Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. RV-25-1318 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. S. patvirtinimo ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundą dėl šio nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. RV-25-1318 nuteistajam K. S. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atsižvelgiant į tai, kad vidutinė jo nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, stebimos nuteistojo K. S. pastangos laikytis nustatytų taisyklių ir įpareigojimų, valdyti kriminogeninių veiksnių raišką, jo įsitraukimas į resocializacijos procesą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras skundu prašo atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą. Skundas grindžiamas tuo, kad nuteistasis K. S. padarė labai sunkų nusikaltimą, stebima sunkėjanti jo nusikaltimų dinamika, nuteistajam K. S. paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai didelė, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistąjį K. S. būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Šiuo metu teigiama charakteristika patvirtina tik, kad nuteistasis K. S. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Nuteistasis K. S. atsiliepimu prašo patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą ir prokuroro skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis K. S. atlieka pirmą kartą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio riziką sumažino nuo 83 iki 53 taškų, yra skatintas už nepriekaištingą elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir padarytą pažangą, drausminių nuobaudų neturi, laisvės atėmimo bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, dirba už kalėjimo teritorijos ribų, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kiekvieną savaitgalį vyksta į namus.

Nuteistojo K. S. prašymu iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo gauti visi nuteistojo K. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų išvados ir Lygtinio paleidimo komisijos posėdžių protokolai, taip pat prie bylos medžiagos prijungti jo teikti, trūkstami darbdavio charakteristika ir mokėjimo nurodymai dėl vaiko išlaikymo mokėjimo iš skundo bylos Nr. TS-120-818/2023. Pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Prokuroro skundas tenkintinas, Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal šio straipsnio 7 dalį, be kita ko, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo.

Nuteistojo K. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas sprendžiamas trečią kartą (a. b. I d., l. 49–52, 59–60, 62–64, 66–69, 71–73). Prieš tai Lygtinio paleidimo komisija ir teismai sprendė, kad akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis K. S. nepadarė. Šiuo atveju Lygtinio paleidimo komisija padarė priešingą išvadą ir nutarė taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo K. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išvadų (b. l. 70–71; 72–73; 62–63; 64–66; 60–61, 68) palyginimas rodo, kad, viena vertus, jo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, kita vertus, jos skaitinis įvertis nuosekliai mažėjo nuo 83 iki 53 taškų. Sugretinus nuteistojo K. S. socialinio tyrimo išvadas (a. b. I d., l. 36–48; 24–35; 53–58; 74–84) matyti, kad jis pašalino eilę dinaminių savo nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninių veiksnių, paskutinėje išskiriami tik keturi: sunki finansinė padėtis dėl priteistų ieškinių; lėšų įgijimo teisėtais būdais, kaupimo įgūdžių stoka; ankstesnis nepakankamas gebėjimas priimti nustatytas taisykles; jautrus reagavimas į aplinkos stimuliaciją ir frustruojančias situacijas. Teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis K. S. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, už tai bausmę jis atlieka artimomis laisvei sąlygomis, nors ji ir yra atimta. Vis dėlto, nuteistasis K. S. turi suprasti, kad tam, jog daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką būtų galimą pripažinti akivaizdžia ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neturi būti jokių aplinkybių, keliančių abejonių nuteistojo galimybe toliau būti taisomam neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Nagrinėjamu atveju ir toliau didelį susirūpinimą kelia nuteistojo K. S. emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio, nuostatų sritys.

Iš nuteistojo K. S. socialinio tyrimo išvadų matyti, kad jis vis dar socialinėje aplinkoje išlieka labiau susikoncentravęs ties savimi ir savo poreikiais, neieškantis pritarimo, priėmimo, jeigu tai nėra jam naudinga, jam yra labiau būdingas atsiribojimas nuo artimų ir abipusiu pasitikėjimu grįstų santykių su aplinka, kuri yra už jo šeimos rato ribų. Nuteistasis K. S. nesistengia savyje įžvelgti koreguotinų savybių, negatyvaus elgesio apraiškų, stokoja objektyvaus kylančių situacijų priėmimo, vertinimo ir poreikio pirmiausia koreguoti galimus aspektus savyje ir savo elgesyje, nei aplinkiniuose. Net ir pateikus objektyvius jo asmenybę ar elgesį apibūdinančius faktus, nuteistasis K. S. išlieka gynybiškas ir stokojantis objektyvių įžvalgų, ieško situacinių savo elgesio pateisinimo būdų. Iki šiol yra stebimas nuteistojo K. S. jautrumas, pažeidžiamumas frustruojančių situacijų metu, kas gali apsunkinti jo kasdienių problemų sprendimo įgūdžius, paskatinti impulsyvius sprendimus ir nepakankamą gebėjimą objektyviai įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, o tai gali būti siejama su nuteistojo K. S. įsitraukimu į nusikalstamas situacijas. Nuteistojo K. S. nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu ir toliau pasižymi ambivalentiškumu. Susidūręs su jo subjektyvių lūkesčių neatitinkančiomis situacijomis nuteistasis K. S. gali gynybiškai, priešiškai reaguoti į jo atžvilgiu taikomus veiksmus, pateikiamas rekomendacijas ir priimti jas, kaip neteisingas. Pastebėtina, kad į šias sritis, kaip problemines, nuteistojo K. S. dėmesį buvo atkreipęs prieš tai jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą nagrinėjęs teismas, tačiau jos vis dar yra nerezultatyvios.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pakartoja, kad teigiamai vertina tai, jog nuteistasis K. S. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji vis dar nėra pakankamai akivaizdi, kad sudarytų pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nurodyti nuteistojo K. S. emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio, nuostatų sričių probleminiai aspektai iki šiol kelia didelį susirūpinimą ir pagrįstų abejonių, ar jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Tai ypatingai svarbu, nes nuteistasis K. S. nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, taigi vieną kartą jo probacija jau nepasiteisino, be to, ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kur kas griežtesnėmis sąlygomis nuteistojo K. S. elgesys buvo nenuoseklus, tam tikru metu nepakankamai disciplinuotas, jis buvo pažeidęs nustatytas taisykles panaudodamas smurtą kito nuteistojo atžvilgiu. Todėl tam, kad teismas galėtų dar kartą išreikšti pasitikėjimą juo, pirmiausia ir svarbiausia turi įvykti ir būti aiškiai matomi teigiami pokyčiai nuteistojo K. S. sąmonėje. Omenyje būtina turėti ir tai, kad nuteistasis K. S. padarė, be kita ko, labai sunkų nusikaltimą ir pretenduoja būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikęs didelės, virš dvejų metų bausmės dalies, todėl neturi likti jokių abejonių, kad jis tikrai yra tam pasiruošęs. Dėl šių priežasčių nei nuteistojo K. S. atsiliepime akcentuojamas, aukščiau aptartas jo nusikalstamo elgesio rizikos skaitinio įverčio mažėjimas, nei minimos kitos nuteistąjį K. S. teigiamai apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamų neatsveria ir nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Nuteistasis K. S. turėtų toliau įgyvendinti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauti elgesio pataisos programose, koncentruodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio, nuostatų ir kitų probleminių sričių sprendimą.

Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą tenkinti prokuroro skundą ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundą.

Atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. RV-25-1318 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. S.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.