Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo T. K. įstatyminei atstovei V. Ž. ir A. K. bei A. Š. įstatyminei atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. K., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. Ž., ir A. K. bei A. Š., atstovaujamų įstatyminės atstovės A. Š., pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys R. I. ir Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą duodanti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

Pareiškėjai, atstovaujami įstatyminių atstovių, pareiškimais prašo teismo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jų senelio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėjas), mirties, priimti (b. l. 12–14, 62–64).Pareiškėjai yra palikėjo anūkai. Palikėjas turėjo tris vaikus: A. Š., R. I. ir T. K. (miręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Palikėjo vaikai dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b. l. 17).Pareiškėjas gyveno kukliai, nekilnojamojo turto neturėjo, butą, kuriame iki mirties gyveno, nuomojo. Pareiškėjų įstatyminės atstovės negalvojo, kad turi rūpintis dėl palikimo priėmimo, jog pareiškėjai galėtų priimti senelio palikimą. Pareiškėjo įstatyminės atstovės neįvertino pareigos, kad privalu kreiptis į teismą dėl leidimo priimti ar atsisakyti priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo teismo pareiškėjų pareiškimus nagrinėti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 104–105).Suinteresuotas asmuo R. I. pranešimu nurodė, kad apie paskirtą teismo posėdį žino, su prašymais sutinka ir prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 115).Išvadą duodanti institucija nurodė, kad sutinka su pareiškėjų pareiškimu ir prašo juos tenkinti (b. l. 46, 118–119).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimai tenkinami.

Dėl faktinių aplinkybių

Iš pareiškėjų pareiškimuose nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų senelis A. K. (toliau – palikėjas) (b. l. 16). Palikėjas buvo išsiskyręs, turėjo tris vaikus: A. Š., R. I. ir T. K. (miręs 2013 m. rugsėjo 24 d.) (b. l. 17, 25, 27). Palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta buvo Kauno r., (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Palikėjas nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto neturėjo (b. l. 23, 116). Tačiau palikėjas turėjo sąskaitas akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“: Nr. (duomenys neskelbtini) – 142,86 Eur likutis bei Nr. (duomenys neskelbtini) – neįvykdyti įsipareigojimai – 65,78 Eur (b. l. 19–20). Palikėjui taip pat turėtų būti išmokama 1 463,63 Eur kompensuojamoji senatvės pensijos suma (dirbusiam) (b. l. 21).Po palikėjo mirties palikėjo vaikai per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla buvo užvesta pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ministerijos prašymą (b. l. 17).Nepilnamečiai vaikai yra palikėjo antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CK 3.157 straipsnio 1 dalį nepilnamečių vaikų motinos (įstatyminės atstovės), turi teisę nepilnamečių vaikų vardu ir atsižvelgiant į jų interesus priimti / atsisakyti priimti senelio (palikėjo) paliktą turtą.

Dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).Aplinkybė, kad pareiškėjų įstatyminės atstovės apie tai, jog yra neišspręstas palikėjo turto paveldėjimo klausimas nepilnamečių vaikų vardu bei apie joms kylančią pareigą nepilnamečių vaikų vardu pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo / atsisakymo, sužinojo tik (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei V. P. 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikus informaciją (b. l. 17–18), laikytina svarbia, nes dėl jos pareiškėjų įstatyminės atstovės objektyviai negalėjo įgyvendinti nepilnamečių vaikų teisių.Teismo posėdžio metu pareiškėjos taip pat paaiškino, kad jos pačios dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o pareigą vaikų vardu kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo išaiškino Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ir notarė, apie tokios pareigos privalomą įgyvendinimą pareiškėjų įstatyminės atstovės nežinojo.Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečių vaikų interesais, laiko, jog pareiškėjų įstatyminės atstovės įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, atsiradusį po jų senelio mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo

Sprendžiant klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3. 188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas privalo atsižvelgti į CK 5. 52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, todėl pareiškėjas prašyme turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi (CK 5. 2 straipsnio 2 dalis), taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalga).Pažymėtina, kad teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko teises, turėtų būti aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis, 582 straipsnio 4 dalis) ir, nustatęs, kad palikimas yra apsunkintas kreditorių reikalavimais, privalo svarstyti, ar palikimo priėmimas neturėtų būti atliekamas palikimo priėmimo pagal apyrašą būdu (CK 5.53 straipsnis). Tokiu atveju leidimo išdavimas priimti palikimą pagal apyrašą nelaikomas išėjimu už pareikšto prašymo ribų (CPK 376 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalga; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 20 8.7. punktas, Teismų praktika Nr. 19).Byloje nustatyta, kad palikėjo turtą sudaro 1 606,49 Eur išmokėtinos sumos (įskaitant lėšas, esančias banko sąskaitoje) bei 64,37 Eur skoliniai įsipareigojimai akcinei bendrovei „Swedbank“. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad esant trims pareiškėjams paveldimo turto balansas yra teigiamas (kiekvienam iš pareiškėjų tenkanti paveldima suma sudaro apie 514,00 Eur). Tačiau siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, teismas išduoda leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties pareiškėjų vardu pagal turo apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas šioje byloje turėjo 6,04 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu), tačiau šios išlaidos nepriteisiamos iš pareiškėjų, nes yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimus patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam įstatyminės atstovės V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamiems įstatyminės atstovės A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusį po senelio A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti teismo leidimą V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo senelio A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Išduoti teismo leidimą A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių sūnų A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jų senelio A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Ši Kauno apylinkės teismo nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.