastas. Tik po kelių valandų, atvežus sulaikytą asmenį į areštinę buvo rastas šovinys. Nėra byloje duomenų, kad kaltinamasis šovinį slėpė, jis jį buvo tiesiog pamiršęs (b. l. 110).
Pažymėtina, kad BPK nėra numatyta galimybės teismui, esant situacijai, kai prokuroras bylos teisminio nagrinėjimo metu atsisako dalies kaltinimų, nepasisakyti ir nepriimti jokio sprendimo dėl kaltinimo, kurio prokuroras nebepalaiko.
BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tai, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kaltinamasis yra kaltinamas tuo, kad neteisėtai (neturėdamas leidimo) įgijo ir laikė vieną šovinį.
Pagal bylos duomenimis nustatyta, kad šovinys buvo rastas V. T. kratos metu ne iš karto (b. l. 40), o jį uždarant į areštinę (b. l. 52-53, 55). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas G. T. parodė, kad kratos metu areštinės vyriausiasis postinis A. J. rado nedidelį šovinį (b. l. 55). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateiktas 1 (vienas) šovinys yra šaudmuo, tinkamas šaudyti (b. l. 59). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme neneigė savo neteisėto poelgio, nurodė, kad nors tiksliai detalių nepamena, rado šovinį prieš pusę metų darbo metu valydamas kelią Gariūnų rajone. Rastą šovinį įsidėjo į kišenę ir ilgą laiką jį nešiojo su savimi iki kol jį rado pareigūnai. Šovinys mažas, o jis jį visai pamiršo. Suprato, kad tai šovinys, leidimo disponuoti šaudmenimis neturi (b. l. 56, 108).
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroras atkreipė dėmesį į tai, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties dalyko požymis apibrėžtas daugiskaita, nurodant, kad turi būti neteisėtai disponuojama šaudmenimis. Teismas sprendžia, kad daugiskaitos vartojimas straipsnio dispozicijoje šiuo atveju nėra pagrindas daryti išvadą, kad disponavimas vienu dalyku (šaunamuoju ginklu ar šaudmeniu) nėra kriminalizuotas. Kita vertus, suradus vieną tokį dalyką, gali būti svarstomas klausimas, ar veika nelaikytina mažareikšme.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. T. tiksliai nenustatytu laiku neatlygintinai įgijo (rado) ir suprasdamas, kad tai yra šaudmuo, įsidėjo į jį kišenę, bei neturėdamas leidimo neteisėtai laikė šovinį iki 2019 m. vasario 16 d. apie 20.20 val., kai policijos pareigūnai atlikdami asmens apžiūrą ir kratą šaudmenį rado ir paėmė.
Nustatinėjant BK 253 straipsnyje numatytą nusikaltimo neteisėtumo požymį, nepakanka formalaus konstatavimo, kad disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais tvarka yra pažeista. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas, todėl ir konkrečios veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis turi atitikti apysunkiam nusikaltimui būdingą pavojingumą.
Pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą konstatuotina, jog V. T. veiksmai, dėl kurių jis kaltinamas dėl neteisto disponavimo šaudmeniu, nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti kriminalinę bausmę.
BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Konstatuojant tokį mažareikšmiškumą, turi būti įvertinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraiška konkrečiame nusikaltime, taip pat asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai. BK 37 straipsnis, nustačius šiam straipsniui taikyti būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/2014).
Teismas sprendžia, kad šioje atveju yra pagrindas svarstyti BK 37 straipsnio taikymą. Vertinant byloje nustatyto nusikaltimo dalyką ir jo požymių ypatumus atkreiptinas dėmesys į tai, kad kratos metu buvo rastas vienas šaudmuo, šaudmuo buvo rastas atsitiktinai, asmenį sulaikius dėl visai kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos. Tiek liudytojas G. T., tiek kaltinamasis paaiškino, kad šovinys buvo mažas, nedidelis (b. l. 55, 108), šovinio kilmės šalis TSRS (b. l. 60). V. T. šio šaudmens nenaudojo, namuose ginklų nelaikė (b l. 56), ką patvirtino ir liudytoja J. N. (b. l. 63). Neteisėtu šaudmens įgijimu ir laikymu V. T. jokio pavojaus kitų žmonių sveikatai ar turtui nesukėlė, žala padaryta nebuvo, nebuvo sukurtas realus pavojus visuomenės saugumui. Mažiau pavojingų šaunamųjų ginklų laikymo pavojingumas atsižvelgiant į BK 37 straipsnio nuostatas vertinamas ir aukštesnės instancijos teismų praktikoje sprendžiant pagal faktinę ir teisinę situaciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-202-489/2018, Nr. 2K-153-942/2016, taip pat Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-529-557/2013).
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės leidžia teigti, kad V. T. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Todėl šis asmuo atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis)
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis, apklausiamas teisminio posėdžio metu, nors detaliau nepapasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau pripažino, kad spyrė sugyventinei, sudavė ranka į veidą. Sugyventinė verkė (b. l. 108).
Nukentėjusioji iš karto po konflikto davė parodymus, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 11 val. jos sugyventinis V. T. konflikto metu spyrė iš kojos į kairės pusės šoną, iš galvos trenkė vieną kartą į nosį. Juto didelį skausmą. Nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kai sugyventinis smurtauja. Medikų nereikia (b. l. 7-9). Įvykio vieta nufilmuota. Filmuotoje medžiagoje ir kitų objektų apžiūros protokole nukentėjusioji rodo jos sumuštas kūno vietas, t. y. kairę kūno pusę ir veidą, teigia, kad mušė (b. l. 31-33). Vėliau nukentėjusioji savo parodymus pakeitė, teigdama, kad nuo sugyventinio nenukentėjo, nuo civilinio ieškinio atsisako ir pretenzijų V. T. neturi, nori su juo susitaikyti (b. l. 18-20). Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu, kitų objektų apžiūros protokolus, kuriuose peržiūrėtas vaizdo įrašas ir išklausytas BPC garso įrašas ir kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad vėlesni nukentėjusiosios parodymai ir surašytas pareiškimas bei prašymas (b. l. 18-20) buvo sąlygoti jos ir V. T. siekio nežiūrint į įvykį toliau gyventi kartu.
Byloje nenustatyta, jog dėl V. T. veiksmų nukentėjusiajai būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai, nes nukentėjusioji nesikreipė į medikus. Apie sukeltą fizinį skausmą J. N. parodo pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 7-9), tai, kad nukentėjusioji dėl smūgių verkė parodė ir kaltinamasis teismo posėdžio metu (b. l. 108).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. T. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje mušdamas sukėlė J. N. fizinį skausmą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusioji J. N. yra kaltinamojo V. T. sugyventinė, nes jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, kartu nuomojasi butą (b. l. 45, 107), todėl pastaroji aplinkybė kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką leidžia kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas susitaikymo protokolas (b. l. 106). BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. T. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, jog civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 108). Susitaikymo protokole J. N. patvirtino, kad jie susitaikė, kaltinamasis jos atsiprašė, jo atsiprašymą priima. Nurodė, kad civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia, kaltinamajam turtinio pobūdžio pretenzijų neturi (b. l. 106). Kaltinamasis sakydamas baigiamąją kalbą ir tardamas paskutinį žodį pakartotinai atsiprašė, minėjo, kad tai daugiau nepasikartos, sutiko su prokuroro siūlomomis taikyti baudžiamojo poveikio priemonėmis (b. l. 111).
Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamojo elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas V. T. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė teismo kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, paskirti baudžiamojo poveikio priemones: 5 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo veikos padarymo aplinkybes, trukmę, sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jam skiria baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje nenusikalsti. Kadangi skiriamas minimalus įmokos dydis, šis įpareigojimas įvykdytinas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. T. nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, todėl, vadovaujantis BK 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šovinys buvo sunaudotas (b. l. 60).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su tuščiu plastikiniu maišeliu, saugomos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 19, Vilnius) pagal 2019 m. balandžio 23 d. nutarimą (b. l. 61), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena, kurioje įrašyti vaizdo ir garso įrašai, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. T. (V. T.) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.
V. T. (V. T.) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, V. T. (V. T.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šį įpareigojimą įvykdant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. T. (V. T.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti V. T. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, kurioje įrašyti garso bei vaizdo įrašai, prisegtą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su tuščiu plastikiniu maišeliu, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 19, Vilnius) pagal 2019 m. balandžio 23 d. nutarimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Nurodyti, kad V. T. turi sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per du mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos į sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), nurodant gavėją Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (kodas 188604955), mokėjimo paskirtį: vardą, pavardę, asmens kodą (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą). Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.
Išaiškinti V. T., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.