- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-1201-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-20681-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus valda“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus valda“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. V. 9 737,72 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-08-30 ieškovas su atsakovu sudarė administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartį bei šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2005-12-29 tarp šalių buvo sudarytos administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo bei šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartys dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal 2005-08-30 šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties 7 punktą atsakovas, kaip pirkėjas, įsipareigojo šioje sutartyje nustatyta tvarka ir laiku ieškovui, kaip tiekėjui, sumokėti už šilumos ir karšto vandens tiekimą pagal ieškovo pateiktas sąskaitas. 2005-08-30 administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutarties 10 punktas įpareigoja atsakovą, kaip užsakovą, šios sutarties nustatyta tvarka ir laiku apmokėti ieškovui, kaip administratoriui, pateiktas sąskaitas. 2005-12-29 sutarčių įsipareigojimai atsakovui yra analogiški kaip ir pagal 2005-08-30 sutartis. Atsakovas ieškovui už šių sutarčių pagrindu suteiktas paslaugas nesumokėjo ir liko skolingas 9 737,72 Lt. Šią sumą sudaro 1 647,65 Lt skola ir 38,73 delspinigių už suteiktas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei 7 050,95 Lt skola ir 1 000,39 Lt delspinigiai už suteiktas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo A. V. ieškovo UAB „Vilniaus valda“ naudai 9 737,72 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2009-11-19) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 292,10 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovas su atsakovu buvo sudaręs 2005-08-30 administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartį bei šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2005-12-29 tarp šalių buvo sudarytos administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo bei šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartys dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Už suteiktas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo išrašytos sąskaitos, pagal kurias skola laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2009 m. vasario mėnesio sudaro 1 647,65 Lt bei paskaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro 38,73 Lt. Už suteiktas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo išrašytos sąskaitos, pagal kurias skola laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2009-11-01 sudaro 7 050,95 Lt ir 1 000,39 Lt delspinigių. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra autonominio šildymo sistema, ji leidžia gyventojams reguliuoti šildymą jiems priklausančiuose butuose. Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarčių 22 p. atsakovas įsipareigojo užtikrinti, kad šilumos galiniai įrenginiai būtų valdomi taip, kad temperatūra bute nenukristų žemiau nei 15 laipsnių. Atsakovas jam nuosavybės teise priklausančių butų nešildė, dėl ko gretimų butų gyventojai patyrė didesnes išlaidas savo butų šildymui ir į ieškovą kreipėsi su skundais. Teismas sprendė, kad atsakovas nepalaikydamas reikalingos temperatūros jam priklausančiuose butuose pažeidė kitų to namo gyventojų (energijos vartotojų) interesus, todėl ieškovas pagrįstai (laikotarpyje nuo 2009 m. sausio iki 2009 m. balandžio), vadovaudamasis minėtų sutarčių 22 punktu ir 1999-10-19 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 85 patvirtintoje „Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio namo butams tvarkoje“ nustatytomis normomis paskaičiavo atsakovui už šilumos tiekimą butui (duomenys neskelbtini), tokią sumą, kuri būtų paskaičiuota, jei atsakovo bute visą laiką būtų ne mažesnė nei 15 laipsnių temperatūra. Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalis 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Atsakovas kaip butų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, savininkas taip pat naudojasi ir gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais, t.y. tuo kas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamųjų patalpų savininkui pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį. Namas, kuriame butus nuosavybės teise valdo atsakovas (vieną iš butų - (duomenys neskelbtini) - atsakovas 2009-01-28 pardavė), buvo perduotas ieškovui administruoti. Duomenų, kad būtų įsteigta bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis byloje nėra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintuose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8 p. numatyta, kad administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesinius mokesčius. Mokesčiai už bendrosios nuosavybės administravimą, už namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą), už teritorijos priežiūrą, komunalinių ir buitinių atliekų išvežimą yra apskaičiuojami vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Ieškovas pateikė duomenis, kokio dydžio mokesčiai už bendrosios nuosavybės administravimą, namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, buitinių atliekų išvežimą buvo apskaičiuoti ginčo laikotarpiu už kiekvieną butą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų sudaręs individualias sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo, o tai, kad jis butuose negyveno nepaneigia atliekų turėjimo fakto, buitinių atliekų išvežimo ir bendrojo naudojimosi objektų priežiūros reikalingumo. Atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė ir kitų paslaugų, nurodytų ieškovo, teikimo (CPK 178 str.). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.84 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 vykdo bendrojo naudojimo patalpų, kur nėra bendrijų ar nesudarytos jungtinės veiklos sutartys, bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir eksploatavimą, mokesčius apskaičiuoja proporcingai savininkui priklausančių patalpų plotui, pateikė tinkamus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina atsakovo skolos dydį ieškovui už suteiktas paslaugas, o atsakovas nemokėjo mokesčių, kas sudaro pagrindą ieškinį tenkinti ir priteisti skolą už suteiktas paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti arba pakeisti pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą apeliantui (atsakovui) nedalyvaujant posėdyje, klaidingai konstatavęs atsakovo nedalyvavimo faktą - kaip bylos vilkinimą. Atsakovas teismą informavo, kad jo mažametė dukra (gimusi 2006-08-13) susilaužė rankos alkūnės kaulą, to pasekoje atsakovas iki 2010-07-02 turėjo nedarbingumą, nes slaugė ir prižiūrėjo savo mažametį vaiką. Tai, kad sužalojimai yra rimti ir mažamečiui vaikui buvo būtina atsakovo priežiūra bei slauga, patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų. To pasėkoje apeliantas neturėjo galimybės pateikti įrodymų, paneigiančių ieškovo ieškinį, išdėstyti savo argumentus, bei taip apginti savo teises ir interesus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas pažeidė Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarčių 22 punktą, kuris numato, kad turi būti užtikrinta, jog šilumos galiniai įrenginiai būtų valdomi taip, kad temperatūra bute nenukristų žemiau nei 15 laipsnių. 2010-03-31 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-10-846, patvirtina, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje esantis termometras rodo 18 laipsnių šilumos. Šilumos skaitiklio rodmenys yra 0, o vandens skaitiklių rodmenys yra 0.006 ir 0.042. Tačiau svarbiausia, kad šių metų žiema, palyginus su 2009 metų, buvo žymiai šaltesnė (ką patvirtina meteorologijos pažyma). Todėl iš to seka išvada, kad temperatūra bute negalėjo būti žemesnė nei šių metų žiemą. Todėl teismo padaryta išvada, kad apeliantas nepalaikė reikalingos temperatūros bute ir taip pažeidė kitų namo gyventojų interesus - yra nepagrįsta ir neteisinga. Teismas nepagrįstai priteisė skolą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiksliau už suteiktas paslaugas už 2009 metų vasario mėnesį, nes apeliantas minėtą butą pardavė 2009 metų sausio mėnesį ir tuo metu jau nebuvo minėto buto savininkas. Nors teismui ir buvo pateikti įrodymai, apie minėto buto pardavimą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas sprendime pažymėjo, kad Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, todėl apeliantas, kaip buto savininkas naudojosi tuo, kas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamųjų patalpų savininkui, pagal minėtą straipsnį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas reikalavo sumokėti, o teismas priteisė iš apelianto už buto ir garažo apsaugos paslaugas. Tačiau šios paslaugos nebuvo teikiamos, nes apsaugos sistema net nebuvo ir šiuo metu nėra pajungta. Taip pat teismas priteisė delspinigius už laikotarpį nuo 2006-05-01 iki 2009-11-01. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo. Ieškinio senatis taikomas tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Todėl šiuo atveju apeliantas reikalauja priteisti netesybų tik už šešių mėnesių laikotarpį. Apeliantas dėl to pasisakė per parengiamąjį posėdį bei tai buvo nurodyta patikslintame atsiliepime į ieškinį, kurį teismas nepagrįstai atsisakė priimti, be to, apeliantas ir neturėjo galimybės prašyti taikyti senaties terminą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teigtina, jog pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai aiškino ir taikė 1999-10-19 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą Nr. 85 „Dėl Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio namo butams tvarkos“, o tai sąlygojo CPK 330 str. numatytą materialinės teisės normų pažeidimą, taip pat nepagrįstai išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą apeliantui nedalyvaujant, t.y. nepagrįstai pripažino, kad apelianto neatvykimo priežastys yra nesvarbios, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o visa tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus valda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą palikti nepakeistą bei priimti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo rašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad apelianto pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-10-846, patvirtina, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje esantis termometras rodo 18 laipsnių šilumos. Šis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo surašytas 2010 m. kovo 31 d. O besiribojančių (su butu (duomenys neskelbtini)) butų gyventojai (butas (duomenys neskelbtini) ir butas (duomenys neskelbtini)) savo pretenzijas pareiškė 2009 m. sausio mėnesį. Ieškovas (šilumos tiekėjas) ne kartą bandė susisiekti su apeliantu, įspėdamas, kad butą reikia šildyti. Be to, siekdamas įvertinti šių pretenzijų pagrįstumą ieškovas geranoriškai prašė buto savininko įleisti jį į šį butą tam, kad patikrinti kokią iš tikrųjų yra tame bute temperatūra ir kaip skaičiuoti mokesčius. Į šiuos ieškovo daugkartinius raginimus reaguota nebuvo. Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarčių punktas 22 numato, kad pirkėjas įsipareigoja užtikrinti, kad šilumos galininiai įrenginiai jam priklausančiame bute būtų valdomi taip, kad temperatūra bute nenukristų žemiau kaip 15 laipsnių, priešingu atveju pirkėjas įsipareigoja apmokėti už šilumos tiekimą tokią sumą, kurį būtų priskaičiuota, jei pirkėjo bute visą laiką būtų ne mažesnė nei 15 laipsnių temperatūra, t.y. už šilumos kiekį, apskaičiuotą pagal teisės norminiais aktais nustatyta šilumos vartojimo režimo formulę. Tokiu pagrindu ir buvo skaičiuojami ir sąskaitose pateikiami duomenis. Teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas nepalaikydamas reikalingos temperatūros jam priklausančiuose butuose pažeidė kitų to namo gyventojų (energijos vartotojų) interesus, todėl ieškovas pagrįstai ir nustatytomis normomis, laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2009 m. balandžio, paskaičiavo atsakovui už šilumos tiekimą butui (duomenys neskelbtini) tokią sumą kuri būtų paskaičiuota, jei atsakovo bute visą laiką būtų ne mažesnė nei 15 laipsnių temperatūra. Dėl skolos už butą, esantį (duomenys neskelbtini), apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė skolą už šiam butui suteiktas paslaugas, nes butas jau buvo parduotas. Apelianto skolą už šį butą susidarė ne tik pagal 2005-12-29 Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 190, bet ir pagal 2005-12-29 Administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartį Nr. 196. Ieškovas apie buto pirkimo-pardavimo sandorį nebuvo savalaikiai informuotas, nors abiejų šių sutarčių punktai numato, kad apeliantas privalo informuoti ieškovą ir būti atsiskaitęs už suteiktas paslaugas iki nuosavybės teisių į butą perleidimo naujajam savininkui. Apeliantas šių savo įsipareigojimų neįvykdė. Priešingai, paaiškėjo, kad minėto buto 2009-01-28 pirkimo-pardavimo sutartyje punktu 4.7. pardavėjas patvirtina, kad visi su parduodamu butu susiję mokesčiai ir mokėjimai, tai pat pardavėjui priklausantys mokėti mokėjimai už buto eksploataciją bei aptarnavimą, susidarę iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos, yra sumokėti, o paaiškėjus nesumokėtiems minėto pobūdžio mokesčiams ir/ar mokėjimams, pardavėjas per 5 (penkias) darbo dienas nuo pirkėjų ar atitinkamų institucijų rašytinio reikalavimo gavimo dienos privalo juos apmokėti savo lėšomis bei pateikti pirkėjams jų sumokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų originalus. Darytina išvada, kad apeliantas savo prievolės neįvykdė, o apie esamas skolas galimai neinformavo arba netinkamai informavo naujuosius buto savininkus. Apeliantas, kaip butų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, savininkas taip pat naudojosi ir gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais, t.y. tuo, kas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamųjų patalpų savininkui pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį.
Kartu su kitais gyvenamojo komplekso gyventojais apeliantas sutiko ir dėl apsaugos paslaugų gyvenamųjų namų komplekse (duomenys neskelbtini), atlygintino teikimo, įskaitant apsaugos pulto įrengimą, komplekso vidinio kiemo ir namo prieigų stebėjimą vaizdo kameromis, visą parą trunkančią priežiūrą ir kitas susijusias paslaugas. Apsaugos paslaugas teikė UAB „Ekskomisarų biuras“, o įkainiai nurodyti Priede Nr. 1 prie apelianto pasirašytų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo-apmokėjimo sutarčių. Todėl, ieškovas visų komplekso gyventojų sutikimu, pagrįstai skaičiavo mokesčius už apsaugos paslaugas, o apeliantas tomis paslaugomis naudojosi, tačiau piktybiškai nemokėjo. Kol sutartis neįvykdyta (neatsiskaityta už darbus, suteiktas paslaugas), tol yra pagrindas skaičiuoti delspinigius. Jie skaičiuojami už laiką, kol buvo vėluota atlikti apmokėjimą. Apeliantas turėjo galimybę prašyti taikyti senaties terminą, tačiau to tinkamai nepadarė. Teismas, negavęs jokių prieštaravimų iš apelianto pusės, priteisė ieškovui naudai visą skolą kartu su delspinigiais. Kiekvienoje ieškovo išrašytoje sąskaitoje yra nurodytas sąskaitos apmokėjimo terminas ir atsiskaitymo tvarka, priminimas laiku neatsiskaitantiems gyventojams, kad bus skaičiuojami delspinigiai, informacija apie paslaugų kainos pasikeitimus bei paslaugų teikėjo telefono numeris ir darbo valandos tam, kad paslaugos pirkėjas turėtų galimybę nedelsiant kreiptis dėl iškilusių klausimų, bendradarbiauti ir laiku spręsti problemas. Tačiau, apeliantas nė karto nesikreipė į paslaugų teikėją (ieškovą) dėl informacijos pateikimo, nepateikė jokių klausimų ar prašymų. Darytina išvada, kad atsakovas su mokėtinom sumom sutiko, tačiau piktybiškai neatsiskaitinėjo tikėdamasis išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas dalinai tenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant atsakovui
CPK 156 straipsnio 1 dalyje ( 2002 m. vasario mėn. 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcijoje, galiojusioje teismo sprendimo priėmimo dieną) nurodyta, kad atidėti bylos nagrinėjimą teismas turi teisę dėl kitų, be išvardintų šioje dalyje priežasčių, tačiau tokia priežastis kaip neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos nelaikoma svarbia neatvykimo priežastimi. Tai, kad teismas bylos nagrinėjimo eigoje pripažįsta ligą svarbia šalies neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, nereiškia, kad ir kitus posėdžius jis turėjo atidėti, šią priežastį laikydamas svarbia. Atsakovo prašymu buvo atidėtas parengiamasis teismo posėdis 2010-03-31 dieną, po to byloje buvo gautas 2010-04-29 atsakovo prašymas atidėti 2010-04-30 dienai paskirtą teismo parengiamąjį posėdį , jam nurodžius, kad slaugo mažametę dukrą. Teismas prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepateikė dukters slaugą patvirtinančių įrodymų ( b.l.157). 2010-05-25 atsakovas pateikė prašymą atidėti 2010-05-25 teismo posėdį ( klaidingai nurodydamas, kad paskirtas parengiamasis teismo posėdis) , nurodydamas, kad dukra bus guldoma į ligoninę. Atsakovas patiekė medicininę pažymą ( b.l. 163), iš kurios matyti, jog dėl U. V. slaugymo jis neatvyko į darbą laikotarpiui nuo 2010-04-28, iki kada nurodyta neatvykimo priežastis nėra galimybės įskaityti dėl neaiškios medicininė pažymos kopijos. Teismas atmetė atsakovo prašymą atidėti posėdį dėl to, kad vaiko liga nelaikytina svarbia priežastimi nedalyvauti teismo posėdyje, kad atsakovas nepateikė nedarbingumo pažymėjimo originalo. Teismas pagrįstai neatidėjo teismo posėdžio, nes civilinio proceso kodekso nuostata yra tos, kad nedarbingumas dėl ligos nelaikytina svarbia neatvykimo priežastimi. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tik jis vienas galėjo slaugyti vaiką, nepateikė įrodymų, kad būtent bylos nagrinėjimo dieną - 2010-05-25 buvo būtina slaugyti.
Dėl įsipareigojimų nevykdymo fakto
Ieškovo reikalavimų pagrindu nurodyta tai, kad atsakovas neapmokėjo už suteiktas paslaugas jo butams, esantiems adresais: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) už laikotarpius atitinkamai pirmajam butui nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. – 2009 m. vasario mėn. 1647,65 Lt, bei 38,73 Lt delspinigių, o antrajam butui už laikotarpį nuo 2006-05-01 iki 2009-11-01 skola 7050,95 Lt ir 1000,39 Lt delspinigių. Ieškininiame pareiškime ieškovas nenurodė, kokiu pagrindu skaičiavo sunaudotų KWh kiekį už šildymą, tai apsunkino bylos nagrinėjimą. Atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo, atitinkančio CPK 142 straipsnio 2 dalies reikalavimų atsiliepimo turiniui., t.y. nenurodė nesutikimo su ieškiniu motyvų, nurodydamas, kad sąskaitose nurodyti paskaičiavimai neatitinka tikrovės, nenurodė, kokios apimties ir kainos paslaugos turėjo būti nurodytos sąskaitose. Tuo atsakovas nevykdė pareigos pateikti tinkamą atsiliepimą į ieškinį, tuo apsunkino ir užtęsė bylos nagrinėjimą.
Teismas padarė išvadą, kad atsakovas jam priklausančių butų nešildė, todėl jam atsirado pareiga mokėti už šilumos patiekimą tokią sumą, kuri būtų paskaičiuota, jei pirkėjo bute visą laiką būtų ne mažesnė, nei 15 laipsnių temperatūra. Atsakovo nurodytas argumentas, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuota aplinkybė, jog 2010-03-31 bute (duomenys neskelbtini) buvo 18 laipsnių temperatūra, o šilumos skaitiklio rodmenys buvo 0 laipsnių, vandens skaitiklių rodmenys yra 0,006 ir 0,042, neleidžia daryti išvados, kad laikotarpiu, už kurį ieškovas reikalauja apmokėti už šildymą šiame bute ( 2006-05-01 - 2009-11-01) buvo ne mažesnė, nei 18 laipsnių temperatūra, buto nešildant. Atsakovas teigia, kad 2010 m. žiema buvo žymiai šaltesnė, nei 2009 m., tačiau šie argumentai atmestini, kadangi ieškovas prašo apmokėti pagal sutarties 22 punktą už 2008-2009 metų žiemos sezonus, o kokia temperatūra buvo šiais laikotarpiais, atsakovas įrodymų nepateikia. Pateiktas įrodymas - pažyma iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos apie vidutinę oro temperatūrą 2010 m. sausio –balandžio mėn., yra nepakankamu įrodymu aplinkybei, kad 2007-2009 m. žiemos sezonų laikotarpiais atsakovo bute buvo ne mažesnė, nei 15 laipsnių temperatūra, įrodyti. Tai, kad faktinių aplinkybių protokole konstatuota buto temperatūra 2010 m. kovo mėn. 31 d., neleidžia daryti išvados, kad 2008-2009 metų visais mėnesiais atsakovo bute Nr. 38 buvo palaikoma ne žemesnė, nei 15 laipsnių temperatūra. Tai, kad atsakovas, nemokėdamas reikalaujamų sumų, nepasirūpino įrodymų apie temperatūrą jo butuose gavimu, tai, kad butų atsakovas nešildė, leidžia tikėti ieškovo parodymais apie per žemą temperatūrą butuose. Atsakovo papildomai pateikti įrodymai prie skundo nors pateikti pavėluotai, jis turėjo galimybę juos pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmojoje instancijoje pabaigos, tačiau priimtinais ir nagrinėtinais pripažintini dėl tos aplinkybės, jog atsakovas, kaip teigia, dėl ligonio slaugymo nedalyvavo teismo posėdyje.
Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas aiškino 1999-10-19 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 85 patvirtintą Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio namo butams tvarką, nes šio norminio akto teismas neaiškino. Išvadą, kad atsakovas įsipareigojo palaikyti butuose 15 laipsnių šilumą, teismas padarė remiantis atsakovo pasirašytomis šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartimis ( b. l. 10-12 ir 18- 21).
Dėl pareigos apmokėti už paslaugas butui Nr. 12 , suteiktas po buto pardavimo
Dėl skolos už butą, esantį (duomenys neskelbtini), apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė skolą už šiam butui suteiktas paslaugas, nes butas jau buvo parduotas. Apelianto skolą už šį butą susidarė ne tik pagal 2005-12-29 Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 190, bet ir pagal 2005-12-29 Administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartį Nr. 196. Ieškovas apie buto pirkimo-pardavimo sandorį nebuvo savalaikiai informuotas, nors abiejų šių sutarčių punktai numato, kad apeliantas privalo informuoti ieškovą ir būti atsiskaitęs už suteiktas paslaugas iki nuosavybės teisių į butą perleidimo naujajam savininkui. Apeliantas šių savo įsipareigojimų neįvykdė. Priešingai, paaiškėjo, kad minėto buto 2009-01-28 pirkimo-pardavimo sutartyje punktu 4.7. pardavėjas patvirtina, kad visi su parduodamu butu susiję mokesčiai ir mokėjimai, tai pat pardavėjui priklausantys mokėti mokėjimai už buto eksploataciją bei aptarnavimą, susidarę iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos, yra sumokėti, o paaiškėjus nesumokėtiems minėto pobūdžio mokesčiams ir/ar mokėjimams, pardavėjas per 5 (penkias) darbo dienas nuo pirkėjų ar atitinkamų institucijų rašytinio reikalavimo gavimo dienos privalo juos apmokėti savo lėšomis bei pateikti pirkėjams jų sumokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų originalus. Darytina išvada, kad apeliantas savo prievolės neįvykdė, o apie esamas skolas galimai neinformavo arba netinkamai informavo naujuosius buto savininkus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepranešė ieškovui apie tai, kad pardavė butą, ieškovas pagrįstai reikalavo mokesčių už 2009 m. vasario mėn. iš asmens, su kuriuo nebuvo nutraukta paslaugų tiekimo sutartis.
Dėl apmokėjimo už buto ir garažo apsaugos paslaugas
Apsaugos paslaugas namui teikė UAB „Ekskomisarų biuras“, o įkainiai nurodyti Priede Nr. 1 prie apelianto pasirašytų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo-apmokėjimo sutarčių. Atsakovas turėjo pateikti įrodymus, jog apsaugos paslaugos nebuvo vykdomos, tačiau tokių įrodymų nepateikė, atsiliepime nenurodė, jog tokia paslauga nebuvo tiekiama, todėl teismas pagrįstai nemotyvavo mokesčių pagrįstumo šioje dalyje.
Dėl delspinigių priteisimo
Atsakovas nurodė, jog jis reikalauja, kad būtų taikoma ieškinio senatis dalyje dėl delspinigių, ieškovas nenurodė atsiliepime į ieškinį motyvų, kad senatis neturėtų būti taikoma. Vilniaus apygardos teismo 2011-12-20 nutartimi byloje buvo atnaujintas apeliacinio skundo nagrinėjimas ir pasiūlyta ieškovui pateikti detalų prašomų priteisti delspinigių paskaičiavimą. Iš pateiktų delspinigių skaičiavimo lentelių matyti, jog už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. vasario mėn. 28 d. priskaičiuota 38,73 Lt delspinigių už butą Nr.12, ir nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. skaičiuoti delspinigiai už butą Nr. 38 . Kadangi ieškovas ieškininį pareiškimą teismui pateikė 2009 m. lapkričio mėn. 18 d., pripažintina, kad ieškininės senaties terminams delspinigiams priteisti nepraleistas nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2009 m. spalio mėn., už šį laikotarpį priskaičiuoti delspinigiai tik už 38 butą, jie sudaro 464,27 Lt, todėl tik šioje dalyje ieškovas turi teisę į delspinigius. Svarstytina, ar atsakovas neprivalėjo pateikti reikalavimą taikyti ieškinio senatį pirmosios instancijos teismui, ar nesavalaikis šio prašymo pateikimas nėra pagrindu atmesti prašymą taikyti senatį. Tai, kad atsakovas nepateikė tinkamo atsiliepimo į ieškinį, pripažintina jo piktnaudžiavimu suteiktomis procesinėmis teisėmis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kad ieškovas yra komercine veikla užsiimantis ūkio subjektas, šios aplinkybės vertintinos atsakovo naudai ir pavėluotai patiektas reikalavimas taikyti ieškinio senatį pripažintinas priimtinu. Pripažinus, kad ieškovas turi teisę tik į 464,27 Lt sumą delspinigių, bendra priteista ieškovui kaip skola suma mažintina iki 8162,87 Lt, ir priteistas žyminis mokestis mažintinas iki 244,87 Lt.
Dėl ieškovo teisės administruoti pastatą ir rinkti mokesčius
Ieškovas turi teisę reikalauti mokesčių už suteiktas faktiškai paslaugas, nes jas teikė pagal sutartis, sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo. Dėl šilumos tiekimo licenzijos ieškovas pateiktame 2012-01-10 prašyme dėl rašytinių įrodymų prijungimo nurodė, jog prieš pradėdamas tiekti šilumą ir karštą vandenį už klausė Vilniaus m. savivaldybės , ar būtina turėti šilumos tiekimo licenziją, buvo patikintas kad tokios licenzijos nereikia, nes vietinėse katilinėse gaminama šiluma nepriskiriama centralizuotam šildymui. Net ir pripažinus, kad ieškovas privalėjo turėti šilumos tiekimo licenziją, jo reikalavimas priteisti apmokėjimą už suteiktą paslaugą tenkintinas, nes atsakovas gavo paslaugą, buvo įsipareigojęs apmokėti už ją pagal šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį, todėl, nesant pagrindo pripažinti šią sutartį negaliojančia ar niekine, teismas pagrįstai tenkino ieškinį. Tai, kad kitoje byloje išvados dėl šių aplinkybių buvo padaryto priešingos, nėra pagrindu analogiškai jas vertinti, nes ieškovo nurodyti teismo sprendimai nėra įsiteisėję, be to, apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi išaiškinimai, padaryti žemesnės instancijos teismų sprendimuose.
Kadangi ieškovo reikalavimai iš esmės reiškiami už laikotarpį, kuriuo jis turėjo teisę teikti administravimo paslaugas, t.y. iki 2009 m. liepos mėn. 20 d., iki buvo įsteigta DNSB „ Naujasis Trinapolis“, bei ieškovo ir šios bendrijos susitarimu ( pagal priimtus ieškovo paaiškinimus, pateiktus apeliacinės instancijos teismui 2012-01-10) dėl administravimo paslaugų funkcijos perdavimo bendrijai šios funkcijos buvo perduota tik nuo 2009-11-01, ieškovo reikalavimas apmokėti už paslaugas, suteiktas nuo 2009-07-20 iki 2009 m. spalio mėn. imtinai, patenkintas pagrįstai, atsižvelgus į tai, kad būtent ieškovas teikė paslaugas per šį, funkcijų perdavimo laikotarpį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pašto išlaidos, kurias turėjo apeliacinės instancijos teismas , yra mažesnės, nei 10 Lt, todėl jos nepriteisiamos iš proceso dalyvių.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso X straipsnio X dalies X punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš atsakovo A. V. ieškovui UAB „Vilniaus valda“ skolos sumą sumažinti iki 8162,87 Lt, o priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 244,87 Lt.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.