- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- TS-120-818/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Nuteistasis
- K. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. RV-25-3652 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam K. S. (toliau – ir Nutarimas),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
K. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2018-12-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), skiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d, 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė.
2020-11-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi į teismo paskirtą 6 metų laisvės atėmimo bausmę įskaitytas suėmimas Estijos Respublikoje nuo 2020-08-14 iki 2020-09-03 ir skirta galutinė 6 m. laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia: 2020-08-14.
Bausmės pabaiga: 2026-08-12 (užskaitant 2 d.).
Neatliktos bausmės dalis 2023-10-25: 2 metai 9 mėnesiai 18 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Nutarimu nuteistajam K. S. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis K. S. skunde prašo panaikinti Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Skunde teigiama, kad Nutarimas aiškiai nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl naikintinas. Skundo autorius mano, kad Nutarimas grindžiamas ne teisiniais argumentais, o psichologiniais pamąstymais. Nutarime išdėsčiusi faktus, Komisija nepateikė jokios šių faktų analizės, neatkreipė dėmesio į tai, kad jis turi išlaikęs glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, linkęs dirbti, atsiriboti nuo neigiamos aplinkos.
Skunde akcentuojama lygtinio paleidimo instituto svarba, remiamasi Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. Rec(2003)22 įtvirtintais principais dėl lygtinio paleidimo, kuriais turi vadovautis Europos Sąjungos valstybės narės. Kaip nurodo nuteistasis, iš Nutarimo visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti – Komisijos praktikoje yra pakankamai precedentų, kai sprendimas taikyti lygtinį paleidimą priimamas atžvilgiu asmens, turinčio drausminių nuobaudų, o sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo – asmens, neturinčio drausminių nuobaudų. Nors Nutarime teigiama, kad nuteistasis daro pažangą, Komisijos vertinimu, šios pažangos nepakanka lygtinio paleidimo taikymui, tačiau tokio savo vertinimo ir daromų išvadų dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam Komisija nepagrindžia nei vienu argumentu. Rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose deklaratyvios, nekonkretizuotos. Nuteistojo vertinimu, Komisija veikė priešingai skunde aptartoms rekomendacijoms, pagal kurias lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Argumentavimo trūkumas jau yra savaime pagrindas panaikinti Nutarimą.
Nuteistasis taip pat akcentuoja, kad lygtinis paleidimas, nėra atleidimas nuo bausmės, kinta tik bausmės atlikimo sąlygos, jis toliau būtų prižiūrimas probacijos tarnybos. Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, jo asmenybę, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Įstatymas numato aiškų reikalavimą, susijusį su atliktu bausmės laiku ir tai, kad jis atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteistojo vertinimu, savaime sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo.
Nuteistojo teigimu, jis įgyvendino visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir mano, kad per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką padarė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nors ji tebelieka vidutinė, t. y. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sumažino nuo 83 balų (2021-02-04) iki 61 balo (2023-09-30), iš kurių net 20 balų sudaro statiniai / nekintantys veiksniai, apimantys praeityje įvykusius su nusikalstamu elgesiu sietinus reiškinius bei faktus, kurių jis nebegaliu pakeisti. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023-04-04 nutarimo Nr. RV-25-1112 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, t. y. per mažiau nei pusmetį, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sumažino nuo 73 balų (2022-10-11) iki 61 balo (2023-09-30). Tačiau Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija visiškai neanalizavo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal „OASys“ metodiką vertinimų ir visą dėmesį sukoncentravo ne į nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, o į jo elgesį iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Pažymėtina ir tai, kad dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo K. S. suprato savo netinkamą elgesį, pripažino savo kaltę ir bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, t. y. sutiko dalyvauti imituojant nusikalstamą veiką, ką patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendyje nurodytos aplinkybės. Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu buvo taikomas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas ir kuris buvo nuteistas tuo pačiu nuosprendžiu kaip ir jis pats, jau yra lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatlikęs 2,5 m. laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistasis nurodo, kad yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, intensyviai lankosi psichologo konsultacijose, socialinių įgūdžių mokymuose, socialinės reabilitacijos programose, kitų projektų individualiuose ir grupiniuose užsiėmimuose. Pažymi, jog bausmės vykdymo laikotarpiu nurodo padaręs akivaizdžią pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – pagal OASys metodiką ji yra vidutinė, tačiau reikšminga pažanga ją mažinant, nuteistojo įsitikinimu, šiuo metu yra akivaizdi. Tai rodo, kad iš esmės išpildyta viena iš formalių BVK 82 str. 1 d. numatytų sąlygų – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas – todėl jo lygtinis paleidimas yra galimas. Nuteistasis teigia esąs pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nuteistojo K. S. skundas atmetamas.
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Nustatyta, jog K. S. šiai dienai yra atlikęs daugiau nei 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2023 m. spalio 25 d. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 18 dienų). Vis dėlto, atliekant rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kaip matyti, tai neatitinka vieno iš pirmiau nurodytų BVK 82 straipsnio 1 dalies pagrindų, t. y. kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika būtų žema. Taigi spręsdama lygtinio paleidimo klausimą Komisija turėjo nustatyti kitą alternatyvų pagrindą – akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šių aplinkybių Komisija taip pat nenustatė.
Lygtinis paleidimas taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju, susipažinęs su K. S. skundu, įvertinęs Komisijos Nutarimo turinį bei išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, teismas neturi pagrindo nesutikti su Komisijos išvada. Teismo vertinimu, K. S. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Teismo vertinimu, Komisija nors ir glaustai, tačiau motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš Nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, K. S. vykdo šias individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dirba bausmės atlikimo metu, tuo demonstruodamas teigiamas nuostatas darbinės veiklos atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, įgijo profesinę kvalifikaciją, taip pat dalyvauja tikslinėse intervencinėse priemonėse, yra stebimas nuteistojo siekis atsiriboti nuo negatyvios aplinkos.
Taigi nors nuteistasis skunde nurodo, jog Komisija, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokių argumentų, visgi iš asmens bylos medžiagos matyti, kad Komisija, priimdama Nutarimą, visapusiškai įvertino 2023 m. spalio 25 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. RV-25-1112 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), kurioje tyrimas atliktas naudojant Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, taip pat atliekant socialinį tyrimą buvo įvertinta asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, atlikta nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu / pokalbiai, tyrimą atliko tam įgalioti rengėjai. Komisijos nariai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo (1 Komisijos narys surašė atskirąją nuomonę dėl sprendimo siūlydamas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą), todėl nėra pagrindo sutikti su pirmiau paminėtais nuteistojo K. S. skundo argumentais dėl Komisijos nutarimo nemotyvuotumo ar pagrįstumo.
Nors nuteistasis nurodo, kad šiuo metu yra atlikęs jam paskirtas bausmes už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, taip pat, jog teismai į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei kitas aplinkybes atsižvelgė jau skirdami jam bausmę, vis tik, vertinant nuteistojo elgesio pokyčius bei jų pakankamumą, neįmanoma neatsižvelgti į ankstesnį nuteistojo elgesį bei tai, už kokio pobūdžio, kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą bei likusios neatliktos bausmės dalį. Šiuo aspektu, išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad K. S. anksčiau teistas 2 kartus, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nuteistojo kriminalinę patirtį sudaro 2 teistumai. Taigi, ankstesnę jo nusikalstamą veiką ir vieną dabartinę jo nusikalstamų veikų (sukčiavimą) sieja ta pati motyvacija, finansinės naudos gavimas nusikalstamu būdu, kas sudaro pagrindą jam nustatyti nusikalstamo elgesio būdingo turtinių nusikaltimų modelį.
Pastebėtina ir tai, kad nors skunde teigiama, kad nebuvo įvertintos aplinkybės, kad nuteistasis palaiko glaudžius ryšius su šeima, kitos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad jis skatintas 1 kartą ir pan. Iš Nutarimo matyti, jog Komisija įvertinto nuteistojo teigiamus elgesio pokyčius, paskutinio Komisijos rekomendacijų įvykdymo rezultatus (minėta, dalyvavimą intervencinėse programose, įgytą platų spektrą specialybių). Šios aplinkybės bei tai, kad nuteistasis, kaip nurodoma skunde, skatintas 1 kartą, laikosi nustatytos tvarkos, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Vis tik, pažymėtina, kad nuteistasis iš esmės elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Dalyvavimas įvairiose programose, turimi išlaikyti socialiniai, šeiminiai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą.
Komisija, spręsdama klausimą dėl K. S. lygtinio paleidimo, tinkamai įvertino ir nuteistojo emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį bei nuostatas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pastebimas nuteistojo reiklumas dėmesiui bei priėmimui, jis nevengia taikyti įvairių bendravimo strategijų, kurios padėtų pasiekti norimus tikslus. Jam labiau būdingas polinkis apgalvoti savo veiksmus bei galimas jų pasekmes, orientavimasis į galimą asmeninę naudą bei poreikių patenkinimą. Toks kontroliuojamasis elgesys, nepakankami problemų sprendimo būdai bei savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka, orientavimasis į savo poreikių patenkinimą bei asmeninės gerovės kūrimą yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamumu siejami kriminogeniniai poreikiai. Plačiai aptarti nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatai, kuriuos apibendrinusi Komisija taip pat vertino, jog stebimi yra subjektyvūs nuteistojo lūkesčiai taikomų intervencinių priemonių atžvilgiu, dėl ko, šiuo metu pozityvūs mąstymo, nuostatų bei elgesio pokyčiai išlieka riboti, darbinė, mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų. Nuteistojo nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu pasižymi ambivalentiškumu. Nuteistasis ne visuomet gebėjo priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones bei reikalavimus. K. S. su bausmės atlikimo vietos administracijos atstovais siekia palaikyti mandagius, neutralius santykius. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje 4.10 p. pažymėta, jog šiuo metu K. S. geba išsikelti ateičiai socialiai priimtinus tikslus, kurie yra siejami su santykių šeiniu puoselėjimu, rūpinimusi vaiku, darbine veikla ir pan. Tačiau nuteistajam siekiant savo tikslų yra svarbu sugebėti išlikti kryptingam, atspariam frustruojančių situacijų bei destabilizuojančios aplinkos įtakai. Remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, galima teigti, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai, apimantys K. S. impulsyvumą, negebėjimą konstruktyviais būdais valdyti frustruojančias situacijas, kategoriškumą, nepakankamus problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžius, pasekmių įvertinimo stoką, yra glaudžiai siejami su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška.
Be kita ko, itin svarbia aplinkybe, sprendžiant dėl nuteistojo K. S. skundo pagrįstumo laikytina ir tai, kad Komisijos Skundžiamas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas balsų dauguma. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsakant į skundo argumentą, kad taikant lygtinį paleidimą mažėtų nuteistojo recidyvizmo rizika, pažymėtina, kad Komisija įvertino kriminogeninių veiksnių visumą, išskyrė esamus apsauginius bei dinaminius veiksnius galinčius turėti įtakos nuteistojo resocializacijai laisvėje ir pagrįstai abejojo dėl nuteistojo deklaruojamo siekio laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti. Nuteistojo argumentai, kad laisvėje taikomos resocializacijos ir adaptacijos programos yra žymiai naudingesnės, nei taikomos pataisos namuose, vertinami kaip deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.
Pažymėtina ir tai, kad nei EŽTT praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą. Skundžiamoje nutarime, priešingai, negu tvirtinama skunde, Komisija argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus.
Remiantis įvertinimų rezultatais, K. S. pakartotinio nusikalstamo rizika yra vidutinė. Struktūruotoje aplinkoje nuteistasis stengiasi laikytis nustatytų taisyklių bei elgesio reikalavimų, vykdyti tam tikras jam rekomenduojamas priemones. Išskirti statiniai (didelis teismų skaičius sulaukus pilnametystės; įvykdytiems teisės pažeidimams yra būdinga panaši motyvacija – turtinės naudos siekimas taikant neteisėtus būdus; sunkėjantį nusikaltimų dinamika) ir dinaminiai ( sunki finansinė padėtis dėl priteistų ieškinių; lėšų kaupimo, įgijimo teisėtais būdais stoka; ankstesnis nepakankamas gebėjimas priimti nustatytas taisykles) kriminogeniniai veiksniai.
Visuma pirmiau šioje nutartyje aptartų aplinkybių teismui kelia abejonių, kad nuteistojo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri. Apsauginių veiksnių, sulaikančių jį nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, nėra daug (nuteistasis patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu, įsidarbinimo galimybę, deklaruoja nuostatas savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje), šiai dienai išlieka didelė rizika, kad nuteistasis būdamas laisvėje gali nesilaikyti pastaruoju metu deklaruojamo siekio laikytis įstatymų ir, vis dėlto – pakartotinai nusikalsti.
Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl nuteistojo skundo argumentai, atlikta didžioji dalis laisvės atėmimo bausmės, praktikoje yra atveju, kuomet asmenys lygtinai paleidžiami ir turėdami daugiau drausminių nuobaudų ar daugiau teistumų negu jis, nesudaro besąlyginio pagrindo K. S. taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.
Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Sąlyginai trumpas likęs laisvės atėmimo bausmės laikas savaime nelemia lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje K. S. taikyti lygtinį paleidimą yra netikslinga. Nutarimas, kuriuo Komisija nusprendė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo K. S. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo K. S. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. RV-25-3652 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam K. S..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.