- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- 1-298-806/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-04013-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- Ž. B.
- Civilinis ieškovas
- L. A., R. J., J. P., D. T.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Valentinai Solovejienei, Ninai Kolesnikovai, Akvilei Nemanienei, Virginijai Miliauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, romų tautybės, 4 klasių išsilavinimo, našlė, turinti verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 2016 m. rugpjūčio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, galutine 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. 2016 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (du epizodai), galutine 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidedant 2 m., įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturi epizodai), 182 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2013 metų nuo liepos mėnesio iki rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), burdama kortomis nukentėjusiajai D. T. pastarąją gąsdino, teigdama, jog jos gyvenime viskas blogai, gresia nelaimės ir artimųjų mirtys, ir kad šių nelaimių išvengtų, reikia nešti jai (Ž. B.) pinigus ir aukso dirbinius, kuriuos pabūrusi grąžins, o nukentėjusiajai D. T. išsigandus ir perdavus Ž. B. pinigus ir aukso dirbinius, pastaroji apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai D. T. priklausančius 500 litų (144,81 eurų) grynųjų pinigų, auksinį žiedą 350 litų (101,37 eurų) vertės, auksinį žiedą 250 litų (72,41 eurų) vertės, auksinį žiedą 150 litų (43,44 eurų) vertės, po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, tą patį mėnesį, po kelių dienų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paskambinusi nukentėjusiajai D. T. ir pasakiusi, kad „reikia išvaryti demonus iš jos sūnaus“, apgaule savo naudai bute, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai D. T. atnešus ir perdavus, įgijo 500 litų (144,81 eurų) grynųjų pinigų, priklausančių D. T., po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, tą patį mėnesį paskambinusi nukentėjusiajai D. T. telefonu ir pasakiusi pastarajai, kad „su jos broliais kažkas negerai“ bei žadėdama jiems padėti, liepė nukentėjusiajai D. T. atvežti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos (D. T.) brolių marškinius, į kuriuos turi būti įvyniota po 50 litų, ir nukentėjusiajai D. T. atvežus dvejus marškinius, kuriuose buvo įvyniota po 50 litų bei perdavus Ž. B., pastaroji apgaule savo naudai įgijo 100 litų (28,96 eurų) D. T. priklausančių grynųjų pinigų, po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, Ž. B., teigdama, kad šių vertybių negana, nukentėjusiajai D. T. perdavus, apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai D. T. priklausančią auksinę grandinėlę, kurios vertė 300 litų (86,89 eurų), bei auksinį žiedą, kurio vertė 600 litų (173,77 eurų), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą D. T. priklausantį 2750 litų (796,45 eurų) vertės turtą, padarydama nukentėjusiajai D. T. bendrą 2750 litų (796,45 eurų) turtinę žalą.
Be to, Ž. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2013 metais laikotarpiu nuo liepos mėnesio iki rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), burdama kortomis nukentėjusiajai J. P., pastarąją gąsdino, sakydama, kad „jos šeimos gyvenimas yra prakeiktas ir jos vyrui liko nedaug gyventi, kad jos gyvenime viskas blogai, gresia nelaimės ir artimųjų mirtys“, ir kad šių nelaimių išvengtų, liepė atnešti auksinius dirbinius ir pinigus ritualams atlikti, kuriuos po ritualų atlikimo grąžins, o nukentėjusiajai J. P. išsigandus ir 2013 metų liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, minėtame bute Ž. B. perdavus 400 litų (115,85 eurų) grynųjų pinigų, Ž. B. tęsė savo nusikalstamą veiką ir 2013 metų liepos mėnesį bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuolat baugindama nukentėjusiąją J. P. dėl ją ir jos artimuosius ištiksiančių nelaimių, per keletą kartų nukentėjusiajai J. P. perdavus, apgaule, savo naudai įgijo nukentėjusiajai J. P. priklausančius 4200 litų grynųjų pinigų (1216,40 eurų), 2000 JAV dolerių, kurių vertė 5000 litų (1448,10 eurų), 3000 litų ( 868,86 eurų), 200 JAV dolerių, kurių vertė 500 litų (144,81 eurų), 15 000 litų (4344,30 eurų), 10 000 litų (2896,20 eurų), 10 000 litų (2896,20 eurų), auksinį laikrodį, kurio vertė 2000 litų (579,24 eurų), auksinį žiedą su baltu akmeniu, kurio vertė 250 litų (72,41 eurų), auksinius auskarus, kurių vertė 200 litų (57,92 eurų), auksinį žiedą su raudonu akmeniu, kurio vertė 500 litų (144,81 eurų), auksinę grandinėlę, kurios vertė 100 litų (28,96 eurų), dvi auksines apyrankes, kurių vertė 300 litų ( 86,89 eurų), ir 200 litų (57,92 eurų), du vestuvinius žiedus, kurių vertė 300 litų (86,89 eurų) ir 200 litų (57,92 eurų), po ko tęsdama savo nusikalstamą veiką, apgaule įtikino nukentėjusiąją J. P. pervesti į L. B. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), 600 litų (173,77 eurų) grynųjų pinigų, bendrai 52 750 litų (15277,46 eurų), tuo nukentėjusiajai J. P. padarydama 52 750 litų (15277,46 eurų) turtinę žalą.
Be to, Ž. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2013 metais laikotarpiu nuo liepos mėnesio iki rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), burdama kortomis nukentėjusiajai L. A., pastarąją gąsdino, sakydama, kad jos gyvenime viskas blogai, gresia nelaimės ir artimųjų mirtys, ir kad šių nelaimių išvengtų, liepė atnešti auksinius dirbinius ir pinigus ritualams atlikti, kuriuos po ritualų atlikimo grąžins, o nukentėjusiajai L. A. išsigandus ir perdavus, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo L. A. priklausantį turtą: 100 litų (28,96 eurų) grynųjų pinigų, po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2013 metų liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), baugindama nukentėjusiąją ir žadėdama „išvalyti prakeiksmus“, ko pasekoje nukentėjusiajai L. A. perdavus, apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai L. A. priklausantį auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė 300 litų (86,89 eurų), auksinę grandinėlę, kurios vertė 70 litų (20,27 eurų), auksinį pakabutį kryžiaus formos, kurio vertė 70 litų (20,27 eurų), auksinius auskarus, kurių vertė 180 litų (52,13 eurų), po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, sakydama nukentėjusiajai L. A., kad jos aukso neužteks, 2013 metų liepos mėnesį bute, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai L. A. perdavus, apgaule, savo naudai įgijo nukentėjusiajai L. A. priklausantį turtą: auksinę apyrankę, kurios vertė 300 litų (86,89 eurų), auksinę grandinėlę, kurios vertė 250 litų (72,41 eurų), auksinę grandinėlę, kurios vertė 100 litų (28,96 eurų), 3000 litų (868,86 eurų) grynųjų pinigų, bendrai 4370 litų (1265,63 eurų) sumai, tuo padarydama nukentėjusiajai L. A. 4370 litų (1265,63 eurų) turtinę žalą.
Be to, Ž. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2013 metais laikotarpiu nuo liepos mėnesio iki rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Ž. B., kalbėdama telefonu su nukentėjusiąja R. J., baugino pastarąją, sakydama, kad jos gyvenime viskas blogai, gresia nelaimės ir artimųjų mirtys, kad pastaroji yra „nužiūrėta“, ir kad šių nelaimių išvengtų, liepė atnešti auksinius dirbinius ir pinigus ritualams atlikti, kuriuos po ritualų atlikimo grąžins, o išsigandusi nukentėjusioji R. J., būdama Jungtinėje Karalystėje Škotijoje, paskambinusi liepė savo dukrai R. J. perduoti Ž. B. 3100 litų (897,82 eurų), ir R. J. 2013 metų liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavus Ž. B. pinigus, apgaule, savo naudai įgijo svetimą R. J. priklausantį 3100 litų (897,82 eurų) vertės turtą, po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, Ž. B., kalbėdama telefonu su nukentėjusiąja R. J., baugino pastarąją ir R. J. atvykus į Lietuvą, 2013 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai perdavus, apgaule savo naudai įgijo 4000 svarų sterlingų, kurių vertė 16 000 litų (4633,92 eurų), iš kurių 800 litų (231,70 eurų) grąžino, po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai R. J. būnant Jungtinėje Karalystėje Škotijoje, telefonu baugino pastarąją apie sveikatos problemas, o nukentėjusiajai R. J. išsigandus ir liepus, R. J. 2013 rugpjūčio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė Ž. B. 1500 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu Ž. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą R. J. priklausantį turtą, po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, apgaule įtikino nukentėjusiąją R. J. pervesti į Ž. B. nurodytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sąskaitą 1500 svarų, t.y. 6000 litų (1737,72 eurų), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą R. J. priklausantį bendros vertės 8537,76 eurų turtą, tuo padarydama R. J. 8537,76 eurų turtinę žalą.
Ž. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2013 metais laikotarpiu nuo liepos mėnesio iki rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), burdama kortomis nukentėjusiajai R. J., baugino pastarąją, sakydama, kad jos gyvenime viskas blogai, gresia nelaimės ir artimųjų mirtys, ir kad šių nelaimių išvengtų, liepė atnešti auksinius dirbinius ir pinigus ritualams atlikti, kuriuos po ritualų atlikimo grąžins, o R. J. išsigandus, apgaule savo naudai įgijo R. J. priklausantį turtą: dvi auksines grandinėles, kurių vienos vertė 100 litų (28,96 eurų), bendra vertė 200 litų (57,92 eurų), dvi poras auskarų, kurių poros vertė 70 litų (20,27 eurų), bendrai 140 litų (40,55 eurų) sumai, po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, apgaule įtikino nukentėjusiąją R. J. pervesti į L. B. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) 500 litų (144,81 eurų), po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, apgaule įtikino nukentėjusiąją R. J. pervesti į L. B. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) 1600 litų (463,39 eurų), tokiu būda apgaule savo naudai įgijo svetimą R. J. priklausantį 2440 litų (706,67 eurų) turtą, tuo padarydama R. J. 2440 litų (706,67 eurų) turtinę žalą.
Kaltinamoji Ž. B. apklausiama teisme savo kaltės nepripažino ir dėl epizodo su nukentėjusiąja D. T. parodė, kad su pastarąja susipažino labdaroje, ji netoli gyveno, (duomenys neskelbtini). Nuėjo apsipirkti, sutiko moterį, pasiūlė paburti, ši sutiko. Ji jai pasiūlė ateiti į namus, toji atėjo, davė 50 Lt. Ji D. T. išbūrė, pasakė apie jos vaikus, mamą ir daugiau jokių pinigų neėmė. D. T. ateidavo pas ją, sėdėdavo, jos kalbėdavo, bet tokių sumų ji neėmė. Nepripažįsta, kad buvo tokie pokalbiai, kaip nurodyta kaltinime. Kai vėliau ateidavo D. T., ji jai neburdavo, tik ateidavo pasišnekėti, jokių pinigų daugiau nemokėjo, tik tuos 50 Lt. Jokių nurodymų ji D. T. nedavė. Nebuvo su D. T. susipykusi, neturėjo jokio priešiškumo, nežino, kodėl D. T. taip kalba, tai netiesa. Dėl epizodo su nukentėjusiąja J. P. kaltinamoji Ž. B. paaiškino, kad su nukentėjusiąja bendravo, atrodo, kad ją atvedė T.. J. P. į jos butą atėjo išsiburti dėl savęs, dėl darbo, neatsimena tiksliai. J. P. jai padėdavo, maisto atnešdavo, duodavo pinigų po 30-40 Lt. Neatsimena, kaip ten buvo tiksliai. Dėl šio kaltinimo nieko negali pasakyti, su J. P. buvo normalus bendravimas, ši už būrimą jai buvo padovanojusi auksinį žieduką su raudonu akmeniu, bet jai jis didelis buvo. J. P. rusiškai su ja kalbėjo, sakė pasiimti dovaną. Kad ji ėmė tokias sumas, kaip nurodyta kaltinime, neatsimena. Neatsimena, kiek J. P. jai duodavo pinigų, duodavo po 50, po 40 Lt., maisto atnešdavo, cigarečių pirkdavo. Kitų auksinių dirbinių ji nematė, neatsimena, kad tokie daiktai pas ją buvo. Jokių dolerių jai J. P. nedavė, ji neėmė tokių pinigų. Davė litais, sumos įvardinti negali, bet tūkstančiais tikrai neduodavo. Tikrai neprisipažįsta. J. P. duodavo pinigus už būrimą, už pasakytą teisybę, po 50-40 Lt, bet ne dėl to, kad kažko išvengtų ateityje, nelaimių nevaikydavo. Ateidavo ne kiekvieną dieną, ateidavo į savaitę ar į dvi savaites kartą. Nesakė, kad reikalingi pinigai ir auksas atlikti ritualams. B. žino, ši jos klientė, turėjo B. sąskaitos numerį. J. P. jai vieną kartą pervedė 600 Lt, bet ne už būrimą, ji J. P. prašė, kad jai paskolintų. Dėl epizodo su nukentėjusiąja L. A., kaltinamoji Ž. B. paaiškino, kad šios moters neatsimena, ją pirmą kartą mato, tokių sumų, tokių skaičių nematė. Kaltinimo nepripažįsta. Gal moteris buvo kažkada išsiburti, gal už būrimą ėmė kada. Būrimas kainuoja nuo 30 iki 40 Lt, kaina skiriasi, nes yra taro kortos, už verslo liudijimą reikia mokėti. Skiriasi suma priklausomai nuo to, kiek buria. Dėl veikos prieš nukentėjusiąsias R. J., R. J. kaltinamoji Ž. B. paaiškino, kad ateidavo ta mergaitė – R. J., pas ją. Pripažįsta, kad būrė, tokių sumų neėmė. Visos atėjo viena per kitą, ne pagal kažkokius skelbimus. Auksinių dirbinių, pinigų ritualams neliepė atnešti. Ateidavo po keletą kartų išsiburti, mokėdavo po 50, po 100 Lt. R. J. neliepė atnešti grandinėlių ir auskarų. Su mama, R. J., gal ir kalbėjo telefonu. Apie nelaimes tikrai nieko R. J. nesakė. Šio konkretaus atvejo apskritai neatsimena. Žino tik tai, kad tokių pinigų, kaip nurodyta kaltinime, tikrai neėmė. L. B. posėdžių salėje mato pirmą kartą, nors gal yra jai kada būrusi. Gydymui jai iš nukentėjusiųjų paskolino tik viena moteris ir tik 600 Lt. Neatsimena, kokiu būdu tuos pinigus gavo. Apie R. J. pavedimus – 500 Lt ir 1600 Lt nieko nežino, tokių pinigų nėra gavusi. Pinigų užsienio valiuta ji nėra gavusi. Tardavosi su moterimis, kad už būrimus reiks sumokėti. Vienas būrimas – 50 Lt, jeigu norėdavo, kad pasakytų daugiau, būdavo ir 100 Lt, 150 Lt duodavo. Nukentėjusiųjų nelaimėmis ir pan. negąsdindavo, prakeiksmų nevalė, tik kėlė kortas. Neįkalbinėjo nukentėjusiųjų imti paskolų iš bankų, skolintis iš kitų asmenų. Nukentėjusiosios visada atsiskaitydavo pinigais, jokių daiktų neduodavo, viena iš jų maisto, cigarečių atnešdavo. Jokių rūbų ritualams neėmė. Nukentėjusiosios ateidavo ne po viena kartą, eidavo 2-3 kartus per savaitę, dažnai, todėl tam tikros sumos galėjo susidaryti. Jokių banko sąskaitų ji nedavė. Pati banko sąskaitą turėjo labai seniai. Tuo metu neturėjo nei paso, nei sąskaitos. Versdamasi būrimais, turėjo verslo liudijimą. Įsigijo Kaune iš mokesčių inspekcijos. Kažkurį laiką mokėjo, kažkurį ne. Byloje aktualiu laiku gal taip pat turėjo verslo liudijimą, tačiau buvo nesumokėjusi. Žino, kad buvo išsiėmusi, bet kuriam laikui, nežino. Dabar turi verslo liudijimą. Nukentėjusiosios ją apšneka, kadangi viena kitą pažįsta. Ji pati jokių skolų neturėjo.
Nukentėjusioji D. T. apklausiama teisme parodė, kad dirbo Sostinės turguje, Žalgirio gatvėje, dėvėtų rūbų parduotuvėje. Buvo su drauge. Kaltinamoji atėjo, pasivadino R., ir sakė, ar galima paburti. Ji pati našlė, visada gyvenime nesiseka. Kaltinamoji pasakė, kad viskas gerai, bet ką nors reikia duoti. Ji davė žiedus ir auksinę grandinėlę. Viskas vyko darbe. R. prašė žiedų, nes juos reikia išvalyti. Ji pinigus sumokėjo, R. pasakė, kad vakare užeitų. R. pasakė, kad jos, D. T., vaikui negerai, kad jos toks gyvenimas, kad nesiseka. Pirmą kartą pas B. nuėjo 2013 m. liepos mėnesį. Vakare po darbo su drauge B. K. nuvažiavo, bet draugė nenorėjo burtis, tik ji, D. T.. Norėjo išsiaiškinti savo gyvenimą, išsiaiškinti, koks jis bus toliau. R. apie ateitį nepasakė nieko, tik pasakė, kad ji suras draugą, bet nesurado. Lūkesčių neišbūrė. Kaltinamoji pasakė, kad ji atvežtų 500 litų, nes reikia juos išvalyti. Ji pasakė, kad tokių pinigų neturi, tada kaltinamoji liepė atvežti auksą. Ji turėjo sulūžusį auksinį žiedą, kaltinamoji sakė vežti viską, nes reikia išvalyti. Kai ji R. nuvežė, R. jai grąžino grandinėlę, žiedus pasiliko, sakė grąžins vėliau. Nuvažiavo, pinigus išėmė iš bankomato, R. sakė atiduos po poros dienų. Jei kas, R. jai vis skambindavo ir grasindavo, kad pas ją gyvenime negerai, sakė reikia dar duoti pinigų, juos išvalyti. Ji sakė R., kad nebeturi pinigų, R. klausė, ar ji dar turi draugę ar pažįstamą, kuriai gyvenime nesiseka. Ji paskambino J., pasakė, kad yra būrėja, ir jos kartu nuėjo pas R.. R. tuo laiku jai grąžino gal 200 Lt, kad ji pastarąja pasitikėtų, bet atidavė ne visus pinigus. Po to su J. atskirai jos su R. kalbėjosi, sakė jai neskambinti, nesakyti, kad bendrauja. Žiedų kaltinamoji jai negrąžino, prašė, o toji sakė, kad kai ateis laikas, grąžins. Po to R. skambino, pasakė, kad broliai yra, kuriems nesiseka, pabandys kažką padaryti. R. sužinojo apie brolius, nes vieną kartą paklausė, ar turi brolių, ji pasakė, kad taip. R. pasakė, kad reikia pinigus įvynioti į marškinius, parašyti vardą ir berods gimimo metus. Ji įdėjo po 50 Lt į vienus marškinius ir į kitus, suvyniojo ir parašė vardus. Turėjo brolių marškinius, nes į kaimą buvo nuvažiavus ir paėmė juos. Jie apie tai nieko nežino net kad toks atvejis buvo. R. pasakė, kad dar mažai ir reikia dar mamos, nes mamos kraujas. Ji nuėmė mamos žiedą ir grandinėlę, R. sakė reikia išvalyti ir po to grąžins. Po to jai paskambino dukterėčia J., pasakė, kad būrėja yra, dukterėčia paprašė supažindinti. Dukterėčia nuėjo, kaip ir viskas gerai buvo. R. ėmė pinigus, žiedus, ir visada sakė, kad grąžins. R. grasindavo ir skambindavo, sakė, kad jos vaikas demonas, suparalyžuotas bus, po vyro mirties vaiko rankutės dreba, ji pas R. nueidavo, R. jai žolelių arbatą darydavo. Dabar sūnus jaučiasi gerai, pas jokius gydytojus nesikreipė, nes sūnus buvo pas psichologą, kuris pasakė, kad savaime viskas praeis. Jis gerai jaučiasi, jo nesuparalyžavo, jis baigė mokslus. Neprisimena, kiek R. pinigų atidavė, 500 Lt po 50 Lt davė, dar 1000 Lt, buvo duoti dar žiedai ir grandinėlės. R. paimdavo pinigus, atiduodavo ir vėl paimdavo. Jos visos kai susirinko, suprato, kad R. jas apgavo. Rugsėjį R. į skambučius neatsiliepdavo, visos atėjo pas R., skambino į duris, kaimynė pasakė, kad R. jau nėra ir daug žmonių čia eina, nes jos ne vienos apgautos. Palaiko pareikštą ieškinį. Nurodytą sumą sudaro žiedai, pinigai, mamos grandinėlė ir žiedas. Dabar supranta, kad buvo kažkokiam rūke ir davė pinigus bei grandinėles. Pabūgo grasinimų, tuo metu niekam iš šeimos narių nebuvo blogai su sveikata. Kai neturėjo pinigų, kaltinamoji sakė pasiskolinti jų iš draugių, sakė imti paskolą. Kai pas R. atvedė J. ir dukterėčią R. J., R. liepė neskambinti joms, nebendrauti, sakė pasakys, kada su jomis galima pabendrauti, bet jos visos nesusilaikė, savaitę neskambino, po to susiskambino. Dukterėčia išvažiavo į Škotiją, pas savo mamą, jos, D. T. sesę, pasakė, kad jai viskas gerai, o po to, kai grįžo, pasakė, kad atidavė tiek ir tiek pinigų, turi juos grąžinti. Ji pasakė, ką R. padarė, kad apgavo. Jos buvo strese, kaip robotai darė viską, pasakius, kad neturi pinigų, R. dar supyksta ir deda ragelį. Mokėjo R., nes vis tiek turėjo mokėti, sumoki, tada R. buria. Daug kartų buvo užėjusi, virš 10, bet R. būrė tik vieną kartą. Nesutinka su tuo, kad R. sumokėjo visus pinigus už būrimą. Tik pirmą kartą sumokėjo už būrimą, o po to, kaip minėjo, R. skambino ir sakė, kad atneštų pinigus, grandinėles, žiedus, juos atiduos, kai išvalys. Neturi jokių tai patvirtinančių dokumentų. R. grąžino vieną grandinėlę, o mamos grandinėlės negrąžino. Kai atėjo burti, paėmė nuo jos grandinėlę ir vakare ją grąžino, o po to, kai būrė dėl brolių, pasakė, kad reikia mamos auksinės grandinėlės ir žiedo ir ji nieko negrąžino. Mama žino, kad ji tuos daiktus paėmė, ji pati juos davė. Mama yra po antro insulto, sakė yra kaip yra, negrąžins, tai negrąžins. Tegul būna, kad mama atsisako auksinio žiedo ir grandinėlės. Pinigų ji nesiskolino, visi yra asmeniniai. Iš 10 pas R. apsilankytų kartų, ši būrė 3-4 kartus, o po to R. skambindavo, kad ji ateitų, sėdėdavo ir kalbėdavo. Būrimo seansas užtrukdavo virš valandos.
Nukentėjusioji J. P. apklausiama teisme parodė, kad atėjo 2013 m. liepos pabaigoje su D., R. sakė, kad paburs, pasėdėjo, paskui D. išleido, pasakė, kad ji nereikalinga. R. pradėjo jai sakyti, kad visa šeima prakeikta, viską reikia išvalyti, auksą taip pat. Tą dieną prašė atnešti 400 Lt kažkur, po to dar, nes nepadėjo, dar mažai. Ji pasakė, kad nespės, į darbą reikia, antrą kartą buvo pas R., nešė 2000 dolerių. Gatvėje susitiko, padėjo į chalatą, pasakė, kad viską sutvarkys. Pasakė, kad už pusės metų mirs vyras, sūnus pateks į avariją, ji patikėjo, nes sūnus buvo išsiskyręs su mergina, pergyveno. Paskui vėl reikėjo pinigų, kad juos išvalytų ir prakeiksmą nuimtų nuo vyro, nuo dukros, nuo sūnaus, jos. Paskui kaltinamoji liepė dar atnešti visą auksą, sakė, kad žino, kad ji turi, sakė viską žinanti. Atidavė viską. Kaltinamoji pasakė nueiti į banką, reikėjo pinigų, kad visus išvalytų, sakė viską grąžins po savaitės, paskui po mėnesio. Ji ateidavo po savaitės, kaltinamoji sakydavo, kad dabar neišeina, dar reikia pinigų, skambindavo, sakydavo dar atnešti. Pinigus iš pradžių ji nešė savo asmeninius, pas kaimynus skolinosi, ėmė paskolą iš Swedbank ir iš Snoras banko, ar momentinį kreditą. Kaltinamoji sakė po mėnesio grąžins, pinigų namie nelaiko, jie užkasti kapinėse kartu su auksu. Paskui skambino, kaltinamoji sakė, jog yra ligoninėje, vėliau iš vis nebeatsiliepė. Po kurio laiko kaltinamoji paskambino, pasakė, kad žino, jog jai blogai, pasakė, kad jai, kaltinamajai, jau geriau, ji ligoninėje, bet dabar reikia pinigų vaistams ir daktarams. Ji, J. P., pasiskolino iš sūnėno pinigų, kaltinamoji pasakė, kad po savaitės atiduos, bet po savaitės atidavė 600 Lt, ji sūnėnui paskambino, pasakė, kad gali atiduoti 600 Lt, šis pasakė, kad jam tiek nereikia, jam reikia visos sumos. Paskui kaltinamoji paskambino ir pasakė, kad jai reikia pinigų vaistams, ji pasakė, kad nieko neturi, tik tuos 600 Lt. Kaltinamoji atsiuntė sąskaitą, kur reikia pervesti pinigus, nuėjo į banką ir pervedė. Kaltinamąja patikėjo, nes pas ją buvo Dievo paveikslas ir ji melsdavosi. Kaltinamoji jai visiškai nieko negrąžino. Paskui sakė reikia viską vežti į Kryžių kalną Šiauliuose, sakė važiuoti kartu. Atsisakė, nes į darbą eina. Kaltinamoji sakė viena nuvažiuos, ten reikia užkasti, budėti visą naktį. Dar kažkada atėjus pasakė, kad reikia išvalyti butą, pasakė padarysim taip, kad ateis notaras, ji parduos butą, perrašys viską, nors nebus taip, kad iš tikro parduos, bet reikia tokį ritualą padaryti. Ji nesuprato prie ko tas butas, nesutiko. Palaiko civilinį ieškinį. Kaltinamajai nieko nedovanojo, ši jai skambino ir sakė nešti. Pirmą dieną kaltinamajai sumokėjo gal 50 Lt, paskui paskambino ir pasakė, kad reikia 400 Lt. Paskui sakė, kad reikia dėl vyro, dėl sūnaus dar. Pas būrėją eidavo po vieną, R. neleisdavo nei skambinti viena kitai, nei bendrauti, sakydavo, kad nieko nepadės, jei pasakos. Kai vieną kartą atėjo, R. sakė jai „tu skambinai D.“, atsakė, kad ne, sakė „nemeluok“. Bendraudavo rusų kalba. Kreditą ėmė banke „Snoras“, buvo prie Minsko parduotuvės ar ten momentinis kreditas buvo, pildė sutartį kažkokią, bet tų dokumentų neturi. Paskirtį kredito nurodė ar butui remontuoti ar kažkam, nes buvo labai skubu. „Snoras“ bankas pervedė pinigus į SEB banko sąskaitą. Ji juos nusiėmė grynaisiais, neatsimena kur. „Swedbank“ paėmė kreditą, nes reikėjo atiduoti kaimynams skolą, ją atidavė. Daugiau iš niekur neėmė pinigų. 2000 dolerių buvo mamos palikimas, ji 2012 m. mirė. Šie pinigai buvo namuose, jokių patvirtinančių dokumentų, kad jie buvo, neturi. Auksinis laikrodis buvo padovanotas dukrai, jai 12 metų. R. sakė atnešti jį, išvalys ir atiduos. Neturi jokių laikrodžio dokumentų, jis jai buvo padovanotas močiutės kartu su grandinėle. Visi žiedai ir, grandinėlės buvo jos. Niekam negalėjo apie tai pasakoti, tik viską žinojo jos draugės. Parašė pareiškimą spalio mėnesį, nes rugsėjį negalėjo kaltinamajai prisiskambinti, buto durų niekas neatidarė, paskui nuėjo visos kartu, kaimynai pasakė, kad R. nebėra.
Nukentėjusioji R. J., apklausiama teisme parodė, kad viskas vyko 2013 m. liepos mėnesį, bendravo su krikšto mama telefonu, toji buvo sakiusi, kad susipažino su čigone, kuri labai gera, padeda, gali nuspėti ateitį. Susidomėjo tuo. Nuėjo kartu pas kaltinamąją į namus, toji jai iš karto pasakė, kad ji jauna, jai viskas gerai, bet mato, jog mamai labai blogai ir ji turi mamai paskambinti, nes kitaip jos sveikatai bus blogai. Kaltinamoji pasakė keletą faktų iš praeities, kurie kaip ir sutapo, mamos sveikata visą gyvenimą buvo prasta, dėl to ir teko išvykti į užsienį, kad pagerintų savo finansinę padėtį, gyvenimas buvo nelengvas. Su mama ji bendrauja telefonu arba per „Skype“ ir kalbėdama nurodė, kad buvo pas būrėją ir ji jai turi paskambinti. Bendravo su R. telefonu, ši kviesdavo pas save į svečius, su mama per „Skype“ kalbėdavo. Ji važiavo pas mamą į užsienį savaitei pailsėti, po to atvyko abi į Lietuvą, R. pasakė, kad lauks jų Minties gatvėje. Nuėjus R. pradėjo sakyti mamai, kad mamos sveikata prasta, asmeninis gyvenimas nesusiklostęs. R. darydavo tam tikrus ritualus, melsdavosi, į akis žiūrėdavo ir sakydavo, kad reikia tikrai tikėti, nes yra žmonių, kuriems padeda, jai suteikta Dievo valia pagelbėti žmonėms. R. sakydavo, kad jos darbas susijęs su pinigais ir auksu, juos reikia išvalyti, bet prisiekdavo, kad tikrai grąžins viską. Kai mama buvo, mama nešdavo pinigus pati, taip pat buvo bankiniai pavedimai, buvo aukso grandinėlės. Jos pačios buvo dvi grandinėlės ir auskarai, tai buvo dovanos iš Pirmos Komunijos, todėl dokumentų jokių neturės. Dėl bankinių pavedimų, kurie buvo atliekami, buvo pateikti duomenys. Atėjo diena, kai R. viską turėjo grąžinti, pastaroji pasakė, kad dar reikia palaukti, nes dar vyksta valymas. Dar prisimena, jog buvo paskolinta tam tikra pinigų suma ir dalį R. grąžino, kad jų nenuskriaustų. Galiausiai, kai R. skambino, ši pradėjo nekelti, po to paskambino, R. pasakė, kad yra ligoninėje, sveikata yra pablogėjusi ir ją prižiūri daktarai, nurodė, kad reikia pervesti pinigų daktarams ar kažkam, buvo nurodžiusi atitinkamą banko sąskaitą. Ji tai padarė su tikslu, kad R. grąžins, bet po to su R. vėl susisiekti nepavyko. Po to ji susiskambino su teta ir išsipasakojo, kad jas ir dar kitas moteris apgavo. Po to dar nuėjo kartu iki R., bet kaimynai pasakė, kad ši čia nebegyvena. Jos ieškinys yra už dvi grandinėles ir santaupas, o pagrinde mamos pinigai buvo. Negali pasakyti, kokias sumas R. vedė, gal iki 1000, per „Western Union“ vedė, ir ji, ir mama, žino, kad buvo ne lietuviška valiuta, o eurai. Po to laiko, kai buvo pervesti pinigai, buvo bandyta daug kartų susisiekti, bet nebebuvo ryšio ir nebepavyko to padaryti. Kaltinamoji prisistatė R., po kažkurio bendravimo laikotarpio pasakė savo pavardę M.. Ji pati pas ją yra buvus 15-17 kartų, gal mažiau. Bet tikrai ne 2-5 kartus. Suprato, kad yra apgauta, nes R. įgijo jos mamos turtą nesąžiningu būdu, kaltinamoji sakydavo, kad tikrai viską grąžins. Ji religinga, R. melsdavosi prieš Dievą ir ji buvo ja patikėjusi. Pirmi apsilankymai pas R. būdavo kaip konsultaciniai, kad pakalbėtų apie gyvenimą. Jai R. nebūrė iš jokių kortų, nebuvo jokio sutarimo, kad ji R. turi sumokėti. Pati R. sakė, kad kai pagelbės, kai viską grąžins, tada ir atsiskaitys. R. jai nepagelbėjo, ji pas ją ėjo, kad ši nuspėtų kažkokią ateitį. Aplinkybes nusakė padrikai. Kiekvieną kartą nešdavo dirbinius, R. atlikdavo kažkokius ritualus. Savo konkrečiai nešė dvi auksines grandinėles ir auskarus. Mama pervesdavo pinigus į jos sąskaitą, buvo ir fiziškai palikusi pinigų. Mama su R. tarpusavy bendravo ir sakydavo jai, kad nuneštų pinigus R., nes ši turi atlikti valymus. Vieną kartą mama pati buvo palikusi kortelę, negali pasakyti ar tai buvo kortelė mamos vardu ar jos. Tuo metu ji buvo nedirbanti ir mama palikdavo pinigų, taip pat seneliai paremdavo. Susipažinusi su R., nuėmė iš Swedbank pinigus ir nunešė juos pastarajai, kol dar mama su R. nebuvo susipažinusi, nes R. jai sakė, kad nuo pat pradžių pinigų reikia. Dalis pinigų buvo grąžinta, bet mama jau buvo išvykusi, todėl buvo grąžinta jai. Su mama dviese buvo nuėjusios gal 2 kartus. Kai ateidavo pas R., visada atnešdavo jai vaišių, parūkyti. Tai darydavo iš draugiškumo, nebuvo tai atsiskaitymo priemonė. R. buvo pasitikėta, buvo paskolinta tam tikra pinigų suma ir ji jos negrąžino. Po to laiko pasitikėjimo žmonėmis nėra jokio.
Nukentėjusioji L. A. apklausiama teisme parodė, kad su R. susipažino per J. P., pirmą kartą buvo atėjusios kartu. Su J. P. kartu dirbo, ši pasakė, kad turi pažįstamą būrėją ir gali nuvesti, ji neatsisakė ir jos nuėjo kartu. Nuėjo po darbo, R. jai pabūrė kortom, nieko tokio nepasakė, bet paskui sakė, kad jos sūnus pavojuje. Sūnus kaip tik baigė mokslą ir norėjo važiuoti į užsienį dirbti. R. pasakė, jog mato, kad nori sūnus išvažiuoti į užsienį, jam gresia pavojus, reikia pavalyti. Ji tada neturėjo pinigų ir pirmam būrimui pas J. skolino pinigų 30 ar 50 Lt. R. sakė, kad dar turi duoti auskarus pavalyti ir paskui juos grąžins. Gal tris dienas auskarai pas R. pabuvo ir ši juos atidavė. Paskui R. sakė, kad jos sūnui pavojus, reikia užmokėti 100 Lt, ji R. davė, bet nieko tokio ši nepasakė. Sakė, kad sūnus gali susirgti, reikia atnešti jo daiktų, apatinių, ji atnešė. Dar R. pasakė, kad mato pas ją raudoną dėžutę su akmenimis ir yra aukso, reikia atnešti viską pavalyti. Pirmą kartą atnešė ar auskarus ar grandinėlę, R. pasakė, jog mato, kad ji dar turi ir reikia atnešti viską. Kiekvieną kartą vis R. reikėjo nešti ką nors, nunešė ji R. vestuvinį žiedą, auskarus, pakabuką, apyrankę ir dar buvo grandinėlė sutraukyta, bet R. sakė, kad vis tiek reikia šią palikti. Ji sakė, kad turi sidabro, R. sakė jis netinka. R. sakė, kad važiuos į Kryžių kalną, ten valys. Pirmus paimtus auskarus grąžino, pinigų negrąžino. Ji tuo metu turėjo problemą, negalėjo išsiskirti su vyru, R. pasakė, kad pas ją aura bloga, reikia pavalyti, todėl reikia 4000 Lt. Ji jokių pinigų neturėjo, nes ėmė banke kreditą buto remontui, ten reikia mokėti kas mėnesį, R. sakė pasiskolint, o ji neturėjo kur. R. pradėjo nelabai kaip bendrauti, sakydavo žiūrėti į akis, o ji nežiūrėdavo, sakydavo, kad jei nežiūrės, nepadės. R. sakė vis tiek reikia pinigų, išvalyti, kad geras gyvenimas pas ją būtų. Ji neturėjo pinigų, bet paskui iš vyro pasiskolino 3000 Lt, bet jam nesakė, kam reikia, nes būtų neskolinęs. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad skolinosi iš vyro pinigus. Skolindamasi iš jo pasakė, kad reikia sveikatai pinigų, nes prieš tai sirgo, ligoninėje gulėjo, gėda pasakyti, kad pas būrėją pinigus nešė. Pradžioje, kai su R. bendravo, ši vaišindavo kava, pabendraudavo, tik visą laiką R. pykdavo, kad ji nežiūri jai į akis ir sakė, kad nieko neišeis, nes negali taip bendrauti. Po kurio laiko ji pasiskolino pas vyrą pinigų, atnešė, R. sakė važiuos į Kryžių kalną, pavalys ir viską grąžins, kaip ir auskarus grąžino. Ji patikėjo, bet tuo metu buvo labai irzli, nervinga, ir visą laiką pas J. klausinėjo ar šiai R. davė ką nors ar ne, bet J. jai nieko nesakydavo, nes R. taip liepė. Vėliau, kai paskolino pinigus, skambino R. ir klausė, kada grąžins, toji sakė, kad yra ligoninėje, susirgo ir reikia pinigų į sąskaitą pervesti. Ji žinojo, kad J. R. pervedė 500 Lt ir paklausė, ar R. reikia pervesti 500 Lt, R. labai supyko, sakė, kad daugiau dar reikia. Ji R. pasakė, kad kai ši grąžins 3000 Lt, tada perves 500 Lt. Kadangi ji dirbo greitojoj pagalboj, paklausė R., kurioje ligoninėje guli, kad galėtų gerą gydytoją surasti. R. supyko ant jos, sakė, kad jai pinigų reikia, o ne gydytojo, sakė pervesti pinigus į tą sąskaitą. Ji atsakė, kad pinigų neturi. Iš pradžių R. su ja bendravo gražiai, o po to šaukti pradėjo, pykdavosi, sakė, kad J. kaip angelas, o ji kaip velnias. Tada ji suprato, kur įlindo, J. ėmė klausinėti, bet ši nesakė kokią sumą R. davė, tik sakė, kad auksinę grandinėlę atidavė ir kreditą paėmė, ji suprato, kad jas apgavo. Šiaip nelabai tiki žmonėmis, bet kai su R. bendravo, ši apgavo. Pas kaltinamąją lankėsi gal 5 kartus, pirmą dieną buvo buriama jai, o antrą dieną dėl sūnaus būrė. Ėjo keletą kartų kartu su J.. Kai R. reikalavo pinigų, J. buvo kartu, sakė darbe pas pažįstamus pasiskolinti. Ji norėjo skolintis, bet niekas neturėjo, po to, kai buvo pas kaltinamąją, jai skambino, liepė atsiliepti, sakė, kad jai skambina dėl pinigų, liudininkė buvo J.. Palaiko pareikšta ieškinį. Nešė rūbus, nes atseit ji būrė sūnui, kad jis nenumirtų, sakė, kad jam bus labai blogai, reikėjo drabužių nunešti. Pralaikė juos tris dienas ir paskui atidavė. Sūnui viskas gerai buvo, bet ji neleido jam važiuoti į užsienį, išsigando. Dar R. buvo sakiusi atlikti ritualą su juodu siūlu, užrišti jį ant auksinių dirbinių, ji padarė tai. Už save mokėjo 30 ar 50 Lt, juos skolinosi pas J., nes tuo metu grynųjų neturėjo, o už sūnų davė 100 Lt. Ji pas R. daugiau ėjo su auksu. Kai jį atnešdavo, tai R. sakydavo, kad ne viskas atnešta ir reikia viską atnešti. Paskutinį kartą, kai atidavė 3000 Lt, kitą dieną R. nebebuvo, ji iš karto išvažiavo. Jokių kreditorinių įsipareigojimų tada neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas BPK nustatyta tvarka paskelbė ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-01 apklaustos nukentėjusiosios R. J.parodymus, kai ji parodė, kad nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje Škotijoje 2013 metų liepos mėnesį bendraujant su dukra R. J., ši jai papasakojo, kad vaikšto pas čigonę būrėją, vardu R.. R. papasakojo, kad su būrėja susipažino per jos seserį D. T.. R. pasakojo, kad buria kortomis, visą tiesą pasako apie praeitį, apie ateitį ir panašiai. 2013 metų liepos mėnesį, tiksliai dienos nepamena, ji skambino savo dukrai R. J., kuri tuomet buvo pas R.. Dukra davė jai pakalbėti su R.. Paėmusi telefono ragelį ji kalbėjosi R.. R. pasakė, kad jai su sveikata kažkas negerai, kad yra „nužiūrėta“ ir panašius dalykus. Ji pasakė, kad grįš į Lietuvą atostogauti. R. pasakė, kad reikia būtinai susitikti, reikia žiūrėti savęs, sveikata brangiau, taip pat reikia rūpintis dukra ir panašiai. Pažadėjo atvažiavusi su R. susitikti. Tuo metu (pirmą kartą) R. jokių pinigų dar nedavė. Jos apsikeitė telefono numeriais ir „skypo“ adresu. Jos bendraudavo dažniausiai telefonu. Kai bendraudavo, R. kalbėdavo vis tuos pačius dalykus: apie jos blogą sveikatą, nužiūrėjimus, kad gali padėti nuimti visus nužiūrėjimus, bei sakė, kad tai ji padarytų, reikalingi pinigai. R. įvardindavo sumas, kurias ji turi duoti. Sakydavo, kad tuos pinigus laiko pas save kaip užstatą, o po to naktį važiuoja su tais pinigais melstis į bažnyčią, sakydavo, kad visus pinigus po maldų ir auros apvalymo grąžins. Ji turėjo AB „Swedbank“ banke sąskaitą, kurios dabar jau nepamena, nei numerio, nes ją uždarė, ir iš savo angliško banko pervedinėjo pinigus į savo „Swedbank“ sąskaitą. Jos dukra R. J. turėjo jos šio banko kortelę, tam reikalui, jei dukrai reikėtų pragyvenimui pinigų. Tai iš savo angliško banko ji pervedė, atrodo, 3100 litų į savo „Swedbank“ tam, kad dukra nuneštų tuos pinigus R.. Po to 2013 metų rugpjūčio mėnesį jos dukra atvyko pas ją į Škotiją ir 2013-08-14 jos kartu grįžo į Vilnių. Po kelių dienų kartu su dukra nuėjo pas R. į butą (duomenys neskelbtini). Kalbėjosi apie gyvenimą, jas priėmė labai šiltai, sakė, kad padės, kad viskas bus gerai, taip pat sakė, jog jei ji nori būti laiminga gyvenime, R. galės jai padėti, bet tik jei ja tiki, bet, kad ji dirbtų ir „valytų“ jų gyvenimą, reikia jai duoti pinigų, kuriuos grąžins. Po kelių dienų vėl nuvyko su dukra pas R., kur perdavė jai į rankas savo 4000 Didžios Britanijos svarų sterlingų, kurių vertė 16 000 litų. R. žadėjo, kai pabaigs „darbą“ šių metų vasaros pabaigoje, šiuos pinigus grąžins. 2013-09-01 turėjo jau skristi iš Lietuvos. R. nebuvo grąžinusi pinigų, tačiau prieš jai išvykstant R. atidavė 800 litų. Kitus žadėjo grąžinti vėliau, kai „pabaigs savo darbą“. 2013-09-01 ji išskrido. 2013-09-12 R. J. per „Western Union“ pervedė 1500 eurų, kuriuos pasakė perduoti R. ir dukra perdavė 2013 metų rugsėjo pabaigoje. Jau rugsėjo pabaigoje R. jai paskambino ir pasakė, kad guli ligoninėje ir jai reikalingi pinigai. R. skundėsi, kad neturi už ką apmokėti ligoninės paslaugų, neturi už ką nusipirkti vaistų. Paprašė jos pervesti pinigų šiems reikalams. Iš savo angliško banko pervedė R. 1500 svarų, t.y. 6000 litų. Pinigus pervedė iš savo angliškos sąskaitos į nurodytą kažkokio vyriškio sąskaitą „Barclays“ banke. R. sakė, kad vyriškis jos pažįstamas, kuriuo galima pasitikėti. Savo užsienietiško banko išrašų dabar negali pateikti, tačiau grįžusi į Škotiją pabandys surasti pervedimų sąskaitos išrašus. Viso jai padaryta žala 29 500 litų, t.y. 8543,79 eurai. Paskutinį kartą su R. kalbėjo telefonu 2013 metų rugsėjį. Paklausė R., kada ši grąžins pinigus, o R. jai pradėjo pasakoti, jog ją kažkas vežė į mišką, pririšo prie medžio, atėmė pinigus, sumušė, plaukus nukirpo ir pan. Tuomet suprato, kad R. ją apgavo ir išviliojo pinigus (T. 1, b. l. 118).
Liudytoja L. B. apklausiama teisme parodė, kad romų tautybės moteriškė pasisiūlė jai nukelti kortas. Nukėlusi kortas, paprašė paslaugos. Tuo metu ji gaudavo socialinę pašalpą ir ta moteris matė, kad ji prie bankomato nusiėmė pinigus. Moteris pasakė, kad ar jos giminaitis, ar kažkas guli Vilkaviškio ligoninėje ir reikia pervesti pinigus į sąskaitą. Ji ir davė savo sąskaitos numerį. Kažkas pervedė tuos pinigus, ji nuėmė ir padavė moteriškei. Užtruko apie pora valandų. Pinigų nedaug buvo, neskaičiavo. Buvo smulkiom kupiūrom. Pinigus iš bankomato nuėmė vienu kartu. Pin kodą nuimant pinigus iš bankomato suvedė ji, atrodo, kad pinigų suma buvo gal 100, po 20. Senai buvo viskas, nepamena. Teismui BPK nustatyta tvarka paskelbus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai ji 2014-04-14 apklausta specialiąja liudytoja parodė, kad AB „Swedbank“ Vilkaviškio skyriuje turi sąskaitą (duomenys neskelbtini). Taip pat prieš kelis metus, tiksliai negali pasakyti, kuriuo metu, yra sudarius sutartį, kurios pagrindu jai išduoti internetinės bankininkystės duomenys. Pati asmeniškai niekada nesinaudojo elektroninės bankininkystės duomenimis. Šiuos duomenis visada laikė savo namuose ir niekada nėra davusi pasinaudoti kitiems asmenims. Namuose su ja gyvena 22 metų jos dukra A. B.. Jos duktė žino, kur yra padėti duomenys, bet ar duktė naudojosi šiais duomenimis, negali nei patvirtinti, nei paneigti, nebent ji neprašė jos leidimo jais pasinaudoti. Taip pat turi ir šio banko kortelę, į kurią yra pervedami pinigai. Praeitais metais, negali pasakyti, kuriuo metu, Kybartų miestelyje sutiko čigonų tautybės moterį. Šios moters vardo ir pavardės nežino. Moteris apie 50-60 metų amžiaus. Ji pasiūlė „nukelti“ jai kortas. Sutiko. Moteris nukėlė jai kortas Kybartų miestelyje prie parduotuvės ant suolelio, paprašė už šią paslaugą 50 litų. Nesitarė dėl kainos iš anksto, todėl buvo nustebusi, kad tokia kaina. Pasakė moteriai, kad neturi tokių pinigų. Tuomet moteris pasiskundė, kad serga jos giminaitis ir paprašė pagalbos, ar ji (čigonė) negali pasinaudoti jos sąskaita banke, nes jai turi pervesti pinigų. Teigė, kad neturi paso, todėl negali gauti banke sąskaitos. Kas jai turi pervesti pinigus, iš kur tie pinigai, neklausė. Jausdamasi tarsi skolinga už kortų nukėlimą sutiko moteriai pagelbėti ir davė jai tik savo sąskaitos numerį. Jai girdint, moteris kažkam paskambino ir padiktavo sąskaitos numerį. Su kuo čigonė kalbėjo, nežino. Praėjus 10-15 min. jai kažkas paskambino ir pasakė, kad pinigai yra. Nuėjusi prie Senbuvių parduotuvės esančio bankomato surinko „pin“ kodą. Pinigų sumą suvedė ta moteris. Kokia pinigų suma buvo, nežino, bet pinigų krūvelė buvo nemaža, visi po 100 Lt banknotai. Pinigus pasiėmė ta moteris, jai pinigų nedavė. Tai buvo vienintelis kartas, apie kurį ji žino, kada jos sutikimu buvo pasinaudota jos banko kortele. Moteris jos sąskaitos numerį užsirašė ant cigarečių pakelio. Daugiau tos moters nematė, mano, kad tos moters net neatpažintų. R. J.nepažįsta, jokių tarpusavio santykių neturėjo. Pasinaudodama banko kortele pasiimdama pašalpą nepastebėjo, kad jos sąskaitoje būtų perteklinis pinigų kiekis, tikrai būtų atkreipusi dėmesį. J. P. taip pat nepažįsta, jokių santykių nėra turėjusi, apie jokį pinigų pervedimą pasakyti negali. Nepažįsta ir I. B., Ž. B.. Banko duomenų ir banko kortelės nei elektroninės bankininkystės duomenų nėra pametusi, jie saugomi namuose, kortelę nešiojasi su savimi (T. 2, b.l. 6-7), paaiškino, jog dėl sumos nežino, nes jai atrodo tikrai buvo maža suma, apie 100, kokia tiksliai buvo suma, neatsimena, Pin kodą tikrai pati suvedė. Bankininkystės išklotinėse dėl minimos sumos nieko nepastebėjo. Kaltinamosios, esančios salėje, neatsimena.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji Ž. B. 2016-07-19, 2017-05-18 ir 2017-05-25 kalta prisipažino iš dalies bei parodė, kad 2013 metų vasarį nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Gyveno viena, tačiau pas ją apsilankydavo ir tautiečiai. Kaip susipažino su D. T., nepamena, tačiau šios paprašyta kelis kartus jai ir jos draugėms yra būrusi kortomis. Už būrimą imdavo ir 200 litų, ir 300 litų, nes kiekvienas darbas yra mokamas. Jokių daiktų ir auksinių dirbinių ji nei iš vienos moteriškės neėmė. Viena moteriškė jai buvo padovanojusi auksinį žiedelį, bet tai ir viskas. Tokių didelių sumų, nurodytų įtarime, ji tikrai iš nieko neėmė. Moterys pačios pas ją ateidavo prašydavo paburti ir mokėdavo pinigus. Imdavo iš moteriškių nuo 30 iki 50 litų. Pažįsta L. B., ji yra jos klientė. 2013 metų rugsėjo mėnesį sirgo ir vaistams reikėjo pinigų. R. J. pervedė į L. B. sąskaitą 600 litų, ar R. J. pervedė 1600 litų, neatsimena. Viena iš moteriškių, su kuria 2017-01-24 dalyvavo akistatoje, vieną kartą mokėjo 25 litus, antrą kartą 200 litų, trečią kartą 400 litų, ketvirtą kartą padovanojo žieduką. Po to, kai buvo ligoninėje, pervedė 600 litų gydymuisi. Kita moteris gydymuisi pervedė per du kartus 1600 ir 500 litų. Šių pinigų prašė paskolinti, bet negrąžino. Pinigai nukentėjusiųjų buvo pravesti į L. B. sąskaitą (T.2, b. l. 65-66, 79-81, 88-89).
2017 m. gegužės 18 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog Ž. B. atpažino L. B., kaip buvusią klientę (T. 2, b. l. 84-85).
Šalies argumentai
2013 m. spalio 17 d. skunde D. T. nurodė, kad vasaros metu į darbą atėjo moteris (čigonė) R. M., kuri priėjo ir paklausė, ar ji nenorėtų išsiburti kortom. Sutiko. R. pasakė, kad jai atsitiks nelaimė ir gali žūti, pasakė, kad reikia atnešti namuose esantį auksą ir pinigų, tada ji jai padės. Ji atsinešė tris auksinius žiedus ir 1000 Lt. R. pasakė, kad ji po 2-3 dienų tą auksą ir pinigus atiduos, bet iki šios dienos neatidavė. Su draugėm ėjo pas R. į namus, durų nieks neatidarydavo, telefonu neatsiliepdavo. Ji ne viena, dar yra kolegė, jos situacija tokia pati, irgi paimti auksas ir pinigai. Prieš tris savaites R. paskambino ir vėl paprašė pinigų, pasakė, kad vėl jos vaikui bus bloga, kad jis gali negrįžti iš mokyklos namo ir pasakė, kad reikia surinkti 1000 Lt, bet ji jai paaiškino, kad ji viena su vaiku ir nesurinks tokios sumos, tada R. jai pasakė, kad spalio 2 d. ji turi pas ją ateit ir R. jai grąžins viską, ką buvo paėmusi. Ji R. skambino kitą dieną ir iki šiol pastaroji neatsiliepia į skambučius. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kai tik R. reikdavo pinigų, ši skambindavo ir prašydavo jų, sakydavo, kad tik taip jos vaikui viskas bus gerai. R. sakė, kad jos pinigų ir aukso jai nereikia, ji viską grąžins. Dar paėmė mamos vestuvinį žiedą ir grandinėlę, nes norėjo padėti jos broliui (T. 1, b. l. 26).
Ikiteisminio tyrimo 2013-10-25 apklausos metu nukentėjusioji D. T. parodė, kad 2013 m. liepos mėnesį dirbant „Sostinės turguje“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini) priėjo romų tautybės moteris apie 75 metų amžiaus, prisistačiusi R.. Ji buvo su bendradarbe B.. R. pasiūlė joms paburti Taro kortomis. Tą dieną po darbo vakare su B. nuėjo pas R. į butą (duomenys neskelbtini). Ten R. jai ir B. būrė kortomis. Jai R. pasakė, kad su jos vaiku kažkas negerai. Ji R. patikėjo, yra našlė, vyras mirė, o vaikas susirgo. Jos R. sumokėjo po 30 litų už būrimą kortomis. Tada R. pasakė, kad reikia jai atnešti po 500 litų ir visą auksą, kiek tik turi, kad R. šį auksą išvalytų ar kažką panašaus, tiksliai dabar neprisimena. Tą patį vakarą jos su B. išėjo. Ji grįžo tą patį vakarą ir R. atidavė 500 litų, auksinius žiedus, kurių vertė atitinkamai 350 litų, 250 litų ir 150 litų. Maždaug po trijų dienų R. jai paskambino. R. naudojosi dviem telefonų numeriais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Paskambinusi R. jai pranešė, kad turi atvažiuoti pas ją, kad kažkas yra negerai. Tą vakarą vėl atvyko pas R.. R. pasakė, kad su jos vaiku yra kažkas negerai, jame yra „demonas“, jį reikia išvaryti, todėl turi atnešti dar 500 litų. Atidavė R. 500 litų. R. vis kartodavo, kad jai pinigų nereikia, kad šiuos pinigus grąžins, prisiekė savo vaikais, kad grąžins. R. paprašė atvesti pažįstamą ar draugę, kuriai galbūt nesiseka gyvenime, padės jai. Pasakė, kad turi tokią ir atvedė savo draugę J. P.. J. P. ėmė su R. bendrauti, burti. R. pasakė, kad su jos vaiku bus negerai ir kitą kartą turi ateiti viena, be jos. Toliau pas R. J. vaikščiojo viena. Taip pat pas R. buvo atvedusi ir savo dukterėčią R. J.. R. pati prašė supažindinti su būrėja, nes jos gyvenime irgi kažkas negerai. Toliau R. vaikščiojo pas būrėją viena. Prie J. R.jai buvo grąžinusi 200 litų, neva parodyti, kad ja galima pasitikėti. Po kelių dienų R. jai vėl paskambino ir pasakė, kad turi padėti kažkokiems vargšams, prašė, kad grąžintų tuos 200 litų. Ji grąžino. Tuo metu R. ėmė pasakoti, kad su jos broliais yra kažkas negerai ir gali jiems padėti. Paprašė atnešti abiejų brolių marškinius, kuriuose būtų įvyniota po 50 litų, ir vieno brolio nuotrauką. Ji taip ir padarė, atvežė brolių dvejus marškinius, kuriuose įvyniojo po 50 litų, ir vieno brolio nuotrauką. R. pabūrė ir pasakė, kad to dar neužtenka, reikalingi dar mamos daiktai. Tada, kaip R. liepė, atnešė auksinę grandinėlę, kurios vertė 300 litų, ir vestuvinį auksinį žiedą, kurio vertė 600 litų. 2013 metų rugsėjo pabaigoje R. paskambinusi pasakė, kad jos sūnus bus paralyžiuotas ir tam išvengti, reikalingi pinigai. Atsakė, kad neturi tiek pinigų. R. pasakė, kad ji gali paskolinti banke, iš pažįstamų, draugų. Atsakė, kad negali. Kitą dieną R. vėl paskambino, paklausė, ar ji turi pinigus. Atsakė, kad negali gauti tiek pinigų. Pasakė, kad juk R. turi jos pinigus, auksinius dirbinius, nejaugi to neužtenka. R. nieko neatsakė. Nuo to laiko R. jau nebeskambino. R. nuolat kartodavo, kad ji niekam nesakytų, jog vaikšto pas ją. Kai ji ėmė kalbėti su J. ir R., sužinojo, kad R. ir iš jų paėmė bei negrąžino pinigų bei aukso dirbinių. R. prisiskambinti nepavyko. 2013 m. rugsėjo 30 d. ji su J. nuėjo pas R. į namus (duomenys neskelbtini), tačiau niekas durų neatidarė. Suprato, kad R. apgaule iš jos ir jos draugių viliodavo pinigus. Visus pinigus ir aukso dirbinius ji R. buvo perdavusi bute (duomenys neskelbtini). R. yra apie 75 metų amžiaus, romų tautybės, tamsaus gymio, apie 140-150 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo. Atpažinti ją galėtų (T. 1, b.l. 35-36).
2014-04-29 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. T. atpažino Ž. B. kaip moterį, apie kurią davė parodymus (T. 1, b.l. 38-39).
2017-01-17 papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusioji D. T. parodė, kad savo ankstesnius parodymus pamena, juos tvirtina, nori papildyti, jog dėl Ž. B. veiksmų jai padaryta 2750 litų (796,45 eurų) žala (T. 1, b. l. 41).
2017-01-24 suvedus į akistatą su D. T. ir Ž. B., Ž. B. atsisakė akistatoje dalyvauti (T. 1, b.l. 45).
Šalies argumentai
2013 m. spalio 17 d. skunde J. P. nurodė, kad vasaros metu susipažino su R. M. (čigone). Iš pradžių pabūrė kortom ir pasakė, kad ji ir jos šeima prakeikta, pasakė, kad gali padėti ir visą šitą nuimti. Reikėjo duoti pinigus ir auksą, ką turi. Iš pradžių reikėjo atnešti 400 Lt, 3400 Lt, 800 Lt, paskui sakė, kad reikia atnešti dar, todėl kad sūnus gali žūti avarijoj. Atnešė 10000 Lt, vėliau dar 15000 Lt, paskui 10000 Lt, dar 2000 gal, po 100x2 dol. Ir dar 3000 Lt. Sakė kad padės ir išvengs avarijos ir su dukra bus viskas gerai ir su ja pačia. Ir aukso atnešt reikėjo. Po mėnesio sakė grąžins. Sakė, kad jai nieko nereikia, kad tik nori padėti jai ir jos šeimai. Gyvena R. (duomenys neskelbtini), tel (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Atnešė auksinį laikrodį, 3 grandinėles, 3 poras auskarų, žiedai 4, žiedas 1 su baltu akmenuku, 2 vnt. auksinių apyrankių. Viską darė dėl vaikų. Po to skambino R., buvo nuėjus į butą, susisiekti nepavyko (T. 1, b. l. 25)
Ikiteisminio tyrimo 2013-10-25 apklausos metu nukentėjusioji J. P.parodė, kad 2013 metų liepos mėnesio pabaigoje paskambinusi draugė D. T.pasakė, jog supažindins su būrėja, kuri galės sutvarkyti jos gyvenime esančias problemas. Ji sutiko ir kartu su D. T. nuėjo į butą (duomenys neskelbtini). Buto šeimininkė (būrėja) prisistatė vardu R. (R.). Tai buvo moteris apie 75 metų amžiaus, labai liekna, labai žemo ūgio (apie 140-150 cm), romų tautybės, tamsaus gymio, tamsių plaukų. R. ėmė burti kortomis ir pasakė, kad jos ir jos šeimos gyvenimas yra prakeiktas, todėl ir nesiseka gyvenime. Pasakė, kad jos vyrui liko nedaug laiko gyventi, kad gali padėti, bet už tai reikėtų mokėti pinigus. R. aiškino, kad tuos pinigus ji neša į kapines, užkasa, dar kažką daro, bet pas save nelaiko. Tačiau pažadėjo, kad visus pinigus jai grąžins, kai atliks ritualus. Tą dieną ji atidavė R. 400 litų. Po kelių dienų vėl atėjo pas R. ir atidavė 4200 litų. Taip vaikščiojo pas R. apie dešimt kartų ir dar atidavė pastarajai 2 000 JAV dolerių, kurių vertė 5 000 litų, paskui 3 000 litų, paskui 200 JAV dolerių, vertė 500 litų. Kai R. pasakė, kad neturi pinigų, ši atsakė, kad gali pinigų pasiskolinti, užstatyti, parduoti butą. Tada banke pasiskolino 15 000 litų ir R. atidavė. 10 000 litų pasiskolino iš kaimynų ir atidavė R.. 10 000 litų pasiskolino iš sūnėno A. ir juos taip pat atidavė R.. Taip pat R. liepė atiduoti ir visą auksą, kurį turi. R. atidavė auksinį laikrodį, kurio vertė 2000 litų, auksinį žiedą su baltu akmeniu, kurio vertė 250 litų, auksinius auskarus su baltu akmeniu, kurių vertė 200 litų, auksinį žiedą su raudonu akmeniu, kurio vertė 500 litų, auksinę grandinėlę, kurios 100 litų, dvi auksines apyrankes, kurių vertė atitinkamai 300 litų ir 200 litų, du auksinius vestuvinius žiedus, kurių vertė atitinkamai 300 litų ir 200 litų. R. vis jai priekaištaudavo, kad nevisą auksą atnešė, sakė, kad dar turi, bet slepia. R. liepdavo nešti pinigus ir auksą, sakydama, kad jei neneš, tai negalės padėti jos šeimai, negalės panaikinti prakeiksmo. R. vis gąsdindavo, kad jos sūnus išvažiuos, pateks į avariją ir žus. Vis sakydavo, kad nejaugi jai gaila pinigų savo sūnui, juk tuo gelbėja sūnų. Ji tikėjo R., bijojo dėl sūnaus ir vis nešdavo pinigus bei auksą. Be to, R. prie jos prisiekdavo savo vaikų ir anūko gyvybėmis, kad visus pinigus ir auksą grąžins. Kai ji klausdavo, kodėl tiek daug pinigų reikia, R. atsakydavo, kad jos šeima didelė, todėl ir daug pinigų reikia. R. visą laiką skambindavo, vis teiravosi, ar surinko pinigus. Su čigone bendravo telefonais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2013 metų rugsėjo mėnesį R. sakė, kad išvyks į Kryžių kalną melstis. Prieš tai čigonė buvo iš tos sumos, kurią ji buvo jau R. davusi, atidavė 600 litų, kad tuos pinigus grąžintų A.. A. tų pinigų nepaėmė, pasakęs, kad jam reikia visų pinigų ir nepaėmė šių pinigų. Susiskambino su R., kuri neva buvo prie Kryžių kalno. R. pasakė, kad guli ligoninėje. Paprašė atsiųsti pinigų, nes reikia gydytis. Čigonė atsiuntė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią paprašė pervesti pinigus. Ji pervedė į šią sąskaitą grynais 600 litų. Ką nurodė pervesdama, kam pervesti pinigus, neprisimena Sąskaitos pervedimo kvitą R. liepė suplėšyti. Ji suplėšė. Tikslios dienos, kada pervedė pinigus, neprisimena, tai buvo 2013 metų rugsėjo pabaigoje AB „Swedbank“ banke Tuskulėnų gatvėje, Vilniuje. R. perskambino ir pasakė, kad pinigus gavo, padėkojo jai. Pažadėjo, kad po kelių dienų atvažiuos ir grąžins pinigus, kad su jos šeima viskas bus gerai. R. neatvažiavo. Paskui jau R. prisiskambinti negalėjo. 2013 metų rugsėjo pabaigoje nuvykus į jos butą, niekas durų neatidarė, R. dingo. Pasikalbėjusi su D. T. sužinojo, kad ir iš jos R. paėmė pinigus ir negrąžino. Suprato, kad R. iš jos apgaule išviliojo pinigus ir aukso dirbinius. Viso dėl šio įvykio jai padaryta 52 250 litų turtinė žala (T. 1, b. l. 48-49).
2014-02-10 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. P. atpažino Ž. B. kaip moterį, vardu R., apie kurią davė parodymus (T.1, b. l. 51-52).
2017-01-17 papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusioji J. P.parodė, kad savo ankstesnius parodymus pamena, juos tvirtina, nori papildyti, jog dėl Ž. B. veiksmų jai padaryta 52 250 litų (15 132,64 eurų) žala. (T. 1, b.l. 54)
2017-01-24 savo parodymus J. P. patvirtino akistatos su Ž. B. metu (T. 1, b.l. 58).
2017-03-07 papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusioji J. P.parodė, kad savo ankstesnius parodymus pamena, juos tvirtina, nori papildyti, jog 2013 metais ėmė apie 9000 litų paskolą AB „Swedbank“. Juos visus nunešė Ž. B.. Tuomet iš greitojo kredito bendrovės paėmė apie 10 000 litų. Šiuos pinigus taip pat nunešė Ž. B.. (T. 1, b. l. 60).
Iš AB „Swedbank“ 2017-03-30 pateiktos Asmeninės paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad 2013-10-15 J. P. buvo išduotas 7000 litų kreditas (T. 1, b. l. 62, 63-76).
Šalies argumentai
2013 m. spalio 17 d. skunde R. J. nurodė, kad 2013 m. liepos viduryje susipažino su R. M. per pažįstamus. Ši moteris prigąsdino ją, kad jos mama yra prakeikta, kad ją reikia gydyti, nes kitaip ji ilgai negyvens. Ji nenorėjo tikėti, bet R. melsdamasi, prisiekdama prieš Dievą, sakė, kad taip ir yra. R. teigė, kad reikia jos mamai padėti. R. visą tiesą pasakė apie jos praeitį, apie mamą ir šiaip apie jos gyvenimą. R. jai beveik kiekvieną dieną skambindavo ir kviesdavosi į namus, teigdama, kad reikia padėti jos mamai R. J., kuri gyvena užsienyje. R. ją maloniai priimdavo, sakydavo, kad daugeliui žmonių ji padeda, kad išgydo, ji patikėjo R., nepaisant pastarosios tautybės. R. teigė, kad turi kuriam laikui pasiskolinti 10600 Lt tam tikram laikui, kadangi „dirbs su šiais pinigais“. Ji iš mamos banko kortelės išsiėmė ir nunešė. R. žadėjo jai pinigus grąžinti 2013 m. rugsėjį. Atvažiavusi iš užsienio mama R. paskolino 4000 svarų ir 1500 eurų, R. prisiekė prieš Dievą, kad šiuos pinigus grąžins, kad ima juos ketinimu joms padėti ir apsaugoti. Rugsėjo mėn. R. grąžino jai 2400 Lt ir jos mamai prieš išvykstant į užsienį 800 Lt, prisiekdama, kad likusią sumą grąžins spalio mėn, nes ji dar turi „pabaigti dirbti“ ir išvalyti prakeiksmą. Suėjus terminui R. teigė, kad labai susirgo ir guli Šiaulių ligoninėje, jos paprašė, kad ji padengtų išlaidas ir sumokėtų už vaistus, nes jos vaikai to padaryti negali , bet su sąlyga, kad tuos pinigus grąžins 2100 Lt. R. teigė, kad kai ją išlais iš ligoninės, ji grąžins visą pinigų sumą, kurią skolinga jai ir jos mamai. Spalio 2 d. 8 val. ryto ji turėjo susitikti su R., kad ši grąžintų visus pinigus ir auksą ( 4 žiedus, 2 auksines grandinėles, 2 poras auskarų), kurį taip pat buvo paskolinusi R., tačiau tą dieną R. namuose nebuvo, ji telefonu neatsiliepė į skambučius nei jai nei jos mamai. R. skolinga jai ir jos mamai 4000 svarų, 1500 eurų, 7600 Lt. Sąskaitos, į kurią vedė pinigus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ikiteisminio tyrimo 2013-10-28 apklausos metu nukentėjusioji R. J. parodė, kad 2013 metų liepos mėnesio viduryje jos teta D. T. papasakojo, jog vaikščioja pas vieną gerą moterį, kuri buria kortomis ir jai padeda. Smalsumo vedama paprašė tetos su būrėja supažindinti, nes irgi norėjo, kad jai paburtų iš kortų. D. T. ją nuvedė pas šią moterį į butą (duomenys neskelbtini). Moteris prisistatė vardu R.. Ji atrodė apie 75 metų amžiaus, apie 140-145 cm ūgio, labai liekno kūno sudėjimo, juodų žilstelėjusių ilgų plaukų (jie buvo nuolat surišti), kalbėjo su ja lietuviškai gana gerai, nors akcentas jautėsi, bet nežymiai, su teta kalbėjo rusų kalba, ji panaši į romų tautybės moterį, tamsaus gymio, labai raukšlėto veido, galva nedidelė, nosis riesta. Atpažinti ją galėtų. Tuo metu, kai pas R. atėjo, paprašė, kad jai paburtų. R. atsakė, kad neburs jai, nes yra jauna, kad jos gyvenime viskas gerai ir taip. R. ją išgąsdino pasakiusi, kad su jos mamos sveikata yra kažkas blogai ir bus ateityje blogiau. Taip pat pasakė, kad jos mama turi R. paskambinti. Davė savo numerį (duomenys neskelbtini). Jos mama R. J.tuo metu buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę, ten nuolat gyvena, dirba, į Lietuvą atvyksta tik porą kartų per metus. Perdavė savo mamai, kad ši susisiektų su R.. Mama R. skambino. Apie ką jos kalbėjosi, negali tiksliai papasakoti, bet mama vėliau pasakojo, kad R. jai sakė, jog jos gyvenime viskas blogai, kad galės jai padėti. Taip pat mama su R. bendravo „Skype“ pagalba. 2013 metų liepos pabaigoje mamos prašymu ji iš mamos sąskaitos banke, pasinaudojus mamos banko kortele (mama jai palieka savo banko kortelę, kad galėtų iš jos nuimti pinigų savo pragyvenimui, kai jai reikia), nuėmė 3100 litų, nunešė ir atidavė R.. 2013 metų rugpjūčio pradžioje ji taip pat R., mamos prašymu, atidavė „apvalymui“ ir savo dvi auksines grandinėles, kurių kiekvienos vertė 100 litų, dvi poros auksinių auskarų, kurių vienos poros vertė 70 litų, taip pat atidavė mamos keturis auksinius žiedus, kurių kiekvieno vertė 200 litų, ir vieną mamos auksinę grandinėlę, kurios vertė 100 litų. 2013-08-07 išskrido pas mamą į Jungtinę Karalystę. 2013-08-14 kartu su mama grįžo į Vilnių. Po kelių dienų kartu su mama nuėjo pas R. į butą (duomenys neskelbtini). R. priėmė jas su tortu. Kalbėjosi apie gyvenimą, R. priėmė jas labai šiltai. Tada R. jos mamai pasakė, jei nori būti laiminga gyvenime, R. galės jai padėti, bet tik jei mama ja tiki. Kad R. dirbtų ir „valytų“ jų gyvenimą, reikia jai duoti pinigų. Pinigus R. prisiekdavo grąžinti, nes sakė, kad už jos darbą jai pinigų nereikia, pinigai reikalingi tam, kad ji galėtų joms padėti. Kai paklausė, ką R. su jų duotais pinigais darys, pastaroji atsakė, kad veža tuos pinigus į savo darbą, ten meldžiasi ir juos (pinigus) užkalba „išvalo“. Po kelių dienų vėl su mama atėjo pas R.. Mama R. perdavė į rankas savo 4000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kurių vertė 16 000 litų. R. žadėjo, kai pabaigs „darbą“ šių metų vasaros pabaigoje, pinigus grąžins. 2013-09-01 mama turėjo jau skristi iš Lietuvos. R. nebuvo grąžinusi pinigų, tačiau prieš mamai išvykstant, R. mamai atidavė 800 litų. Kitus žadėjo grąžinti vėliau, kai „pabaigs savo darbą“. 2013-09-01 mama išskrido. 2013-09-12 mama jai per „Western Union“ pervedė 1500 eurų, vertė 5200 litų, kuriuos pasakė perduoti R.. Tą pačią dieną šiuos pinigus perdavė R. jos bute. Šie pinigai, kaip ir visi duoti, buvo skirti, anot R., „išvalymui“ ir „darbui“. R. pažadėjo, kad daugiau pinigų nereikės duoti, jau eina prie pabaigos ir grąžins visus jų pinigus ir auksą šių metų rugsėjo pabaigoje. Rugsėjo pabaigoje paskambino R.. R. pranešė, kad guli Šiaulių ligoninėje, nes buvo sesės laidotuvėse, jai pasidarė bloga. R. pasakė, kad skambintų jai kitu numeriu (duomenys neskelbtini). Šiuo numeriu ir skambino. R. pažadėjo, kad tikrai niekur nedings, visus pinigus joms grąžins. Taip pat R. jai skundėsi, kad neturi už ką apmokėti ligoninės paslaugų, neturi už ką nusipirkti vaistų. Paprašė pervesti pinigų šiems reikalams. Nurodė sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), į kurią pervesti pinigus. Sakė, kad tai nėra jos sąskaita, tai gydytojos, kuri ją gydo sąskaita. Šios gydytojos vardo pavardės nenurodė. 2013-09-25 į šią sąskaitą pervedė savo 500 litų. 2013-09-27 į šią sąskaitą pervedė 1 600 litų. Pervedimus darė iš banko „Swedbank“, esančio Tuskulėnų g., Vilniuje. Pervedimuose įvedus šios sąskaitos numerį automatiškai pasirodė adresato duomenys - L. B.. L. B. ji nepažįsta. Vėliau su R. jau nebegalėjo susisiekti, ji neatsiliepdavo telefonu, jos nebuvo namuose. Paskui sužinojo, kad R. yra paėmusi pinigus ir negrąžinusi ne vien tik jai. Suprato, kad buvo apgauta. Tai pat iš mamos sužinojo, kad ji R. siuntė 2013 metų liepos mėnesį pinigus į sąskaitą banke. Tada R. paminėjo, kad jos pavardė yra M. Mama jai buvo atsiuntusi 3000 litų. R. vis minėdavo, kad ji niekam nesakytų, jog vaikšto pas ją. Viso dėl šio įvykio patyrė 2440 litų turtinę žalą, jos mama R. J. patyrė 27 400 litų turtinę žalą (T. 1, b. l. 78-80).
2013-10-28 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. J. pateikė 2013-09-25 ir 2013-09-25 nurodymų pervesti įmokėtus grynuosius pinigus kopijas (T. 1, b. l. 82, 83, 84).
2014-02-10 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. J.atpažino Ž. B. kaip moterį, vardu R., apgaule išviliojusią iš jos pinigus, apie kurią davė parodymus (T. 1, b. l. 88-89).
2017-01-17 papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. J.parodė, kad savo ankstesnius parodymus pamena, juos tvirtina ir norėtų papildyti, jog dėl Ž. B. veiksmų ji patyrė 2440 litų (706,67 eurų) turtinę žalą (T.1, b. l. 93).
2017-01-24 suvedus į akistatą R. J. ir Ž. B., Ž. B. atsisakė nuo akistatos (T. 1, b. l. 97).
Šalies argumentai
2013 m. spalio 17 d. skunde L. A. nurodė, kad susipažino per pažįstamą su R. M., čigone, būrėja. Tai buvo 2013 m. spalį. Dėl savo sugebėjimų R. reikalavo viso aukso, aiškino, kad viskas čia prakeikta, kad ji su sūnumi prakeikti, kad jiems reikia pagalbos. R. paėmė vestuvinį žiedą, auskarus, kryžiuką, 3 vnt. grandinėlių, apyrankę ir pinigais 3100 Lt. R. aiškino, kad čia lyg skolinasi ir kad per 3-7 dienas viską atiduos, kad čia reikia nuimt prakeiksmą. R. turėjo išvažiuoti į Šiaulius, į Kryžių kalną, kad nuimtų prakeiksmą ir nuo jos ir nuo sūnaus. R. gyvena (duomenys neskelbtini), R. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). R. neatsako telefonu, buto durų nieks neatidarė. Kada R. buvo išvažiavus, sakė jai, kad papuolė į ligoninę, prašė į jos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), o kai ji pasiūlė 500 Lt, R. supyko, kad mažai, kad reikės mokėti už paslaugas ligoninėj, už mašiną, tada ji pasiūlė atvažiuoti ir paimti ją iš ligoninės, bet R. atsisakė ir paprašė atsiųsti į sąskaitą pinigų, ji atsisakė ir R. labai supyko. Čia buvo spalio 29 d. (T. 1, b. l. 27).
Ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-25 apklausta nukentėjusioji L. A.parodė, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. jos draugė J. P.paskambinusi pasakė, jog užeitų pas ją, nuves pas vieną gerą žmogų. Tą dieną po darbo atvažiavo pas J. P. ir jos kartu nuvažiavo į butą (duomenys neskelbtini) Buto šeimininkė prisistatė R. (R.). Tai buvo moteris apie 75 metų amžiaus, romų tautybės, tamsaus gymio, rudų akių, mažo ūgio apie 140-150 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo. J. ją pristatė kaip būrėją. R. pasiūlė jai paburti kortomis. Ji sutiko. Tuomet R. paklausė, ar jos sūnus ruošiasi išvykti į užsienį. Atsakė, kad taip. R. pasakė, kad jo ten laukia mirtis. Taip pat R. pasakė, kad jie prakeikti. Paklausė, ką jai daryti. R. atsakė, jei labai nori, gali padėti. Atsakė, kad jai nereikia padėti juodosios magijos pagalba. R. atsakė, kad tai ne juodoji magija, kad jai padės Dievo pagalba, nes yra tikinti. R. bute buvo Šventosios Marijos atvaizdai, ji meldėsi. Tada ji sutiko. R. iš jos paėmė 30 litų už būrimą. R. jos prašė asmeninių daiktų, kad galėtų „užkalbėti“, kad viskas „išsivalytų“ ir būtų gerai, dingtų prakeiksmas. Pasakė, kad reikalingi tik aukso dirbiniai arba auksas. R. paliko savo auksinius auskarus ir dar 100 litų grynais. R. žadėjo šiuos daiktus per tris dienas grąžinti. Antrą kartą pas R. atėjus, jai grąžino auskarus, tačiau 100 litų negrąžino. Tada R. pasakė, kad kitą kartą reikės atsinešti jos bei sūnaus drabužius ir ji pasakys, ką daryti toliau. Po kelių dienų pas R. vėl atėjo viena, atnešė drabužius. R. pasakė, kad turės šiuos drabužius palikti trims dienoms. Trečią kartą atėjus pas R., pastaroji pasakė, kad važiuos į Kryžių kalną melstis, bet tam reikalingi pinigai - 4000 litų, jog ji galėtų melstis, panaikinti prakeiksmą. Sakė, kad po savaitės pinigus grąžins. Atsakė, kad neturės tiek pinigų. R. pasakė, kad tada nors duotų 3000 litų, kitą 1000 litų padengs iš savųjų. Kol rinks pinigus, R. liepė atnešti jai visus savo turimus aukso dirbinius ir auksą. R. pasakė, kad tą auksą namuose reikia užrišti juodais siūlais, padėti nakčiai po pagalve, o paskui atnešti jai. Ji taip ir padarė. Kitą dieną R. atnešė savo auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė 300 litų, auksinę grandinėlę, kurios vertė 70 litų, su auksiniu kryžiuku, kurio vertė 70 litų, auksinius auskarus (viena pora), kurių vertė 180 litų. Kai atnešė šiuos auksinius dirbinius, R. paklausė, ar ji dar turi aukso. Atsakė, kad turi. Tada R. paklausė, kodėl neatnešė viso, juk reikia pravalyti visą. Tada ji kitą dieną atnešė R. dar savo auksinę apyrankę, kurios vertė 300 litų, auksinę grandinėlę, kurios vertė 250 litų, suplėšytą auksinę grandinėlę, kurios vertė 100 litų. Tuomet R. sakė, kad ji dar turi auksą su raudonu akmeniu. Atsakė, kad neturi. R. tuomet sakė, kad matanti, jog ji turi tokio aukso. Dabar supranta, kad R. manė, jog ji turi raudoną akmenį su auksu, nes jos zodiako ženklo akmuo yra rubinas, kuris raudonos spalvos. Vėliau R. jai grąžino drabužius, o dėl aukso pasakė, kad turi pas ją pagulėti, praeiti laikas. Taip pat atidavusi auksą ji surinko ir 3000 litų, kuriuos R. ir atidavė. R. pasakė, kad ji turi išvykti. Kai atvyks, atiduos viską. Iki tol R. kiekvieną dieną jai skambindavo arba ji Ra. skambindavo. Taip skambinti liepdavo R., sakydavo, kad kitaip, jei jos nebendraus kiekvieną dieną, negalės jai padėti. Po to kelias dienas R. jai neskambino. Jau ankščiau bendrautu su R. numeriu (duomenys neskelbtini) negalėjo prisiskambinti, telefonas tai neatsiliepdavo, tai buvo išjungtas. Tada kreipėsi pas savo draugę J., kuri jai davė kitą R. numerį (duomenys neskelbtini). Paskambinusi šiuo numeriu, atsiliepė R.. Ji paaiškino, kad pateko į ligoninę Šiauliuose. Paklausė, gal reikia kuo padėti, tegu pasako, kur gydosi, galbūt padės perkelti ją gydytis į Vilnių. Tačiau R. prašė tik pervesti jai į sąskaitą pinigų. Kiek pervesti, nesakė. Paklausė 500 litų? R. buvo nepatenkinta, kad tiek mažai, sakė, jog po kelių dienų išeis iš ligoninės ir grąžins visus pinigus. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. R. buvo pakėlusi prieš ją balsą. Po šio pokalbio kelias dienas minėtais telefonais jau negalėjo prisiskambinti. Nuvykus 2013 metais rugsėjo pabaigoje į butą (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė. Taip pat sužinojo iš J., kad R. iš jos taip pat paėmė pinigų ir aukso bei dingo. Suprato, kad R. apgaule iš jos išviliojo pinigus. R. vis kartodavo, kad ji niekam nepasakotų, jog vaikščioja pas ją, ką jos daro, kad duoda pinigų jai, nes kitaip negalės padėti. Dabar supranta, kad R. nenorėjo, jog jos viena kitai papasakotų, kad jai atiduoda pinigus, nes tada iškart įtartų apgaulę. Viso dėl šio įvykio jai padaryta 4370 litų turtinė žala. Visus pinigus ir daiktus R. perdavė bute (duomenys neskelbtini). R. atpažinti gali (T. 1, b. l. 100-102).
2014-02-13 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu L. A.atpažino Ž. B. kaip moterį, vardu R., apie kurią davė parodymus (T. 1, b. l. 106-107).
2017-01-17 papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusioji L. A.parodė, kad savo ankstesnius parodymus pamena, juos tvirtina ir norėtų papildyti, jog dėl Ž. B. veiksmų ji patyrė 4370 litų (1265,63 eurų) turtinę žalą (T. 1, b. l. 110).
2017-01-24 suvedus į akistatą L. A. ir Ž. B., Ž. B. atsisakė nuo akistatos (T. 1, b. l. 113).
Šalies argumentai
2017 m. kovo 1 d. protokole – pareiškime R. J. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio pabaigos čigonų tautybės moteris, pasivadinusi R., apgaule, baugindama išviliojo iš jos 8543,79 Eur (T. 1, b. l. 116).
2017-03-01 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. J.atpažino Ž. B. kaip moterį, vardu R., apgaule išviliojusią iš jos pinigus, apie kurią davė parodymus (T. 1, b.l. 121-122).
Iš R. J. „Svedbank“ sąskaitos išrašo matyti, jog iš šios sąskaitos byloje aktualiu laikotarpiu buvo nuimami grynieji pinigai (T. 1, b. l. 127).
Iš AB „Swedbank“ L. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad R. J. į šią sąskaitą 2013-09-25 pervedė 500 litų, 2013-09-27 - 1600 litų, J. P. 2013-09-25 pervedė 600 litų (T. 2, b. l. 16).
Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Ž. B. nuo 2017 m. sausio 27 d. vykdo individualią veiką (T. 2, b. l. 81-83).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų pakanka kaltinamosios Ž. B. kaltei, sukčiavus nukentėjusiųjų L. A., R. J., J. P., D. T. ir R. J. atžvilgiu, pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Pati kaltinamoji apklausiama teisme savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikaltimų nepripažino ir iš esmės tvirtino teikusi būrimo paslaugas, turėjusi verslo liudijimą, kategoriškai neigė bauginusi nukentėjusiąsias gresiančiomis nelaimėmis, tikino, kad kaltinime nurodytų sumų bei minimų auksinių dirbinių iš nukentėjusiųjų nėra gavusi, neįkalbinėjo nukentėjusiųjų imti paskolas banke ar skolintis iš kitų asmenų ir gautus pinigus perduoti jai, jokių nukentėjusiųjų nurodytų ritualų, prakeiksmų varymų ar pan. neatliko. Dėl epizodo su nukentėjusiąja D. T. paaiškino, kad ši atėjo į jos namus (duomenys neskelbtini) išsiburti, už būrimą sumokėjo 50 Lt. D. T. vėliau ateidavo pas ją, pastarajai daugiau nebebūrė, jos tik šnekėdavosi. Dėl epizodo su nukentėjusiąja J. P. paaiškino, kad šią, atrodo, atvedė D. T.. J. P. į jos butą atėjo išsiburti. J. P. jai padėdavo, maisto, cigarečių atnešdavo, duodavo pinigų po 30-40-50 Lt. J. P. už būrimą jai buvo padovanojusi auksinį žieduką su raudonu akmeniu, bet jai jis didelis buvo. J. P. duodavo pinigus už būrimą, ateidavo ne kiekvieną dieną, o į savaitę ar į dvi savaites kartą. L. B. žino, ši jos klientė, turėjo L. B. sąskaitos numerį. Pripažino, kad J. P. jai vieną kartą pervedė 600 Lt, bet ne už būrimą, ji J. P. prašė, kad jai paskolintų. Dėl epizodo su nukentėjusiąja L. A., paaiškino, kad šios moters neatsimena, ją pirmą kartą mato, nors gal moteris buvo kažkada išsiburti, gal už būrimą ėmė kada. Būrimas kainuoja nuo 30 iki 40 Lt. Dėl veikos prieš nukentėjusiąsias R. J., R. J. paaiškino, R. J. pas ją ateidavo. Su pastarosios mama, R. J., gal ir kalbėjo telefonu, apie nelaimes tikrai nieko nesakė, apskritai šio konkretaus atvejo neatsimena. Apie R. J. pavedimus – 500 Lt ir 1600 Lt nieko nežino. Vėliau apklausiama teisme detalėse parodymus keitė, teigė, kad su moterimis tardavosi, kad už būrimus bus apmokėta, nurodė jau didesnes sumas, jog būrimas, priklausomai nuo jo apimties kainuodavo ir 50 Lt, ir 100 ar 150 Lt. Tikino, kad nukentėjusiosios ateidavo ne po viena kartą, eidavo 2-3 kartus per savaitę, dažnai, todėl tam tikros sumos galėjo susidaryti. Teisme apklausus liudytoją L. B., kaltinamoji Ž. B. parodė, kad ją posėdžių salėje mato pirmą kartą, nors gal yra jai kada būrusi, šios banko sąskaitos nėra niekam davusi, kokiu būdu gavo jau aukščiau minėtus 600 Lt (iš J. P.), neprisimena, pati banko sąskaitos aktualiu laiku neturėjo. Pažymėtina, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji taip pat nurodė tik būrusi D. T. ir jos draugėms, dėl už būrimą mokėtų sumų vėlgi tiksliai nepasisakė, nurodė ėmusi nuo 25 iki 50 litų, taip pat ir 200, 300, 400 litų, teigė, jog viena iš moteriškių padovanojo jai žieduką. Tikino pažįstanti L. B., ši yra jos klientė. Pripažino, kad, susirgus, vaistams reikėjo pinigų, viena moteris pervedė 600 Lt gydymuisi, o kita moteriškė gydymuisi pervedė per du kartus – 1600 ir 500 Lt. Visi pinigai pervesti į L. B. sąskaitą. Šiuos pinigus prašė paskolinti, bet negrąžino. Apibendrinant, teismas, visų pirma, vertina, kad kaltinamosios parodymai nėra nuoseklūs, detalėse jie kito, yra prieštaringi ir tarpusavyje. Antra, spręstina, jog kaltinamosios parodymai didžiąja dalimi neatitinka kitų bylos įrodymų, todėl laikytini jos gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nustatant objektyviąją tiesą byloje ypač svarbūs nukentėjusiųjų parodymai. Iš nukentėjusiosios D. T. parodymų, duotų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltinamoji, pasivadinusi R. (R.), pasisiūlė jai paburti, už būrimą ji jai sumokėjo 30 Lt, pasakė, kad jos, D. T., vaikui negerai, kad jai nesiseka. Nukentėjusiosios skunde dėl padarytos nusikalstamos veikos nurodyta, jog būrėja sakiusi, kad jai atsitiks nelaimė, gali žūti. Pasak nukentėjusiosios, R. jai liepė atvežti 500 Lt ir auksą, neva juos reikia „išvalyti“, ji atidavė pinigus, auksinius žiedus (350, 250, 150 Lt vertės), grandinėlę, kuri vėliau buvo grąžinta. R. vėl skambino, teigė, kad jos vaikas demonas, demoną reikia išvaryti, todėl ji turinti atnešti dar 500 Lt. Vienu momentu, kad ji R. pasitikėtų, ši buvo grąžinusi 200 Lt, bet vėliau šiuos pinigus, R. prašymu, ji vėl grąžino pastarajai. Kartą R. paskambinusi pasakė, kad jos broliams nesiseka, už pagalbą liepė po 50 Lt įvynioti į brolių marškinius, parašyti vardą ir berods gimimo metus, pridėti nuotrauką. Vėliau R. teigė, kad to neužteks, nes tai mamos kraujas, reikalingi ir mamos daiktai, todėl ji nunešė pastarajai mamos auksinę grandinėlę 300 Lt vertės ir vestuvinį žiedą 600 Lt vertės. Vėliau skambino ir sakė, kad jos sūnus bus suparalyžuotas, prašė pinigų, išgirdus atsakymą, kad pinigų ji neturi, R. siūlė skolintis iš banko, pažįstamų. Nukentėjusiosios teigimu, prireikus pinigų, R. iškart skambindavo jai ir grasindavo, kad jos gyvenime kažkas negerai. R. pinigus ir daiktus žadėdavo „išvaliusi“ grąžinti. Liepdavo nebendrauti su kitomis nukentėjusiomis. Apibendrinant nukentėjusiosios J. P. teisme bei tyrimo metu duotus parodymus matyti, jog pasak jos, 2013 m. liepos mėn. per D. T. ji susipažino su R. (R.), kuri jai pabūrė, už šį būrimą gal 50 Lt jai davė. R. pasakė, kad visa jos šeima prakeikta, nesiseka, todėl reikia išvalyti pinigus ir auksą, jei neneš, negalės padėti. Pasakė, kad už pusės metų mirs vyras, sūnus pateks į avariją, ji patikėjo, nes sūnus buvo išsiskyręs su mergina, pergyveno. Žadėjo padėti už pinigus. Davė R. 400 Lt. Paskui vėl reikėjo pinigų, kad juos išvalytų ir prakeiksmą nuimtų nuo vyro, nuo dukros, nuo sūnaus, jos. Atėjusi pas R. davė 4200 Lt. Taip ir vaikščiojo pas R. ir atidavė pastarajai 2 000 JAV dolerių, paskui 3 000 Lt, paskui 200 JAV dolerių. Kaltinamoji liepė nueiti į banką, reikėjo pinigų, kad visus ,,išvalytų“. Pinigus iš pradžių ji nešė savo asmeninius, pas kaimynus skolinosi, ėmė paskolą iš ,,Swedbank“ ir iš ,,Snoras“ banko, ar momentinį kreditą. Banke pasiskolino 15 000 litų ir R. atidavė. 10 000 litų pasiskolino iš kaimynų ir atidavė R. (R.). 10 000 litų pasiskolino iš sūnėno A. ir juos taip pat atidavė R. (R.). Taip pat R. liepė atiduoti ir visą auksą, kurį turi. R. atidavė auksinį laikrodį, kurio vertė 2000 Lt, dovanotą močiutės kartu su grandinėle, auksinį žiedą su baltu akmeniu, kurio vertė 250 Lt, auksinius auskarus su baltu akmeniu, kurių vertė 200 Lt, auksinį žiedą su raudonu akmeniu, kurio vertė 500 Lt, auksinę grandinėlę, kurios 100 Lt, dvi auksines apyrankes, kurių vertė atitinkamai 300 Lt ir 200 Lt, du auksinius vestuvinius žiedus, kurių vertė atitinkamai 300 Lt ir 200 Lt. R. yra sakiusi, kad reikia viską vežti į Kryžių kalną, užkasti, budėti visą naktį. R. žadėjo visus daiktus ir pinigus „išvaliusi“ grąžinti. Dar kažkada atėjus pasakė, kad reikia išvalyti butą, pasakė padarysim taip, kad ateis notaras, ji parduos butą, perrašys viską, nors nebus taip, kad iš tikro parduos, bet reikia tokį ritualą padaryti. Ji nesutiko to padaryti. Kartą R. paskambino ir pasakė, kad ji ligoninėje, kad reikia pinigų vaistams, atsiuntė sąskaitą (duomenys neskelbtini), ji pervedė 600 Lt, R. žadėjo ir šiuos pinigus grąžinti. R. neleisdavo bendrauti su kitomis nukentėjusiomis. Iš nukentėjusiosios L. A. parodymų, duotų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji su R. susipažino per J. P., R. jai pabūrė kortom, už būrimą sumokėjo 30 ar 50 Lt (ikiteisminio tyrimo parodymais – 30 Lt). Nieko tokio nepasakė, bet paskui sakė, kad mato, jog nori sūnus išvažiuoti į užsienį, jam gresia pavojus, mirtis, reikia pavalyti. R. sakė, kad dar turi duoti auskarus ,,pavalyti“ ir paskui juos grąžins. Gal tris dienas auskarai pas R. pabuvo ir ši juos atidavė. Paskui R. sakė, kad jos sūnui pavojus, reikia užmokėti 100 Lt, sūnus gali susirgti, reikia atnešti jo daiktų, apatinių, ji sumokėjo, atnešė. Dar R. pasakė, kad reikia atnešti auksą ,,pavalyti“. Pirmą kartą atnešė ar auskarus, ar grandinėlę, R. pasakė, jog mato, kad ji dar turi ir reikia atnešti viską. Kiekvieną kartą vis R. reikėjo nešti ką nors. R. atnešė savo auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė 300 Lt, auksinę grandinėlę, kurios vertė 70 Lt, su auksiniu kryžiuku, kurio vertė 70 Lt, auksinius auskarus (viena pora), kurių vertė 180 Lt, auksinę apyrankę, kurios vertė 300 Lt, auksinę grandinėlę, kurios vertė 250 Lt, suplėšytą auksinę grandinėlę, kurios vertė 100 Lt. R. sakiusi daryti ritualus su juodu siūlu. Teigė, kad važiuos į Kryžių kalną, ten ,,valys“. Ji tuo metu turėjo problemą, negalėjo išsiskirti su vyru, R. pasakė, kad pas ją aura bloga, reikia ,,pavalyti“, todėl reikia 4000 Lt. Ji neturėjo pinigų, bet paskui iš vyro pasiskolino 3000 Lt. Vėliau, skambino R. ir klausė, kada grąžins, toji sakė, kad yra ligoninėje, susirgo ir reikia pinigų į sąskaitą pervesti. Ji žinojo, kad J. R. pervedė. R. pasakė, kad kai ši grąžins 3000 Lt, tada perves 500 Lt siūlė surasti gydytoją, tačiau R. pyko, atsisakė. Pinigus ir dirbinus R. tikino grąžinsianti. Apibendrinant nukentėjusiosios R. J. teisme paskelbtus, tyrimo metu duotus parodymus matyti, jog pasak jos, 2013 metų liepos mėnesį bendraujant su dukra R. J., ši jai papasakojo, kad vaikšto pas čigonę būrėją, vardu R.. Kartą skambino savo dukrai R. J., kuri tuomet buvo pas R.. Dukra davė jai pakalbėti su R.. R. pasakė, kad jai su sveikata kažkas negerai, kad yra „nužiūrėta“ ir panašius dalykus. Pažadėjo atvažiavusi į Lietuvą su R. susitikti. Apsikeitė telefono numeriais ir „skype“ adresu. Kai bendraudavo, R. kalbėdavo vis tuos pačius dalykus: apie jos blogą sveikatą, nužiūrėjimus, kad gali padėti nuimti visus nužiūrėjimus bei sakė, kad tam reikalingi pinigai. R. įvardindavo sumas, kurias ji turi duoti. Sakydavo, kad tuos pinigus laiko pas save kaip užstatą, o po to naktį važiuoja su tais pinigais melstis į bažnyčią, sakydavo, kad visus pinigus po maldų ir auros apvalymo grąžins. Iš savo angliško banko ji pervedė 3100 Lt į savo „Swedbank“ sąskaitą tam, kad nuėmusi dukra nuneštų tuos pinigus R.. Grįžusi į Lietuvą, pas R. apsilankė kartu su dukra, R. už darbą –„valymą“ R. nurodymu perdavė šiai į rankas savo 4000 svarų sterlingų. Prieš jai išvykstant iš Lietuvos R. atidavė 800 Lt. Vėliau ji dukrai R. J. per „Western Union“ pervedė 1500 eurų, kuriuos pasakė perduoti R. ir dukra perdavė. Rugsėjo pabaigoje R. jai paskambino ir pasakė, kad guli ligoninėje ir jai reikalingi pinigai. Iš savo angliško banko pervedė R. 1500 svarų, į nurodytą kažkokio vyriškio sąskaitą. R. pinigus žadėjo grąžinti. Iš nukentėjusiosios R. J. parodymų, duotų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji per krikšto mamą susipažino su čigone, kuri, pas pastarąją apsilankius, iš karto pasakė, kad ji jauna, jai viskas gerai, bet mato, jog mamai labai blogai ir ji turi mamai paskambinti, nes kitaip jos sveikatai bus blogai. Kaltinamoji pasakė keletą faktų iš praeities, kurie kaip ir sutapo, mamos sveikata visą gyvenimą buvo prasta, išsigando. Nebuvo jokio susitarimo mokėti už būrimą. R. J. patvirtino nukentėjusiosios R. J. nurodytas aplinkybes bei kaltinamajai perduotas pinigines sumas, taip pat aplinkybę, jog dalį pinigų R. mamai grąžino. R. J. teigimu, R. darydavo tam tikrus ritualus, melsdavosi, į akis žiūrėdavo ir sakydavo, kad reikia tikrai tikėti, nes yra žmonių, kuriems padeda, jai suteikta Dievo valia pagelbėti žmonėms. R. sakydavo, kad jos darbas susijęs su pinigais ir auksu, juos reikia ,,išvalyti“, bet prisiekdavo, kad tikrai grąžins viską. Jos pačios R. buvo perduotos „apvalymui“ dvi auksinės grandinėlės, kurių kiekvienos vertė 100 Lt, dvi poros auksinių auskarų, kurių vienos poros vertė 70 Lt – dovanos iš Pirmosios Komunijos. Kartą R. pasakė, kad yra ligoninėje, nurodė, kad reikia pervesti pinigų daktarams ar kažkam, buvo nurodžiusi atitinkamą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas buvo L. B.. 2013-09-25 į šią sąskaitą pervedė savo 500 Lt. 2013-09-27 į šią sąskaitą pervedė 1 600 Lt. Ji tai padarė su tikslu, kad R. grąžins. R. apskritai žadėjo grąžinti viską. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiųjų parodymais, jie viso proceso metu iš esmės liko nuoseklūs. Apibendrinus nukentėjusiųjų paaiškinimus, darytina išvada, jog prieš nukentėjusiąsias, pasinaudojant jų patiklumu, iš esmės buvo veikiama tuo pačiu principu – bauginant galimais grėsmingais ateities įvykiais ir pan., mainais už pagalbą pastarųjų išvengti buvo prašoma nukentėjusiųjų turto, kurį, neva „apvalius“, žadėta grąžinti. Pažymėtina, jog nukentėjusiųjų parodymus detalizuoja, iš dalies patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios D. T., J. P., L. A., R. J. ir R. J. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu Ž. B. atpažino kaip romų tautybės moterį, išviliojusią jų turtą, apie kurią davė parodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, suvedus nukentėjusiąsias D. T., J. P., L. A., ir R. J. į akistatą su kaltinamąja Ž. B., pastaroji nuo akistatos su nukentėjusiomis atsisakė, arba nepasisakė ir ši aplinkybė taip pat stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, jog nukentėjusiosios, priešingai nei pati kaltinamoji, nurodė tikrąsias faktines aplinkybes. Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų parodymus kaip nuoseklius ir patikimus, neturi pagrindo abejoti, jog nukentėjusiosios už pagalbą išvengti nesėkmių ir įvairių nelaimių kaltinamajai perdavė būtent tokias pinigų sumas (šias nukentėjusios nurodė nuo pat tyrimo pradžios), taip pat ir auksinius dirbinius. Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų nurodytos auksinių dirbinių kainos atitinka protingumo kriterijus, rinkos vertę. Dėl nukentėjusiosios J. P. pasisakytina, jog byloje yra AB „Swedbank“ asmeninės paskolos sutarties kopija, iš kurios matyti, kad J. P. byloje aktualiu metu išduotas 7000 Lt kreditas ir tai taip pat iš dalies patvirtina jos parodymus. Kreiptinas dėmesys, jog tiriant nukentėjusiųjų J. P. bei R. J. nurodytas aplinkybes dėl Ž. B., neva gydymuisi, bankiniu pavedimu pervestų sumų, kurias kaltinamoji taip pat žadėjo pastarosioms grąžinti, teisme buvo apklausta liudytoja L. B., į kurios banko sąskaitą, kaip nustatyta, nukentėjusiosios ir pervedė minėtas lėšas. Liudytoja apklausiama teisme parodė, kad kartą romų tautybės moteriškė pasisiūlė jai nukelti kortas. Nukėlusi kortas, paprašė paslaugos. Tuo metu ji gaudavo socialinę pašalpą ir ta moteris matė, kad ji prie bankomato nusiėmė pinigus. Moteris pasakė, kad ar jos giminaitis, ar kažkas guli Vilkaviškio ligoninėje ir reikia pervesti pinigus į sąskaitą. Ji ir davė savo sąskaitos numerį. Kažkas pervedė tuos pinigus, ji nuėmė ir padavė moteriškei. Pinigų nedaug buvo, neskaičiavo. Buvo smulkiom kupiūrom. Teismui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja jų iš esmės neginčijo, tačiau nesutiko su tyrimo metu nurodyta aplinkybe, kad iš bankomato jos paimta ir romų tautybės moteriškei perduota pinigų krūvelė buvo nemaža, visi po 100 Lt banknotai, tikino pinigų buvus mažiau. Tvirtino nepastebėjusi, kad jos sąskaitoje būtų perteklinis pinigų kiekis. Nurodė, kad kaltinamosios Ž. B., esančios salėje, neatsimena. Teismas liudytojos parodymus linkęs vertinti kritiškai, sprendžia, jog jie tik dalyje atitinka tikrąją tiesą, todėl vadovaujasi jais tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems bylos įrodymams. Kaip matyti, byloje surinkti objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad į L. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini) R. J. 2013-09-25 pervedė 500 Lt, 2013-09-27 - 1600 Lt, J. P. 2013-09-25 pervedė 600 Lt – tai L. B. banko sąskaitos išrašai bei R. J. pateikti mokėjimo nurodymai. Nors liudytoja L. B. tvirtino kaltinamosios Ž. B. neatsimenanti, o ir pati kaltinamoji galiausiai teigė liudytoją teismo posėdžių salėje matanti pirmą kartą, teismas bendrame įrodymų kontekste sprendžia, jog tarp jų neabejotinai yra ryšys ir laiko įrodyta, jog L. B. nukentėjusiųjų į jos sąskaitą pervestus pinigus perdavė kaltinamajai Ž. B.. Abejoti tokios išvados pagrįstumu, be kita ko, neleidžia nenuoseklūs pačios kaltinamosios Ž. B. parodymai. Kaip jau minėta, pati kaltinamoji dėl šių aplinkybių parodymus keitė, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltę šioje dalyje iš esmės pripažino, tačiau apklausiama teisme jau teigė, jog kartą viena moteris jai pervedė 600 Lt, neatsimena, kokiu būdu gavo šiuos pinigus, apie 500 Lt ir 1600 Lt, pervestus nukentėjusiosios R. J., tikino nieko nežinanti, vienu atveju teigė pažįstanti L. B. kaip savo klientę, turėjusi jos sąskaitos numerį, kitu – ją matanti pirmą kartą, L. B. banko sąskaitos numerio neturėjusi ir šio niekam nedavusi. Kreiptinas dėmesys, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog Ž. B. atpažino L. B., kaip buvusią klientę.
Pastebėtina, jog šioje byloje kaltinamosios Ž. B. gynėjas laikėsi pozicijos, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiųjų iš esmės susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, ji atlygintinai nukentėjusiosioms teikė nematerialaus pobūdžio paslaugas, nukentėjusiųjų prašymu, būrė ateitį ir pan. iš kortų. Gynėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju svarbus ir nukentėjusiųjų apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, kuriuo vadovaujantis, kaltininko naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Teismas su tokia kaltinamosios gynėjo pozicija sutinka tik dėl dalies Ž. B. pateiktų kaltinimų. Visų pirma, pažymėtina, tai, jog tokio neapibrėžto pobūdžio paslaugos kaip būrimas, aiškiaregiškos pranašystės ir pan., kaip veiklos rūšis apskritai, Lietuvos Respublikos įstatymais nėra uždraustos. Taigi, šiuo atveju, valstybinio kaltintojo į bylą pateikti duomenys, apie tai, kad Ž. B. 2013 m. nebuvo įsigijusi verslo liudijimų, nebuvo įregistravusi individualios veiklos pagal pažymą, esminės reikšmės neturi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vien tik su magija susijusių paslaugų teikimo faktas savaime nesudaro pagrindo tokios veikos laikyti sukčiavimu, nes objektyviai numatyti tokių paslaugų pageidaujamo rezultato negalima, tačiau, teikiant tokias paslaugas, kaip ir bet kurias komercines paslaugas, draudžiama tai daryti nesąžiningais būdais, kurie daro įtaką paslaugų gavėjo apsisprendimui. Jeigu asmuo, tokiu būdu teikdamas paslaugas padaro žalą kitam asmeniui, atsakomybė paslaugą suteikusiajam kyla ir ji diferencijuojama, atsižvelgus į veikos pobūdį, padarinius (kasacinė nutartis 2K-7-41-511/2017). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, o tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-161/2013). Baudžiamajame įstatyme nenumatyta, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-41-511/2017). Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: 1) objektyviosios tiesos iškreipimas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (sąlygoti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-545/2012, 2K-161/2013). Kreiptinas dėmesys, jog išanalizavęs pirmiau aptartus bylos įrodymus, teismas sprendžia, kad Ž. B. kai kurioms nukentėjusiosioms iš pradžių išties teikė atlygintinas būrimo paslaugas. Pačios nukentėjusiosios D. T. bei L. A. nurodė, jog pirmojo apsilankymo pas R. (Ž. B.) metu ši joms būrė, už būrimą jos savanoriškai, neįtakotos jokios apgaulės, gąsdinimų ir pan., mokėjo po 30 Lt (8,69 Eur) (vadovaujantis netrukus po įvykio duotais parodymais). Pažymėtina, jog šių sumų nukentėjusiosios neįtraukė ir į pareikštus ieškininius reikalavimus. Atsižvelgus į tai, šios aplinkybės iš Ž. B. pateikto kaltinimo šalintinos, kadangi jos negali būti pripažintos Ž. B. inkriminuojamo sukčiavimo sudėtine dalimi. Kitoje dalyje teismas laiko Ž. B. pateiktą kaltinimą sukčiavus nukentėjusiųjų atžvilgiu pagrįstu. Kaip matyti iš nuoseklių nukentėjusiųjų parodymų, kuriuos teismas pripažįsta patikimais, kaltinamoji Ž. B. jas gąsdino įvairiomis prasimanytomis nelaimėmis ir kitomis grėsmėmis jų pačių ar jų artimųjų atžvilgiu, įtikino turinti galių joms padėti, tam prašė nukentėjusiųjų pinigų, auksinių dirbinių, kuriuos, atlikus tam tikrus ritualus ir „apvalius“, išimtinai žadėjo grąžinti, tačiau to taip ir nepadarė. Iš nukentėjusiųjų R. J. ir J. P., pasinaudodama jau esamu pasitikėjimu, be kita ko, neva skolinosi pinigus gydymo reikmėms, tačiau jų taip pat negrąžino. Pagal nukentėjusiųjų parodymus, jos vienaip ar kitaip buvo paveiktos ankstesnio gyvenimo nesėkmių, todėl kaltinamosios įtikintos dėl tariamai gresiančių nelaimių ir pan. bei jos galių padėti šių nelaimių išvengti, atidavė prašomus pinigus bei aukso dirbinius, juolab kad pastaroji tikino tiesiog norinti padėti, žadėjo paimtą turtą grąžinti. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog kaltinamoji nukentėjusiųjų turtą užvaldė būtent panaudodama apgaulę. Teismo vertinimu, kaltinamoji Ž. B. suvokė turtinės naudos gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį, ją panaudodama norėjo iš nukentėjusiųjų turtinę naudą gauti, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamoji pati išgalvojo ir apgaule kryptingai paveikė nukentėjusiųjų sąmonę, manipuliavo jomis, įtikino jas įvairiomis grėsmingomis aplinkybėmis, apgaule įbaugino, ir tokiu būdu lengviau paveikė nukentėjusiąsias perduoti jai turtą, kurį užvaldė neva tik „apvalymui“ arba skolindamasi, tačiau jau iš anksto neturėdama tikslo jo grąžinti. Tiesa, iš bylos medžiagos matyti, kad dalį turto kaltinamoji grąžindavo, vis tik, teismas sutinka su nukentėjusiųjų nuomone, jog kaltinamoji tokiu būdu veikiau bandė sustiprinti nukentėjusiųjų pasitikėjimą ja. Atsižvelgus į visa, kas išdėstyta ir aptarta pirmiau, konstatuotina, jog Ž. B. veika, dėl kurios nukentėjusiosios patyrė atitinkamą žalą, akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas, jos veiksmuose nustatyti būtinieji nusikalstamos veikos – sukčiavimo požymiai, todėl už sukčiavimą nukentėjusiųjų D. T., J. P., L. A., R. J. ir R. J. atžvilgiu, ji privalo atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, jog iš kaltinimo šalinant aplinkybes dėl nukentėjusiosioms D. T. bei L. A. teiktų būrimo paslaugų, už kurias jos sumokėjo po 30 Lt (8,69 Eur), kaltinimas tokiu būdu tikslintinas ir atitinkamai konstatuotina, kad Ž. B. iš nukentėjusiosios D. T. apgaule savo naudai įgijo 796,45 Eur vertės turtą, o iš nukentėjusiosios L. A. apgaule savo naudai įgijo 1265,63 Eur vertės turtą. Teismas taip pat laiko įrodyta, kad kaltinamoji Ž. B. iš nukentėjusiosios R. J. apgaule savo naudai įgijo 706,67 Eur vertės turtą. Kreiptinas dėmesys, jog kaltinime dėl epizodo su nukentėjusiąja J. P. neteisingai nurodyta bendra kaltinamosios Ž. B. apgaule įgyto nukentėjusiosios turto vertė. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, matyti, jog minėto turto vertė yra ne 52 250 Lt (15 132,65 Eur), bet 52 750 Lt (15277,46 Eur), taigi, didesnė, nei nurodyta kaltinime. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamosios veikos kvalifikacijos tai iš esmės nekeičia, be to į tai, kad nukentėjusioji J. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 52 250 Lt (15 132,65 Eur) (t.y. mažesnės sumos) priteisimo, kaltinimą tikslina, vertindamas, jog šiuo atveju kaltinamosios teisė į gynybą nepažeidžiama. Dėl epizodo su nukentėjusiąja R. J. taip pat pažymėtina, jog pati nukentėjusioji nuosekliai parodė, kad Ž. B. dalį paimtų pinigų, t.y. 800 Lt (231,70 Eur) jai grąžino, šią aplinkybę patvirtino ir jos dukra R. J.. Kaip matyti, kaltinime ši aplinkybė neatsispindi, taigi spręstina, kad kaltinimas Ž. B. atžvilgiu šioje dalyje yra pasunkintas, todėl tikslintinas, nurodant, jog minėtą sumą kaltinamoji nukentėjusiajai grąžino, atitinkamai keičiant bendrą iš nukentėjusiosios apgaule įgyto turto vertę bei konstatuojant, kad kaltinamoji iš R. J. apgaule įgijo ne 8769,46 eurų, bet 8537,76 eurų vertės turtą. Atsižvelgus į apgaule užvaldyto turto vertę, kaltinamosios Ž. B. veika, padaryta prieš nukentėjusiąsias D. T., L. A., R. J. ir R. J. kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu apgaule iš nukentėjusiosios J. P. įgyto turto vertė viršija baudžiamajame įstatyme nurodytą ribą (250 MGL), nuo kurios ji pripažintina didele, todėl Ž. B. veika šioje dalyje kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Kreiptinas dėmesys, jog kaltinamosios veikos vertintos santykyje su tokiu MGL dydžiu, koks jis buvo veikų padarymo metu ( kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-519/2006).
Nukentėjusiosios byloje pareiškė civilinius ieškinius.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusioji D. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 796,45 eurų turtinės žalos atlyginimo. Teismas, pripažinęs nukentėjusiosios parodymus patikimais, neturi pagrindo abejoti jos nurodytų piniginių sumų, apgaulės įtakoje perduotų kaltinamajai dydžiu, ar netikėti, kad ji perdavė nurodytus auksinius savo pačios bei šeimos nario dirbinius. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios nurodyta auksinių dirbinių vertė nėra per didelė, atitinka rinkos kainas. Nustačius, jog turtinę žalą D. T. patyrė dėl neteisėtų kaltinamosios Ž. B. veiksmų, ši turi pareigą žalą atlyginti, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.
Nukentėjusiosios L. A. civilinis ieškinys dėl 1265,63 eurų turtinės žalos atlyginimo taip pat tenkintinas visiškai, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, kvestionuoti nukentėjusiosios nurodyto, patirtos žalos dydžio, vertina jį esant adekvatų, atitinkantį protingumo kriterijus, nurodytų daiktų rinkos vertę.
Nukentėjusiosios J. P. civilinį ieškinį dėl 15132,64 eurų turtinės žalos atlyginimo, vadovaudamasis tiek nuosekliais pačios nukentėjusiosios parodymais, tiek juos iš dalies patvirtinančiais rašytiniais įrodymais (paskolos sutarties kopija, L. B. sąskaitos išrašas) teismas taipogi tenkina pilna apimtimi. Kreiptinas dėmesys, jog prašoma priteisti suma yra mažesnė, nei kaltinime nurodyta patikslinta kaltinamosios iš J. P. neteisėtai įgyto turto vertė.
Nukentėjusioji R. J. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 706,67 eurų turtinės žalos atlyginimo, kuris teismo vertinimu yra pagrįstas, daiktų kainos atitinka protingumo kriterijus, rinkos vertę, kaltinamosios neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai padaryta žala atsispindi ir jos nuosekliuose parodymuose, kuriuos iš dalies patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai (L. B. sąskaitos išrašas, mokėjimo nurodymai).
Nukentėjusiosios R. J. civilinis ieškinys dėl 8543,79 eurų tenkintinas iš dalies. Pagal nustatytas aplinkybes, dalį paimtų pinigų (800 Lt – 231,70 Eur) kaltinamoji Ž. B. nukentėjusiajai grąžino, todėl teismas atitinkamai tikslino kaltinimą, konstatuojant, jog kaltinamoji iš nukentėjusiosios apgaule įgijo 8537,76 eurų vertės turtą. Atsižvelgus į tai, nukentėjusiosios R. J. ieškininis reikalavimas tenkintinas tik šia apimtimi. Dėl šios ieškinio dalies teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios R. J. parodymais dėl perduotų Ž. B. pinigų sumų, šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir byloje esantis sąskaitos išrašas.
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.
Teismas, skirdamas bausmę Ž. B., atsižvelgia į tai, kad padaryti keturi nesunkūs ir vienas sunkus nusikaltimai, veikos padarytos tiesiogine tyčia, jos baigtos, nukentėjusiosioms padaryta turtinė žala. Teismas nenustato kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Tiriant Ž. B. asmenybę, nustatyta, kad ji senyvo, garbaus amžiaus, tik 4 klasių išsilavinimo, našlė, iki aptariamų veikų padarymo nebuvo teista, tačiau šiuo metu teista ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, nebausta administracine tvarka, įsigijusi verslo liudijimą, duomenų apie įskaitą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje nėra. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas, už nusikalstamas veikas skirtinoms bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąją ir jos padarytas veikas, būtent laisvės atėmimo bausmė padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraus teisingumo ir protingumo kriterijams. Ž. B. skirtinų laisvės atėmimo bausmių pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalį dydis nustatytinas mažesnis už sankcijose numatytą bausmės vidurkį.
Už atskiras veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, tarpusavyje bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu. BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyti nusikaltimai priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (nesunkūs ir sunkus).
Skirtina subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su 2016-11-04 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesniąją, pridėtiną dalį nustatant atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, aplinkybes, į kurias atsižvelgiama individualizuojant ir pačią bausmę.
Teismas apsvarstęs galimybę taikyti Ž. B. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Pažymėtina, jog veikų padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija numatė galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusioje straipsnio redakcijoje numatyta galimybė atidėti bausmės vykdymą ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija, numatanti, jog teismas gali atidėti vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, vėlgi panaikinusi galimybę atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Atsižvelgus į tai, jog atgal galioja kaltinamojo padėtį lengvinančios įstatymo nuostatos, teismas konkrečioje situacijoje vadovaujasi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusios BK 75 straipsnio redakcijos nuostatomis. Teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir aplinkybes, Ž. B. asmenybę – senyvo, garbaus amžiaus, menko išsilavinimo, našlė, iki aptariamų veikų padarymo nebuvo teista, nebausta administracine tvarka, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taigi, Ž. B. suteiktinas šansas pasimokyti iš savo elgesio ir pasitaisyti. Bausmės vykdymo atidėjimas nustatytinas dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimą.
Ž. B. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ž. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką (epizodas su nukentėjusiąja D. T.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Ž. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką (epizodas su nukentėjusiąja L. A.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Ž. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką (epizodas su nukentėjusiąja R. J.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Ž. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką (epizodas su nukentėjusiąja R. J.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Ž. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką (epizodas su nukentėjusiąja J. P.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2016 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Ž. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaityti 2016 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusi redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą Ž. B. atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią Ž. B. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ž. B. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusiųjų D. T., L. A., J. P. ir R. J. civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios Ž. B. D. T. – 796,45 eurų, L. A. – 1265,63 eurų, J. P. – 15132,64 eurų, R. J. – 706,67 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios Ž. B. priteisti R. J. 8537,76 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.